Spausdinti

Gyvūnų veisimo ir mitybos katedra

LSMU Gyvulininkystės technologijos fakultetas
Gyvūnų veisimo ir mitybos katedra
Adresas:
Tilžės g. 18, Kaunas
Kontaktai

Gyvūnų veisimo ir mitybos katedra

Apie katedrą

Lietuvos veterinarijos akademijoje 1938 m. įsteigtas Zootechnikos institutas, kuriame buvo dėstomos pašarų bei gyvūnų mitybos mokslų disciplinos. 1940 m. šie dalykai buvo priskirti Taikomosios botanikos, pašarų ir šėrimo institutui. 1946 m. įsteigus Zootechnikos fakultetą, įkuriama savarankiška Gyvulių šėrimo katedra, o nuo 2004 metų Gyvūnų mitybos katedra.  1946 m. įkūrus Gyvulių šėrimo katedrą, jai nuo 1946 iki 1951 m. vadovavo dr. Z. Giršavičius, nuo 1951-1955 m. - doc. dr. V. Petkevičius, 1955-1987 m. - prof. dr. V. Kalpokas, 1987-2010 m. - doc. dr. J. Kulpys, 2011-2012 m. - prof. dr. A. Januškevičius, nuo 2012-2014 m. - prof. dr. P. Matusevičius.

1946 metais, buvo įkurta Gyvulių veisimo katedra (iki tol vadinta Gyvulių veisimo ir specialiosios zootechnikos katedra). 1989 m. katedra buvo pavadinta Gyvulių veisimo ir genetikos, 2004 m. – Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra, 2011 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete įkurta atskira Gyvūnų veisimo katedra. Pirmasis Gyvulių veisimo ir specialiosios zootechnikos katedros vedėjas buvo vienas iš zootechnikos mokslo pradininkų Lietuvoje Jonas Čepinskis (g.1893-1961 m..), kuris šias pareigas ėjo iki 1960 m. Doc. J. Čepinskis paruošė daug aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų. Nuo 1960 m. katedrai vadovavo prof. Jonas Kuosa (g. 1925-1999 m.), kurio plėtojamos mokslinio darbo sritys buvo Lietuvos juodmargiai galvijai, jų ūkinių savybių gerinimas. Profesorius buvo vietinių galvijų genofondo išsaugojimo pradininkas. Profesoriui vadovaujant buvo apginta 10 daktaro disertacijų. 1991 – 1996 m. laikotarpiu Gyvulių veisimo ir genetikos katedrai vadovavo doc. Alfonsas Kirvela (g. 1950-1996 m.). Doc. A. Kirvelos mokslinio darbo sritys: Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų veislės, jų selekcinės savybės. 1996-2001 m. Gyvulių veisimo ir genetikos katedros vadove buvo Doc. dr. Vida Juozaitienė, kurios iniciatyva prie katedros 1998 metais įkurta Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorija, pradėtas diegti BLUP tiesinio prognozavimo metodas Lietuvos gyvūnų populiacijų veislinės vertės nustatymui. 2001-2011 katedrai ir prie jos esančiai K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorijai vadovavo dr. Ilona Miceikienė. 2011-2014 m Gyvūnų veisimo katedrai vadovavo  Prof. dr. Vida Juozaitienė.

Siekiant efektyvios veiklos studijose ir pažangių mokslo naujovių taikymo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarybos nutarimu nuo 2014. lapkričio 1 d. nuspręsta sujungti Gyvūnų mitybos ir Gyvūnų veisimo katedras ir pavadinti Gyvūnų veisimo ir mitybos katedra. Jai nuo 2014 m. vadovauja prof. dr. Vida Juozaitienė.

Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje dirba 19 darbuotojų: 4 profesoriai, 3 docentai,  1 lektorius, 4 asistentai, 2 jaunesnieji mokslo darbuotojai, 2 studijų administratoriai,3 laborantai. Katedroje studijuoja 5 doktorantai.

 

Studijos

Gyvulininkystės technologijos bakalauro studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomi - agrotechnika (žemdirbystės technologija, žemės ūkio augalų auginimo priemonių sistemos, agrotechnikos priemonės); pašarininkystė (augalų auginimo ypatumai, veislės, derlingumas, ūkinė ir pašarinė vertė); žemės ūkio gyvūnų mityba (pašarų mitybinės vertės nustatymas pagal jų biocheminę sudėtį, pašarų analizės schema, maistinių medžiagų nustatymo metodai); gyvūnų veisimas  (mokslas apie gyvulių kilmę, evoliuciją, ontogenezę ir filogenezę, veislių sukūrimą ir struktūrą); normuotas žemės ūkio gyvūnų šėrimas (šėrimo organizavimas, racionų sudarymas); inovatyvios technologijos gyvulininkystėje (naujos inovatyvios technologijos gyvulininkystėje).

Pasirenkami - daržininkystė (daržovių maistingumas, jų reikšmė mityboje, daržovių biologinės savybės, klasifikacija, apibūdinimas, augimo ir vystymosi sąlygos); kinologija ir felinologija (mokslas apie šunis ir kates, jų kilmę, savybes bei mitybą); kailinių žvėrelių šėrimas (kailinių žvėrelių virškinimo sistemos ypatumai, maisto medžiagų pasisavinamumas lygio nustatymas); kombinuotųjų pašarų gamyba ir kokybės kontrolė (kombinuoto pašaro sąvoka, klasifikavimas, pagrindinių grupių apibūdinimas, žaliavų charakteristika);  kokybės valdymo sistemos pašarų pramonėje (Geros gamybos praktikos (GGP), rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų kokybės sistemų sąvokos, principai, įdiegimas); mokslinių tyrimų ir inovatikos pagrindai.

