Katedros

  • Anatomijos ir fiziologijos katedra

    LSMU Veterinarijos fakultetas
    Anatomijos ir fiziologijos katedra
    Kontaktai

    Apie katedrą

    Anatomijos ir fiziologijos katedroje dėstoma visa eilė dalykų:  gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija, taikomoji biologija ir laboratoriniai gyvūnai, histologija ir embriologija, histologija ir histologinė technika, ląstelės biologija, paukščių anatomija ir histologija, gyvūnų fiziologija, laboratoriniai ir egzotiniai gyvūnai, įvairių rūšių gyvūnų fiziologinių funkcijų ypatumai, veterinarinė imunologija, augalų ir gyvūnų biologija, palyginamoji gyvūnų fiziologija, žmogaus mitybos fiziologija, žmogaus anatomija, kompleksinė gyvulių kūno sričių morfologinė analizė.

    Anatomijos ir fiziologijos katedra buvo įsteigta Lietuvos veterinarijos akademijos Senato posėdžio nutarimu 2004 m. gegužės 12 d. po reorganizacijos, sujungus tris katedras – Anatomijos ir histologijos (buvusi Gyvulių anatomijos), Biologijos bei Fiziologijos ir patologijos. Biologijos katedra veterinarijos akademijoje buvo  įkurta 1946 metais. Jos pavadinimas keitėsi kelis kartus. 1981 m. – vadinama Agronomijos, botanikos, zoologijos katedra; 1989 m. pavadinta Biologijos katedra. Fiziologijos katedra  veterinarijos akademijoje  įkurta 1947 metais. Skirtingais laikotarpiais jos pavadinimai kito. Nuo 2004 m. katedra vadinama Anatomijos ir fiziologijos, o jos mokslinė bazė buvo Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinis centras, Osteologijos bei Imunologijos laboratorijos. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. Anatomijos ir fiziologijos katedra tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto  Veterinarijos akademijos  jungtine dalimi, Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinis centras „Nemuno“ slėnio, Gyvūnų mitybos ir biotechnologijos centro dalimi, o Imunologijos laboratorija - Veterinarijos instituto moksline baze.

    Katedros mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos mokslinėmis ir aukštojo mokslo institucijomis bei kitų šalių  mokslininkais – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu,  Veterinarijos instituto  imunologijos laboratorijos  mokslininkais, Biotechnologijos instituto sekvenavimo  centru,  Kimrono veterinarijos instituto (Izraelis) mokslininkais, Varmijos ir Mozurijos universiteto Olštyne ir Lenkijos Nacionalinio mokslų tyrimų instituto mokslininkais bei Latvijos žemės ūkio universitetu. 

    Mokslinio tiriamojo darbo kryptis: įvairių gyvūnų rūšių morfologiniai, imunologiniai, fiziologiniai funkcinių sistemų tyrimai ir ligų prevencija.

    Katedros darbuotojų vykdomos mokslinio darbo temos:

    • Triušių akių struktūros palyginamasis įvertinimas. Triušio akis – eksperimentinis modelis,
    • Morfologiniai gyvūnų griaučių tyrimai,
    • Naminių ir laukinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų imunogeninių ir patogeninių savybių tyrimai,
    • Naminių balandžių sveikatingumo problemos,
    • Saugių paukščių lesinimo technologijų sukūrimas aukštos biologinės vertės paukštieną bei maistinius kiaušinius,
    • Žmogaus  ir gyvūnų kiaušidės folikulų bei ovocitų palyginamoji charakteristika. 

    Tiriama: didžiojo prieskrandžio turinio rodikliai (pH, mikroorganizmų bei infuzorijų kiekis ir aktyvumas, bendras LRR kiekis, gliukozės rūgimas); laktobacilų padermės iš veršelių fekalijų ir jos diferencijuojamos; žolinių pašarų organinės medžiagos (OM) virškinamumas in vitro ir, remiantis gautais rezultatais, apskaičiuojama apykaitos energija (AE) pašare.

    Praktikoje taikomas zondų naudojimas: galvijų didžiojo prieskrandžio turinio paėmimui GDZ-1; galvijų timpanijų gydymui GGZ-1; veršelių timpanijų gydymui GVZ-1; galvijų didžiojo prieskrandžio turinio bakteriologinio mėginio paėmimui GBZ-1.

    Teikiamos konsultacijos įvairių gyvūnų rūšių organizmo sveikatos užtikrinimo, imuninės sistemos įvertinimo, fiziologinių rodiklių analizės  bei pašarų kokybės klausimais.

     

    LSMU Veterinarijos akademijoje Anatomijos ir fiziologijos katedroje organizuojami kursai asmenims, dirbantiems su bandomaisiais (laboratoriniais) gyvūnais, kurių tema „Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimai“.

    Programos apimtis 80val.(3ECTS).

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu šis kursas įvertintas kaip atitinkantis dirbančiųjų su bandomaisiais gyvūnais mokymų reikalavimus, o asmenys, išklausę kursą ir išlaikę egzaminą, įgyja teisę vykdyti eksperimentus Europos Sąjungos šalyse.

    Platesnė informacija teikiama tel.: 868079000 arba elektroniniu paštu: danuta@lva.lt

     

    Katedrai priklauso:

    • Imunologijos laboratorija

    Imunologijos laboratorija buvo įkurta prie  Fiziologijos ir patologijos katedros (po reorganizacijos Anatomijos ir fiziologijos katedra) 2000 m. sausio 3 d. rektoriaus prof. V. Bižoko įsakymu Nr. 208, vadovaujantis 1999 m. gruodžio mėn. 22 d. Lietuvos veterinarijos akademijos tarybos nutarimu. Studentų mokymui ir moksliniams tyrimams skirta laboratorija buvo įkurta prof. habil. dr. J. Pieškaus iniciatyva glaudžiai bendradarbiaujant su Hanoverio aukštosios veterinarijos mokyklos prof. W. Leibold.

     

    Laboratorijoje buvo parengti ir apginti  magistriniai darbai:

    I. Kulyčiūtė „Įvairių induktorių poveikis azoto oksido gamybai galvijų periferinio kraujo monocituose/makrofaguose in vitro“, 2002 m.

