Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12512/88897
Options
Nėštumo ir gimdymo komplikacijų bei psichosocialinių veiksnių įtaka pogimdyminei depresijai = : Pregnancy and delivery complications and psychosocial factors as predictors of postpartum depression / Roma Jusienė, Jolanta Žalienė
Type of publication
Straipsnis kitoje duomenų bazėje / Article in other database (S4)
Author(s)
Title
Nėštumo ir gimdymo komplikacijų bei psichosocialinių veiksnių įtaka pogimdyminei depresijai = : Pregnancy and delivery complications and psychosocial factors as predictors of postpartum depression / Roma Jusienė, Jolanta Žalienė
Publisher (trusted)
Lietuvos akušerių ir ginekologų draugija |
Date Issued
Date Issued |
---|
2012 |
Extent
p. 23-33.
Is part of
Lietuvos akušerija ir ginekologija = Lithuanian obstetrics & gynecology. Kaunas : Vitae litera, 2012, t. 15, Nr. 1.
Version
Originalus / Original
Series/Report no.
Moksliniai darbai
Field of Science
Abstract
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti akušerinius ir psichosocialinius veiksnius, pagal kuriuos galima prognozuoti išnešiotus kūdikius pagimdžiusių moterų depresiškumą pusės metų po gimdymo laikotarpiu. Metodai. Tęstinis tyrimas, kuriame dalyvavo išnešiotus kūdikius pagimdžiusios moterys, vyko trimis etapais. I etapo metu 2–3 dieną po gimdymo vertinta moterų pogimdyminė depresija, socialiniai ir demografiniai kintamieji, nėštumo ir gimdymo metu atsiradusios komplikacijos, gimdymo būdas ir aplinkybės. II etapo metu 3–4 mėnesius po gimdymo, III etapo metu 6–7 mėnesius po gimdymo, naudojant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę, vertinta moterų pogimdyminė depresija. Binarinė logistinė regresinė analizė parodė, kad emocinė būsena nėštumo metu prognozuoja pogimdyminės depresijos riziką trijų tyrimo etapų metu. 2–3 dieną po gimdymo depresijos riziką taip pat prognozuoja stresiniai įvykiai ir šeiminė padėtis. 3–4 mėnesius po gimdymo depresiją prognozuoja ir N2O:O2 inhaliacijos taikymas natūralaus gimdymo metu, o 6–7 mėnesius po gimdymo depresijos riziką prognozuoja vaisiaus būklės pokyčiai gimdymo metu bei didelė depresijos rizika iškart po gimdymo. Didelė depresijos rizika taip pat susijusi su mažesniu moters ir jos vyro išsilavinimu, moters rūkymu nėštumo metu, prastais moters santykiais su vyru arba partneriu, nėštumo komplikacijomis, skubia cezario pjūvio operacija. Išvada. Prasta emocinė būsena ir stresiniai įvykiai nėštumo metu bei moters depresiškumas iškart po gimdymo rodo pogimdyminės depresijos riziką. Su pastarąja susijusios ir kai kurios nėštumo bei gimdymo komplikacijos, ypač dėl jų atlikta skubi cezario pjūvio operacija.
This research is aimed at the identification of obstetric and psychosocial risk factors of postpartum depression during the half year after delivery. The longitudinal study of the mothers of full-term infants was composed of three stages. During the 1st stage (2–3 days postpartum) depressive symptoms, social and demographic variables, complications during pregnancy and delivery, the mode and circumstances of delivery were assessed. During the second and third stages the women’s postpartum depression was assessed at 3–4 and 6–7 months after delivery using the Edinburgh Postnatal Depression Scale. A binary logistic regression analysis revealed that women’s emotional state during pregnancy significantly predicts the postpartum depression at all three stages. The risk of depression at the 2nd–3rd day postpartum is also predicted by the stressful life events and non-marital status. The risk of depression at 3–4 months after delivery is also predicted by the N2O:O2 inhalation during the natural delivery, and at 6–7 months after delivery is predicted by the foetal alterations observed during delivery and the risk of depression at the second-third day postpartum. The high risk of depression is also related to the woman’s and her partner’s lower education, smoking during pregnancy, poor relationships with the partner, medical problems during pregnancy and an emergent cesarean section. It can be concluded that poor emotional state and stressful events during pregnancy and early postpartum depression reliably predict the subsequent risk of postpartum depression. The latter is also increased by some obstetric complications, particularly in the case of an emergent cesarean section.
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
ISSN (of the container)
1392-5091
Other Identifier(s)
(LSMU ALMA)990000784790107106
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Bibliographic Details
29