Spausdinti

Apžvelgė sportininkų traumas: kaip jų išvengti, o patyrus – gydyti?

Sporto traumos būdingos ne tik profesionalams, bet ir mėgėjams. Didelę dalį traumų sporte, ypač tenise, lemia persitreniravimas. Sportininkus iš rikiuotės dažnai išveda ir nelaimingi atsitikimai varžybų metu.

Ką daryti, kad sportininkai patirtų mažiau traumų? Kokios traumos dažniausios tenise ir kaip gydyti jau traumuotus sportininkus? Apie tai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai, Kauno klinikų gydytojai, taip pat kiti Lietuvos ir pasaulio sveikatos specialistai diskutavo Vilniuje, rugpjūčio 5–6 dienomis vykusiame 49-ajame Tarptautiniame prevencinės ir sporto medicinos kongrese.

Kongresą atidaręs mokslinio komiteto pirmininkas, LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas tarptautinei bendruomenei pristatė du pagrindinius Lietuvos medicinos centrus – Kauną ir Vilnių. „Tarpusavyje mes visada konkuruojame, bet būtent ši konkurencija stumia mūsų sveikatos apsaugos sistemą į priekį. Manau, kad tai yra viena priežasčių, kodėl Lietuvoje šiandien yra aukštas sveikatos apsaugos lygis“, – teigė rektorius. Konferencijoje susirinkusiems svečiams iš viso pasaulio jis linkėjo maloniai praleisti laiką Vilniuje, ragino nepamiršti apsilankyti Kaune, o ateityje ir vėl atvykti į Lietuvą.   

Vargina nugaros traumos

Jonas GirskisIlgametę stuburo gydymo patirtį sukaupęs gydytojas Jonas Girskis kongrese teigė, kad sportininkams, o ypač teniso žaidėjams, svarbu išmanyti biomechaniką, žinoti, kaip funkcionuoja kūnas – tai gali padėti išvengti traumų. Pasak gydytojo, teniso žaidėjai, kaip ir kiti sportininkai, patiria įvairias traumas, tačiau vienos dažniausių – nugaros apačioje.

„Pagrindindinė problema tame, jog dažnai liepiama stiprinti antigravitacinius raumenis. Jei teniso žaidėjas daug treniruojasi, šie raumenys gauna daug apkrovos“, – kabėjo gydytojas. Vietoj šių raumenų stiprinimo pratimų gydytojas rekomenduoja daryti tempimo pratimus – elastingesni raumenys šių traumų padėtų išvengti.

J. Girskis akcentavo ir raumenų disbalanso keliamus pavojus. Pavyzdžiui, disbalansas agonistų ir antagonistų raumenų grupėse sukuria sąnario nestabilumą. Dėl to taip pat didėja rizika susitraumuoti.

Dažniausias minštųjų audinių traumas tenise apžvelgė ir ortopedas, Geteborgo universiteto (Švedija) Ortopedijos klinikos tyrėjas Janas Lidströmas. Pasak jo, teniso žaidėjai dažnai patiria čiurnos patempimus ir kitas traumas. Ortopedas pristatė būdus, kaip atpažinti tokias traumas, ką daryti pasitempus čiurną, kaip šią traumą gydyti. „Labai svarbu traumuotos vietos nejudinti – kuo mažiau krūvio ji patirs, tuo bus mažesnė kraujo cirkuliacija ir mažesnis tinimas“, – akcentavo ortopedas.

J. Lidströmo teigimu, net ir plyšus čiurnos sausgyslėms ne visada būtina operacija, o prireikus operaciją galima atlikti ir po poros metų. „Pats geriausias būdas gydyti šias traumas yra funkcinės treniruotės“, – kalbėjo J. Lidströmas.

Sportininkai apie skausmą nekalbaLiuda Brogienė

Kauno klinikų anesteziologijos klinikos gydytoja anesteziologė-reanimatologė Liuda Brogienė kongrese pabrėžė, kad skausmas ir trauma – ne tas pats. Pasak gydytojos, skausmas yra daug platesnis ir kompleksinis reiškinys, todėl ir skausmo gydymo metodai turi būti kompleksiniai – vieno vaisto nėra.

„Daugeliu atvejų nesigilinama, ar sportininkų skausmas yra chroniškas. Skausmo simptomas nėra paprastas reiškinys ir skausmo atveju svarbu išsiaiškinti, kas tą skausmą sukelia“, – kalbėjo J. Brogienė. Jos teigimu, skausmas gali būti pagrindinė priežastis, lemianti prastą sportininko pasirodymą, taip pat varžybų metu sportininkams nederėtų duoti nuskausminamųjų – tai gali būti kelias į dar didesnes problemas.

J. Brogienės teigimu, chroniško skausmo gydymą dažnai apsunkina ir tai, kad sportininkai bijo pakenkti savo karjerai ir dažnai apie tai nekalba.

Palietė jautrią temą

LSMU MA Skubiosios medicinos klinikos asistentė Aida Mankutė kongrese palietė ne tik sporte, bet ir visuomenėje aktualią problemą – visuomenė nemoka suteikti pirmosios pagalbos nelaimės ištiktiems žmonėms. Pasak jos, didžiuosiuose Lietuvos miestuose patyrus staigią mirtį išgyventi yra labai mažai šansų, o regionuose ši problema dar didesnė. „Visuomenėje dar gajus mitas, kad nelaimės atveju geriau neteikti pagalbos ir laukti, kol atvyks skubioji medicinos pagalba. 70 proc. staigių mirčių įvyksta ne ligoninėje, o sustojus širdžiai šansai išgyventi kiekvieną minutę mažėja 10 proc. Greitoji pagalba Lietuvoje atvyksta per 8–10 min., todėl šansai išgyventi yra labai maži“, – kalbėjo A. Mankutė.

Pranešėja atkreipė dėmesį, kad visuomenė taip pat bijo naudotis automatiniu defibriliatoriumi, mat gajus dar vienas mitas, jog tai ypač sudėtingas įrenginys. Išties šiuo įrenginiu naudotis labai paprasta, o per 4 min. atlikus defibriliaciją galima išgelbėti net 3 iš 4 žmonių.

A. Mankutė pristatė naujovę, kuri gali pakeisti situaciją – mobiliąją programėlę „AED Alert“. Programėlė į vieną tinklą sujungia žmones, kurie moka gaivinti, ir, atsitikus nelaimei, arčiausiai esantieji gauna pranešimą ir tai sužino pirmieji. „Deja, problema Lietuvoje yra ta, kad turime labai mažai pirmosios pagalbos teikėjų“, – kalbėjo pranešėja ir ragino prisijungti prie skubią pagalbą teikti mokančių asmenų tinklo, apsilankant puslapyje www.pirmojipagalba.lt.

49-asis Tarptautininis prevencinės ir sporto medicinos kongresas organizuotas pagal LSMU projektą „LSMU veiklos, skirtos gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimui (LSMU-GYD-KOM)“. Kongresas skirtas visų specialybių gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, išplėstinės praktikos slaugytojams, gydytojams odontologams, ergoterapeutams, kineziterapeutams, taikomosios fizinės veiklos specialistams, treneriams.

Konferencijos metu (rugpjūčio 3–9 dienomis) Vilniuje taip pat vyksta 49-asis Pasaulio medikų teniso čempionatas, kuriame dalyvauja apie 400 dalyvių iš 29 pasaulio šalių. Čempionatas – pirmas tokio tipo renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja virš 100 atstovų iš Lietuvos. Renginį organizuoja LSMU, Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos gydytojų teniso sąjunga.