Stojantiesiems nuolaidžiaujantys universitetai devalvuoja aukštąjį mokslą

Šalies universitetai buvo sutarę stojantiems į mokamas studijų vietas jaunuoliams taikyti tokius pat reikalavimus kaip ir į valstybės finansuojamas – visi turėjo surinkti ne mažiau kaip 5,4 balo. Visgi kai kurios aukštosios mokyklos nusprendė nuleisti kartelę ir ėmė konkuruoti su kolegijomis.

Pagundoms atsilaikė ne visi

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) šių metų priėmime į valstybės nefinansuojamas studijų vietas minimalaus balo netaikė. Bendru susitarimu, stojantiems į universitetų studijų programas reikėjo surinkti 5,4, į kolegijas – 4,3 balo iš 10. VGTU priėmė jaunuolius su 4,3 balo, VDU ir MRU balus skaičiavo atsižvelgdami į papildomus, savo nustatytus kriterijus.

LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas yra sakęs, kad tai rodo universitetų norą paveržti dalį stojančių į kolegijas, kur taikomi žemesni reikalavimai.

Visgi Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus universitetas (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), vieni iš principingai besilaikiusių susitarimo, teigia, kad nuolaidas stojantiesiems darantys universitetai devalvuoja Lietuvos aukštąjį mokslą.

Žiūri į ateitį

Šiemet techniškųjų mokslų studijų programos sulaukė kiek mažesnio dėmesio nei ankstesniais metais. Pasak KTU studijų prorektoriaus Jono Čeponio, tai lėmė bendras moksleivių skaičiaus mažėjimas šalyje, prastesni matematikos brandos egzaminų rezultatai ir tai, kad šių krypčių studijos yra sudėtingos, reikalaujančios gerų tiksliųjų mokslų žinių.

Visgi KTU nesusigundė mažinti kartelę į mokamas studijas. J. Čeponis sutinka, kad tai galbūt suteiktų trumpalaikę naudą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje pakenktų universiteto reputacijai ir lemtų studijų kokybės problemas. 

„Gal metus kitus galėtume pasidžiaugti gausesniu būriu studentų, bet tai būtų neteisinga stipresnių studentų atžvilgiu. Juk dėstytojai, norėdami išlaikyti aukštus dėstymo standartus, turėtų ilgiau aiškinti savo dalyką. Dėl to nukentėtų gabūs studentai ir tai būtų neteisinga jų atžvilgiu. Aukštosios mokyklos, kurios rūpinasi savo studijų kokybe, tam, kad išlyginti studentų žinių skirtumus, turės investuoti papildomus išteklius ir suteikti pagalbą minimalaus balo nepasiekusiems studentams. Ilgainiui tai neišvengiamai atsilieps bendrai studijų kokybei“, – aiškino prorektorius.

KTU vietoje pigių diplomų dalybų pasirinko kitą kelią. Universitetas orientuojasi ne tik į stiprius Lietuvos mokyklų abiturientus, bet ir į užsienio studentus. „Užsienio studentams keliame aukštus reikalavimus nepaisant to, kad jie turi mokėti už mokslą. Šiemet sulaukėme 2 tūkst. paraiškų iš užsienio pilietybę turinčių stojančiųjų, tačiau priimti ketiname apie 250 studentų. Norime pritraukti motyvuotus studentus ir užtikrinti jiems aukštą studijų kokybę. Norime būti žinomi ne kaip prekybininkai diplomais, o teikiantys naudingas žinias būsimiems specialistams“, – tvirtino prorektorius.

J. Čeponis būgštauja, kad kitiems universitetams nekeliant jokių reikalavimų tarptautiniams  studentams užsienyje gali susiformuoti bendras neigiamas valstybės, kur pusvelčiui dalijami diplomai, įvaizdis. „Negatyvūs dalykai ryškesni ir labiau atkreipia dėmesį. Stereotipai susiformuoja greitai, todėl gali nukentėti ir studijų kokybe besirūpinantys Lietuvos universitetai. Nors aukštosios mokyklos turi autonomiją, tačiau reikėtų ir valstybės įsikišimo, nes šiuo atveju kyla grėsmė visos šalies reputacijai“, – mano prorektorius.

Rizika šalies ekonomikai ir mokslui

VU studijų prorektoriusdoc. dr. Valdas Jaskūnas pastebi, kad universitetai kristalizuojasi į du profilius. „Vieni universitetai studijas grindžia aukšto lygio mokslo tyrimais ir kryptingai diegia tarptautinius standartus, didžiausią dėmesį skiria motyvuotoms studijoms ir maksimaliai visų studijuojančiųjų pažangai. Būtina sąlyga šioje kryptyje – motyvuoti, reiklūs ir pasirengę universitetinėms studijoms studentai. Ir visiškai nebūtina sąlyga – studentų finansinės galimybės. Pavyzdžiui, VU skiria specialias socialines stipendijas jaunuoliams, kurie dėl socioekonominių priežasčių, o ne talento stokos, ne visada galėtų siekti universitetinio mokslo.