    E. Jurgelėnas „Sveikų ir sergančių šunų imuninės būklės įvertinimas ir palyginimas“, 2003 m.

    M. Siaurytė „ Šunų I tipo hiperjautrumo reakcina“, 2011 m.

    A. Tamošiūnaitė „Ankirinus koduojančių nukleotidų sekų įtaka karvių raupų viruso virulentiškumui ląstelių kultūrose“, 2012 m.

    D. Šetkutė „ Salmonella thyphimurium molekulinė diagnostika polimerazės grandinine reakcija“, 2013 m.

    J. Bartusevičius „ Bendras imunoglobulino E (IgE) kiekis alergiškų šunų kraujo serume“, 2013 m.

     

    Imunologijos laboratorijoje buvo parengtos ir sėkmingai apgintos 5 disertacijos:

    R. Stakauskas „Laktobacillus plantarum ir Lactobacillus fermentum metabolizmo produktų įtaka galvijų periferinio kraujo leukocitų funkcijoms in vitro“, 2001 m.

    G. Kučinskienė „Autoantikūnų funkcinė svarba ir nustatymas ant eritrocitų ir trombocitų paviršiaus“, 2004 m.

    R. Čepulis „ Kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo viruso (KRKSV) padermių molekulinis charakterizavimas ORF5 ir ORF7 srityse“, 2009 m.

    K. Sajūtė „Pasiutligės viruso padermių molekulinis charakterizavimas N, G ir G-L tarpgeniniame regionuose“, 2012.

    J. Buitkuvienė „Kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromo viruso (KRKSV) epidemiologiniai tyrimai Lietuvos šernų ir kiaulių populiacijose“, 2013.

     

    Vykdyti tarptautiniai ir nacionaliniai projektai:

    • COST Action FA902: Understanding and combating porcine reproductive and respiratory syndrome in Europe.  (2010 – 2014).
    • Mokslo tarybos projektas “Šernų KRKS virusų antigeninių savybių ir patogeniškumo charakterizavimas” MIP-065/2012-2014.
    • Sixth Framework Programme, Specific Support Action (SSA) PCVD: Towards improved food quality and safety within new member states and associated candidate countries. (20062008).
    • Mokslo tarybos projektas “Šernų ir kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusų (KRKSV) molekulinis charakterizavimas” MIP-48/2010 (2010-2011).
    • Valstybinio mokslo ir studijų fondo (VMSF) mokslinių tyrimų projektas „Kiaulių imuninis atsakas eksperimentiškai užkrėtus unikaliomis KRKS viruso padermėmis“ T-49/09, 2009.
    • Valstybinio mokslo ir studijų fondo mokslinių tyrimų projektas „RV irEBL pasiutligės virusų epizootologija Lietuvoje” T-48/08, 2008.
    • Valstybinio mokslo ir studijų fondo (VMSF) mokslinių tyrimų projektas „ KRKS virusų padermių molekulinis charakterizavimas ORF5 ir ORF7 srityje“ T-71/08, 2008 m.
    • ŽŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „Kiaulių multisisteminio nykimo sindromo (PMWS) diagnostikos metodų paruošimas ir epizootinės situacijos įvertinimas kiaulininkystės ūkiuose“, 2007 m. 
    • ŽŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „Kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromo viruso (KRKSV) žalingo poveikio mažinimo galimybių tyrimas veislinių kiaulių bandose“, 2006 m.
    • ŽŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „Klasikinio kiaulių maro viruso laboratorinių diagnostikos metodų pritaikymas ir įdiegimas Lietuvoje“, 2005 m.

     

    Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

    • Šernų KRKSV ir kitų virusinių antigenų molekulinis charakterizavimas ir epidemiologija.
    • Šunų I tipo padidinto jautrumo reakcijos laboratorinė diagnostika.

     

    Vykdomi mokslo-tiriamieji darbai:

    • Šernų ir kiaulių KRKSV padermių molekulinė epidemiologija.
    • Įvairių komercinių ir „namų darbo“IFA metodų įvertinimas KRKSV specifinių antikūnų tyrimams.
      • IgE tyrimai alergiškų ir sveikų šunų kraujo serume.

    Teikiamos paslaugos:

    • Zoonozių ir kitų ekonomiškai reikšmingų gyvūnų  ligų sukėlėjų molekulinė diagnostika.
    • Specifinių antikūnų nustatymas imunofermentinės analizės metodu.

    kontaktinis asmuo  doc. Arūnas Stankevičius tel.: (8-37) 36 28 44, el. paštas: arunas.stankevicius@lsmuni.lt

     

    Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinis centras

    1972 m. šioje laboratorijoje J. Bakūnas ir A. Sederevičius pradėjo tirti galvijų prieskrandžių turinio biocheminius ir mikrobiologinius procesus bei bandyti fermentinius preparatus galvijų virškinimo procesams reguliuoti.
    1992 m. vasario 24 d. akademijos tarybos nutarimu Probleminė laboratorija reorganizuota į Galvijų virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinį centrą.

    Fiziologijos, patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos katedros mokslinė laboratorija įkurta 1972 m. prof. E. Aizinbud iniciatyva. Laboratoriją įrengė tuomet klinikos ordinatorius J. Bakūnas ir studentas A. Sederevičius.

     

    Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

    • Galvijų didžiojo prieskrandžio metabolinių procesų tyrimai.
    • Fermentacinių procesų bei mikrofloros sudėties optimizavimas galvijų didžiojo prieskrandžio turinyje, siekiant padidinti pieno produkciją.
    • Probiotikų panaudojimas galvijų virškinamojo trakto disbakteriozei išvengti ir gydyti.
    • Biologinių ir cheminių veiksnių įtakos pieninių karvių produktyvumui ir pieno kokybei tyrimai.

     

    Vykdomi mokslo-tiriamieji darbai:

    • Virškinimo procesų galvijų didžiajame prieskrandyje tyrimas.
    • Pieninių karvių didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų gerinimo tyrimas.
    • Didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų reguliavimas, siekiant padidinti pieno produktyvumą.
    • Inhibitoriai piene: patekimo priežastys, nustatymo metodai, biologinių ir cheminių veiksnių įtaka tyrimo rezultatams.

     

    Teikiamos paslaugos:

    • Organizuojami ir vykdomi bandymai, tiriant virškinimo procesus galvijų didžiajame prieskrandyje ir įvairių veiksnių įtaką produktyvumui bei pieno kokybei.
    • Tiriami galvijų didžiojo prieskrandžio turinio fermentaciniai rodikliai (pH, mikroorganizmų skaičius, bendras lakiųjų riebalų kiekis, redukcinis bakterijų aktyvumas, gliukozės rūgimas).
    • Nustatomas žolinių pašarų organinės medžiagos virškinamumas in vitro, pagal gautus rezultatus apskaičiuojama apykaitos energija.
    • Tiriamos ir diferencijuojamos laktobacilų padermės iš veršelių fekalijų.

