Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/102935
Options
Psichodramos veiksmingumas mažinant vyresniųjų klasių mokinių mokyklines baimes
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Psichodramos veiksmingumas mažinant vyresniųjų klasių mokinių mokyklines baimes
Other Title
The Efficiency of Psychodrama for Mitigating School Fears among Senior Secondary School Students
Author
Rudokaitė, Daiva |
Advisor
Indriūnienė, Vinga |
Other(s)
Griciūtė, Aušra | Recenzentas / Reviewer |
Almonaitienė, Junona | Recenzentas / Reviewer |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Extent
67 p.
Date Issued
2018
Abstract
Rudokaitė, D. (2018). Psichodramos veiksmingumas, mažinant vyresniųjų klasių mokinių mokyklines baimes (Sveikatos psichologijos magistrantūros baigiamasis darbas). Mokslinė vadovė dr. Vinga Indriūnienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 67 p.
Raktiniai žodžiai: mokinys, mokyklinės baimės, psichodrama.
Tyrimo problema – atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus, patvirtinančius psichodramos veiksmingumą, mažinant mokinių patiriamas baimes, vis tik pasigendama tyrimų, kuriuose būtų gilinamasi į psichodramos veiksmingumą, mažinant vyresniųjų klasių mokinių mokyklines baimes.
Tyrimo tikslas – nustatyti psichodramos veiksmingumą, mažinant vyresniųjų klasių mokinių mokyklines baimes.
Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 224 vyresniųjų (IX – XI) klasių mokiniai. Tiriant psichodramos veiksmingumą, mažinant vyresniųjų klasių mokinių mokyklines baimes, buvo sudarytos trys IX ir XI klasių mokinių grupės: poveikio grupės mokiniai (dalyvavę tęstinėse psichodramos sesijose, besimokantys mokyklose/gimnazijose, kuriose vyko Kauno miesto projektas „Be STRESO II“ – n=61) ir dviejų lyginamųjų grupių mokiniai (I lyginamosios grupės mokiniai – nedalyvavę tęstinėse psichodramos sesijose, besimokantys mokyklose/gimnazijose, kuriose vyko Kauno miesto projektas „Be STRESO II“ – n=79; II lyginamosios grupės mokiniai – nedalyvavę tęstinėse psichodramos sesijose, besimokantys mokyklose/gimnazijose, nedalyvavusiose Kauno miesto projekte „Be STRESO II“ – n=84).
Instrumentai: tyrimo metu taikyti du tyrimo instrumentai: poveikio metodas ir vertinimo metodas. Siekiant sumažinti mokyklinių baimių apraiškas, taikytas poveikio metodas – psichodrama. Poveikį sudarė keturios tęstinės psichodramos sesijos, kurių kiekvienos trukmė buvo apie 4 akademines valandas (t.y. grupiniai užsiėmimai). Siekiant atskleisti, ar po psichodramos sesijų vyresniųjų klasių mokinių mokyklinės baimės keitėsi, naudotas diferencijuotas mokyklos baimės aprašas (DBA) (Rost ir Schermer, 1997). Tyrimo metu naudoti du klausimynai: Mokyklos baimės apraiškos (AP) ir Mokyklos baimės įveikimo strategijos (ĮV).
Tyrimo rezultatai. Po psichodramos sesijų stebimi šie skirtumai tarp poveikio grupės vaikinų ir merginų: vyresniųjų klasių merginos labiau nei vaikinai patiria įvairių mokyklinių baimių apraiškas – fiziologines, emocines ir kognityvines; po psichodramos sesijų sumažėjo tyrime dalyvavusių merginų patiriamos emocinės ir kognityvinės mokyklinių baimių apraiškos. Po psichodramos sesijų sumažėjo patiriamos vaikinų kognityvinės mokyklinių baimių apraiškos. Po psichodramos sesijų nedidelis efekto dydis stebimas mažėjant merginų išsisukinėjimui ir sukčiavimui bei didėjant atsipalaidavimui ir numatymui įveikiant mokyklines baimes; vaikinai ėmė dažniau naudoti produktyvią darbinę veiklą mokyklinėms baimėms įveikti.
