Spausdinti

Gyvūnų veisimo ir mitybos katedra

LSMU Gyvulininkystės technologijos fakultetas
Gyvūnų veisimo ir mitybos katedra
Adresas:
Tilžės g. 18, Kaunas
Kontaktai

Apie katedrą

Gyvūnų veisimas apima selekcijos ir veislininkystės sritis. Praktinė selekcija tapo didelių kolektyvų veiklos objektu. Selekcinių programų vykdyme dalyvauja įvairaus profilio specialistai, vykdantys skirtingų rūšių ir veislių gyvūnų atranką ir paranką, produktyvumo kontrolę ir apskaitą, vertinimą ir veislinės vertės nustatymą. Veislių gerinimo programos yra vykdomos visos šalies mastu. Tam reikalingi kvalifikuoti specialistai.

Subalansuotai gyvūnų ir žmonių mitybai reikia ne tik augalinės, bet ir gyvūninės kilmės žaliavų, todėl labai svarbu tinkamai auginti gyvūnus, kad jie būtų sveiki, gerai augtų ir teiktų visavertę produkciją. Kad galėtume tinkamai šerti gyvūnus ir racionaliai panaudoti pašarus, turime žinoti pašarų ir gyvūnų organizmo cheminę sudėtį, pašarų maistingumą, maisto medžiagų reikmes gyvybiniams procesams palaikyti ir produkcijai gauti, šėrimo įtaką atskirų rūšių gyvūnams.

Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje dirba 14 darbuotojų: 4 profesoriai, 3 docentai,  1 lektorius, 2 asistentai, 4 pagalbinio personalo.

Gyvulininkystės technologijos bakalauro studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomi - agrotechnika (žemdirbystės technologija, žemės ūkio augalų auginimo priemonių sistemos, agrotechnikos priemonės); pašarininkystė (augalų auginimo ypatumai, veislės, derlingumas, ūkinė ir pašarinė vertė); gyvulininkystės mechanizavimas (pašarų sandėliavimo, paruošimo, išdalinimo šėrimui procesų mechanizavimas, ž.ū. gyvūnų laikymo, girdymo, priežiūros procesų mechanizavimas); žemės ūkio gyvūnų mityba (pašarų mitybinės vertės nustatymas pagal jų biocheminę sudėtį, pašarų analizės schema, maistinių medžiagų nustatymo metodai); gyvūnų veisimas  (mokslas apie gyvulių kilmę, evoliuciją, ontogenezę ir filogenezę, veislių sukūrimą ir struktūrą); normuotas žemės ūkio gyvūnų šėrimas (šėrimo organizavimas, racionų sudarymas).

Pasirenkami - daržininkystė (daržovių maistingumas, jų reikšmė mityboje, daržovių biologinės savybės, klasifikacija, apibūdinimas, augimo ir vystymosi sąlygos); kinologija ir felinologija (mokslas apie šunis ir kates, jų kilmę, savybes bei mitybą); kailinių žvėrelių šėrimas (kailinių žvėrelių virškinimo sistemos ypatumai, maisto medžiagų pasisavinamumas lygio nustatymas); kombinuotųjų pašarų gamyba ir kokybės kontrolė (kombinuoto pašaro sąvoka, klasifikavimas, pagrindinių grupių apibūdinimas, žaliavų charakteristika);  kokybės valdymo sistemos pašarų pramonėje (Geros gamybos praktikos (GGP), rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų kokybės sistemų sąvokos, principai, įdiegimas).

Gyvulininkystės technologijos magistrantūros studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomi– mokslinių tyrimų metodologija (mokslo metodologija ir metodai, empiriniai ir teoriniai metodai, pažinimo metodų tarpusavio ryšys, mokslinio tyrimo principai, tikslai ir uždaviniai).