     

     Kontaktai

     

  • Maisto saugos ir kokybės katedra

    LSMU Veterinarijos fakultetas
    Maisto saugos ir kokybės katedra
    Kontaktai

     

    Istorija. 1940 m. rugsėjo 1d., Veterinarijos akademijos Maisto produktų ir pašarų laboratorijos bazėje buvo įsteigtas Maisto higienos institutas, jo direktoriumi paskirtas prof. dr. J. Nainys. 1946 m. institutas perorganizuotas į Veterinarinės-sanitarinės ekspertizės, o 1948 m. Veterinarinės-sanitarinės ekspertizės ir zoohigienos katedrą. Iki 1973 m. jai vadovavo prof. J. Nainys. 1974 m. katedros vedėju tapo dr. V. Iešmantas, o 1977 m. doc. dr. V. Skimundris. 1989 m. katedra pavadinta Zoohigienos ir maisto produktų sanitarijos katedra. Nuo 1990 m. jai vadovauja doc. dr. J. Vaitkus, o nuo 1995 m. prof. dr. B. Bakutis. 2004 m. katedra pavadinta Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra. Nuo 2008 m. katedrai vadovauja prof. dr. M. Malakauskas. 2011 m. liepos 1 d. katedros pavadinimas keičiamas į „Maisto saugos ir kokybės“.

    2000 m. prie katedros įkurta „Mikotoksikologijos laboratorija“, 2005 m. išsiplėtus laboratorijos veiklai, laboratorijos pavadinis pakeistas į „Gyvūnų gerovės tyrimų laboratorija“. Taip pat įgyvendinant „Slėnis NEMUNAS“ veiklą Gyvūnų sveikatingumo it gyvūninės kilmės žaliavų kokybės centre įkurta „Gyvūninių maisto žaliavų saugos ir kokybės tyrimų laboratorija“.

    Tikslas ir uždaviniai. Maisto saugos ir kokybės katedros tikslas – užtikrinti kokybišką veterinarijos gydytojų, veterinarinės maisto saugos bei maisto mokslo specialistų paruošimą pagal atitinkamose studijų programose numatytus reikalavimus.

    Studijos/Dėstomi dalykai. Katedroje dėstoma būsimiems veterinarijos gydytojams (Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų programa). Nuo 2004 m. katedra koordinuoja veterinarinės maisto saugos specialistų (Veterinarinės maisto saugos nuolatinių bei ištęstinių I ir II pakopos studijų programos) rengimą. Nuo 2013 m. katedra taip pat koordinuoja Maisto mokslo studijų programos (Maisto mokslo nuolatinių bei ištęstinių I ir II pakopos studijų programos) specialistų rengimą. Katedros darbuotojai taip pat dėsto Gyvulininkystės technologijos fakulteto studentams (Gyvulininkystės technologijos nuolatinių bei ištęstinių I ir II pakopos studijų programos) bei Medicinos fakulteto studentams (Medicininė ir veterinarinė biochemijos nuolatinių I pakopos studijų programa).

    Katedros mokslininkai aktyviai dalyvauja ir Žemės ūkio mokslų (veterinarinės medicinos ir zootechnikos) trečiosios pakopos studijų (doktorantūros) įgyvendinime.

    Praktika. Maisto saugos ir kokybės katedra organizuoja bei koordinuoja studentų praktikas:

    • Veterinarinės medicinos vientisosios studijos – Maisto higienos praktika, 2 ECTS.
    • Veterinarinės maisto saugos bakalauro studijos – Praktika maisto įmonėse, 5 ECTS; Gamybinė praktika, 15 ECTS.
    • Veterinarinės maisto saugo magistro studijos – Praktika, 15 ECTS.
    • Maisto mokslo bakalauro studijos – Bendrosios maisto žaliavų ir produktų gamybos technologijos praktika, 5 ECTS; Gamybinė praktika, 10 ECTS.
    • Maisto mokslo magistro studijos – Gamybinė praktika, 10 ECTS.

    Mokslinė veikla. Katedros mokslininkų vykdomi tyrimai yra siejami su maisto žaliavų ir produktų saugos ir kokybės tyrimais. Atskiros tyrimų kryptys orientuotos į:

    • ekologinės gyvulininkystės vystymosi skatinimą, ekologiškų produktų rizikos veiksnių vertinimą.
    • aplinkos veiksnių įtakos gyvūnų sveikatingumui ir produkcijai įvertinimą, vandens ir pašarų higieninių rodiklių tyrimus, bei naujų prevencinių priemonių ir būdų paieška, stabilizuojant mikrobiologinius procesus pašaruose, pašarinių žaliavų saugyklose, gyvūnų laikymo patalpų ore; gyvūnų gerovės koncepciją ir gerovės rodiklių analizė;

    • žemės ūkio aplinkos taršos tyrimus, gyvūnų elgsenos ir gerovės tyrimus;

    • mikotoksinų kaupimosi dėsningumo įvertinimo pašarų žaliavose ir pašaruose bei mikotoksikozių prevencijos tyrimus;

    • gyvūnų ligų poveikio mėsos kokybei ir rizikos žmonių sveikatai įvertinimą;

    • zoonozių sukėlėjų (kampilobakterijų, jersinijų, listerijų ir kt.) molekulinės epidemiologijos bei genetinės įvairovės tyrimus, bakterijų savybių, lemiančių išgyvenimą, prisitaikymą bei plitimą maisto grandinėje, tyrimus; zoonozių sukėlėjų atsparumo antibakterinėms medžiagoms tyrimus; kai kurių maisto gamybos technologijų įtaką kokybės ir saugos rodikliams;

    • augalinių žaliavų ir produktų gamybos technologijų prototipų kūrimą, saugos ir kokybės tyrimus, taršos augalinėse žaliavose ir produktuose mažinimą, taikant bioadsorbcijos principus, biomasių ir šalutinių gamybos produktų biokonversijos į vertingas žaliavas ir produktus perdirbimo technologijų prototipų kūrimą;

    • augalų ir jų ekstraktų pritaikymą pieno produktų technologijose ir saugai;

    Apgintos disertacijos.

