Katedros

  • Anatomijos ir fiziologijos katedra

    LSMU Veterinarijos fakultetas
    Anatomijos ir fiziologijos katedra
    Kontaktai

    Apie katedrą

    Anatomijos ir fiziologijos katedroje dėstoma visa eilė dalykų:  gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija, taikomoji biologija ir laboratoriniai gyvūnai, histologija ir embriologija, histologija ir histologinė technika, ląstelės biologija, paukščių anatomija ir histologija, gyvūnų fiziologija, laboratoriniai ir egzotiniai gyvūnai, įvairių rūšių gyvūnų fiziologinių funkcijų ypatumai, veterinarinė imunologija, augalų ir gyvūnų biologija, palyginamoji gyvūnų fiziologija, žmogaus mitybos fiziologija, žmogaus anatomija, kompleksinė gyvulių kūno sričių morfologinė analizė.

    Anatomijos ir fiziologijos katedra buvo įsteigta Lietuvos veterinarijos akademijos Senato posėdžio nutarimu 2004 m. gegužės 12 d. po reorganizacijos, sujungus tris katedras – Anatomijos ir histologijos (buvusi Gyvulių anatomijos), Biologijos bei Fiziologijos ir patologijos. Biologijos katedra veterinarijos akademijoje buvo  įkurta 1946 metais. Jos pavadinimas keitėsi kelis kartus. 1981 m. – vadinama Agronomijos, botanikos, zoologijos katedra; 1989 m. pavadinta Biologijos katedra. Fiziologijos katedra  veterinarijos akademijoje  įkurta 1947 metais. Skirtingais laikotarpiais jos pavadinimai kito. Nuo 2004 m. katedra vadinama Anatomijos ir fiziologijos, o jos mokslinė bazė buvo Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinis centras, Osteologijos bei Imunologijos laboratorijos. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. Anatomijos ir fiziologijos katedra tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto  Veterinarijos akademijos  jungtine dalimi, Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinis centras „Nemuno“ slėnio, Gyvūnų mitybos ir biotechnologijos centro dalimi, o Imunologijos laboratorija - Veterinarijos instituto moksline baze.

    Katedros mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos mokslinėmis ir aukštojo mokslo institucijomis bei kitų šalių  mokslininkais – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu,  Veterinarijos instituto  imunologijos laboratorijos  mokslininkais, Biotechnologijos instituto sekvenavimo  centru,  Kimrono veterinarijos instituto (Izraelis) mokslininkais, Varmijos ir Mozurijos universiteto Olštyne ir Lenkijos Nacionalinio mokslų tyrimų instituto mokslininkais bei Latvijos žemės ūkio universitetu. 

    Mokslinio tiriamojo darbo kryptis: įvairių gyvūnų rūšių morfologiniai, imunologiniai, fiziologiniai funkcinių sistemų tyrimai ir ligų prevencija.

    Katedros darbuotojų vykdomos mokslinio darbo temos:

    • Triušių akių struktūros palyginamasis įvertinimas. Triušio akis – eksperimentinis modelis,
    • Morfologiniai gyvūnų griaučių tyrimai,
    • Naminių ir laukinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų imunogeninių ir patogeninių savybių tyrimai,
    • Naminių balandžių sveikatingumo problemos,
    • Saugių paukščių lesinimo technologijų sukūrimas aukštos biologinės vertės paukštieną bei maistinius kiaušinius,
    • Žmogaus  ir gyvūnų kiaušidės folikulų bei ovocitų palyginamoji charakteristika. 

    Tiriama: didžiojo prieskrandžio turinio rodikliai (pH, mikroorganizmų bei infuzorijų kiekis ir aktyvumas, bendras LRR kiekis, gliukozės rūgimas); laktobacilų padermės iš veršelių fekalijų ir jos diferencijuojamos; žolinių pašarų organinės medžiagos (OM) virškinamumas in vitro ir, remiantis gautais rezultatais, apskaičiuojama apykaitos energija (AE) pašare.

    Praktikoje taikomas zondų naudojimas: galvijų didžiojo prieskrandžio turinio paėmimui GDZ-1; galvijų timpanijų gydymui GGZ-1; veršelių timpanijų gydymui GVZ-1; galvijų didžiojo prieskrandžio turinio bakteriologinio mėginio paėmimui GBZ-1.

    Teikiamos konsultacijos įvairių gyvūnų rūšių organizmo sveikatos užtikrinimo, imuninės sistemos įvertinimo, fiziologinių rodiklių analizės  bei pašarų kokybės klausimais.

     

    LSMU Veterinarijos akademijoje Anatomijos ir fiziologijos katedroje organizuojami kursai asmenims, dirbantiems su bandomaisiais (laboratoriniais) gyvūnais, kurių tema „Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimai“.

    Programos apimtis 80val.(3ECTS).

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu šis kursas įvertintas kaip atitinkantis dirbančiųjų su bandomaisiais gyvūnais mokymų reikalavimus, o asmenys, išklausę kursą ir išlaikę egzaminą, įgyja teisę vykdyti eksperimentus Europos Sąjungos šalyse.

    Platesnė informacija teikiama tel.: 868079000 arba elektroniniu paštu: danuta@lva.lt

     

    Katedrai priklauso:

    • Imunologijos laboratorija

    Imunologijos laboratorija buvo įkurta prie  Fiziologijos ir patologijos katedros (po reorganizacijos Anatomijos ir fiziologijos katedra) 2000 m. sausio 3 d. rektoriaus prof. V. Bižoko įsakymu Nr. 208, vadovaujantis 1999 m. gruodžio mėn. 22 d. Lietuvos veterinarijos akademijos tarybos nutarimu. Studentų mokymui ir moksliniams tyrimams skirta laboratorija buvo įkurta prof. habil. dr. J. Pieškaus iniciatyva glaudžiai bendradarbiaujant su Hanoverio aukštosios veterinarijos mokyklos prof. W. Leibold.

