Spausdinti

Veterinarinės patobiologijos katedrą

LSMU  Veterinarijos fakultetas
Veterinarinės patobiologijso katedra
Kontaktai

Veterinarinės patobiologijos katedroje dėstoma visa eilė bazinių veterinarinių disciplinų – veterinarinė epidemiologija, , veterinarinė mikrobiologija, veterinarijos teisė ir teismo veterinarija, valstybinė veterinarija ir visuomenės sveikata, maisto teisė, veterinarinė parazitologija,  bendroji  patologija, specialioji patologija, patologinė fiziologija, zoonozės, veterinarinė virusologija, veterinarinė klinikinė mikrobiologija, medžiojamųjų ir zoologijos sodo gyvūnų parazitinės ligos, smulkiųjų gyvūnų endokrinologija, citopatologija klinikinėje praktikoje, žirgų kanopų priežiūra ir reabilitacija, paukščių ligos, kurias dėsto pakankamą mokslinį ir pedagoginį potencialą turintis katedros personalas, iš kurių daugelis ilgą laiką dirbo arba stažavosi užsienyje bei dalyvavo ir vykdė tarptautinius projektus. Katedroje ruošiami žemės ūkio srities (A 000) veterinarijos (02A) ir veterinarinės maisto saugos (02A) doktorantai, magistrantai, bakalaurai ir rezidentai.

Istorija

Katedros užuomazgos siekia 1920 m. kai Marvos dvare, 3 km nuo Kauno, buvo įsteigta Bakteriologijos ir serologijos stotis,  kurios vedėju tapo prof. L. Gogelis. 1923 m. stotis buvo perduota Lietuvos universiteto Veterinarijos skyriui. 1924–1933 m. Šančiuose, Kaune, veikė Valstybinė veterinarijos bakteriologijos laboratorija, kuri 1933 m. gegužės 15 d. buvo perkelta į specialiai pastatytus naujus modernius rūmus Vilijampolėje, Kaune, ir pavadinta Valstybiniu veterinarinės bakteriologijos institutu.   Šiam institutui vadovavo J. Bielkevičius (1922-1936) ir prof. K. Kanauka (1936-1944). Po karo Bakteriologijos katedra pavadinta Mikrobiologijos katedra. 1944 m. katedros vedėju tapo doc. dr. A. Petrauskas. 1949 m. Mikrobiologijos katedra buvo sujungta su 1945 m. įsteigta Epizootologijos katedra. Doc. dr. L. Grubliauskas 1946-1998 m. katedroje dėstė veterinarinę mikrobiologiją ir virusologiją. Tai ilgiausiai katedroje dirbęs dėstytojas. Doc. dr. J. Brazaitis 1945–1970 m. Epizootologijos-mikrobiologijos katedros vedėjas. Doc. dr. V. Citvaras 1970–1977 m. dirbo katedros vedėju, 1977–1981 m. – prorektorius mokslo ir mokymo reikalams, 1981–1993 m. – prorektorius mokymo klausimais. Doc. dr. K. Norvaišas 1977–1987 m. buvo epizootologijos ir mikrobiologijos katedros vedėjas.

Iki 1940 m. LVA studentams parazitologija buvo dėstoma Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Po Antrojo pasaulinio karo veterinarinė parazitologija pradėta dėstyti LVA Vidaus ligų katedroje  (prof. B. Janonis) ir Bujatrikos katedroje (doc. J. Pavinkšnis). 1947 m. įsteigta Parazitologijos ir invazinių ligų katedra, o jos vedėju paskirtas doc. S. Makevninas. Prof. dr. J. Čygas buvo LVA parazitologijos ir invazinių ligų katedros vedėjas (1948–1959), LVA rektorius (1947–1959). J. Čygas daug prisidėjo prie LVA mokslinės veiklos plėtros. Rekonstravus infekcinių ligų kliniką, 1975 m. prie Epizootologijos ir mikrobiologijos katedros prijungta veterinarinės parazitologijos disciplina ir katedra pavadinta Užkrečiamųjų ligų katedra. Prof. dr. V. Šarkūnas Užkrečiamųjų ligų katedroje veterinarinę parazitologiją dėstė 1953-2001 m. Tai vienas ilgiausiai dirbusių  pedagogų mūsų katedroje, įnešęs svarų indėlį į veterinarinės parazitologijos mokslo raidą Lietuvoje. Prof. habil. dr. V. Paulikas katedros vedėju dirbo 1987-1997 m., o doc. dr. V. Citvaras 1997–2004 m. Nuo 2004 metų katedros vedėju dirba prof. habil. dr. S. Petkevičius. 2016 m. rugsėjo 1 d. katedros pavadinimas pakeistas į Veterinarinės patobiologijos katedrą.