    • 2017 m. Vita Krunglevičiūtė (Lėlė) „Natūralių biopriemonių panaudojimo galimybės pieninių galvijų pašarų konservavimui ir jų įtaka gyvulių sveikatingumui bei produkcijos kokybei“ (vadovė prof. dr. Elena Bartkienė), žemės ūkio mokslai, zootechnika.
    • 2017 m. Jurgita Jovaišienė „Silosuotų pašarų higieninių rodiklių ir mikroskopinių grybų antrinių metabolitų tyrimai bei rizikos galvijų sveikatingumui įvertinimas“ (vadovas prof. dr. Bronius Bakutis), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
    • 2016 m. Erika Mozūrienė „Vertingesnių ir saugesnių maisto produktų kūrimas taikant augalinės žaliavos kietafazę fermentaciją“, (vadovė prof. dr. Elena Bartkienė), žemės ūkio mokslai, zootechnika.
    • 2016 m. Jūratė Šlapkauskaitė„Augalų ir jų ekstraktų antimikrobinių, fitocheminių ir antioksidacinių savybių įvertinimas bei pritaikymas raugintų pieno produktų saugai“, (vadovė prof. dr. Dalia Sekmokienė), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
    • 2015 m. Sigita Ramonaitė „Nauji ir dominuojantys Campylobacter jejuni sekų tipai, populiacijos genetinė struktūra bei filogenetiniai ryšiai kampilobakteriozės etiologijoje“, (vadovas prof. dr. Mindaugas Malakauskas),žemės ūkio mokslai, veterinarija.
    • 2014 m. Rasa Vaitukaitytė „Kalakutų pododermatito, artrito-tendovaginito ir kojų kaulų deformacijų įtaka mėsos kokybei(vadovė prof. dr. Gražina Januškevičienė), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
    • 2013 m. Jurgita Bunevičienė „Kampilobakterijų, susijusių su broilerių mėsa ir žmonių susirgimais, genetinė įvairovė bei atsparumas antimikrobinėms medžiagoms(vadovas prof. dr. Mindaugas Malakauskas), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
    • 2013 m. Aleksandr Novoslavskij „Enteropatogeninių Yersinia enterocolitica ir Yersinia pseudotuberculosis paplitimas kiaulių bandose Lietuvoje ir šių bakterijų charakterizavimas“, (vadovas prof. dr. Mindaugas Malakauskas), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
    • 2012 m. Vidmantas Paulauskas „Kalakutų krūtinės bursos pažeidimų ir ascito įtaka mėsos kokybei(vadovė prof. dr. Gražina Januškevičienė), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
    • 2010 m. Eglė KudirkienėCampylobacter jejuni paplitimas, genetinė įvairovė bei išgyvenimo ypatumai broilerių mėsos gamybos grandinėje Lietuvoje“ (vadovas prof. dr. Mindaugas Malakauskas), biomedicinos mokslai, veterinarija.
    • 2009 m. Rūta Mickienė Eterinių aliejų poveikis gyvulių aplinkos mikroorganizmams“ (vadovas prof. dr. Bronius Bakutis), biomedicinos mokslai, veterinarija.

    Ruošiamos disertacijos.

    • Gintarė Zakarienė, Žemės ūkio mokslų srities Veterinarijos krypties darbas tema „Biologiškai aktyvių medžiagų bei antibakterinėmis savybėmis pasižyminčių paviršių taikymas Campylobacter jejuni kontrolei paukštienos gamybos grandinėje". Vadovasprof. dr. Mindaugas Malakauskas.
    • Kristina Kondrotienė, Žemės ūkio mokslų srities Veterinarijos krypties darbas tema „Gyvūninės kilmės maisto užterštumas veterinarinių bei maisto pramonėje naudojamų antibakterinių medžiagų likučiais“ Vadovas – prof. dr. Mindaugas Malakauskas
    • Jurgita Aksomaitienė, Žemės ūkio mokslų srities Veterinarijos krypties darbas tema „Campylobacter jejuni padermių fenotipinis atsparumas antibakterinėms medžiagoms ir genų, koduojančių atsparumą antibiotikams, polimorfizmo tyrimai“. Vadovas – prof. dr. Mindaugas Malakauskas

    • Anita Rokaitytė, Žemės ūkio mokslų srities Veterinarijos krypties „Biologinių ir cheminių medžiagų savybių pritaikymas mėsos pusgaminių ir gaminių kokybei gerinti“. Vadovė – prof. dr. Gintarė Zaborskienė.

    • Vytautė Šakienė, Žemės ūkio mokslų srities Zootechnikos krypties disertacija tema „Biotechnologiniai sprendimai tvarių ir saugių augalinių baltymų išgavimui taikant beatliekines ir mažaatliekines gamybos technologijas“. Vadovė prof. dr. Elena Bartkienė.

    • Paulina Zavistanavičiūtė, Žemės ūkio mokslų srities Zootechnikos krypties disertacija tema „Šalutinių gamybos produktų taikymas mikroorganizmų įkapsuliavimui/įmobilizavimui bei tvarių ir antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių pašarų priedų gamybai“. Vadovė – prof. dr. Elena Bartkienė.

    • Lina Laučienė, Žemės ūkio mokslų srities Veterinarijos krypties darbas tema „Gyvūninės kilmės maisto kitimo jį gaminant, perdirbant, laikant, virškinant in vitro nustatymas galutinio produkto saugos ir kokybės aspektais“. Vadovė – prof. dr. Loreta Šernienė

    Vykdomi projektai

    • 2018-2021 m. priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718  „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“ finansuojamas projektas “ Inovatyvus pieno ir išrūgų maistinių matricų modeliavimas naujais raugais ir biokomponentais saugesnio sūrio gamybos technologijai sukurti (INOSŪRIS), Projekto vadovas prof. dr. M. Malakauskas.

    • 2017-2021 m. priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718  „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“ (SMART) finansuojamas projektas “Eubiotiškai daugiafunkcių nutraceutikų kūrimas” (EUNUTRITECH), Projekto vadovas prof. dr. V. Jakštas, vykdytojai: prof. dr. E. Bartkienė ir kt.