     

    Laboratorijoje buvo parengti ir apginti  magistriniai darbai:

    I. Kulyčiūtė „Įvairių induktorių poveikis azoto oksido gamybai galvijų periferinio kraujo monocituose/makrofaguose in vitro“, 2002 m.

    E. Jurgelėnas „Sveikų ir sergančių šunų imuninės būklės įvertinimas ir palyginimas“, 2003 m.

    M. Siaurytė „ Šunų I tipo hiperjautrumo reakcina“, 2011 m.

    A. Tamošiūnaitė „Ankirinus koduojančių nukleotidų sekų įtaka karvių raupų viruso virulentiškumui ląstelių kultūrose“, 2012 m.

    D. Šetkutė „ Salmonella thyphimurium molekulinė diagnostika polimerazės grandinine reakcija“, 2013 m.

    J. Bartusevičius „ Bendras imunoglobulino E (IgE) kiekis alergiškų šunų kraujo serume“, 2013 m.

     

    Imunologijos laboratorijoje buvo parengtos ir sėkmingai apgintos 5 disertacijos:

    R. Stakauskas „Laktobacillus plantarum ir Lactobacillus fermentum metabolizmo produktų įtaka galvijų periferinio kraujo leukocitų funkcijoms in vitro“, 2001 m.

    G. Kučinskienė „Autoantikūnų funkcinė svarba ir nustatymas ant eritrocitų ir trombocitų paviršiaus“, 2004 m.

    R. Čepulis „ Kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo viruso (KRKSV) padermių molekulinis charakterizavimas ORF5 ir ORF7 srityse“, 2009 m.

    K. Sajūtė „Pasiutligės viruso padermių molekulinis charakterizavimas N, G ir G-L tarpgeniniame regionuose“, 2012.

    J. Buitkuvienė „Kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromo viruso (KRKSV) epidemiologiniai tyrimai Lietuvos šernų ir kiaulių populiacijose“, 2013.

     

    Vykdyti tarptautiniai ir nacionaliniai projektai:

    • COST Action FA902: Understanding and combating porcine reproductive and respiratory syndrome in Europe.  (2010 – 2014).
    • Mokslo tarybos projektas “Šernų KRKS virusų antigeninių savybių ir patogeniškumo charakterizavimas” MIP-065/2012-2014.
    • Sixth Framework Programme, Specific Support Action (SSA) PCVD: Towards improved food quality and safety within new member states and associated candidate countries. (20062008).
    • Mokslo tarybos projektas “Šernų ir kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusų (KRKSV) molekulinis charakterizavimas” MIP-48/2010 (2010-2011).
    • Valstybinio mokslo ir studijų fondo (VMSF) mokslinių tyrimų projektas „Kiaulių imuninis atsakas eksperimentiškai užkrėtus unikaliomis KRKS viruso padermėmis“ T-49/09, 2009.
    • Valstybinio mokslo ir studijų fondo mokslinių tyrimų projektas „RV irEBL pasiutligės virusų epizootologija Lietuvoje” T-48/08, 2008.
    • Valstybinio mokslo ir studijų fondo (VMSF) mokslinių tyrimų projektas „ KRKS virusų padermių molekulinis charakterizavimas ORF5 ir ORF7 srityje“ T-71/08, 2008 m.
    • ŽŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „Kiaulių multisisteminio nykimo sindromo (PMWS) diagnostikos metodų paruošimas ir epizootinės situacijos įvertinimas kiaulininkystės ūkiuose“, 2007 m. 
    • ŽŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „Kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromo viruso (KRKSV) žalingo poveikio mažinimo galimybių tyrimas veislinių kiaulių bandose“, 2006 m.
    • ŽŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „Klasikinio kiaulių maro viruso laboratorinių diagnostikos metodų pritaikymas ir įdiegimas Lietuvoje“, 2005 m.

     

    Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

    • Šernų KRKSV ir kitų virusinių antigenų molekulinis charakterizavimas ir epidemiologija.
    • Šunų I tipo padidinto jautrumo reakcijos laboratorinė diagnostika.

     

    Vykdomi mokslo-tiriamieji darbai:

    • Šernų ir kiaulių KRKSV padermių molekulinė epidemiologija.
    • Įvairių komercinių ir „namų darbo“IFA metodų įvertinimas KRKSV specifinių antikūnų tyrimams.
      • IgE tyrimai alergiškų ir sveikų šunų kraujo serume.

    Teikiamos paslaugos:

    • Zoonozių ir kitų ekonomiškai reikšmingų gyvūnų  ligų sukėlėjų molekulinė diagnostika.
    • Specifinių antikūnų nustatymas imunofermentinės analizės metodu.

    kontaktinis asmuo  doc. Arūnas Stankevičius tel.: (8-37) 36 28 44, el. paštas: arunas.stankevicius@lsmuni.lt

     

    Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinis centras

    1972 m. šioje laboratorijoje J. Bakūnas ir A. Sederevičius pradėjo tirti galvijų prieskrandžių turinio biocheminius ir mikrobiologinius procesus bei bandyti fermentinius preparatus galvijų virškinimo procesams reguliuoti.
    1992 m. vasario 24 d. akademijos tarybos nutarimu Probleminė laboratorija reorganizuota į Galvijų virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinį centrą.

    Fiziologijos, patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos katedros mokslinė laboratorija įkurta 1972 m. prof. E. Aizinbud iniciatyva. Laboratoriją įrengė tuomet klinikos ordinatorius J. Bakūnas ir studentas A. Sederevičius.

     

    Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

    • Galvijų didžiojo prieskrandžio metabolinių procesų tyrimai.
    • Fermentacinių procesų bei mikrofloros sudėties optimizavimas galvijų didžiojo prieskrandžio turinyje, siekiant padidinti pieno produkciją.
    • Probiotikų panaudojimas galvijų virškinamojo trakto disbakteriozei išvengti ir gydyti.
    • Biologinių ir cheminių veiksnių įtakos pieninių karvių produktyvumui ir pieno kokybei tyrimai.