Psichodramos sesijos pasižymėjo teigiamu poveikiu, mažinant jaunesnių (IX) klasių mokinių patiriamų emocinių ir kognityvinių baimių apraiškas bei vyresnių klasių (XI) mokinių kognityvinių baimių apraiškas. Po psichodramos sesijų IX klasių mokiniai, įveikdami mokyklines baimes, ėmė rečiau taikyti išsisukinėjimą ir sukčiavimą, dažniau – produktyvią darbinę veiklą; XI klasių mokiniai dažniau ėmė taikyti atsipalaidavimą ir numatymą bei rečiau dėmesio nukreipimą ir sumenkinimą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad po psichodramos sesijų mažėjo poveikio grupės mokinių emocinės ir kognityvinės mokyklinės baimės apraiškos; poveikio grupės mokiniai, mokyklinėms baimėms įveikti ėmė dažniau naudoti produktyvią darbinę veiklą; poveikio grupės mokiniai nurodė patiriantys mažesnes emocines ir kognityvines mokyklinių baimių apraiškas, lyginant su lyginamosios grupės mokiniais; poveikio grupės mokiniai ėmė dažniau naudoti produktyvią darbinę veiklą mokyklinėms baimėms įveikti, lyginant su lyginamosios grupės mokiniais.
Raktiniai žodžiai: mokinys, mokyklinės baimės, psichodrama.
Tyrimo problema – atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus, patvirtinančius psichodramos veiksmingumą, mažinant mokinių patiriamas baimes, vis tik pasigendama tyrimų, kuriuose būtų gilinamasi į psichodramos veiksmingumą, mažinant vyresniųjų klasių mokinių mokyklines baimes.
Tyrimo tikslas – nustatyti psichodramos veiksmingumą, mažinant vyresniųjų klasių mokinių mokyklines baimes.
Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 224 vyresniųjų (IX – XI) klasių mokiniai. Tiriant psichodramos veiksmingumą, mažinant vyresniųjų klasių mokinių mokyklines baimes, buvo sudarytos trys IX ir XI klasių mokinių grupės: poveikio grupės mokiniai (dalyvavę tęstinėse psichodramos sesijose, besimokantys mokyklose/gimnazijose, kuriose vyko Kauno miesto projektas „Be STRESO II“ – n=61) ir dviejų lyginamųjų grupių mokiniai (I lyginamosios grupės mokiniai – nedalyvavę tęstinėse psichodramos sesijose, besimokantys mokyklose/gimnazijose, kuriose vyko Kauno miesto projektas „Be STRESO II“ – n=79; II lyginamosios grupės mokiniai – nedalyvavę tęstinėse psichodramos sesijose, besimokantys mokyklose/gimnazijose, nedalyvavusiose Kauno miesto projekte „Be STRESO II“ – n=84).
Instrumentai: tyrimo metu taikyti du tyrimo instrumentai: poveikio metodas ir vertinimo metodas. Siekiant sumažinti mokyklinių baimių apraiškas, taikytas poveikio metodas – psichodrama. Poveikį sudarė keturios tęstinės psichodramos sesijos, kurių kiekvienos trukmė buvo apie 4 akademines valandas (t.y. grupiniai užsiėmimai). Siekiant atskleisti, ar po psichodramos sesijų vyresniųjų klasių mokinių mokyklinės baimės keitėsi, naudotas diferencijuotas mokyklos baimės aprašas (DBA) (Rost ir Schermer, 1997). Tyrimo metu naudoti du klausimynai: Mokyklos baimės apraiškos (AP) ir Mokyklos baimės įveikimo strategijos (ĮV).