    • 2017-2020 m. LMT mokslininkų grupių projektas „Depresinio sutrikimo ankstyvos kompiuterinės diagnostikos metodo sukūrimas, vertinant emocinį atsaką į skirtingo skonio maisto savybes“ (EMOPSYCHOSCREEN), No. P-MIP-17-49, LSMU projekto dalies vadovė prof. dr. V. Adomaitienė, vykdytojai: prof. dr. E. Bartkienė ir kt.

    • 2017-2019 m. „Pažangūs mėšlo standartai tausojančiam maisto medžiagų tvarkymui ir emisijų mažinimui (Advanced manure standards for sustainable nutrient management and reduced emissions). Vadovaujanti institucija: Natural Resources Institute Finland (Suomija). Partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir kt., LSMU projekto dalies vadovas: dr. V. Ribikauskas.

    • 2017-2019 m. Erasmus+ Programos finansuojamas projektas „Higher Education for Central Asia Food Systems and Standards“ (HECAFS). Projekto nr. 574005-EPP-1-2016-1-LV-EPPKA2-CBHE-JP. Koordinatorius: Latvijos žemės ūkio universitetas. LSMU projekto dalies vadovas: dr. Alvydas Šarlauskas

    • 2016-2019 m. Portugalijos mokslo tarybos finansuojamas projektas „Psycho-social motivations associated with food choices and eating practices“. Koordinatorius Vizėjaus politechnikos institutas, LSMU projekto dalies vadovė: prof. dr. Elena Bartkienė.

    • 2018 m. INOČEKIAI LT su UAB „Rokiškio pragiedruliai“, projektas „Mikroorganizmų biomasės gamybos technologijos prototipo sukūrimas“, pagal priemonę 01.2.1-MITA-K-824; projekto vadovė: prof. dr. E. Bartkienė

    • 2017-2018 m. Švedijos ir Baltijos valstybių kooperacija mažinant bakterijų atsparumą antibiotikams, užtikrinant žmonių sveikatą, švarią aplinką ir gyvūnų gerovę (Swedish/Baltic cooperation for low bacterial resistance, human health, environment, animal welfare). Vadovaujanti institucija: Swedish Institute - Cooperation in the Baltic Sea region. Partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Gyvūnų gerovės centras (Lietuva) ir kt., LSMU projekto dalies vadovas: dr. V. Ribikauskas.

    • 2017-2018 m. Žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės 2015–2020 metų mokslinių tyrimų ir/ar taikomosios veiklos projektas „Žaliavinio pieno riebalų sudėties vertinimo kompiuterinės sistemos sukūrimas ir riebalų sudėties įtakos pieno produktų riebalų sudėčiai tyrimai“; projekto vadovė: prof. dr. L. Šernienė.

    • 2015-2018 m. LMT mokslininkų grupių projektas „Naujiems ir dominuojantiems MLST sekų tipams priskirtų Campylobacter jejuni genų, koduojančių atsparumą antibiotikams, nukleotidų polimorfizmo tyrimai“, MIP-041/2015 (reg. NR. MIP-15548); projekto vadovas: prof. dr. M. Malakauskas.

    • 2015-2018 m. LMT mokslininkų grupių projektas „Naujų L. lactis paieška ir jų produkuojamų natūralių bakteriocinų bei jų taikymo maisto konservavimui tyrimai“ (BIOLACTIS). Vykdančioji institucija: Vytauto Didžiojo universitetas, partneris: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; projekto dalies vadovė: prof. dr. L. Šernienė. 

    Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas.

    Katedros darbuotojai vykdo bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio tyrimų ir aukštojo mokslo institucijomis keičiantis dėstytojais ir plėtojant mokslinius tyrimus: Kopenhagos universitetas, Veterinarinės ligų biologijos katedra (prof. J. E. Olsen, prof. H. Ingmar, prof. M. A. Bojesen ir kt.) (Danija), (maisto mikrobiologijos sritis); Helsinkio universitetas, Maisto ir aplinkos higienos katedra (prof. M. L. Haninnen, prof. H. Korkeala) (Suomija), (maisto mikrobiologijos sritis); Berlyno laisvasis universitetas, Maisto higienos institutas (prof. Th. Alter) (Vokietija), (maisto mikrobiologijos sritis); Londono universitetas, Londono Higienos ir tropinės medicinos koledžas (dr. R. Stabler) (Jungtinė Karalystė), (maisto mikrobiologijos sritis); Vokietijos Federalinio rizikos vertinimo institutas, Epidemiologijos, biostatistikos ir matematinio modeliavimo padalinis (dr. M. Greiner) (Vokietija), (maisto mikrobiologijos sritis); KTU Maisto institutas, Maisto produktų technologijos katedra, (Lietuva), (maisto mikrobiologijos sritis) bei Juslinės analizės mokslo laboratorija (maisto jusliniai tyrimai); Vienos universitetas, Analizinės chemijos fakultetas (Austrija), (augalų fitoestrogenų tyrimo sritis); Suomijos VTT Biotechnologijos mokslinis centras (Suomija), žinduolių lignanų tyrimo sritis; Martino Liuterio universitetas, Mitybos mokslo institutas (Vokietija), skaidulinių medžiagų tyrimo sritis; Latvijos žemės ūkio universitetas (Jelgava, Latvija) ir Maisto saugos, gyvūnų ir aplinkos sveikatos institutas ,,BIOR“ (Ryga, Latvija), mikrobiologijos ir teršalų augaliniuose maisto produktuose tyrimų sritys; Varmijos ir Mozūrijos Universitetas (Olštynas, Lenkija), maisto mikrobiologijos, in vivo fermentuotų augalinių maisto produktų, maisto juslinių tyrimų sritys; Hanoverio veterinarinės medicinos universitetas, Aplinkos ir gyvūnų higienos institutas (Vokietija) ir Hohenheimo universitetas, Aplinkos ir gyvūnų higienos institutas (Vokietija), produkcijos gyvūnų higienos sritis; Estijos Gyvenimo mokslų universitetas, Gyvūnų higienos, gerovės ir elgsenos institutas (Estija), žemės ūkio gyvūnų higienos, gerovės, ekologinio ūkininkavimo srityse; Švedijos Žemės ūkio mokslų universitetas, Gyvūnų aplinkos ir sveikatingumo katedra (Švedija), žemės ūkio gyvūnų higienos, gerovės sritys; Gamtos išteklių ir gyvosios gamtos mokslų universitetas, Agrobiotechnologijų katedra, IFA-Tulinas (Austrija), mikotoksinų tyrimų augalinėse žaliavose, maisto produktuose, pašaruose sritis; BOKU (Viena, Austrija), Maisto fizikos katedra, Maisto mikrobiologijos katedra, maisto (bio)technologijų sritis; Vizėjaus politechnikos institutas (Vizėjus, Portugalija), įvairios maisto mokslo sritys; Neapolio universitetas (Neapolis, Italija), maisto chemijos sritis; Leipcigo universitetas (Leipcigas, Vokietija), maisto technologijų sritis; Latvijos universitetas (Ryga, Latvija), maisto chemijos sritis.