Pasirenkamipašarų gamybos ir kokybės kontrolės plėtra (pagrindinės pašarų gamybos plėtros priemonės ir būdai, vystymosi kryptys); kombinuotųjų pašarų ir pašarinių priedų gamybos technologijos (kombinuotųjų pašarų, baltymų, vitaminų, premiksų  gamybos technologinės schemos); smulkiųjų gyvūnų dietologija (smulkiųjų gyvūnų virškinimo sistemos ypatumai, šėrimui naudojami pašarai, priedai); pašarų saugos ir rizikos veiksniai (rizikos veiksnių identifikavimas pirminėje ir antrinėje pašarų gamyboje, jų valdymo būdai ir principai užtikrinant saugios produkcijos gamybą); žolinių pašarų ruošimo technologijos (pašarinių žolių biologinė ir mitybinė vertė, cheminė sudėtis, fizikinės savybės, žolinių pašarų kokybinis, energetinis ir ekonominis vertinimas).

Gyvūnų mokslo bakalauro studijų programa,  katedros dėstomi dalykai:

Privalomi - agronomija (su žemės ūkio augalų auginimu susijusi mokslų visuma); pašarininkystė (augalų auginimo ypatumai, veislės, derlingumas, ūkinė ir pašarinė vertė); gyvūnų mityba (maisto medžiagų reikmės įvairių rūšių ir gamybinių grupių gyvuliams, racionų sudarymas pagal detalizuotas šėrimo normas); gyvūnų veisimas (mokslas apie gyvulių kilmę ir evoliuciją, ontogenezę ir filogenezę, veislių sukūrimą ir struktūrą); biostatistika (statistinio tyrimo programos sudarymas ir organizavimas, atsižvelgiant į gyvūnų  mokslo specifiką); mokslinių tyrimų metodologija (mokslinio tyrimo programos sudarymas ir organizavimas, atsižvelgiant į gyvūnų mokslo specifiką).

Pasirenkami - žirgų šėrimas ir ligos (žirgų šėrimui naudojami pašarai, jų klasifikacija, cheminė sudėtis ir maistingumas, žirgų sveikata, anatomija ir fiziologija); šunų mityba (tai mokslas apie šių kompanijos gyvūnų fiziologines savybes virškinant ir pasisavinant maisto medžiagas iš virškinamojo trakto, nurodant konkretų maisto medžiagų pasisavinamumo lygį, priklausomai nuo šuns veislės, amžiaus, fiziologinės būklės, svorio, aplinkos temperatūros bei raciono struktūros ir maisto medžiagų santykio jame); ūkinių gyvūnų šėrimas (maisto medžiagų reikmės ūkiniams gyvūnams, racionų sudarymas pagal šėrimo normas, pašarų paruošimo, išdalijimo technologijos); invazinės rūšys (invazinių rūšių struktūriniai, genetiniai ir funkciniai ypatumai, poveikis ekosistemos struktūrai, funkcionavimui ir evoliucijai); gamtinė ir tradicinė daržininkystė (gamtinės ir tradicinės daržininkystės reikšmė, plėtojimas, uždaviniai, daržovių maistingumas ir jų reikšmė mityboje); gyvūnų genetiniai ištekliai (gyvūnų genetinių išteklių monitoringas, charakterizavimas, subalansuotas panaudojimas ir išsaugojimas).

Gyvūninių išteklių valdymas magistrantūros studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomi - mokslinių tyrimų metodologija ir statistinių tyrimų metodai (mokslo metodologija ir metodai, empiriniai ir teoriniai metodai, pažinimo metodų tarpusavio ryšys, mokslinio  tyrimo principai, tikslai, uždaviniai, gyvūnų veislinės vertės nustatymo statistiniai metodai); pašarų biokonversija (skirtingai paruoštų pašarų konversija gyvūno organizme, energijos poreikis gyvūnų gyvybiniams procesams palaikyti, produkcijai gaminti); gyvulininkystės procesų modeliavimas (modeliavimo pagrindai, tikslai ir uždaviniai, pritaikymas praktikoje gyvulininkystės procesų planavimui, monitoringui,  kontrolei, optimizavimui bei išankstinių rezultatų prognozavimui).

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomibiomatematika ir statistika (mokslas apie statistinio tyrimo programos sudarymą, atsižvelgiant į veterinarijos  mokslo specifiką); pašarai ir gyvūnų mityba (ž. ū. gyvūnų mitybos procesai ir dėsningumas, šėrimui naudojami pašarai, šėrimo schemos); gyvūnų veisimas  (mokslas apie gyvulių kilmę, evoliuciją, ontogenezę ir filogenezę, veislių sukūrimą ir struktūrą).

