Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12512/99496
Options
Naujai nustatytų mažųjų RNR validavimas in vitro, nuslo pinus jų kanoninius biogenezės elementus / R. Inčiūraitė, J. Skiecevičienė
Type of publication
Straipsnis nerecenzuojamoje Lietuvos konferencijos medžiagoje / Article in non-peer-reviewed Lithuanian conference proceedings (P2c)
Title
Naujai nustatytų mažųjų RNR validavimas in vitro, nuslo pinus jų kanoninius biogenezės elementus / R. Inčiūraitė, J. Skiecevičienė
Publisher (trusted)
Lietuvos mokslo taryba |
Date Issued
Date Issued |
---|
2019-06-12 |
Extent
p. 80-82.
Is part of
Studentų moksliniai tyrimai, 2018/2019 : konferencijos pranešimų santraukos : [2019 m. birželio 12 d.] / Lietuvos mokslo taryba. Vilnius : Lietuvos mokslo taryba, 2019. ISBN 9786094820274.
Version
Originalus / Original
Description
I. Gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos mokslų sritys. Medicinos ir sveikatos mokslai.
ISBN 978-609-482-027-4.
Bibliogr.: p. 82
Field of Science
Abstract
Įvadas. Pastaruoju metu labai daug dėmesio skiriama įvairių ligų diagnostikai tobulinti ir ieškoma naujų biožymenų. Nemažai tyrimų vykdoma nekoduojančių genomo elementų srityje ir ypač daug dėmesio sulaukia mažosios baltymų nekoduojančios RNR, žinomos kaip mikroRNR (miRNR). MiRNR – tai 19–25 nukleotidų ilgio RNR molekulės, kurios vykdo potranskripcinį geno-taikinio raiškos slopinimą, iš dalies ar visiškai komplementariai prisijungdamos prie informacinės RNR (iRNR) sekos ir taip inhibuodamos baltymo transliaciją [1]. Šiuo metu žinoma daugiau nei 2 600 subrendusių žmogaus miRNR sekų (miRBase v.22, 2018) ir spėjama, kad šios reguliacinės molekulės gali valdyti daugiau nei 2/3 žmogaus transkriptų [2]. MiRNR vaidmuo biologiniuose procesuose yra įvairialypis, o šių reguliacinių molekulių raiškos ar funkcijų sutrikimas yra siejamas su autoimuninių, neurodegeneracinių, onkologinių ligų ir kitų patologinių būklių atsiradimu [3–5]. . Susidomėjus miRNR kaip potencialiais biožymenimis atliekama nemažai sekoskaitos tyrimų, kurie atskleidžia, kad dar yra daug naujų miRNR, kurių validumas turi būti patvirtintas. Nuo 2001 m., kai miRNR pradėtos nustatinėti sistemiškai, šios reguliacinės molekulės identifikuojamos ir apibūdinamos remiantis jų biogeneze [6]. Tyrimo tikslas – nustatyti naujai anotuotų mikroRNR raiškos pokyčius in vitro, nuslopinus pagrindinius kanoninės mikroRNR biogenezės elementus. Tyrimo uždaviniai: Nuslopinus pagrindinius mikroRNR biogenezės elementus (DGCR 8, DRO SHA , DICER1, AGO 2) in vitro, įvertinti šių elementų genų raišką. Nustatyti kanoniniu mikroRNR biogenezės keliu bręstančių mikroRNR (hsa-miR-16 ir hsa-miR-324-5p) genų raiškos pokyčius in vitro, nuslopinus pagrindinius kanoninės mikroRNR biogenezės elementus. Nustatyti naujai anotuotų mikroRNR (miR-candidate-8-3p, miR-candidate- 17-3p, miR-candida[...].
Type of document
type::text::conference output::conference proceedings::conference paper
ISBN (of the container)
9786094820274
Other Identifier(s)
(LSMU ALMA)990001000920107106
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Bibliographic Details
6