    2017 m. balandžio 28 dieną patvirtintas dr. Vytauto Ribikausko atstovavimas Lietuvai ir narystė ES Gyvūnų gerovės platformoje (European Platform on Animal Welfare). Pagrindinę ekspertinę Tarybą sudaro Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Graikijos, Airijos ir Lietuvos atstovai.

     

    Vykdomi mokymai ir renginiai.

    • Kasmet katedroje vykdomi skerdenų vertintojų kursai bei trichinelių nustatymo ir diferencinės diagnostikos taikant trichinoskopiją, kursai.
    • Nuo 2013 m. katedroje kasmet organizuojamas renginys „Sveiko maisto šventė“, kuriame dalyvauja studentai, darbuotojai, maisto gamintojai bei LSMU gimnazijos mokiniai.
    • Nuo 2017 m. katedroje vykdomi pradiniai bei periodiniai radiacinės saugos kursai veterinarijos gydytojams, o  nuo 2018 m. - periodiniai kursai asmenims, atsakingiems už radiacinę saugą veterinarijoje.
    • Katedros darbuotojai dalyvaujama ekologinio ūkininkavimo veikloje Lietuvoje (Ekologinio ūkininkavimo sertifikavimo organizacija „Ekoagros“, asociacija „Gaja“).
    • Katedros darbuotojai taip pat dalyvauja švietėjiškoje veikloje (skaito paskaitas asociacijoje „Šviesuva“ ir kt.).

    Moksliniai pasiekimai, apdovanojimai.

    • 2017 m. - dr. Vita Lėlė LMA (Lietuvos Mokslų Akademija) Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų premijos laureatė.
    • 2016 m. - dr. Vita Lėlė LSMU „Doktorantas 2016“ konkurso I vietos laimėtoja, LSMU rektoriaus įsakymas Nr. V-1117.
    • 2016 m. - dr. Sigita Ramonaitė (Lietuvos Mokslų Akademija) Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų premijos laureatė.
    • 2015 m. - prof. dr. Elena Bartkienė LSMU „Jaunasis mokslininkas 2015“ konkurso II vietos laimėtoja. LSMU rektoriaus įsakymas Nr. V-1247.
    • 2014 m. - dr. Vita Lėlė LSMU Veterinarijos akademijos „Doktorantas 2014“ konkurso I vietos laimėtoja. LSMU rektoriaus įsakymas Nr. V-1409.
    • 2013 m. - prof. dr. Elena Bartkienė LSMU Veterinarijos akademijos „Jaunasis mokslininkas 2013“ konkurso I vietos laimėtoja. LSMU rektoriaus įsakymas Nr. V-1257.
    • 2013 m. - dr. Sigita Ramonaitė LSMU „Doktorantas 2013“ konkurso I vietos laimėtoja, LSMU rektoriaus įsakymas V-1257
    • 2011 m. - prof. dr. Elena Bartkienė LSMU Veterinarijos akademijos „Jaunasis mokslininkas 2011“ konkurso I vietos laimėtoja. LSMU rektoriaus įsakymas Nr. V-1012.

      

    Kontaktai

  • Veterinarinės patobiologijos katedra

    LSMU  Veterinarijos fakultetas
    Veterinarinės patobiologijos katedra
    Kontaktai

    Veterinarinės patobiologijos katedroje dėstoma visa eilė bazinių veterinarinių disciplinų – veterinarinė epidemiologija, veterinarinė mikrobiologija, veterinarijos teisė ir teismo veterinarija, valstybinė veterinarija ir visuomenės sveikata, maisto teisė, veterinarinė parazitologija,  bendroji  patologija, specialioji patologija, patologinė fiziologija, zoonozės, veterinarinė virusologija, veterinarinė klinikinė mikrobiologija, medžiojamųjų ir zoologijos sodo gyvūnų parazitinės ligos, smulkiųjų gyvūnų endokrinologija, citopatologija klinikinėje praktikoje, žirgų kanopų priežiūra ir reabilitacija, paukščių ligos, kurias dėsto pakankamą mokslinį ir pedagoginį potencialą turintis katedros personalas, iš kurių daugelis ilgą laiką dirbo arba stažavosi užsienyje bei dalyvavo ir vykdė tarptautinius projektus. Katedroje ruošiami žemės ūkio srities (A 000) veterinarijos (02A) ir veterinarinės maisto saugos (02A) doktorantai, magistrantai, bakalaurai ir rezidentai.

    Istorija

    Katedros užuomazgos siekia 1920 m. kai Marvos dvare, 3 km nuo Kauno, buvo įsteigta Bakteriologijos ir serologijos stotis,  kurios vedėju tapo prof. L. Gogelis. 1923 m. stotis buvo perduota Lietuvos universiteto Veterinarijos skyriui. 1924–1933 m. Šančiuose, Kaune, veikė Valstybinė veterinarijos bakteriologijos laboratorija, kuri 1933 m. gegužės 15 d. buvo perkelta į specialiai pastatytus naujus modernius rūmus Vilijampolėje, Kaune, ir pavadinta Valstybiniu veterinarinės bakteriologijos institutu.   Šiam institutui vadovavo J. Bielkevičius (1922-1936) ir prof. K. Kanauka (1936-1944). Po karo Bakteriologijos katedra pavadinta Mikrobiologijos katedra. 1944 m. katedros vedėju tapo doc. dr. A. Petrauskas. 1949 m. Mikrobiologijos katedra buvo sujungta su 1945 m. įsteigta Epizootologijos katedra. Doc. dr. L. Grubliauskas 1946-1998 m. katedroje dėstė veterinarinę mikrobiologiją ir virusologiją. Tai ilgiausiai katedroje dirbęs dėstytojas. Doc. dr. J. Brazaitis 1945–1970 m. Epizootologijos-mikrobiologijos katedros vedėjas. Doc. dr. V. Citvaras 1970–1977 m. dirbo katedros vedėju, 1977–1981 m. – prorektorius mokslo ir mokymo reikalams, 1981–1993 m. – prorektorius mokymo klausimais. Doc. dr. K. Norvaišas 1977–1987 m. buvo epizootologijos ir mikrobiologijos katedros vedėjas.