Tuo tarpu kitos aukštosios mokyklos savo misija laiko galimybių sudarymą visiems finansiškai galintiems ir norintiems siekti universitetinio pirmosios pakopos išsilavinimo“, – tvirtino prorektorius.

Jo teigimu, kai aukštosios mokyklos nesilaiko minimalios priėmimo balo kartelės, priimama daugiau studentų, kurie universitetinėms studijoms yra prasčiau pasirengę. Tai reiškia augančią riziką, kad daugės studentų, nepasirengusių studijuoti magistrantūroje ar kokybiškai įsitvirtinti darbo rinkos pozicijose, reikalaujančiose aukštojo universitetinio išsilavinimo. Vis daugiau universitetų netaikant tokio reikalavimo, problemos mastas auga.

V. Jaskūnas sutinka su KTU prorektoriumi, kad situacijai nesikeičiant, reikės ir aktyvesnio valstybės vaidmens saugant bendrą šalies aukštojo mokslo reputaciją bei studijų kokybę, nors tikėtis, kad visi Lietuvos universitetai gali ir turi atitikti aukštus akademinius ir priėmimo standartus, yra utopija.

„Visgi, būdų gerinti situaciją yra ir čia svarbus valstybės vaidmuo: būtina  vertinti ir skatinti aukštesnių standartų laikymąsi, leidžiantį konkuruoti tarptautiniu mastu, sukurti visas įmanomas paskatas lyderiaujantiems šalies universitetams judėti į priekį ir pritraukti ne tik šalies, bet ir užsienio talentus studijuoti Lietuvoje. Trumpai tariant – praktikoje neginčijamai matome skirtingas Lietuvos aukštųjų mokslo institucijų pasirinktas misijas, tai turėtų atsispindėti ir politiniuose sprendimuose: sudaromos sąlygos ar bent jau pašalinamos kliūtys stipriausiems ir toliau didinti akademinius standartus“, – tvirtino V. Jaskūnas. Jis pridūrė, kad siekiant greito politinio rezultato gali kilti noras mažinti patekimo į universitetus reikalavimus. Šis kelias rizikingas, nes einant juo talentingi jaunuoliai gali būti pasmerkti studijuoti nemotyvuotoje aplinkoje.

Siūlo įvertinti po pirmo kurso

LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis sakė, kad sveikatos mokslų specialistus rengianti aukštoji mokykla jau daugelį metų  laikosi taisyklės į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas priimti studijuoti  abiturientus, kurie yra tinkamai pasirengę studijuoti universitete. Nuolaidų netaikyta ir stojantiems į kai kurias mažiau populiarias žemės ūkio mokslų srities programas.

„Mielai sutiktume dalyvauti rengiant parengiamuosius kursus, kurie padėtų gabiems ir motyvuotiems abiturientams, bet dėl kokių nors priežasčių silpniau išlaikiusiems valstybinius brandos egzaminus jaunuoliams pasiekti būtina universitetinėms studijoms žinių lygį. Tačiau tai turėtų būti kokia nors valstybės paramos programa, nes universitetas tam resursų negali skirti. Šiuo metu norėdami užtikrinti aukštą studijų kokybę jokių nuolaidų nedarome“, – teigė jis.

K. Petrikonis sakė suprantantis kitus universitetus, kurie atlaidžiau žiūri į brandos egzaminų rezultatus ir taiko savus atrankos kriterijus, bet pabrėžė, kad labai svarbu, kaip tokie studentai bus vertinami tolimesniame studijų procese.

„Gali būti, kad žmogus atėjo iš mokyklos, kur buvo nepakankamai geras paruošimas, bet jis yra gabus ir sugeba pasivyti kitus, netgi būti perkeltas į valstybės finansuojamą vietą, jei ši atsilaisvina. Kai kurie universitetai padeda pasiekti reikiamą žinių ir pasirengimo lygį įvairiomis pagalbos programomis. Tada priėmimo balas nėra labai svarbus. Tačiau, jei priimtam studentui leidžiama studijuoti nerodant pažangos iki pat studijų pabaigos, tada nėra gerai. Juk visi gauna vienodus diplomus – niekas nežiūri, ar studijos buvo mokamos, ar ne“, – aiškino prorektorius.

Jis pabrėžė, kad norint turėti kokybiškai dirbančių specialistų įvairiose srityse, negalime į mokamas studijas žiūrėti, kaip išgyvenimo būdą universitetams.