Spausdinti

Maisto saugos ir kokybės katedra

LSMU Veterinarijos fakultetas
Maisto saugos ir kokybės katedra
Kontaktai

 

Apie katedrą

Maisto saugos ir kokybės katedros tikslas – užtikrinti kokybišką veterinarijos gydytojų, veterinarinės maisto saugos bei maisto mokslo specialistų paruošimą pagal atitinkamose studijų programose numatytus reikalavimus.

Katedroje dirba 28 darbuotojai: 8 profesoriai, 2 docentai, 7 lektoriai, 5 asistentai, bei 6 personalo darbuotojai, aptarnaujantys studijų procesą. Katedros darbuotojai dėsto LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarijos ir Gyvulininkystės technologijos fakultetų bakalauro ir magistrantūros pakopų studentams. Dėstomi dalykai apima gyvūninių bei augalinių maisto žaliavų ir produktų higieną, kokybę bei saugą, gyvūnų gerovę, gyvūnų bei aplinkos higieną bei kitas susijusias tematikas.

Istorija

Maisto saugos ir kokybės katedros įkūrimo data galima laikyti 1940 m. rugsėjo 1d., kai Veterinarijos akademijos Maisto produktų ir pašarų laboratorijos bazėje buvo įsteigtas Maisto higienos institutas. Jo direktoriumi paskirtas veterinarinės medicinos daktaras J. Nainys. 1944 m. Institutas tampa katedra, kuri 1946 m. pavadinama Veterinarinės-sanitarinės ekspertizės katedra, o 1948 m. Veterinarinės-sanitarinės ekspertizės ir zoohigienos katedra. Iki 1973 m. jai vadovavo prof. J. Nainys. 1974 m. katedros vedėju išrenkamas vet. m. kandidatas V. Iešmantas, o 1977 m. – doc. V. Skimundris. 1989 m. katedra pavadinama Zoohigienos ir maisto produktų sanitarijos katedra. 1990 m. jos vedėju išrenkamas doc. J. Vaitkus, o 1995 m. doc. B. Bakutis. 2004 m. katedra pavadinta Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra. Nuo 2008 m. katedrai vadovauja dr. M. Malakauskas. Nuo 2011 m. liepos 1 d. katedros pavadinimas pakeičiamas į „Maisto saugos ir kokybės katedra“.

Būsimiems veterinarijos gydytojams dėstoma maisto produktų higiena, gyvūnų bei aplinkos higiena, gyvūnų etologija ir gamtosauga, ekologija ir kt. Gyvulininkystės technologijos fakulteto studentams dėstoma pienininkystė, gyvūnų higiena, skerdimo produktų technologijos, magistrantams – ekologinės gyvulininkystės ir gyvūnų gėrovės disciplinos. Nuo 2004 m. pradėjus ruošti veterinarinės maisto saugos specialistus bei reorganizavus tuometinės Lietuvos veterinarijos akademijos padalinių struktūrą, katedroje pradėtos dėstyti disciplinos apie gyvūninių bei augalinių maisto žaliavų ir produktų higieną, technologijas, maisto produktų mikrobiologiją, toksikologiją, sveikatos fiziką, viešą maitinimą, maisto žaliavų ir produktų biologiškai aktyvias medžiagas, rizikos analizę ir kt.Nuo 2013 m. katedros darbuotojai dalyvauja rengiant Maisto mokslo studijų programos specialistus.

Mokslinė veikla

Katedros mokslininkų vykdomi tyrimai yra siejami su maisto žaliavų ir produktų saugos ir kokybės tyrimais. Atskiros tyrimų kryptys orientuotos į:

  • gyvūnų ligų poveikio mėsos kokybei ir rizikos žmonių sveikatai įvertinimą;
  • zoonozių sukėlėjų (kampilobakterijų, jersinijų, listerijų ir kt.) molekulinės epidemiologijos bei genetinės įvairovės tyrimus, bakterijų savybių, lemiančių išgyvenimą, prisitaikymą bei plitimą maisto grandinėje, tyrimus; zoonozių sukėlėjų atsparumo antibakterinėms medžiagoms tyrimus; kai kurių maisto gamybos technologijų įtaką kokybės ir saugos rodikliams.
  • mikotoksinų kaupimosi dėsningumų įvertinimo pašarų žaliavose ir pašaruose bei mikotoksikozių prevencijos tyrimus;
  • augalinių žaliavų ir produktų gamybos technologijų prototipų kūrimą, saugos ir kokybės tyrimus, taršos augalinėse žaliavose ir produktuose mažinimą, taikant bioadsorbcijos principus, biomasių ir šalutinių gamybos produktų biokonversijos į vertingas žaliavas ir produktus perdirbimo technologijų prototipų kūrimą.

