Spausdinti

Anatomijos ir fiziologijos katedra

LSMU Veterinarijos fakultetas
Anatomijos ir fiziologijos katedra
Kontaktai

Apie katedrą

Anatomijos ir fiziologijos katedroje dėstoma visa eilė dalykų:  gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija, taikomoji biologija ir laboratoriniai gyvūnai, histologija ir embriologija, histologija ir histologinė technika, ląstelės biologija, paukščių anatomija ir histologija, gyvūnų fiziologija, laboratoriniai ir egzotiniai gyvūnai, įvairių rūšių gyvūnų fiziologinių funkcijų ypatumai, veterinarinė imunologija, augalų ir gyvūnų biologija, palyginamoji gyvūnų fiziologija, žmogaus mitybos fiziologija, žmogaus anatomija, kompleksinė gyvulių kūno sričių morfologinė analizė.

Anatomijos ir fiziologijos katedra buvo įsteigta Lietuvos veterinarijos akademijos Senato posėdžio nutarimu 2004 m. gegužės 12 d. po reorganizacijos, sujungus tris katedras – Anatomijos ir histologijos (buvusi Gyvulių anatomijos), Biologijos bei Fiziologijos ir patologijos. Biologijos katedra veterinarijos akademijoje buvo  įkurta 1946 metais. Jos pavadinimas keitėsi kelis kartus. 1981 m. – vadinama Agronomijos, botanikos, zoologijos katedra; 1989 m. pavadinta Biologijos katedra. Fiziologijos katedra  veterinarijos akademijoje  įkurta 1947 metais. Skirtingais laikotarpiais jos pavadinimai kito. Nuo 2004 m. katedra vadinama Anatomijos ir fiziologijos, o jos mokslinė bazė buvo Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinis centras, Osteologijos bei Imunologijos laboratorijos. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. Anatomijos ir fiziologijos katedra tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto  Veterinarijos akademijos  jungtine dalimi, Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinis centras „Nemuno“ slėnio, Gyvūnų mitybos ir biotechnologijos centro dalimi, o Imunologijos laboratorija - Veterinarijos instituto moksline baze.

Katedros mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos mokslinėmis ir aukštojo mokslo institucijomis bei kitų šalių  mokslininkais – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu,  Veterinarijos instituto  imunologijos laboratorijos  mokslininkais, Biotechnologijos instituto sekvenavimo  centru,  Kimrono veterinarijos instituto (Izraelis) mokslininkais, Varmijos ir Mozurijos universiteto Olštyne ir Lenkijos Nacionalinio mokslų tyrimų instituto mokslininkais bei Latvijos žemės ūkio universitetu. 

Mokslinio tiriamojo darbo kryptis: įvairių gyvūnų rūšių morfologiniai, imunologiniai, fiziologiniai funkcinių sistemų tyrimai ir ligų prevencija.

Katedros darbuotojų vykdomos mokslinio darbo temos:

  • Triušių akių struktūros palyginamasis įvertinimas. Triušio akis – eksperimentinis modelis,
  • Morfologiniai gyvūnų griaučių tyrimai,
  • Naminių ir laukinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų imunogeninių ir patogeninių savybių tyrimai,
  • Naminių balandžių sveikatingumo problemos,
  • Saugių paukščių lesinimo technologijų sukūrimas aukštos biologinės vertės paukštieną bei maistinius kiaušinius,
  • Žmogaus  ir gyvūnų kiaušidės folikulų bei ovocitų palyginamoji charakteristika. 

Tiriama: didžiojo prieskrandžio turinio rodikliai (pH, mikroorganizmų bei infuzorijų kiekis ir aktyvumas, bendras LRR kiekis, gliukozės rūgimas); laktobacilų padermės iš veršelių fekalijų ir jos diferencijuojamos; žolinių pašarų organinės medžiagos (OM) virškinamumas in vitro ir, remiantis gautais rezultatais, apskaičiuojama apykaitos energija (AE) pašare.

Praktikoje taikomas zondų naudojimas: galvijų didžiojo prieskrandžio turinio paėmimui GDZ-1; galvijų timpanijų gydymui GGZ-1; veršelių timpanijų gydymui GVZ-1; galvijų didžiojo prieskrandžio turinio bakteriologinio mėginio paėmimui GBZ-1.