Tyrimo rezultatai. Po psichodramos sesijų stebimi šie skirtumai tarp poveikio grupės vaikinų ir merginų: vyresniųjų klasių merginos labiau nei vaikinai patiria įvairių mokyklinių baimių apraiškas – fiziologines, emocines ir kognityvines; po psichodramos sesijų sumažėjo tyrime dalyvavusių merginų patiriamos emocinės ir kognityvinės mokyklinių baimių apraiškos. Po psichodramos sesijų sumažėjo patiriamos vaikinų kognityvinės mokyklinių baimių apraiškos. Po psichodramos sesijų nedidelis efekto dydis stebimas mažėjant merginų išsisukinėjimui ir sukčiavimui bei didėjant atsipalaidavimui ir numatymui įveikiant mokyklines baimes; vaikinai ėmė dažniau naudoti produktyvią darbinę veiklą mokyklinėms baimėms įveikti.
Psichodramos sesijos pasižymėjo teigiamu poveikiu, mažinant jaunesnių (IX) klasių mokinių patiriamų emocinių ir kognityvinių baimių apraiškas bei vyresnių klasių (XI) mokinių kognityvinių baimių apraiškas. Po psichodramos sesijų IX klasių mokiniai, įveikdami mokyklines baimes, ėmė rečiau taikyti išsisukinėjimą ir sukčiavimą, dažniau – produktyvią darbinę veiklą; XI klasių mokiniai dažniau ėmė taikyti atsipalaidavimą ir numatymą bei rečiau dėmesio nukreipimą ir sumenkinimą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad po psichodramos sesijų mažėjo poveikio grupės mokinių emocinės ir kognityvinės mokyklinės baimės apraiškos; poveikio grupės mokiniai, mokyklinėms baimėms įveikti ėmė dažniau naudoti produktyvią darbinę veiklą; poveikio grupės mokiniai nurodė patiriantys mažesnes emocines ir kognityvines mokyklinių baimių apraiškas, lyginant su lyginamosios grupės mokiniais; poveikio grupės mokiniai ėmė dažniau naudoti produktyvią darbinę veiklą mokyklinėms baimėms įveikti, lyginant su lyginamosios grupės mokiniais.
Rudokaite, D. (2018). The Efficiency of Psychodrama for Mitigating School Fears among Senior Secondary School Students (M.A. Thesis in Health Psychology). Scientific supervisor: dr. Vinga Indriuniene. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Department of Health Psychology: Kaunas. - 67 p.
Keywords: student, school fears, psychodrama.
Research problem: In the light of the results of the research confirming the effectiveness of psychodrama in reducing student fears, research looking at the effectiveness of psychodrama in reducing school fears of senior students is still lacking.
The aim of the study was to determine the effectiveness of psychodrama in reducing school fears of senior students.
Participants of the study: a total of 224 senior students (of IX-XI grades) participated in the study. To study the effectiveness of psychodrama in reducing school fears of senior students, three groups of students from grades IX and XI were formed: the group of students affected (participating in continuous psychodrama sessions, learning at schools / gymnasiums taking part in the NO STRESS II project of Kaunas city - n=61) and the students of two comparative groups (the students of the first comparative group were those that did not take part in the continuous psychodrama sessions, that studied in schools / gymnasiums involved in the NO STRESS II project of Kaunas city - n=79; the students of the second comparative group – were those that did not take part in continuous psychodrama sessions and studied at schools / gymnasiums not involved in the NO STRESS II project of Kaunas city - n=84).
Measurement: Two research tools were used for the purposes of the study: Impact measurement and assessment. Psychodrama approach was applied in order to reduce the manifestation of school fears. The impact consisted of four continuous psychodrama sessions of approximately 4 academic hours each (i.e. group exercises). The differentiated school fear descriptor (DBA) (Rost and Schermer, 1997) was used in order to reveal whether school fears of senior students had changed after psychodrama sessions. Two questionnaires were used for the purposes of the study: School Distress Expressions (AP) and School Fear Survival Strategies (CA).