Studijos

VETERINARINĖS MEDICINOS STUDIJŲ PROGRAMOS DALYKAI

    • Ekologija ir gamtosauga
    • Įvadas į veterinarinės medicinos studijas ir informacinės technologijos
    • Veterinarinė higiena ir gyvūnų gerovė
    • Ekologinės gyvulininkystės pagrindai
    • Funkcionalusis maistas
    • Veterinarinė radiobiologija ir rentgenologija
    • Infekcinės ir neužkrečiamosios žuvų ligos, žuvininkystės pagrindai
    • Laukinių gyvūnų mėsos gamyba
    • Viešasis maitinimas
    • Avių auginimo technologijos ir sveikatingumas
    • Maisto analizė ir parinkimas
    • Maisto produktų higiena
    • Rizikos veiksnių analizės svarbių valdymo taškų sistema maisto įmonėse

VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS BAKALAURO NUOLATINIŲ IR IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ DALYKAI

    • Ekologija ir gamtosauga
    • Įvadas į veterinarinės maisto saugos studijas ir specialybės kalba
    • Aplinkos higiena
    • Fizikinė aplinka ir sveikata
    • Geriamo vandens sauga ir kokybės kontrolė
    • Maisto produktų gamybos technologijų procesai
    • Sanitarija maisto įmonėse
    • Civilinė sauga
    • Funkcionalusis maistas
    • Inovatyvios pieno antrinių žaliavų perdirbimo technologijos
    • Laukinių gyvūnų mėsos gamyba
    • Maisto saugos ir kokybės valdymas
    • Maisto toksikologija
    • Mėsos ir kiaušinių higiena
    • Mikotoksinai maisto grandinėje
    • Mokslinio tyrimo pagrindai
    • Pieno higiena ir technologija
    • Vandens gyvūnų produktų higiena ir technologija
    • Augalinių produktų gamyba ir higiena
    • Gyvulių skerdenų kokybės nustatymas
    • Maisto mikrobiologija ir rizikos analizė
    • Viešasis maitinimas
    • Ekologiškų produktų gamyba

VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS MAGISTRANTŪROS NUOLATINIŲ IR IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ DALYKAI

    • Chemiškai ir biologiškai aktyvūs maisto mikrokomponentai (I, II dalys)
    • Maisto saugos ir rizikos analizė
    • Augalinio maisto technologijos padidintos rizikos žmonių grupėms
    • Taikomieji tyrimai maisto moksle
    • Visuotinės kokybės vadyba
    • Ekologiškų produktų gamyba ir rizikos veiksniai

MAISTO MOKSLO BAKALAURO NUOLATINIŲ IR IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ DALYKAI

    • Įvadas į maisto mokslo studijas
    • Maisto fizikinės ir juslinės savybės
    • Maisto gamybos technologijų procesai ir aparatai
    • Maisto kokybės ir saugos vadybos sistemos
    • Maisto toksikologija
    • Maisto žaliavų ir produktų technologijos ir įrenginiai
    • Mikotoksinai maisto grandinėje
    • Mikrobiologija
    • Kokybės valdymas ir atitikties vertinimas
    • Augalinių maisto žaliavų ir produktų gamyba ir higiena
    • Bendrosios maisto žaliavų ir produktų gamybos technologijos praktika
    • Gyvūninių žaliavų ir produktų gamyba bei kokybė
    • Kokybės valdymas ir atitikties vertinimas
    • Laukinių gyvūnų mėsos gamyba
    • Maisto konservavimas ir pakavimas
    • Naminių gyvūnų ir paukščių anatomija

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS BAKALAURO NUOLATINIŲ IŠ IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ DALYKAI

    • Ekologija ir gamtosauga
    • Ekstremalioji gyvulininkystė
    • Zoohigiena
    • Ekologiškų produktų gamyba
    • Pienas ir jo perdirbimo technologijos
    • Skerdimo produktų technologija

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS MAGISTRANTŪROS NUOLATINIŲ IR IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ DALYKAI

    • Žemės ūkio gyvūnų gerovė
    • Ekologiškų gyvulininkystės produktų gamyba ir rizikos veiksniai
    • Rizikos veiksnių analizės svarbių valdymo taškų sistema maisto įmonėse

Katedros dėstytojai taip pat dėsto kai kuriuos dalykus Gyvūninių išteklių valdymo, Gyvūnų mokslo, Medicininės ir veterinarinės genetikos, Medicininės ir veterinarinės biochemijos studijų programose.

Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

Katedros darbuotojai vykdo bendradarbiavimą maisto mikrobiologijos srityje keičiantis dėstytojais ir plėtojant mokslinius tyrimus su Veterinarinės ligų biologijos katedra (prof. J. E. Olsen, prof. H. Ingmar, M. A. Bojesen ir kt.), Kopenhagos universitetas, Danija; Maisto ir aplinkos higienos katedra (prof. M. L. Haninnen, prof. H. Korkeala), Helsinkio universitetas, Suomija; Maisto higienos institutu (prof. Th. Alter), Berlyno laisvasis universitetas, Vokietija. Taip pat vyksta bendradarbiavimas su Londono universiteto Londono Higienos ir tropinės medicinos koledžu (dr. R. Stabler), JK; Vokietijos Federalinio rizikos vertinimo instituto Epidemiologijos, biostatistikos ir matematinio modeliavimo padaliniu (dr. M. Greiner).

Katedros mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio tyrimų ir aukštojo mokslo institucijomis:

  • Su KTU Maisto institutu ir Maisto produktų technologijos katedra.
  • Su Vienos universiteto, Analizinės chemijos fakulteto (Austrija) mokslininkais, bendradarbiaujama augalų fitoestrogenų tyrimo srityje.
  • Su Suomijos VTT Biotechnologijos mokslinio centro mokslininkais bendradarbiaujama žinduolių lignanų tyrimo srityje.
  • Su Martino Liuterio universiteto, Mitybos mokslo instituto (Vokietijoje) mokslininkais bendradarbiaujama skaidulinių medžiagų tyrimo srityje.
  • Su Latvijos žemės ūkio universiteto (Jelgava, Latvija) ir Maisto saugos, gyvūnų ir aplinkos sveikatos instituto ,,BIOR“ (Ryga, Latvija) mokslininkais bendradarbiaujama atliekant mikrobiologinius tyrimus bei tiriant teršalus augaliniuose maisto produktuose ir analizuojant jų susidarymo galimybes, priklausomai nuo gamybos technologijos.
    • Su Varmijos Mazūrijos Universiteto (Olštynas, Lenkija) - mokslininkais bendradarbiaujama atliekant medaus mikrobiologijos tyrimusbei in vivo fermentuotų augalinių maisto produktų tyrimus.
    • Su Hanoverio veterinarinės medicines universiteto Aplinkos ir gyvūnų higienos instituto (Vokietija) bei Hohenheimo universiteto Aplinkos ir gyvūnų higienos instituto (Vokietija) mokslininkais.
    • Su Estijos Gyvenimo mokslų universiteto Gyvūnų higienos, gerovės ir elgsenos instituto (Estija) mokslininkais.
    • Su Švedijos Žemės ūkio mokslų universiteto Gyvūnų aplinkos ir sveikatingumo katedros mokslininkais.

Vykdomi projektai

LMT mokslininkų grupių projektas „Naujiems ir dominuojantiems MLST sekų tipams priskirtų Campylobacter jejuni genų, koduojančių atsparumą antibiotikams, nukleotidų polimorfizmo tyrimai“, MIP-041/2015 (reg NR. MIP-15548); Projekto trukmė 2015-2018 m.; projekto vadovas: prof. dr. M. Malakauskas.

LMT mokslininkų grupių projektas „Naujų L. lactis paieška ir jų produkuojamų natūralių bakteriocinų bei jų taikymo maisto konservavimui tyrimai“ (BIOLACTIS). Vykdančioji institucija: Vytauto Didžiojo universitetas, partneris: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Projekto trukmė 2015-2018 m.; projekto dalies VA vadovė: prof. dr. L. Šernienė.

Core Organic Plus (ERA-NET Europos ekologiško maisto ir ekologinės gamybos sistemų moksliniai tyrimai) projektas „Ekologiškai laikomų melžiamų karvių sveikata“ (ORGANIC DAIRY HEALTH); Projekto trukmė 2015-2017 m.; projekto dalies VA vadovas dr. V. Ribikauskas.

INOČEKIAI LT su UAB „Baltijos technologijos“, projektas „Pasirengimas inovatyvių produktų kūrimui“. Sutarties Nr. PR14-29-14/09/30/01. Projekto trukmė 2014-2015 m. Projekto vadovė prof. dr. Elena Bartkienė.