     

    Vykdomi mokslo-tiriamieji darbai:

    • Virškinimo procesų galvijų didžiajame prieskrandyje tyrimas.
    • Pieninių karvių didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų gerinimo tyrimas.
    • Didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų reguliavimas, siekiant padidinti pieno produktyvumą.
    • Inhibitoriai piene: patekimo priežastys, nustatymo metodai, biologinių ir cheminių veiksnių įtaka tyrimo rezultatams.

     

    Teikiamos paslaugos:

    • Organizuojami ir vykdomi bandymai, tiriant virškinimo procesus galvijų didžiajame prieskrandyje ir įvairių veiksnių įtaką produktyvumui bei pieno kokybei.
    • Tiriami galvijų didžiojo prieskrandžio turinio fermentaciniai rodikliai (pH, mikroorganizmų skaičius, bendras lakiųjų riebalų kiekis, redukcinis bakterijų aktyvumas, gliukozės rūgimas).
    • Nustatomas žolinių pašarų organinės medžiagos virškinamumas in vitro, pagal gautus rezultatus apskaičiuojama apykaitos energija.
    • Tiriamos ir diferencijuojamos laktobacilų padermės iš veršelių fekalijų.

     

     Kontaktai

     

  • Maisto saugos ir kokybės katedra

    LSMU Veterinarijos fakultetas
    Maisto saugos ir kokybės katedra
    Kontaktai

     

    Apie katedrą

    Maisto saugos ir kokybės katedros tikslas – užtikrinti kokybišką veterinarijos gydytojų, veterinarinės maisto saugos bei maisto mokslo specialistų paruošimą pagal atitinkamose studijų programose numatytus reikalavimus.

    Katedroje dirba 28 darbuotojai: 8 profesoriai, 2 docentai, 7 lektoriai, 5 asistentai, bei 6 personalo darbuotojai, aptarnaujantys studijų procesą. Katedros darbuotojai dėsto LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarijos ir Gyvulininkystės technologijos fakultetų bakalauro ir magistrantūros pakopų studentams. Dėstomi dalykai apima gyvūninių bei augalinių maisto žaliavų ir produktų higieną, kokybę bei saugą, gyvūnų gerovę, gyvūnų bei aplinkos higieną bei kitas susijusias tematikas.

    Istorija

    Maisto saugos ir kokybės katedros įkūrimo data galima laikyti 1940 m. rugsėjo 1d., kai Veterinarijos akademijos Maisto produktų ir pašarų laboratorijos bazėje buvo įsteigtas Maisto higienos institutas. Jo direktoriumi paskirtas veterinarinės medicinos daktaras J. Nainys. 1944 m. Institutas tampa katedra, kuri 1946 m. pavadinama Veterinarinės-sanitarinės ekspertizės katedra, o 1948 m. Veterinarinės-sanitarinės ekspertizės ir zoohigienos katedra. Iki 1973 m. jai vadovavo prof. J. Nainys. 1974 m. katedros vedėju išrenkamas vet. m. kandidatas V. Iešmantas, o 1977 m. – doc. V. Skimundris. 1989 m. katedra pavadinama Zoohigienos ir maisto produktų sanitarijos katedra. 1990 m. jos vedėju išrenkamas doc. J. Vaitkus, o 1995 m. doc. B. Bakutis. 2004 m. katedra pavadinta Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra. Nuo 2008 m. katedrai vadovauja dr. M. Malakauskas. Nuo 2011 m. liepos 1 d. katedros pavadinimas pakeičiamas į „Maisto saugos ir kokybės katedra“.

    Būsimiems veterinarijos gydytojams dėstoma maisto produktų higiena, gyvūnų bei aplinkos higiena, gyvūnų etologija ir gamtosauga, ekologija ir kt. Gyvulininkystės technologijos fakulteto studentams dėstoma pienininkystė, gyvūnų higiena, skerdimo produktų technologijos, magistrantams – ekologinės gyvulininkystės ir gyvūnų gėrovės disciplinos. Nuo 2004 m. pradėjus ruošti veterinarinės maisto saugos specialistus bei reorganizavus tuometinės Lietuvos veterinarijos akademijos padalinių struktūrą, katedroje pradėtos dėstyti disciplinos apie gyvūninių bei augalinių maisto žaliavų ir produktų higieną, technologijas, maisto produktų mikrobiologiją, toksikologiją, sveikatos fiziką, viešą maitinimą, maisto žaliavų ir produktų biologiškai aktyvias medžiagas, rizikos analizę ir kt.Nuo 2013 m. katedros darbuotojai dalyvauja rengiant Maisto mokslo studijų programos specialistus.

    Mokslinė veikla

    Katedros mokslininkų vykdomi tyrimai yra siejami su maisto žaliavų ir produktų saugos ir kokybės tyrimais. Atskiros tyrimų kryptys orientuotos į:

    • gyvūnų ligų poveikio mėsos kokybei ir rizikos žmonių sveikatai įvertinimą;
    • zoonozių sukėlėjų (kampilobakterijų, jersinijų, listerijų ir kt.) molekulinės epidemiologijos bei genetinės įvairovės tyrimus, bakterijų savybių, lemiančių išgyvenimą, prisitaikymą bei plitimą maisto grandinėje, tyrimus; zoonozių sukėlėjų atsparumo antibakterinėms medžiagoms tyrimus; kai kurių maisto gamybos technologijų įtaką kokybės ir saugos rodikliams.
    • mikotoksinų kaupimosi dėsningumų įvertinimo pašarų žaliavose ir pašaruose bei mikotoksikozių prevencijos tyrimus;
    • augalinių žaliavų ir produktų gamybos technologijų prototipų kūrimą, saugos ir kokybės tyrimus, taršos augalinėse žaliavose ir produktuose mažinimą, taikant bioadsorbcijos principus, biomasių ir šalutinių gamybos produktų biokonversijos į vertingas žaliavas ir produktus perdirbimo technologijų prototipų kūrimą.