Mokslinė veikla

Katedra bendradarbiauja, ruošia projektus ir sudaro sutartis su užsienio ir nacionalinėmis mokslo, mokymo įstaigomis, kompetentingomis institucijomis ir kitais ūkio subjektais, vykdančiais valstybinius bei užsakomuosius mokslinius darbus, bei dalyvauja juos vykdant. Katedra sudaro sąlygas ir padeda studentams, magistrantams, rezidentams doktorantams vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą. Katedra organizuoja tarptautines ir regionines mokslines konferencijas, seminarus, pasitarimus ir kt. Katedra skleidžia mokslo, eksperimentinės plėtros ir praktinio patyrimo žinias.  Katedroje nustatomas gyvūnų bei paukščių užsikrėtimas infekciniais ir invaziniais sukelėjais, ganyklų užterštumas parazitų lervomis; konsultuojama užkrečiamų gyvūnų ligų ir zoonozių diagnozavimo, gydymo bei profilaktikos klausimais; sukauptas trichineliozės genotipų bankas, atliekama jų identifikacija bei aiškinamasi epidemiologinė situacija; tiriami parazito/šeimininko tarpusavio santykiai bei maisto medžiagų poveikis virškinamojo trakto invazijai; serologiniais bei molekuliniais metodais diagnozuojama diagnozuojamos bakterinės, parazitinės ir virusinės gyvūnų ligos. Katedros Patologijos centre atliekami gyvūnų gaišenų patologiniai morfologiniai tyrimai, teikiama konsultacija veterinarijos specialistams ir gyvūnų augintojams, atliekamos teismo veterinarinės ekspertizės. Katedra recenzuoja leidinius užkrečiamųjų ligų klausimais, atlieka šalyje registruojamų ir perregistruojamų veterinarinių preparatų ekspertizę, diagnozuoja bakterinius, chlamidijinius, parazitinius ir virusinius susirgimus; rengia įvairius norminius dokumentus, konsultuoja specialistus ir ūkininkus užkrečiamųjų ligų kontrolės klausimais. Katedra yra respublikinio mikrobų ir ląstelių kultūrų banko filialas. 

Studijos

Katedroje mokomi užkrečiamųjų ligų, veterinarinės patologijos ir teisėkūros bakalaurai, magistrantai, rengiami doktorantai ir rezidentai, keliama veterinarijos gydytojų kvalifikacija. Veterinarinės patobiologijos katedros studijų kryptys yra žemės ūkio srities (A 000) veterinarijos (02A), veterinarinės maisto saugos (02A) ir zootechnikos (03A) gyvūnų infekcinių ir invazinių ligų morfologija, epidemiologija, patogenezė, diagnostika, profilaktika ir kontrolė; gyvūnų ligų patomorfologinė diagnostika; gyvūnų reprodukcijos patofiziologija ir patomorfologija; veterinarinės medicinos teisėkūra ir normatyvinių dokumentų ruošimas. Šiose srityse yra rengiami vadovėliai, studijų (mokymo) knygos, mokslo monografijos, mokslo priemonės, mokslinio darbo ataskaitos ir pranešimai. Be to skelbiami moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai, ruošiami ir įgyvendinami tarptautiniai ir nacionaliniai moksliniai projektai.

Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

Veterinarinės patobiologijos katedros mokslininkai bendradarbiauja su įvairiomis mokslinėmis ir aukštojo mokslo institucijomis – MA Infekcinių ligų klinika; Gastroenterologijos klinika; Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu; Gamtos mokslų fakultetu, VDU; Kostanajaus valstybiniu universitetu, Kazachstanas. Valstybiniais mokslinių tyrimų institutais − Inovatyvios medicinos centru ir Gamtos tyrimų centru; KTU Maisto institutu; KTU Bendrosios chemijos katedra; Sporto universitetu; Vilniaus pedagoginiu universitetu; Gamtos mokslų fakultetu, Kopenhagos universitetas, Danija; Maisto ir aplinkos tyrimo agentūra, Didžioji Britanija; Nacionaliniu veterinarijos instutu, Danijos technikos mokslų universitetas;Parazitologijos institutu, Ciuricho universitetas, Šveicarija; Slovakijos mokslų akademijos Parazitologijos institutu; Salonikų veterinarijos mokslinių tyrimų institutu, Graikija.

Nacionaliniai projektai

  1. Augalų ekstraktų ir jų frakcijų taikymo gyvūnų aplinkos virusų slopinimui ir kontrolei tyrimai. LMT mokslininkų grupių projektas (MIP (FITOKONTROLĖ), 2015-2018. Koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, LSMU koordinatorius – prof. dr. A. Šalomskas;Alogeninio sąnario kremzlės ir kaulo komplekso transplantacijos poveikis kremzlės regeneracijai eksperimentiniame kremzlės pažeidimo modelyje (CHONDRO), 2013-2015. Projekto dalyvis – doc. dr. A. Pockevičius;
  2. Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektas „Nanokrakmolo ir gamtinių bioaktyvių medžiagų kompozicijos“ (NANOKRAKMOLAS), ŽŪM, 2011-2015, Projekto koordinatorius - Kauno technologijos universitetas. Projekto dalyvė – prof. dr. J. Šiugždaitė.
  3. Projektas „Biologinio kardio stimuliatoriaus kūrimas, pasitelkiant užsienio mokslo ir studijų institucijas bei tobulinant tyrėjų ir kitų darbuotojų kompetencijas“ (BIOKARDIOSTIM), 2013-2015. Nr. VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-029 (Kartu su LSMU ir Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu „Inovatyvios medicinos centras“). Projekto dalyvė – asist. D. Juodžentė.