Pasirenkami - informacinių technologijų taikymas biomedicinos studijose (supažindinimas su šiuolaikinio mokymosi turiniu, taikant  informacines technologijas biomedicinos studijose: mokymosi turinio sudarymo principais, stiliais, motyvacija, šiuolaikiniais metodais); pašarų gamyba ir kokybės kontrolė (kombinuoto pašaro sąvoka, klasifikavimas ir pagrindinių grupių apibūdinimas, žaliavų charakteristika, receptų sudarymas); kinologija (mokslas apie šunis, jų kilmę, savybes bei mitybą); felinologija (mokslas apie kates, jų kilmę, savybes bei mitybą); žirgininkystės pagrindai (arklių kilmė, evoliucija, veislių ypatybes, veisimo biologija, arklių darbinės ir sportinės savybes, bei jų panaudojimo spektras).

Veterinarinės maisto saugos bakalauro studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomi– bioinformatika ir biostatistika (tinkamiausių šiuolaikinės informacinės technologijos reiškinių ar procesų analizei pasirinkimas, statistinio tyrimo programos sudarymas, ataskaitų parengimas, atsižvelgiant į  mokslo specifiką, statistinis kiekybinių ir kokybinių požymių įvertinimas).

Pasirenkami - žemdirbystė ir augalininkystė (apie  dirvožemius, jų tyrimo metodus, dirvos tręšimą, sėjomainas, ž. ū. augalų kenkėjus ir ligas, piktžolių paplitimą, aplinkos saugą); informacinių technologijų taikymas biomedicinos studijose (supažindinimas su šiuolaikinio mokymosi turiniu, taikant  informacines technologijas biomedicinos studijose: mokymosi turinio sudarymo principais, stiliais, motyvacija, šiuolaikiniais metodais); pašarų maistinės ir energetinės vertės nustatymas (pašarų cheminės sudėties elementų fiziologinė reikšmė, pašarų mitybinės vertės nustatymas pagal jų biocheminę sudėtį); maistui auginamų gyvūnų mityba (raciono struktūros ir naudojamų pašarų įtaka gyvulių sveikatai, produktyvumui, produkcijos kokybei ir jos perdirbimo technologinėms savybėms, nevisaverčio ir netaisyklingo šėrimo pasekmės).

Veterinarinės maisto saugos magistro studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomi - moksliniai tyrimai ir statistinės analizės metodai (mokslinio  tyrimo principai, tikslai, uždaviniai, tyrimų specifika gyvūnų moksluose, mokslinio darbo ir tyrimų etika, programa, organizavimas).

Katedros istorija

Lietuvos veterinarijos akademijoje 1938 m. įsteigtas Zootechnikos institutas, kuriame buvo dėstomos pašarų bei gyvūnų mitybos mokslų disciplinos. 1940 m. šie dalykai buvo priskirti Taikomosios botanikos, pašarų ir šėrimo institutui. 1946 m. įsteigus Zootechnikos fakultetą, įkuriama savarankiška Gyvulių šėrimo katedra, o nuo 2004 metų Gyvūnų mitybos katedra.  1946 m. įkūrus Gyvulių šėrimo katedrą jai nuo 1946 iki 1951 m. vadovavo dr. Z. Giršavičius, nuo 1951-1955 m. doc. dr. V. Petkevičius, 1955-1987 m. prof. dr. V. Kalpokas, 1987-2010 m. doc. dr. J. Kulpys, 2011-2012 m. prof. dr. A. Januškevičius, nuo 2012-2014 m. prof. dr. P. Matusevičius.