    Iki 1940 m. LVA studentams parazitologija buvo dėstoma Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Po Antrojo pasaulinio karo veterinarinė parazitologija pradėta dėstyti LVA Vidaus ligų katedroje  (prof. B. Janonis) ir Bujatrikos katedroje (doc. J. Pavinkšnis). 1947 m. įsteigta Parazitologijos ir invazinių ligų katedra, o jos vedėju paskirtas doc. S. Makevninas. Prof. dr. J. Čygas buvo LVA parazitologijos ir invazinių ligų katedros vedėjas (1948–1959), LVA rektorius (1947–1959). J. Čygas daug prisidėjo prie LVA mokslinės veiklos plėtros. Rekonstravus infekcinių ligų kliniką, 1975 m. prie Epizootologijos ir mikrobiologijos katedros prijungta veterinarinės parazitologijos disciplina ir katedra pavadinta Užkrečiamųjų ligų katedra. Prof. dr. V. Šarkūnas Užkrečiamųjų ligų katedroje veterinarinę parazitologiją dėstė 1953-2001 m. Tai vienas ilgiausiai dirbusių  pedagogų mūsų katedroje, įnešęs svarų indėlį į veterinarinės parazitologijos mokslo raidą Lietuvoje. Prof. habil. dr. V. Paulikas katedros vedėju dirbo 1987-1997 m., o doc. dr. V. Citvaras 1997–2004 m. Nuo 2004 metų katedros vedėju dirba prof. habil. dr. S. Petkevičius. 2016 m. rugsėjo 1 d. katedros pavadinimas pakeistas į Veterinarinės patobiologijos katedrą.

    Mokslinė veikla

    Katedra bendradarbiauja, ruošia projektus ir sudaro sutartis su užsienio ir nacionalinėmis mokslo, mokymo įstaigomis, kompetentingomis institucijomis ir kitais ūkio subjektais, vykdančiais valstybinius bei užsakomuosius mokslinius darbus, bei dalyvauja juos vykdant. Katedra sudaro sąlygas ir padeda studentams, magistrantams, rezidentams doktorantams vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą. Katedra organizuoja tarptautines ir regionines mokslines konferencijas, seminarus, pasitarimus ir kt. Katedra skleidžia mokslo, eksperimentinės plėtros ir praktinio patyrimo žinias.  Katedroje nustatomas gyvūnų bei paukščių užsikrėtimas infekciniais ir invaziniais sukelėjais, ganyklų užterštumas parazitų lervomis; konsultuojama užkrečiamų gyvūnų ligų ir zoonozių diagnozavimo, gydymo bei profilaktikos klausimais; sukauptas trichineliozės genotipų bankas, atliekama jų identifikacija bei aiškinamasi epidemiologinė situacija; tiriami parazito/šeimininko tarpusavio santykiai bei maisto medžiagų poveikis virškinamojo trakto invazijai; serologiniais bei molekuliniais metodais diagnozuojama diagnozuojamos bakterinės, parazitinės ir virusinės gyvūnų ligos. Katedros Patologijos centre atliekami gyvūnų gaišenų patologiniai morfologiniai tyrimai, teikiama konsultacija veterinarijos specialistams ir gyvūnų augintojams, atliekamos teismo veterinarinės ekspertizės. Katedra recenzuoja leidinius užkrečiamųjų ligų klausimais, atlieka šalyje registruojamų ir perregistruojamų veterinarinių preparatų ekspertizę, diagnozuoja bakterinius, chlamidijinius, parazitinius ir virusinius susirgimus; rengia įvairius norminius dokumentus, konsultuoja specialistus ir ūkininkus užkrečiamųjų ligų kontrolės klausimais. Katedra yra respublikinio mikrobų ir ląstelių kultūrų banko filialas. 

    Studijos

    Katedroje mokomi užkrečiamųjų ligų, veterinarinės patologijos ir teisėkūros bakalaurai, magistrantai, rengiami doktorantai ir rezidentai, keliama veterinarijos gydytojų kvalifikacija. Veterinarinės patobiologijos katedros studijų kryptys yra žemės ūkio srities (A 000) veterinarijos (02A), veterinarinės maisto saugos (02A) ir zootechnikos (03A) gyvūnų infekcinių ir invazinių ligų morfologija, epidemiologija, patogenezė, diagnostika, profilaktika ir kontrolė; gyvūnų ligų patomorfologinė diagnostika; gyvūnų reprodukcijos patofiziologija ir patomorfologija; veterinarinės medicinos teisėkūra ir normatyvinių dokumentų ruošimas. Šiose srityse yra rengiami vadovėliai, studijų (mokymo) knygos, mokslo monografijos, mokslo priemonės, mokslinio darbo ataskaitos ir pranešimai. Be to skelbiami moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai, ruošiami ir įgyvendinami tarptautiniai ir nacionaliniai moksliniai projektai.

    Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

    Veterinarinės patobiologijos katedros mokslininkai bendradarbiauja su įvairiomis mokslinėmis ir aukštojo mokslo institucijomis – MA Infekcinių ligų klinika; Gastroenterologijos klinika; Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu; Gamtos mokslų fakultetu, VDU; Kostanajaus valstybiniu universitetu (Kazachstana). Valstybiniais mokslinių tyrimų institutais − Inovatyvios medicinos centru ir Gamtos tyrimų centru; KTU Maisto institutu; KTU Bendrosios chemijos katedra; Sporto universitetu; Vilniaus pedagoginiu universitetu; Gamtos mokslų fakultetu, Kopenhagos universitetas (Danija); Veterinarinės medicinos fakultetu, Salonikų Aristotelio universitetas (Graikija); Maisto ir aplinkos tyrimo agentūra (Didžioji Britanija); Nacionaliniu veterinarijos instutu, Danijos technikos mokslų universitetas; Parazitologijos institutu, Ciuricho universitetas (Šveicarija); Slovakijos mokslų akademijos Parazitologijos institutu; Švedijos žemės ūkio universitetu; Salonikų veterinarijos mokslinių tyrimų institutu (Graikija).