Tarptautiniai projektai

  1. Tackling the parasitological challenges arising from organic farming practices (ProPara). BP7, ERA-NET, 2015-2017. Koordinatorius – prof. habil. dr. S. Petkevičius;
  2. New and emerging challenges and opportunities in wastewater reuse (NEREUS). COST veikla Nr. ES1403, 2014-2018. Koordinatorė – prof. dr. J. Šiugždaitė;
  3. European Network for Neglected Vectors and Vector-Borne Infections (EurNegVec). COST veikla Nr. TD1303, 2013-2017. Koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, projekto dalyvis – prof. habil. dr. S. Petkevičius;
  4. TEMPUS projekto Modernisation if higher education in the area of food quality and safety in Tajikistan Nr. 544529-TEMPUS-1-2013-1-LV-TEMPUS-JPCR dalyvis. TEMPUS, 2013-2016. Projekto dalyvis – doc. dr. A. Malakauskas;
  5. The significance of rodent communities for the transmission and distribution of Echinococcus multilocularis: Ecological and experimental investigations for risk assessment BP7, EMIDA (Emiro), 2012-2015. Koordinatorius – doc. dr. M. Šarkūnas;
  6. The efficacy of three different dosing regiments of Milbemax (milbemycin oxime, praziquantel) against gastrointestinal helminth infections in dogs (study number GTS-12-021)" ("Novartis Project") and "The eficacy of three different dosing regiments of Drontal Plus or Profender against gastrointestinal helminth infection in dogs" ("Bayer project"). 2013-2014. Koordinatorius – doc. dr. M. Šarkūnas;
  7. Goat-parasite interactions: from knowledge to control. COST veikla Nr. FA0805, 2008-2014. Koordinatorius – prof. habil. dr. S. Petkevičius;

Patologijos centras

LSMU Veterinarijos akademijos patologijos centras

Centro paskirtis: vykdyti mokslinius tiriamuosius darbus, mokyti visų studijų pakopų studentus, rengti mokslo darbuotojus, kelti veterinarijos gydytojų kvalifikaciją ir diagnozuoti gyvūnų ligas.

 

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

  • Gyvūnų reprodukcijos organų patomorfologiniai tyrimai.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

  • Gyvūnų reprodukcijos organų patomorfologiniai tyrimai.
  • Gyvūnų užkrečiamųjų ligų patomorfologiniai tyrimai.

Centras vykdo šias funkcijas:

  • Organizuoja ir vykdo mokslinį tiriamąjį darbą veterinarinės patologijos srityje.
  • Skelbia mokslinius ir mokslo populiarius straipsnius, rengia vadovėlius, studijų (mokymo) knygas, mokslo monografijas, mokslo priemones, darbo ataskaitas ir pranešimus.
  • LSMU Veterinarijos akademijos patologijos centrasBendradarbiauja, sudaro sutartis su mokslo, mokymo įstaigomis, kompetentingomis institucijomis ir kitais ūkio subjektais, vykdančiais užsakomuosius mokslinius darbus, bei dalyvauja jas vykdant.
  • Sudaro sąlygas ir padeda studentams, magistrantams, doktorantams vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą.
  • Moko studentus, rengia veterinarinės patologijos rezidentus, kelia veterinarijos gydytojų kvalifikaciją.
  • Organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, pasitarimus ir kt.
  • Rengia nacionalinius ir tarptautinius mokslinius projektus ir juose dalyvauja.
  • Skleidžia mokslo, eksperimentinės plėtros ir praktinio patyrimo žinias.
  • Atlieka tyrimus gyvūnų ligų diagnozei nustatyti.
  • imagec.jpg (376x240, 335x240)Atlieka užsakomuosius mokslinius darbus ir užsakomuosius tyrimus, teikia konsultacijas.
  • Kaupia tiriamų mėginių archyvą ir mokomąją medžiagą.

Teikiamos paslaugos:

  • Atliekami žemės ūkio gyvulių, gyvūnų augintinių, kailinių žvėrelių, paukščių, laukinių, egzotinių ir kitų gyvūnų gaišenų patologiniai anatominiai, histopatologiniai, imunohistocheminiai ir citologiniai tyrimai.
  • Atliekamos teismo veterinarinės ir veterinarinių dokumentų ekspertizės.
  • Teikiamos konsultacijos veterinarijos specialistams ir gyvūnų augintojams.

Dokumentai:

pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Tyrimų įkainiai (2,02MB)
pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Atmintinė mėginių paėmimui histopatologiniam tyrimui (117KB)
pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Gaišenos, patologinės medžiagos patologiniam anatominiam tyrimui važtaraštis (97.7KB)
pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Patologinės medžiagos histopatologiniam tyrimui važtaraštis (98.4KB)

 

Kontaktai