    Studijos

    VETERINARINĖS MEDICINOS STUDIJŲ PROGRAMOS DALYKAI

      • Ekologija ir gamtosauga
      • Įvadas į veterinarinės medicinos studijas ir informacinės technologijos
      • Veterinarinė higiena ir gyvūnų gerovė
      • Ekologinės gyvulininkystės pagrindai
      • Funkcionalusis maistas
      • Veterinarinė radiobiologija ir rentgenologija
      • Infekcinės ir neužkrečiamosios žuvų ligos, žuvininkystės pagrindai
      • Laukinių gyvūnų mėsos gamyba
      • Viešasis maitinimas
      • Avių auginimo technologijos ir sveikatingumas
      • Maisto analizė ir parinkimas
      • Maisto produktų higiena
      • Rizikos veiksnių analizės svarbių valdymo taškų sistema maisto įmonėse

    VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS BAKALAURO NUOLATINIŲ IR IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ DALYKAI

      • Ekologija ir gamtosauga
      • Įvadas į veterinarinės maisto saugos studijas ir specialybės kalba
      • Aplinkos higiena
      • Fizikinė aplinka ir sveikata
      • Geriamo vandens sauga ir kokybės kontrolė
      • Maisto produktų gamybos technologijų procesai
      • Sanitarija maisto įmonėse
      • Civilinė sauga
      • Funkcionalusis maistas
      • Inovatyvios pieno antrinių žaliavų perdirbimo technologijos
      • Laukinių gyvūnų mėsos gamyba
      • Maisto saugos ir kokybės valdymas
      • Maisto toksikologija
      • Mėsos ir kiaušinių higiena
      • Mikotoksinai maisto grandinėje
      • Mokslinio tyrimo pagrindai
      • Pieno higiena ir technologija
      • Vandens gyvūnų produktų higiena ir technologija
      • Augalinių produktų gamyba ir higiena
      • Gyvulių skerdenų kokybės nustatymas
      • Maisto mikrobiologija ir rizikos analizė
      • Viešasis maitinimas
      • Ekologiškų produktų gamyba

    VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS MAGISTRANTŪROS NUOLATINIŲ IR IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ DALYKAI

      • Chemiškai ir biologiškai aktyvūs maisto mikrokomponentai (I, II dalys)
      • Maisto saugos ir rizikos analizė
      • Augalinio maisto technologijos padidintos rizikos žmonių grupėms
      • Taikomieji tyrimai maisto moksle
      • Visuotinės kokybės vadyba
      • Ekologiškų produktų gamyba ir rizikos veiksniai

    MAISTO MOKSLO BAKALAURO NUOLATINIŲ IR IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ DALYKAI

      • Įvadas į maisto mokslo studijas
      • Maisto fizikinės ir juslinės savybės
      • Maisto gamybos technologijų procesai ir aparatai
      • Maisto kokybės ir saugos vadybos sistemos
      • Maisto toksikologija
      • Maisto žaliavų ir produktų technologijos ir įrenginiai
      • Mikotoksinai maisto grandinėje
      • Mikrobiologija
      • Kokybės valdymas ir atitikties vertinimas
      • Augalinių maisto žaliavų ir produktų gamyba ir higiena
      • Bendrosios maisto žaliavų ir produktų gamybos technologijos praktika
      • Gyvūninių žaliavų ir produktų gamyba bei kokybė
      • Kokybės valdymas ir atitikties vertinimas
      • Laukinių gyvūnų mėsos gamyba
      • Maisto konservavimas ir pakavimas
      • Naminių gyvūnų ir paukščių anatomija

    GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS BAKALAURO NUOLATINIŲ IŠ IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ DALYKAI

      • Ekologija ir gamtosauga
      • Ekstremalioji gyvulininkystė
      • Zoohigiena
      • Ekologiškų produktų gamyba
      • Pienas ir jo perdirbimo technologijos
      • Skerdimo produktų technologija

    GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS MAGISTRANTŪROS NUOLATINIŲ IR IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ DALYKAI

      • Žemės ūkio gyvūnų gerovė
      • Ekologiškų gyvulininkystės produktų gamyba ir rizikos veiksniai
      • Rizikos veiksnių analizės svarbių valdymo taškų sistema maisto įmonėse

    Katedros dėstytojai taip pat dėsto kai kuriuos dalykus Gyvūninių išteklių valdymo, Gyvūnų mokslo, Medicininės ir veterinarinės genetikos, Medicininės ir veterinarinės biochemijos studijų programose.

    Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

    Katedros darbuotojai vykdo bendradarbiavimą maisto mikrobiologijos srityje keičiantis dėstytojais ir plėtojant mokslinius tyrimus su Veterinarinės ligų biologijos katedra (prof. J. E. Olsen, prof. H. Ingmar, M. A. Bojesen ir kt.), Kopenhagos universitetas, Danija; Maisto ir aplinkos higienos katedra (prof. M. L. Haninnen, prof. H. Korkeala), Helsinkio universitetas, Suomija; Maisto higienos institutu (prof. Th. Alter), Berlyno laisvasis universitetas, Vokietija. Taip pat vyksta bendradarbiavimas su Londono universiteto Londono Higienos ir tropinės medicinos koledžu (dr. R. Stabler), JK; Vokietijos Federalinio rizikos vertinimo instituto Epidemiologijos, biostatistikos ir matematinio modeliavimo padaliniu (dr. M. Greiner).