1946 metais, įsteigus zootechnikos fakultetą, įkurta Gyvulių veisimo katedra (iki tol vadinta Gyvulių veisimo ir specialiosios zootechnikos katedra). 1989 m. katedra buvo pavadinta Gyvulių veisimo ir genetikos, 2004 m. – Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra, 2011 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete įkurta atskira Gyvūnų veisimo katedra. Pirmasis Gyvulių veisimo ir specialiosios zootechnikos katedros vedėjas buvo vienas iš zootechnikos mokslo pradininkų Lietuvoje Jonas Čepinskis (g.1893-1961 m..), kuris šias pareigas ėjo iki 1960 m. Doc. J. Čepinskis paruošė daug aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų. Nuo 1960 m. katedrai vadovavo prof. Jonas Kuosa (g. 1925-1999 m.), kurio plėtojamos mokslinio darbo sritys buvo Lietuvos juodmargiai galvijai, jų ūkinių savybių gerinimas. Profesorius buvo vietinių galvijų genofondo išsaugojimo pradininkas. Profesoriui vadovaujant buvo apginta 10 daktaro disertacijų. 1991 – 1996 m. laikotarpiu Gyvulių veisimo ir genetikos katedrai vadovavo doc. Alfonsas Kirvela (g. 1950-1996 m.). Doc. A. Kirvelos mokslinio darbo sritys: Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų veislės, jų selekcinės savybės. 1996-2001 m. Gyvulių veisimo ir genetikos katedros vadove buvo Doc. dr. Vida Juozaitienė, kurios iniciatyva prie katedros 1998 metais įkurta Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorija, pradėtas diegti BLUP tiesinio prognozavimo metodas Lietuvos gyvūnų populiacijų veislinės vertės nustatymui. 2001-2011 katedrai ir prie jos esančiai K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorijai vadovavo dr. Ilona Miceikienė. 2011-2014 m Gyvūnų veisimo katedrai vadovavo  Prof. dr. Vida Juozaitienė.

Siekiant studijose efektyvios veiklos ir pažangių mokslo naujovių taikymo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarybos nutarimu nuo 2014. lapkričio 1 d. nuspręsta sujungti Gyvūnų mitybos ir Gyvūnų veisimo katedras ir pavadinti Gyvūnų veisimo ir mitybos katedra. Tad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Gyvūnų veisimo ir mitybos katedra pradeda naują gyvulininkystės studijų ir mokslo etapą, kuriame pasiruošę suteikti studentams profesionalių, aukšto lygio, atitinkančių šių dienų aktualijas, gyvūnų veisimo ir mitybos žinių.

Mokslinė veikla

Katedroje yra trys mokslinės laboratorijos:

Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijoje - šiuolaikiniais biostatistiniais metodais tiriama šalies gyvūnų populiacijų struktūrą, ūkiškai naudingų požymių tarpusavio ryšiai ir paveldimumas, aplinkos ir paveldimumo sąveika, tobulinama Lietuvos gyvulių populiacijų veislinės vertės nustatymas bei selekcijos metodai. Laboratorija dalyvauja kuriant ir įgyvendinant Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos programas, formuojant ir tobulinant Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų genealoginę struktūrą. Laboratorijoje rengiamos tarptautinės konferencijos ir seminarai. Pagal APIIS projektą buvo sukurta šalies kiaulių veislininkystės informacinės sistemos potgreSql duomenų bazė ir genetinio įvertinimo BLUP metodu metodika.  Laboratorijoje 2000 m. - 2013 m. apginta 14 daktaro disertacijų, atlikta viena habilitacijos procedūra.

Gyvūnų nutriciologijos tyrimų laboratorijoje atliekami mitybinių normų ir veiksnių detalizavimo moksliniai tyrimai, gyvulininkystės technologijos bakalauro ir magistrantūros studijų praktikos darbai. Tyrimams atlikti naudojama įranga: NIR pašarų analizatorius, kalorimetras pašarų bendrosios energijos kiekio nustatymui, poliarimetras angliavandenių kiekio nustatymui (cukraus, krakmolo).

Nutrigenomikos ir gyvulininkystės procesų sisteminio vertinimo skyriuje atliekami pašarų apskaičiavimo ir optimizavimo deriniai naudojant programinę įrangą Hybrimin Futter 2008, įvertinamas pašarų maistingumo kitimas, modeliuojama gaunamos gyvulininkystės produkcijos priklausomybė nuo pašarų kokybės, praktinis pritaikymas gyvulininkystės procesų valdymui ir optimizavimui.