The results of the research. After the psychodrama sessions, the following differences are observed between male and female participants of the impact group: older girls are more likely to experience physical, emotional and cognitive fears than boys; after the psychodrama sessions, the emotional and cognitive manifestations of school fears experienced by the girls involved in the study decreased. After the psychodrama sessions, the cognitive manifestations of school fears experienced by boys also diminished. After the psychodrama sessions, the small part of the effect is observed in the form of reduced evasion and fraud for girls and the increased relaxation and anticipation in overcoming school fears; the boys started using productive working activities more often to overcome school distress.
Psychodrama sessions had a positive effect in reducing the manifestations of emotional and cognitive fears of younger (IX grade) students and the manifestations of cognitive fears of senior (XI grade) students. After the psychodrama sessions, ninth-graders applied evasion and fraud less often for overcoming school fears, and were more often involved in productive working activities; Tenth-graders began applying relaxation and anticipation more often, while distraction of attention and depreciation were used less often.
The results of the research showed that after the psychodrama sessions, the emotional and cognitive school distress of the students of the group decreased; the students of the impact group started using productive working activities more often to overcome school fears; the students of the impact group reported lower emotional and cognitive manifestations of school fears, compared to those of the comparative group of students; the students of the impact group started using productive working activities more often to overcome school distress, compared to the students of the comparative group.
Keywords: student, school fears, psychodrama.
Research problem: In the light of the results of the research confirming the effectiveness of psychodrama in reducing student fears, research looking at the effectiveness of psychodrama in reducing school fears of senior students is still lacking.
The aim of the study was to determine the effectiveness of psychodrama in reducing school fears of senior students.
Participants of the study: a total of 224 senior students (of IX-XI grades) participated in the study. To study the effectiveness of psychodrama in reducing school fears of senior students, three groups of students from grades IX and XI were formed: the group of students affected (participating in continuous psychodrama sessions, learning at schools / gymnasiums taking part in the NO STRESS II project of Kaunas city - n=61) and the students of two comparative groups (the students of the first comparative group were those that did not take part in the continuous psychodrama sessions, that studied in schools / gymnasiums involved in the NO STRESS II project of Kaunas city - n=79; the students of the second comparative group – were those that did not take part in continuous psychodrama sessions and studied at schools / gymnasiums not involved in the NO STRESS II project of Kaunas city - n=84).
Measurement: Two research tools were used for the purposes of the study: Impact measurement and assessment. Psychodrama approach was applied in order to reduce the manifestation of school fears. The impact consisted of four continuous psychodrama sessions of approximately 4 academic hours each (i.e. group exercises). The differentiated school fear descriptor (DBA) (Rost and Schermer, 1997) was used in order to reveal whether school fears of senior students had changed after psychodrama sessions. Two questionnaires were used for the purposes of the study: School Distress Expressions (AP) and School Fear Survival Strategies (CA).
The results of the research. After the psychodrama sessions, the following differences are observed between male and female participants of the impact group: older girls are more likely to experience physical, emotional and cognitive fears than boys; after the psychodrama sessions, the emotional and cognitive manifestations of school fears experienced by the girls involved in the study decreased. After the psychodrama sessions, the cognitive manifestations of school fears experienced by boys also diminished. After the psychodrama sessions, the small part of the effect is observed in the form of reduced evasion and fraud for girls and the increased relaxation and anticipation in overcoming school fears; the boys started using productive working activities more often to overcome school distress.
Psychodrama sessions had a positive effect in reducing the manifestations of emotional and cognitive fears of younger (IX grade) students and the manifestations of cognitive fears of senior (XI grade) students. After the psychodrama sessions, ninth-graders applied evasion and fraud less often for overcoming school fears, and were more often involved in productive working activities; Tenth-graders began applying relaxation and anticipation more often, while distraction of attention and depreciation were used less often.
The results of the research showed that after the psychodrama sessions, the emotional and cognitive school distress of the students of the group decreased; the students of the impact group started using productive working activities more often to overcome school fears; the students of the impact group reported lower emotional and cognitive manifestations of school fears, compared to those of the comparative group of students; the students of the impact group started using productive working activities more often to overcome school distress, compared to the students of the comparative group.
Publisher
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Other Identifier(s)
id-29339135
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access