Teikiamos konsultacijos įvairių gyvūnų rūšių organizmo sveikatos užtikrinimo, imuninės sistemos įvertinimo, fiziologinių rodiklių analizės  bei pašarų kokybės klausimais.

 

LSMU Veterinarijos akademijoje Anatomijos ir fiziologijos katedroje organizuojami kursai asmenims, dirbantiems su bandomaisiais (laboratoriniais) gyvūnais, kurių tema „Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimai“.

Programos apimtis 80val.(3ECTS).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu šis kursas įvertintas kaip atitinkantis dirbančiųjų su bandomaisiais gyvūnais mokymų reikalavimus, o asmenys, išklausę kursą ir išlaikę egzaminą, įgyja teisę vykdyti eksperimentus Europos Sąjungos šalyse.

Platesnė informacija teikiama tel.: 868079000 arba elektroniniu paštu: danuta@lva.lt

 

Katedrai priklauso:

  • Imunologijos laboratorija

Imunologijos laboratorija buvo įkurta prie  Fiziologijos ir patologijos katedros (po reorganizacijos Anatomijos ir fiziologijos katedra) 2000 m. sausio 3 d. rektoriaus prof. V. Bižoko įsakymu Nr. 208, vadovaujantis 1999 m. gruodžio mėn. 22 d. Lietuvos veterinarijos akademijos tarybos nutarimu. Studentų mokymui ir moksliniams tyrimams skirta laboratorija buvo įkurta prof. habil. dr. J. Pieškaus iniciatyva glaudžiai bendradarbiaujant su Hanoverio aukštosios veterinarijos mokyklos prof. W. Leibold.

 

Laboratorijoje buvo parengti ir apginti  magistriniai darbai:

I. Kulyčiūtė „Įvairių induktorių poveikis azoto oksido gamybai galvijų periferinio kraujo monocituose/makrofaguose in vitro“, 2002 m.

E. Jurgelėnas „Sveikų ir sergančių šunų imuninės būklės įvertinimas ir palyginimas“, 2003 m.

M. Siaurytė „ Šunų I tipo hiperjautrumo reakcina“, 2011 m.

A. Tamošiūnaitė „Ankirinus koduojančių nukleotidų sekų įtaka karvių raupų viruso virulentiškumui ląstelių kultūrose“, 2012 m.

D. Šetkutė „ Salmonella thyphimurium molekulinė diagnostika polimerazės grandinine reakcija“, 2013 m.

J. Bartusevičius „ Bendras imunoglobulino E (IgE) kiekis alergiškų šunų kraujo serume“, 2013 m.

 

Imunologijos laboratorijoje buvo parengtos ir sėkmingai apgintos 5 disertacijos:

R. Stakauskas „Laktobacillus plantarum ir Lactobacillus fermentum metabolizmo produktų įtaka galvijų periferinio kraujo leukocitų funkcijoms in vitro“, 2001 m.

G. Kučinskienė „Autoantikūnų funkcinė svarba ir nustatymas ant eritrocitų ir trombocitų paviršiaus“, 2004 m.

R. Čepulis „ Kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo viruso (KRKSV) padermių molekulinis charakterizavimas ORF5 ir ORF7 srityse“, 2009 m.

K. Sajūtė „Pasiutligės viruso padermių molekulinis charakterizavimas N, G ir G-L tarpgeniniame regionuose“, 2012.

J. Buitkuvienė „Kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromo viruso (KRKSV) epidemiologiniai tyrimai Lietuvos šernų ir kiaulių populiacijose“, 2013.

 

Vykdyti tarptautiniai ir nacionaliniai projektai:

  • COST Action FA902: Understanding and combating porcine reproductive and respiratory syndrome in Europe.  (2010 – 2014).
  • Mokslo tarybos projektas “Šernų KRKS virusų antigeninių savybių ir patogeniškumo charakterizavimas” MIP-065/2012-2014.
  • Sixth Framework Programme, Specific Support Action (SSA) PCVD: Towards improved food quality and safety within new member states and associated candidate countries. (20062008).
  • Mokslo tarybos projektas “Šernų ir kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusų (KRKSV) molekulinis charakterizavimas” MIP-48/2010 (2010-2011).
  • Valstybinio mokslo ir studijų fondo (VMSF) mokslinių tyrimų projektas „Kiaulių imuninis atsakas eksperimentiškai užkrėtus unikaliomis KRKS viruso padermėmis“ T-49/09, 2009.
  • Valstybinio mokslo ir studijų fondo mokslinių tyrimų projektas „RV irEBL pasiutligės virusų epizootologija Lietuvoje” T-48/08, 2008.
  • Valstybinio mokslo ir studijų fondo (VMSF) mokslinių tyrimų projektas „ KRKS virusų padermių molekulinis charakterizavimas ORF5 ir ORF7 srityje“ T-71/08, 2008 m.
  • ŽŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „Kiaulių multisisteminio nykimo sindromo (PMWS) diagnostikos metodų paruošimas ir epizootinės situacijos įvertinimas kiaulininkystės ūkiuose“, 2007 m. 
  • ŽŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „Kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromo viruso (KRKSV) žalingo poveikio mažinimo galimybių tyrimas veislinių kiaulių bandose“, 2006 m.
  • ŽŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „Klasikinio kiaulių maro viruso laboratorinių diagnostikos metodų pritaikymas ir įdiegimas Lietuvoje“, 2005 m.

 

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

  • Šernų KRKSV ir kitų virusinių antigenų molekulinis charakterizavimas ir epidemiologija.
  • Šunų I tipo padidinto jautrumo reakcijos laboratorinė diagnostika.

 

Vykdomi mokslo-tiriamieji darbai:

  • Šernų ir kiaulių KRKSV padermių molekulinė epidemiologija.
  • Įvairių komercinių ir „namų darbo“IFA metodų įvertinimas KRKSV specifinių antikūnų tyrimams.
    • IgE tyrimai alergiškų ir sveikų šunų kraujo serume.

Teikiamos paslaugos:

  • Zoonozių ir kitų ekonomiškai reikšmingų gyvūnų  ligų sukėlėjų molekulinė diagnostika.
  • Specifinių antikūnų nustatymas imunofermentinės analizės metodu.

kontaktinis asmuo  doc. Arūnas Stankevičius tel.: (8-37) 36 28 44, el. paštas: sarunas@lva.lt

 

Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinis centras

1972 m. šioje laboratorijoje J. Bakūnas ir A. Sederevičius pradėjo tirti galvijų prieskrandžių turinio biocheminius ir mikrobiologinius procesus bei bandyti fermentinius preparatus galvijų virškinimo procesams reguliuoti.
1992 m. vasario 24 d. akademijos tarybos nutarimu Probleminė laboratorija reorganizuota į Galvijų virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinį centrą.

Fiziologijos, patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos katedros mokslinė laboratorija įkurta 1972 m. prof. E. Aizinbud iniciatyva. Laboratoriją įrengė tuomet klinikos ordinatorius J. Bakūnas ir studentas A. Sederevičius.

 

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

  • Galvijų didžiojo prieskrandžio metabolinių procesų tyrimai.
  • Fermentacinių procesų bei mikrofloros sudėties optimizavimas galvijų didžiojo prieskrandžio turinyje, siekiant padidinti pieno produkciją.
  • Probiotikų panaudojimas galvijų virškinamojo trakto disbakteriozei išvengti ir gydyti.
  • Biologinių ir cheminių veiksnių įtakos pieninių karvių produktyvumui ir pieno kokybei tyrimai.

 

Vykdomi mokslo-tiriamieji darbai:

  • Virškinimo procesų galvijų didžiajame prieskrandyje tyrimas.
  • Pieninių karvių didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų gerinimo tyrimas.
  • Didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų reguliavimas, siekiant padidinti pieno produktyvumą.
  • Inhibitoriai piene: patekimo priežastys, nustatymo metodai, biologinių ir cheminių veiksnių įtaka tyrimo rezultatams.

 

Teikiamos paslaugos:

  • Organizuojami ir vykdomi bandymai, tiriant virškinimo procesus galvijų didžiajame prieskrandyje ir įvairių veiksnių įtaką produktyvumui bei pieno kokybei.
  • Tiriami galvijų didžiojo prieskrandžio turinio fermentaciniai rodikliai (pH, mikroorganizmų skaičius, bendras lakiųjų riebalų kiekis, redukcinis bakterijų aktyvumas, gliukozės rūgimas).
  • Nustatomas žolinių pašarų organinės medžiagos virškinamumas in vitro, pagal gautus rezultatus apskaičiuojama apykaitos energija.
  • Tiriamos ir diferencijuojamos laktobacilų padermės iš veršelių fekalijų.

 

 Kontaktai