    Katedros mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio tyrimų ir aukštojo mokslo institucijomis:

    • Su KTU Maisto institutu ir Maisto produktų technologijos katedra.
    • Su Vienos universiteto, Analizinės chemijos fakulteto (Austrija) mokslininkais, bendradarbiaujama augalų fitoestrogenų tyrimo srityje.
    • Su Suomijos VTT Biotechnologijos mokslinio centro mokslininkais bendradarbiaujama žinduolių lignanų tyrimo srityje.
    • Su Martino Liuterio universiteto, Mitybos mokslo instituto (Vokietijoje) mokslininkais bendradarbiaujama skaidulinių medžiagų tyrimo srityje.
    • Su Latvijos žemės ūkio universiteto (Jelgava, Latvija) ir Maisto saugos, gyvūnų ir aplinkos sveikatos instituto ,,BIOR“ (Ryga, Latvija) mokslininkais bendradarbiaujama atliekant mikrobiologinius tyrimus bei tiriant teršalus augaliniuose maisto produktuose ir analizuojant jų susidarymo galimybes, priklausomai nuo gamybos technologijos.
      • Su Varmijos Mazūrijos Universiteto (Olštynas, Lenkija) - mokslininkais bendradarbiaujama atliekant medaus mikrobiologijos tyrimusbei in vivo fermentuotų augalinių maisto produktų tyrimus.
      • Su Hanoverio veterinarinės medicines universiteto Aplinkos ir gyvūnų higienos instituto (Vokietija) bei Hohenheimo universiteto Aplinkos ir gyvūnų higienos instituto (Vokietija) mokslininkais.
      • Su Estijos Gyvenimo mokslų universiteto Gyvūnų higienos, gerovės ir elgsenos instituto (Estija) mokslininkais.
      • Su Švedijos Žemės ūkio mokslų universiteto Gyvūnų aplinkos ir sveikatingumo katedros mokslininkais.

    Vykdomi projektai

    LMT mokslininkų grupių projektas „Naujiems ir dominuojantiems MLST sekų tipams priskirtų Campylobacter jejuni genų, koduojančių atsparumą antibiotikams, nukleotidų polimorfizmo tyrimai“, MIP-041/2015 (reg NR. MIP-15548); Projekto trukmė 2015-2018 m.; projekto vadovas: prof. dr. M. Malakauskas.

    LMT mokslininkų grupių projektas „Naujų L. lactis paieška ir jų produkuojamų natūralių bakteriocinų bei jų taikymo maisto konservavimui tyrimai“ (BIOLACTIS). Vykdančioji institucija: Vytauto Didžiojo universitetas, partneris: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Projekto trukmė 2015-2018 m.; projekto dalies VA vadovė: prof. dr. L. Šernienė.

    Core Organic Plus (ERA-NET Europos ekologiško maisto ir ekologinės gamybos sistemų moksliniai tyrimai) projektas „Ekologiškai laikomų melžiamų karvių sveikata“ (ORGANIC DAIRY HEALTH); Projekto trukmė 2015-2017 m.; projekto dalies VA vadovas dr. V. Ribikauskas.

    INOČEKIAI LT su UAB „Baltijos technologijos“, projektas „Pasirengimas inovatyvių produktų kūrimui“. Sutarties Nr. PR14-29-14/09/30/01. Projekto trukmė 2014-2015 m. Projekto vadovė prof. dr. Elena Bartkienė.

    MTEP užsakomasis darbas „Pediococcus acidilactici ir Pediococcus pentosaceus mišiniu fermentuoto produkto įtaka karvių ir veršelių sveikatingumui“, finansuotas MITA (Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros), sutarties Nr. 2V- 14. Projekto trukmė 2014-2015 m. Projektą vykdo prof. dr. E. Bartkienė, dr. J. Kučinskienė, V. Krunglevičiūtė ir kt.

    Pastaraisiais metais vykdyti projektai:

    ES 7 Bendrosios Programos temos KBBE.2010.2.6-01 projektas FOODSEG „Safe Food for Europe – Coordination of research activities and Dissemination of research results of EC funded research on food safety“; projekto trukmė 2011-2013 m.; projekto dalies VA vadovas prof. dr. M. Malakauskas.

    Mokslinių tyrimų projektas ,,Maisto žaliavų ir produktų saugos bei kokybės gerinimas žmonių kampilobakteriozės prevencijai“; projekto Nr. SVE-05/2011; vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamos veiklos kryptį - Nacionalinę mokslo programą „Sveikas ir saugus maistas“; projekto trukmė 2011-2013 m.; vadovas prof. dr. M. Malakauskas.

    Mokslinių tyrimų projektas ,,Vertingesnių ir saugesnių maisto produktų kūrimas taikant augalinės žaliavos kietafazę fermentaciją“; projekto Nr. SVE-11019/2011; vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamos veiklos kryptį - Nacionalinę mokslo programą „Sveikas ir saugus maistas“; projekto trukmė 2011-2013 m.; projekto dalies VA vadovė doc. dr. E. Bartkienė.

    ES 6BP 5 Prioriteto: „Maisto kokybė ir sauga“ mokslinių tyrimų projektas „Nepageidaujamų mikroorganizmų bei jų išskiriamų medžiagų pagerintas bio-susekamumas maisto ir pašarų grandinėse“ (akronimas BIOTRACER); projekto trukmė 2007-2011 m.; projekto dalies VA vadovas prof. dr. M. Malakauskas.

    Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuotas projektas „Linų sėmenų panaudojimo galimybės biologiškai aktyviomis medžiagomis praturtintos kvietinės duonos gamyboje“, projekto trukmė 2009 m., vadovas doc. dr. E. Bartkienė.

    VMSF finansuotas projektas „Genetinis jersinijų padermių, susijusių su kiaulienos gamyba, charakterizavimas taikant PGR pagrįstus metodus“, projekto trukmė 2009; vadovas dr. M. Malakauskas.