Studijos

Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje studijų procesų vykdymui įrengtos auditorijos ir laboratorijos. Laboratorijose studentai vykdo mokslinį tiriamąjį darbą, yra atliekami praktikos darbai.

Studijų procesas organizuojamas naudojant Vivariumą, Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijos, Gyvūnų nutriciologijos tyrimų laboratorijos, Nutrigenomikos ir gyvulininkystės procesų sisteminio vertinimo skyriaus bei ūkinių subjektų bazę. Taip pat praktiniai įgūdžiai formuojami VA praktinio mokymo ir bandymų ūkyje, VA stambių ir smulkių gyvūnų klinikose. Studentai vežami į pažangius ūkius visoje Lietuvoje.

Kviestiniai dėstytojai, praktikai:

Prof. J. Kamphues Hanoverio veterinarijos aukštoji mokykla Gyvūnų mitybos instituto vadovas, EAEVE (Europos veterinarijos mokyklų asociacijos) narys-ekspertas;

Prof. dr. habil. K. Lipinski, Olštyno Varmijos ir Mozūrų universitetas, Gyvūnų bioinžinerijos fakultetas, Gyvūnų mitybos ir pašarų ūkio katedra;

Prof. dr. C.A. Barth, Potsdamo universitetas, Vokietija;

Prof. dr. F. Schwarz, Miuncheno technikos universitetas.

Kviestinių dėstytojų vizitai yra svarbūs tiek studentams, tiek dėstytojams gerinant studijų kokybę bei rengiant gyvulininkystės technologus ir veterinarijos gydytojus. Aktyviausiems studentams įteikiamos mokslinių tyrimų studijos, kurias vykdo Hanoverio veterinarijos aukštosios mokyklos, Potsdamo universiteto, Miuncheno universiteto,  Olštyno Varmijos ir Mozūrų universiteto mokslininkai.

Ryšiai ir bendradarbiavimas

Katedros mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio tyrimų ir aukštojo mokslo institucijomis: su LR Žemės ūkio ministerija, LR Žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, žemės ūkio  bendrovėmis ir ūkininkais, kombinuotųjų pašarų gamybos įmonėmis, įmone „Terra Animalis“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Magnum Vetrinarija“, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija, UAB „Jakovo veterinarijos centras“, UAB „Žvėris“, Kauno technologijos universitetu, Aleksandro Stulginskio universitetu, su Lenkijos mokslų akademijos Gyvūnų reprodukcijos ir maisto tyrimų institutu, Olštyno Varmijos – Mazūrijos universitetu, Hanoverio veterinarijos aukštąją mokykla, Miuncheno technikos universitetu,Potsdamo universitetu, Vokietijos ūkinių gyvūnų genetikos institutu, Ukrainos žemės ūkio universitetu,  Austrijos gamtinių išteklių ir taikomųjų gyvybės mokslų universitetu (BOKU), Rusijos Timiriazevo vardo žemės ūkio universitetu,  Latvijos žemės ūkio universitetu.

Projektinė veikla

Gyvūnų veisimo ir mitybos katedros mokslininkai  turi ilgametę patirtį vykdant  mokslinę – projektinę veiklą. 2000-2012 metais jie dalyvavo 16 edukacinių ir 13 mokslinių projektų.

20013 -2014 metais yra vykdomi šie projektai:

Projektas „Karvių tešmens ketvirčių išsivystymo morfologinių ir fiziologinių rodiklių ryšio su karvių produktyvumu bei tešmens sveikumu panaudojimo pieninių galvijų selekcijoje tyrimai“.

Projektas „Gerinančiųjų veislių įtakos Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų kontroliuojamų karvių produktyvumui, eksterjerui ir ilgaamžiškumui tyrimai“. 

MIP-12224. Valproato poveikis limfocitų chlorido koncentracijai, pH, proliferacijai, navikų progresavimui (2012 – 2014 m.).

Molekulinis mikroorganizmų atpažinimo mechanizmas žarnyno epitelinėse ląstelėse ir jo sąsaja su uždegiminių žarnų ligų etiopatogeneze (2010-2013).

Kontaktai