MTEP užsakomasis darbas „Pediococcus acidilactici ir Pediococcus pentosaceus mišiniu fermentuoto produkto įtaka karvių ir veršelių sveikatingumui“, finansuotas MITA (Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros), sutarties Nr. 2V- 14. Projekto trukmė 2014-2015 m. Projektą vykdo prof. dr. E. Bartkienė, dr. J. Kučinskienė, V. Krunglevičiūtė ir kt.

Pastaraisiais metais vykdyti projektai:

ES 7 Bendrosios Programos temos KBBE.2010.2.6-01 projektas FOODSEG „Safe Food for Europe – Coordination of research activities and Dissemination of research results of EC funded research on food safety“; projekto trukmė 2011-2013 m.; projekto dalies VA vadovas prof. dr. M. Malakauskas.

Mokslinių tyrimų projektas ,,Maisto žaliavų ir produktų saugos bei kokybės gerinimas žmonių kampilobakteriozės prevencijai“; projekto Nr. SVE-05/2011; vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamos veiklos kryptį - Nacionalinę mokslo programą „Sveikas ir saugus maistas“; projekto trukmė 2011-2013 m.; vadovas prof. dr. M. Malakauskas.

Mokslinių tyrimų projektas ,,Vertingesnių ir saugesnių maisto produktų kūrimas taikant augalinės žaliavos kietafazę fermentaciją“; projekto Nr. SVE-11019/2011; vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamos veiklos kryptį - Nacionalinę mokslo programą „Sveikas ir saugus maistas“; projekto trukmė 2011-2013 m.; projekto dalies VA vadovė doc. dr. E. Bartkienė.

ES 6BP 5 Prioriteto: „Maisto kokybė ir sauga“ mokslinių tyrimų projektas „Nepageidaujamų mikroorganizmų bei jų išskiriamų medžiagų pagerintas bio-susekamumas maisto ir pašarų grandinėse“ (akronimas BIOTRACER); projekto trukmė 2007-2011 m.; projekto dalies VA vadovas prof. dr. M. Malakauskas.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuotas projektas „Linų sėmenų panaudojimo galimybės biologiškai aktyviomis medžiagomis praturtintos kvietinės duonos gamyboje“, projekto trukmė 2009 m., vadovas doc. dr. E. Bartkienė.

VMSF finansuotas projektas „Genetinis jersinijų padermių, susijusių su kiaulienos gamyba, charakterizavimas taikant PGR pagrįstus metodus“, projekto trukmė 2009; vadovas dr. M. Malakauskas.

Probiotikų įtaka termofilinių Campylobacter spp. bakterijų skaičiui broilerių žarnyno turinyje ir skerdenėlių užkrėtimui kampilobakterijomis; užsakovas tarptautinis ūkio subjektas „BIOMIN Holding GmbH“; projekto trukmė 2009 m.; vadovas dr. M. Malakauskas.

Kampilobakterijų molekulinių tipavimo metodų, pagrįstų PGR, tobulinimas ir taikymas užtikrinant maisto saugą; finansavo VMSF; projekto trukmė 2008 m.; vadovas dr. M. Malakauskas.

Mokslinių tyrimų projekte „Priemonių, išsaugančių konservuotuose pašaruose kuo daugiau energijos, baltymų ir kitų mitybinių medžiagų ir užtikrinančių pašaro higieninę kokybę, tyrimas“ (registracijos. Nr. M-07001); projekto trukmė 2006-2007 m.; vadovas prof. dr. B. Bakutis.

LVMSF prioritetinės mokslo krypties „Geros kokybės, saugaus ir ekologiškai švaraus maisto technologijos“ projekte tema Mikotoksinų kaupimosi maiste dėsningumai ir prevencinių saugos priemonių sukūrimas (MIKOTOKSINAS); projekto trukmė 2003-2006 m.; vadovas prof. dr. B. Bakutis.

Vykdomi mokymai ir renginiai

  • Kasmet katedroje vykdomi skerdenų vertintojų kursai bei trichinelių nustatymo ir diferencinės diagnostikos taikant trichinoskopiją, kursai.
  • Nuo 2013 m. katedroje kasmet organizuojamas renginys „Saugaus ir sveiko maisto šventė“, kuriame dalyvauja studentai, darbuotojai, maisto gamintojai bei LSMU gimnazijos mokiniai.
  • Katedros darbuotojai taip pat dalyvauja švietėjiškoje veikloje (skaito paskaitas asociacijoje „Šviesuva“ ir kt.).

 

Kontaktai