    Probiotikų įtaka termofilinių Campylobacter spp. bakterijų skaičiui broilerių žarnyno turinyje ir skerdenėlių užkrėtimui kampilobakterijomis; užsakovas tarptautinis ūkio subjektas „BIOMIN Holding GmbH“; projekto trukmė 2009 m.; vadovas dr. M. Malakauskas.

    Kampilobakterijų molekulinių tipavimo metodų, pagrįstų PGR, tobulinimas ir taikymas užtikrinant maisto saugą; finansavo VMSF; projekto trukmė 2008 m.; vadovas dr. M. Malakauskas.

    Mokslinių tyrimų projekte „Priemonių, išsaugančių konservuotuose pašaruose kuo daugiau energijos, baltymų ir kitų mitybinių medžiagų ir užtikrinančių pašaro higieninę kokybę, tyrimas“ (registracijos. Nr. M-07001); projekto trukmė 2006-2007 m.; vadovas prof. dr. B. Bakutis.

    LVMSF prioritetinės mokslo krypties „Geros kokybės, saugaus ir ekologiškai švaraus maisto technologijos“ projekte tema Mikotoksinų kaupimosi maiste dėsningumai ir prevencinių saugos priemonių sukūrimas (MIKOTOKSINAS); projekto trukmė 2003-2006 m.; vadovas prof. dr. B. Bakutis.

    Vykdomi mokymai ir renginiai

    • Kasmet katedroje vykdomi skerdenų vertintojų kursai bei trichinelių nustatymo ir diferencinės diagnostikos taikant trichinoskopiją, kursai.
    • Nuo 2013 m. katedroje kasmet organizuojamas renginys „Saugaus ir sveiko maisto šventė“, kuriame dalyvauja studentai, darbuotojai, maisto gamintojai bei LSMU gimnazijos mokiniai.
    • Katedros darbuotojai taip pat dalyvauja švietėjiškoje veikloje (skaito paskaitas asociacijoje „Šviesuva“ ir kt.).

     

    Kontaktai

  • Veterinarinės patobiologijos katedra

    LSMU  Veterinarijos fakultetas
    Veterinarinės patobiologijos katedra
    Kontaktai

    Veterinarinės patobiologijos katedroje dėstoma visa eilė bazinių veterinarinių disciplinų – veterinarinė epidemiologija, veterinarinė mikrobiologija, veterinarijos teisė ir teismo veterinarija, valstybinė veterinarija ir visuomenės sveikata, maisto teisė, veterinarinė parazitologija,  bendroji  patologija, specialioji patologija, patologinė fiziologija, zoonozės, veterinarinė virusologija, veterinarinė klinikinė mikrobiologija, medžiojamųjų ir zoologijos sodo gyvūnų parazitinės ligos, smulkiųjų gyvūnų endokrinologija, citopatologija klinikinėje praktikoje, žirgų kanopų priežiūra ir reabilitacija, paukščių ligos, kurias dėsto pakankamą mokslinį ir pedagoginį potencialą turintis katedros personalas, iš kurių daugelis ilgą laiką dirbo arba stažavosi užsienyje bei dalyvavo ir vykdė tarptautinius projektus. Katedroje ruošiami žemės ūkio srities (A 000) veterinarijos (02A) ir veterinarinės maisto saugos (02A) doktorantai, magistrantai, bakalaurai ir rezidentai.

    Istorija

    Katedros užuomazgos siekia 1920 m. kai Marvos dvare, 3 km nuo Kauno, buvo įsteigta Bakteriologijos ir serologijos stotis,  kurios vedėju tapo prof. L. Gogelis. 1923 m. stotis buvo perduota Lietuvos universiteto Veterinarijos skyriui. 1924–1933 m. Šančiuose, Kaune, veikė Valstybinė veterinarijos bakteriologijos laboratorija, kuri 1933 m. gegužės 15 d. buvo perkelta į specialiai pastatytus naujus modernius rūmus Vilijampolėje, Kaune, ir pavadinta Valstybiniu veterinarinės bakteriologijos institutu.   Šiam institutui vadovavo J. Bielkevičius (1922-1936) ir prof. K. Kanauka (1936-1944). Po karo Bakteriologijos katedra pavadinta Mikrobiologijos katedra. 1944 m. katedros vedėju tapo doc. dr. A. Petrauskas. 1949 m. Mikrobiologijos katedra buvo sujungta su 1945 m. įsteigta Epizootologijos katedra. Doc. dr. L. Grubliauskas 1946-1998 m. katedroje dėstė veterinarinę mikrobiologiją ir virusologiją. Tai ilgiausiai katedroje dirbęs dėstytojas. Doc. dr. J. Brazaitis 1945–1970 m. Epizootologijos-mikrobiologijos katedros vedėjas. Doc. dr. V. Citvaras 1970–1977 m. dirbo katedros vedėju, 1977–1981 m. – prorektorius mokslo ir mokymo reikalams, 1981–1993 m. – prorektorius mokymo klausimais. Doc. dr. K. Norvaišas 1977–1987 m. buvo epizootologijos ir mikrobiologijos katedros vedėjas.

