Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/105838
Options
Kompiuterinės bandos valdymo sistemos fiksuojamų parametrų reikšmė karvių reprodukcijai
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Kompiuterinės bandos valdymo sistemos fiksuojamų parametrų reikšmė karvių reprodukcijai
Other Title
Value of physiological parameters measured by the herd management software for dairy cows reproduction
Author
Laurinaitis, Jonas |
Advisor
Other(s)
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Extent
45 p.
Date Issued
2020
Abstract
Darbo tikslas – išanalizuoti GEA bandos valdymo programos fiksuojamų rodiklių (pieno kiekio, pieno elektrinio laidumo, kūno masės, aktyvumo ir pieno sudėties) pokyčius karvėms, susergant klinikiniu endometritu. Darbo uždaviniai: įvertinti karvių pieno kiekį, elektrinį laidumą, kūno svorį, aktyvumą 7, 5, 2, 1 parą iki susergant endometritu ir 10, 20 parų po susirgimo; išanalizuoti karvių pieno sudėtį prieš ir po ligos pasireiškimo. Metodai ir medžiagos: tyrimas atliktas 2019 metų birželio ir lapkričio mėnesiais X ūkyje, Marijampolės rajone. Tyrimui atrinkta 60 šviežiapienių (iki 30 laktacijos paros) melžiamų karvių, kurios suskirstytos į 1 ir ≥ 2 laktacijos grupes. 1 laktacijos karvės (n=40) sudarė sergančių ir sveikų karvių grupes po 20 tiriamųjų. ≥ 2 laktacijos karvės (n=20) panašaus produktyvumo (10000 - 11000 kg per sezoną) suskirstytos į sergančias ir kontrolines grupes po 10 tiriamųjų. Klinikinio endometrito diagnozė patvirtinta pagal klinikinius požymius ir rektinės apčiuopos rezultatus. Kompiuterine bandos valdymo programa buvo fiksuojami fiziologiniai rodikliai (pieno kiekis, pieno elektrinis laidumas, kūno masė, karvių aktyvumas) 7, 5, 2, 1 parą prieš ir 10, 20 parą po ligos diagnozės. Papildomai analizuota pieno sudėtis (pieno baltymai, pieno riebalai, pieno somatinės ląstelės) prieš ir po susirgimo. Rezultatai: 1 laktacijos karvių pieno kiekis vidutiniškai mažesnis 6,36 proc. (p<0,01), o ≥ 2 laktacijos karvių - 12,80 proc. (p<0,05) negu kontrolinės grupės. Kūno masė vidutiniškai 8,04 proc. (p<0,05) didesnė ≥ 2 laktacijos karvių, lyginant su kontroline grupe. 1 laktacijos karvių aktyvumas visas paras mažesnis 10,09 proc. (p<0,05), o ≥ 2 laktacijos karvių 20 parą po susirgimo - 18,82 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Karvių elektrinis laidumas statistiškai nebuvo reikšmingas. Prieš susirgimą baltymai piene buvo didesni 6,91 proc. (p<0,05) 1 laktacijos, o ≥ 2 laktacijos 16,30 proc. (p<0,01) mažesni negu kontrolinės grupės. Po susirgimo 1 laktacijos karvių riebalai 4,17 proc. (p<0,05) didesni nei kontrolinės grupės. Prieš ir po susirgimo somatinis ląstelių skaičius piene yra 71 – 81 proc. (p<0,01) didesnis abiejose laktacijos grupėse, lyginant su sveikomis karvėmis.
The aim of this thesis - To analyze changes in GEA herd management software parameters (milk yield, milk electrical conductivity, body weight, activity and composition) for cows diagnosed with clinical endometritis. The tasks of this thesis: to evaluate cow’s milk yield, electrical conductivity, body weight, activity 7, 5, 2, 1 days before endometritis and 10, 20 days after diagnosis; to analyze the milk composition of cows before and after diagnosis. Methods and materials: Research was carried out during the period of June – November, 2019 in the farm „X“ located in Marijampolė region. 60 fresh dairy cows (up to 30 days of lactation) were selected for the study, which were divided into lactation groups 1st and ≥ 2nd. 1st lactation cows (n=40) consisted of 20 subjects diseased and healthy cows for each. ≥ 2nd lactating cows (n=20) with similar productivity (10,000 – 11,000 kg per season) were divided into diseased and control groups of 10 subjects each. The diagnosis of clinical endometritis was confirmed by clinical signs and rectal palpation results. The computerized herd management program recorded physiological parameters (milk yield, milk electrical conductivity, body weight, cow activity) 7, 5, 2, 1 day before and 10, 20 days after diagnosis of the disease. Additionally, the composition of milk (milk proteins, milk fats, milk somatic cell count) was analyzed before and after diagnosis of the disease. Results: Milk yield of 1st lactation cows averagely 6,36% (p<0,01), ≥ 2nd lactation - 12,80% (p<0,05) was lower than control group. Body weight averagely 8,04% (p<0,05) was higher in ≥ 2nd lactation cows compared to the control group. Activity of 1st lactation cows all measured days was 10,09% (p<0,05), ≥ 2nd lactation (20th day after diagnosis) - 18,82% (p<0,05) lower compared to the control group. The electrical conductivity of cows was not statistically significant. Before diagnosis proteins in milk of 1st lactation cows were higher 6,91% (p<0,05), ≥ 2nd lactation - 16,30% (p<0,01) lower than control group. After the disease, milk fats of 1st lactation cows 4,17% (p<0,05) were higher than control group. Before and after the disease, the somatic cell count in milk is 71 – 81% higher in both lactation groups compared to the healthy cows.
Publisher
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Other Identifier(s)
id-48595514
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access