Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/101870
Options
Sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų griaučių – raumenų sistemos ir psichoemocinės būsenos rodiklių kaita lankant funkcines treniruotes
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų griaučių – raumenų sistemos ir psichoemocinės būsenos rodiklių kaita lankant funkcines treniruotes
Other Title
The dynamics of young and middle-aged persons‘, who perform sedentary work, musculoskeletal system‘s and psychoemotional state‘s parameters while attending functional training program
Advisor
Other(s)
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Smalinskaitė, Rūta | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Komisijos narys / Committee Member | |
Aleknavičienė, Romantė | Komisijos narys / Committee Member |
Extent
63 p.
Date Issued
2017
Abstract
Giedrė Knispelytė. Sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų griaučių – raumenų sistemos ir psichoemocinės būsenos rodiklių kaita lankant funkcines treniruotes. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Vilma Mauricienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. Kaunas, 2018; 63 p.
Darbo tikslas: įvertinti sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų griaučių – raumenų sistemos ir psichoemocinės būsenos rodiklių kaitą lankant funkcines treniruotes.
Uždaviniai: 1. Įvertinti sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų kūno laikysenos kaitą po funkcinių treniruočių; 2. Įvertinti sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų funkcinių judesių kokybės kaitą po funkcinių treniruočių; 3. Įvertinti sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų psichoemocinės būsenos rodiklių kaitą po funkcinių treniruočių.
Tiriamieji ir tyrimo metodika. Tyrimo metu ištirta 20 sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų. Prieš funkcinių treniruočių taikymą buvo įvertinta tiriamųjų kūno laikysena, funkciniai judesiai ir psichoemocinė būsena. Pakartotinis įvertinimas atliktas po dviejų mėnesių funkcinių treniruočių taikymo. Kūno laikysena vertinta naudojant skaitmeninės fotografijos metodą bei skoliometrą, funkcinių judesių vertinimas buvo atliekamas naudojant standartizuotą funkcinių judesių atlikimo įvertinimo metodiką (FMS) ir įrangą, psichoemocinė būsena vertinta naudojant Keturių faktorių streso įveikos klausimyną ir SF-36 gyvenimo kokybės klausimyną.
Išvados: 1. Vertinant sėdimą darbą dirbančių asmenų kūno laikysenos kaitą po funkcinių treniruočių nustatyta, kad jauno amžiaus asmenų grupėje kūno laikysena pagerėjo sagitalioje plokštumoje (pagerėjo kūno laikysenos indeksas), o vidutinio amžiaus tiriamųjų grupėje kūno laikysena pagerėjo frontalioje plokštumoje (sumažėjo pečių padėties asimetrija) ir horizontalioje plokštumoje (sumažėjo juosmeninės stuburo dalies rotacija). Vertinant subjektyvaus kūno laikysenos vertinimo rezultatus, statistiškai reikšmingų pasikeitimų nenustatyta. 2. Vertinant sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų funkcinių judesių atlikimo kokybę po funkcinių treniruočių taikymo, nustatyta, kad funkcinius judesius tiriamieji atliko geriau tiek jauno, tiek vidutinio amžiaus tiriamųjų grupėse. Vertinant atskirų funkcinių judesių atlikimo kokybės rezultatus, statistiškai reikšmingų rezultatų grupėse nerasta. 3. Vertinant sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų psichoemocinės būsenos kaitą po funkcinių treniruočių, nenustatyta statistiškai reikšmingų pokyčių nei vertinant gyvenimo kokybę, nei streso įveikos stategijų pasirinkimą.
Darbo tikslas: įvertinti sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų griaučių – raumenų sistemos ir psichoemocinės būsenos rodiklių kaitą lankant funkcines treniruotes.
Uždaviniai: 1. Įvertinti sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų kūno laikysenos kaitą po funkcinių treniruočių; 2. Įvertinti sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų funkcinių judesių kokybės kaitą po funkcinių treniruočių; 3. Įvertinti sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų psichoemocinės būsenos rodiklių kaitą po funkcinių treniruočių.
Tiriamieji ir tyrimo metodika. Tyrimo metu ištirta 20 sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų. Prieš funkcinių treniruočių taikymą buvo įvertinta tiriamųjų kūno laikysena, funkciniai judesiai ir psichoemocinė būsena. Pakartotinis įvertinimas atliktas po dviejų mėnesių funkcinių treniruočių taikymo. Kūno laikysena vertinta naudojant skaitmeninės fotografijos metodą bei skoliometrą, funkcinių judesių vertinimas buvo atliekamas naudojant standartizuotą funkcinių judesių atlikimo įvertinimo metodiką (FMS) ir įrangą, psichoemocinė būsena vertinta naudojant Keturių faktorių streso įveikos klausimyną ir SF-36 gyvenimo kokybės klausimyną.