    Iki 1940 m. LVA studentams parazitologija buvo dėstoma Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Po Antrojo pasaulinio karo veterinarinė parazitologija pradėta dėstyti LVA Vidaus ligų katedroje  (prof. B. Janonis) ir Bujatrikos katedroje (doc. J. Pavinkšnis). 1947 m. įsteigta Parazitologijos ir invazinių ligų katedra, o jos vedėju paskirtas doc. S. Makevninas. Prof. dr. J. Čygas buvo LVA parazitologijos ir invazinių ligų katedros vedėjas (1948–1959), LVA rektorius (1947–1959). J. Čygas daug prisidėjo prie LVA mokslinės veiklos plėtros. Rekonstravus infekcinių ligų kliniką, 1975 m. prie Epizootologijos ir mikrobiologijos katedros prijungta veterinarinės parazitologijos disciplina ir katedra pavadinta Užkrečiamųjų ligų katedra. Prof. dr. V. Šarkūnas Užkrečiamųjų ligų katedroje veterinarinę parazitologiją dėstė 1953-2001 m. Tai vienas ilgiausiai dirbusių  pedagogų mūsų katedroje, įnešęs svarų indėlį į veterinarinės parazitologijos mokslo raidą Lietuvoje. Prof. habil. dr. V. Paulikas katedros vedėju dirbo 1987-1997 m., o doc. dr. V. Citvaras 1997–2004 m. Nuo 2004 metų katedros vedėju dirba prof. habil. dr. S. Petkevičius. 2016 m. rugsėjo 1 d. katedros pavadinimas pakeistas į Veterinarinės patobiologijos katedrą.

    Mokslinė veikla

    Katedra bendradarbiauja, ruošia projektus ir sudaro sutartis su užsienio ir nacionalinėmis mokslo, mokymo įstaigomis, kompetentingomis institucijomis ir kitais ūkio subjektais, vykdančiais valstybinius bei užsakomuosius mokslinius darbus, bei dalyvauja juos vykdant. Katedra sudaro sąlygas ir padeda studentams, magistrantams, rezidentams doktorantams vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą. Katedra organizuoja tarptautines ir regionines mokslines konferencijas, seminarus, pasitarimus ir kt. Katedra skleidžia mokslo, eksperimentinės plėtros ir praktinio patyrimo žinias.  Katedroje nustatomas gyvūnų bei paukščių užsikrėtimas infekciniais ir invaziniais sukelėjais, ganyklų užterštumas parazitų lervomis; konsultuojama užkrečiamų gyvūnų ligų ir zoonozių diagnozavimo, gydymo bei profilaktikos klausimais; sukauptas trichineliozės genotipų bankas, atliekama jų identifikacija bei aiškinamasi epidemiologinė situacija; tiriami parazito/šeimininko tarpusavio santykiai bei maisto medžiagų poveikis virškinamojo trakto invazijai; serologiniais bei molekuliniais metodais diagnozuojama diagnozuojamos bakterinės, parazitinės ir virusinės gyvūnų ligos. Katedros Patologijos centre atliekami gyvūnų gaišenų patologiniai morfologiniai tyrimai, teikiama konsultacija veterinarijos specialistams ir gyvūnų augintojams, atliekamos teismo veterinarinės ekspertizės. Katedra recenzuoja leidinius užkrečiamųjų ligų klausimais, atlieka šalyje registruojamų ir perregistruojamų veterinarinių preparatų ekspertizę, diagnozuoja bakterinius, chlamidijinius, parazitinius ir virusinius susirgimus; rengia įvairius norminius dokumentus, konsultuoja specialistus ir ūkininkus užkrečiamųjų ligų kontrolės klausimais. Katedra yra respublikinio mikrobų ir ląstelių kultūrų banko filialas. 

    Studijos

    Katedroje mokomi užkrečiamųjų ligų, veterinarinės patologijos ir teisėkūros bakalaurai, magistrantai, rengiami doktorantai ir rezidentai, keliama veterinarijos gydytojų kvalifikacija. Veterinarinės patobiologijos katedros studijų kryptys yra žemės ūkio srities (A 000) veterinarijos (02A), veterinarinės maisto saugos (02A) ir zootechnikos (03A) gyvūnų infekcinių ir invazinių ligų morfologija, epidemiologija, patogenezė, diagnostika, profilaktika ir kontrolė; gyvūnų ligų patomorfologinė diagnostika; gyvūnų reprodukcijos patofiziologija ir patomorfologija; veterinarinės medicinos teisėkūra ir normatyvinių dokumentų ruošimas. Šiose srityse yra rengiami vadovėliai, studijų (mokymo) knygos, mokslo monografijos, mokslo priemonės, mokslinio darbo ataskaitos ir pranešimai. Be to skelbiami moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai, ruošiami ir įgyvendinami tarptautiniai ir nacionaliniai moksliniai projektai.

    Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

    Veterinarinės patobiologijos katedros mokslininkai bendradarbiauja su įvairiomis mokslinėmis ir aukštojo mokslo institucijomis – MA Infekcinių ligų klinika; Gastroenterologijos klinika; Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu; Gamtos mokslų fakultetu, VDU; Kostanajaus valstybiniu universitetu (Kazachstana). Valstybiniais mokslinių tyrimų institutais − Inovatyvios medicinos centru ir Gamtos tyrimų centru; KTU Maisto institutu; KTU Bendrosios chemijos katedra; Sporto universitetu; Vilniaus pedagoginiu universitetu; Gamtos mokslų fakultetu, Kopenhagos universitetas (Danija); Veterinarinės medicinos fakultetu, Salonikų Aristotelio universitetas (Graikija); Maisto ir aplinkos tyrimo agentūra (Didžioji Britanija); Nacionaliniu veterinarijos instutu, Danijos technikos mokslų universitetas; Parazitologijos institutu, Ciuricho universitetas (Šveicarija); Slovakijos mokslų akademijos Parazitologijos institutu; Švedijos žemės ūkio universitetu; Salonikų veterinarijos mokslinių tyrimų institutu (Graikija).