    Nacionaliniai projektai

    1. Augalų ekstraktų ir jų frakcijų taikymo gyvūnų aplinkos virusų slopinimui ir kontrolei tyrimai. LMT mokslininkų grupių projektas (MIP (FITOKONTROLĖ), 2015-2018. Koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, LSMU koordinatorius – prof. dr. A. Šalomskas;
    2. Alogeninio sąnario kremzlės ir kaulo komplekso transplantacijos poveikis kremzlės regeneracijai eksperimentiniame kremzlės pažeidimo modelyje (CHONDRO), 2013-2015. Projekto dalyvis – doc. dr. A. Pockevičius;
    3. Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektas „Nanokrakmolo ir gamtinių bioaktyvių medžiagų kompozicijos“ (NANOKRAKMOLAS), ŽŪM, 2011-2015, Projekto koordinatorius - Kauno technologijos universitetas. Projekto dalyvė – prof. dr. J. Šiugždaitė.
    4. Projektas „Biologinio kardio stimuliatoriaus kūrimas, pasitelkiant užsienio mokslo ir studijų institucijas bei tobulinant tyrėjų ir kitų darbuotojų kompetencijas“ (BIOKARDIOSTIM), 2013-2015. Nr. VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-029 (Kartu su LSMU ir Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu „Inovatyvios medicinos centras“). Projekto dalyvė – asist. D. Juodžentė.

    Tarptautiniai projektai

    1. Anti-microbial coating innovations to prevent infectious diseases (AMCI). COST veikla Nr. CA15114. 2015-2019.  Projekto dalyvis. Veiklos valdymo komiteto atstovas – prof. dr. J. Šiugždaitė;
    2. Tackling the parasitological challenges arising from organic farming practices (ProPara). BP7, ERA-NET, 2015-2018. Koordinatorius – prof. habil. dr. S. Petkevičius;
    3. New and emerging challenges and opportunities in wastewater reuse (NEREUS). COST veikla Nr. ES1403, 2014-2018. Koordinatorė – prof. dr. J. Šiugždaitė;
    4. European Network for Neglected Vectors and Vector-Borne Infections (EurNegVec). COST veikla Nr. TD1303, 2013-2017. Koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, projekto dalyvis – prof. habil. dr. S. Petkevičius;
    5. TEMPUS projekto Modernisation if higher education in the area of food quality and safety in Tajikistan Nr. 544529-TEMPUS-1-2013-1-LV-TEMPUS-JPCR dalyvis. TEMPUS, 2013-2016. Projekto dalyvis – doc. dr. A. Malakauskas;
    6. The significance of rodent communities for the transmission and distribution of Echinococcus multilocularis: Ecological and experimental investigations for risk assessment BP7, EMIDA (Emiro), 2012-2015. Koordinatorius – doc. dr. M. Šarkūnas;
    7. The efficacy of three different dosing regiments of Milbemax (milbemycin oxime, praziquantel) against gastrointestinal helminth infections in dogs (study number GTS-12-021)" ("Novartis Project") and "The eficacy of three different dosing regiments of Drontal Plus or Profender against gastrointestinal helminth infection in dogs" ("Bayer project"). 2013-2014. Koordinatorius – doc. dr. M. Šarkūnas;
    8. Goat-parasite interactions: from knowledge to control. COST veikla Nr. FA0805, 2008-2014. Koordinatorius – prof. habil. dr. S. Petkevičius;

    Patologijos centras

    LSMU Veterinarijos akademijos patologijos centras

    Centro paskirtis: vykdyti mokslinius tiriamuosius darbus, mokyti visų studijų pakopų studentus, rengti mokslo darbuotojus, kelti veterinarijos gydytojų kvalifikaciją ir diagnozuoti gyvūnų ligas.

     

    Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

    • Gyvūnų reprodukcijos organų patomorfologiniai tyrimai.

    Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

    • Gyvūnų reprodukcijos organų patomorfologiniai tyrimai.
    • Gyvūnų užkrečiamųjų ligų patomorfologiniai tyrimai.

    Centras vykdo šias funkcijas:

    • Organizuoja ir vykdo mokslinį tiriamąjį darbą veterinarinės patologijos srityje.
    • Skelbia mokslinius ir mokslo populiarius straipsnius, rengia vadovėlius, studijų (mokymo) knygas, mokslo monografijas, mokslo priemones, darbo ataskaitas ir pranešimus.
    • LSMU Veterinarijos akademijos patologijos centrasBendradarbiauja, sudaro sutartis su mokslo, mokymo įstaigomis, kompetentingomis institucijomis ir kitais ūkio subjektais, vykdančiais užsakomuosius mokslinius darbus, bei dalyvauja jas vykdant.
    • Sudaro sąlygas ir padeda studentams, magistrantams, doktorantams vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą.
    • Moko studentus, rengia veterinarinės patologijos rezidentus, kelia veterinarijos gydytojų kvalifikaciją.
    • Organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, pasitarimus ir kt.
    • Rengia nacionalinius ir tarptautinius mokslinius projektus ir juose dalyvauja.
    • Skleidžia mokslo, eksperimentinės plėtros ir praktinio patyrimo žinias.
    • Atlieka tyrimus gyvūnų ligų diagnozei nustatyti.
    • imagec.jpg (376x240, 335x240)Atlieka užsakomuosius mokslinius darbus ir užsakomuosius tyrimus, teikia konsultacijas.
    • Kaupia tiriamų mėginių archyvą ir mokomąją medžiagą.

    Teikiamos paslaugos:

    • Atliekami žemės ūkio gyvulių, gyvūnų augintinių, kailinių žvėrelių, paukščių, laukinių, egzotinių ir kitų gyvūnų gaišenų patologiniai anatominiai, histopatologiniai, imunohistocheminiai ir citologiniai tyrimai.
    • Atliekamos teismo veterinarinės ir veterinarinių dokumentų ekspertizės.
    • Teikiamos konsultacijos veterinarijos specialistams ir gyvūnų augintojams.

    Dokumentai:

    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Tyrimų įkainiai (2,02MB)
    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Atmintinė mėginių paėmimui histopatologiniam tyrimui (117KB)
    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Gaišenos, patologinės medžiagos patologiniam anatominiam tyrimui važtaraštis (97.7KB)
    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Patologinės medžiagos histopatologiniam tyrimui važtaraštis (98.4KB)

     

    Kontaktai