Išvados: 1. Vertinant sėdimą darbą dirbančių asmenų kūno laikysenos kaitą po funkcinių treniruočių nustatyta, kad jauno amžiaus asmenų grupėje kūno laikysena pagerėjo sagitalioje plokštumoje (pagerėjo kūno laikysenos indeksas), o vidutinio amžiaus tiriamųjų grupėje kūno laikysena pagerėjo frontalioje plokštumoje (sumažėjo pečių padėties asimetrija) ir horizontalioje plokštumoje (sumažėjo juosmeninės stuburo dalies rotacija). Vertinant subjektyvaus kūno laikysenos vertinimo rezultatus, statistiškai reikšmingų pasikeitimų nenustatyta. 2. Vertinant sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų funkcinių judesių atlikimo kokybę po funkcinių treniruočių taikymo, nustatyta, kad funkcinius judesius tiriamieji atliko geriau tiek jauno, tiek vidutinio amžiaus tiriamųjų grupėse. Vertinant atskirų funkcinių judesių atlikimo kokybės rezultatus, statistiškai reikšmingų rezultatų grupėse nerasta. 3. Vertinant sėdimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus asmenų psichoemocinės būsenos kaitą po funkcinių treniruočių, nenustatyta statistiškai reikšmingų pokyčių nei vertinant gyvenimo kokybę, nei streso įveikos stategijų pasirinkimą.
Giedrė Knispelytė. The dynamics of young and middle-aged persons‘, who perform sedentary work, musculoskeletal system‘s and psychoemotional state‘s parameters while attending functional training program. Master‘s thesis. Supervisor – Vilma Mauricienė Ph. D. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Institute of Sports. Kaunas, 2018; 63 p.
The aim of the work: to evaluate the dynamics of musculoskeletal system and psychoemotional state parameters of young and middle-aged persons, who perform sedentary work, while attending functional training.
Objectives of the research: 1. To evaluate the dynamics of body posture of young and middle-aged persons‘, who perform sedentary work, after functional training. 2. To evaluate the dynamics of functional movement quality of young and middle-aged persons‘, who perform sedentary work, after functional training. 3. To evalute the dynamics of psychoemotional state of young and middle-aged persons‘, who perform sedentary work, after functional training.
Participants and research methods. There were 20 participants taking part in this study, who were performing sedentary work: 10 young age and 10 middle-age participants. All participants were practicing functional training for 2 months. The posture of the participants was measured using a computerised posture assessment system Templo. Functional movements of the participants were measured using functional screening test (FMS) and equipment. Psychoemotional state of the participants was measured using Stress coping questionnaire and SF-36 questionnaire. All participants were also asked to fill in personal information questionnaire. All measurements were made before functional training and after 2 months.
Conclusions: 1. There were statistically significant changes in young age participants‘ body posture in sagital plane (body posture index decreased). In the middle-age participants‘ there were statistically significant changes in body posture in frontal plane (shoulder asymmetry decreased) and in horizontal plane (lumbar spine rotation decreased). However no statistically significant changes in subjective body posture assessments results were found. 2. There were statistically significant changes in functional movement quality in both groups after functional training, however no statistically significant changes in separate functional movements were found. 3. There were no statistically significant changes in participants‘ psychoemotional state parameters after functional training.
The aim of the work: to evaluate the dynamics of musculoskeletal system and psychoemotional state parameters of young and middle-aged persons, who perform sedentary work, while attending functional training.
Objectives of the research: 1. To evaluate the dynamics of body posture of young and middle-aged persons‘, who perform sedentary work, after functional training. 2. To evaluate the dynamics of functional movement quality of young and middle-aged persons‘, who perform sedentary work, after functional training. 3. To evalute the dynamics of psychoemotional state of young and middle-aged persons‘, who perform sedentary work, after functional training.
Participants and research methods. There were 20 participants taking part in this study, who were performing sedentary work: 10 young age and 10 middle-age participants. All participants were practicing functional training for 2 months. The posture of the participants was measured using a computerised posture assessment system Templo. Functional movements of the participants were measured using functional screening test (FMS) and equipment. Psychoemotional state of the participants was measured using Stress coping questionnaire and SF-36 questionnaire. All participants were also asked to fill in personal information questionnaire. All measurements were made before functional training and after 2 months.
Conclusions: 1. There were statistically significant changes in young age participants‘ body posture in sagital plane (body posture index decreased). In the middle-age participants‘ there were statistically significant changes in body posture in frontal plane (shoulder asymmetry decreased) and in horizontal plane (lumbar spine rotation decreased). However no statistically significant changes in subjective body posture assessments results were found. 2. There were statistically significant changes in functional movement quality in both groups after functional training, however no statistically significant changes in separate functional movements were found. 3. There were no statistically significant changes in participants‘ psychoemotional state parameters after functional training.
Publisher
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Other Identifier(s)
id-25014998
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access