    Nacionaliniai projektai

    1. Augalų ekstraktų ir jų frakcijų taikymo gyvūnų aplinkos virusų slopinimui ir kontrolei tyrimai. LMT mokslininkų grupių projektas (MIP (FITOKONTROLĖ), 2015-2018. Koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, LSMU koordinatorius – prof. dr. A. Šalomskas;
    2. Alogeninio sąnario kremzlės ir kaulo komplekso transplantacijos poveikis kremzlės regeneracijai eksperimentiniame kremzlės pažeidimo modelyje (CHONDRO), 2013-2015. Projekto dalyvis – doc. dr. A. Pockevičius;
    3. Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektas „Nanokrakmolo ir gamtinių bioaktyvių medžiagų kompozicijos“ (NANOKRAKMOLAS), ŽŪM, 2011-2015, Projekto koordinatorius - Kauno technologijos universitetas. Projekto dalyvė – prof. dr. J. Šiugždaitė.
    4. Projektas „Biologinio kardio stimuliatoriaus kūrimas, pasitelkiant užsienio mokslo ir studijų institucijas bei tobulinant tyrėjų ir kitų darbuotojų kompetencijas“ (BIOKARDIOSTIM), 2013-2015. Nr. VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-029 (Kartu su LSMU ir Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu „Inovatyvios medicinos centras“). Projekto dalyvė – asist. D. Juodžentė.

    Tarptautiniai projektai

    1. Anti-microbial coating innovations to prevent infectious diseases (AMCI). COST veikla Nr. CA15114. 2015-2019.  Projekto dalyvis. Veiklos valdymo komiteto atstovas – prof. dr. J. Šiugždaitė;
    2. Tackling the parasitological challenges arising from organic farming practices (ProPara). BP7, ERA-NET, 2015-2018. Koordinatorius – prof. habil. dr. S. Petkevičius;
    3. New and emerging challenges and opportunities in wastewater reuse (NEREUS). COST veikla Nr. ES1403, 2014-2018. Koordinatorė – prof. dr. J. Šiugždaitė;
    4. European Network for Neglected Vectors and Vector-Borne Infections (EurNegVec). COST veikla Nr. TD1303, 2013-2017. Koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, projekto dalyvis – prof. habil. dr. S. Petkevičius;
    5. TEMPUS projekto Modernisation if higher education in the area of food quality and safety in Tajikistan Nr. 544529-TEMPUS-1-2013-1-LV-TEMPUS-JPCR dalyvis. TEMPUS, 2013-2016. Projekto dalyvis – doc. dr. A. Malakauskas;
    6. The significance of rodent communities for the transmission and distribution of Echinococcus multilocularis: Ecological and experimental investigations for risk assessment BP7, EMIDA (Emiro), 2012-2015. Koordinatorius – doc. dr. M. Šarkūnas;
    7. The efficacy of three different dosing regiments of Milbemax (milbemycin oxime, praziquantel) against gastrointestinal helminth infections in dogs (study number GTS-12-021)" ("Novartis Project") and "The eficacy of three different dosing regiments of Drontal Plus or Profender against gastrointestinal helminth infection in dogs" ("Bayer project"). 2013-2014. Koordinatorius – doc. dr. M. Šarkūnas;
    8. Goat-parasite interactions: from knowledge to control. COST veikla Nr. FA0805, 2008-2014. Koordinatorius – prof. habil. dr. S. Petkevičius;

    Patologijos centras

    LSMU Veterinarijos akademijos patologijos centras

    Centro paskirtis: vykdyti mokslinius tiriamuosius darbus, mokyti visų studijų pakopų studentus, rengti mokslo darbuotojus, kelti veterinarijos gydytojų kvalifikaciją ir diagnozuoti gyvūnų ligas.

     

    Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

    • Gyvūnų reprodukcijos organų patomorfologiniai tyrimai.

    Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

    • Gyvūnų reprodukcijos organų patomorfologiniai tyrimai.
    • Gyvūnų užkrečiamųjų ligų patomorfologiniai tyrimai.

    Centras vykdo šias funkcijas:

    • Organizuoja ir vykdo mokslinį tiriamąjį darbą veterinarinės patologijos srityje.
    • Skelbia mokslinius ir mokslo populiarius straipsnius, rengia vadovėlius, studijų (mokymo) knygas, mokslo monografijas, mokslo priemones, darbo ataskaitas ir pranešimus.
    • LSMU Veterinarijos akademijos patologijos centrasBendradarbiauja, sudaro sutartis su mokslo, mokymo įstaigomis, kompetentingomis institucijomis ir kitais ūkio subjektais, vykdančiais užsakomuosius mokslinius darbus, bei dalyvauja jas vykdant.
    • Sudaro sąlygas ir padeda studentams, magistrantams, doktorantams vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą.
    • Moko studentus, rengia veterinarinės patologijos rezidentus, kelia veterinarijos gydytojų kvalifikaciją.
    • Organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, pasitarimus ir kt.
    • Rengia nacionalinius ir tarptautinius mokslinius projektus ir juose dalyvauja.
    • Skleidžia mokslo, eksperimentinės plėtros ir praktinio patyrimo žinias.
    • Atlieka tyrimus gyvūnų ligų diagnozei nustatyti.
    • imagec.jpg (376x240, 335x240)Atlieka užsakomuosius mokslinius darbus ir užsakomuosius tyrimus, teikia konsultacijas.
    • Kaupia tiriamų mėginių archyvą ir mokomąją medžiagą.

    Teikiamos paslaugos:

    • Atliekami žemės ūkio gyvulių, gyvūnų augintinių, kailinių žvėrelių, paukščių, laukinių, egzotinių ir kitų gyvūnų gaišenų patologiniai anatominiai, histopatologiniai, imunohistocheminiai ir citologiniai tyrimai.
    • Atliekamos teismo veterinarinės ir veterinarinių dokumentų ekspertizės.
    • Teikiamos konsultacijos veterinarijos specialistams ir gyvūnų augintojams.

    Dokumentai:

    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Tyrimų įkainiai (2,02MB)
    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Atmintinė mėginių paėmimui histopatologiniam tyrimui (117KB)
    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Gaišenos, patologinės medžiagos patologiniam anatominiam tyrimui važtaraštis (97.7KB)
    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Patologinės medžiagos histopatologiniam tyrimui važtaraštis (98.4KB)

     

    Kontaktai