Gyvulininkystės technologijos magistrantūros studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomi – mokslinių tyrimų metodologija (mokslo metodologija ir metodai, empiriniai ir teoriniai metodai, pažinimo metodų tarpusavio ryšys, mokslinio tyrimo principai, tikslai ir uždaviniai).

Pasirenkami pašarų gamybos ir kokybės kontrolės plėtra (pagrindinės pašarų gamybos plėtros priemonės ir būdai, vystymosi kryptys); kombinuotųjų pašarų ir pašarinių priedų gamybos technologijos (kombinuotųjų pašarų, baltymų, vitaminų, premiksų  gamybos technologinės schemos); smulkiųjų gyvūnų dietologija (smulkiųjų gyvūnų virškinimo sistemos ypatumai, šėrimui naudojami pašarai, priedai); pašarų saugos ir rizikos veiksniai (rizikos veiksnių identifikavimas pirminėje ir antrinėje pašarų gamyboje, jų valdymo būdai ir principai užtikrinant saugios produkcijos gamybą); žolinių pašarų ruošimo technologijos (pašarinių žolių biologinė ir mitybinė vertė, cheminė sudėtis, fizikinės savybės, žolinių pašarų kokybinis, energetinis ir ekonominis vertinimas).

Gyvūnų mokslo bakalauro studijų programa,  katedros dėstomi dalykai:

Privalomi - agronomija (su žemės ūkio augalų auginimu susijusi mokslų visuma); pašarininkystė (augalų auginimo ypatumai, veislės, derlingumas, ūkinė ir pašarinė vertė); gyvūnų mityba (maisto medžiagų reikmės įvairių rūšių ir gamybinių grupių gyvuliams, racionų sudarymas pagal detalizuotas šėrimo normas); gyvūnų veisimas (mokslas apie gyvulių kilmę ir evoliuciją, ontogenezę ir filogenezę, veislių sukūrimą ir struktūrą); biostatistika (statistinio tyrimo programos sudarymas ir organizavimas, atsižvelgiant į gyvūnų  mokslo specifiką); mokslinių tyrimų metodologija (mokslinio tyrimo programos sudarymas ir organizavimas, atsižvelgiant į gyvūnų mokslo specifiką).

Specializacijos dalykai  - žirgų šėrimas,  ligos (žirgų šėrimui naudojami pašarai, jų klasifikacija, cheminė sudėtis ir maistingumas, žirgų sveikata, anatomija ir fiziologija); šunų mityba (tai mokslas apie šių gyvūnų fiziologines savybes virškinant ir pasisavinant maisto medžiagas iš virškinamojo trakto, nurodant konkretų maisto medžiagų pasisavinimo lygį, priklausomai nuo šuns veislės, amžiaus, fiziologinės būklės, svorio, aplinkos temperatūros bei raciono struktūros ir maisto medžiagų santykio jame); ūkinių gyvūnų šėrimas (maisto medžiagų reikmės ūkiniams gyvūnams, racionų sudarymas pagal šėrimo normas, pašarų paruošimo, išdalijimo technologijos).

Pasirenkami -  invazinės rūšys (invazinių rūšių struktūriniai, genetiniai ir funkciniai ypatumai, poveikis ekosistemos struktūrai, funkcionavimui ir evoliucijai); gamtinė ir tradicinė daržininkystė (gamtinės ir tradicinės daržininkystės reikšmė, plėtojimas, uždaviniai, daržovių maistingumas ir jų reikšmė mityboje); gyvūnų genetiniai ištekliai (gyvūnų genetinių išteklių monitoringas, charakterizavimas, subalansuotas panaudojimas ir išsaugojimas); žirgų veislininkystės technologijos (pažangių technologijų taikymas ir panaudojimas arklių reprodukcijoje, arklių veislininkystės asociacijos, jų veikla, arklių veislininkystės informavimo sistema).

Gyvūninių išteklių valdymas magistrantūros studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomi - mokslinių tyrimų metodologija (mokslo metodologija ir metodai, empiriniai ir teoriniai metodai, pažinimo metodų tarpusavio ryšys, mokslinio  tyrimo principai, tikslai, uždaviniai); gyvūnų genetinių išteklių valdymas ir jų genominė selekcija (gyvunų kilmės, evoliucijos, domestikacijos reikšmė genetinių išteklių išsaugojimui ir plėtrai, genealoginės veislės struktūros, klasifikavimo principai); gyvūnų, naudojamų žmonių reabilitacijai, specialioji mityba (bendrieji  gyvūnų mitybos procesai, dėsningumai, gyvūnų ypatumai panaudojant pašarus, raciono sudarymo principai, racionų analizė).

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomibiomatematika ir statistika (mokslas apie statistinio tyrimo programos sudarymą, atsižvelgiant į veterinarijos  mokslo specifiką); agronomija ir pašarų analizė (augalų auginimo veiksniai, dirvožemių sudėtis, žemės dirbimas, tręšimas, sėkla ir sėja, pasėlių priežiūra, pašarų analizės schema, maisto medžiagų nustatymo metodai), gyvūnų mityba  (gyvūnų mitybos procesai ir dėsningumas, šėrimui naudojami pašarai, šėrimo schemos); gyvūnų auginimas ir veisimas  (mokslas apie gyvulių kilmę, evoliuciją, ontogenezę ir filogenezę, veislių sukūrimą ir struktūrą, gyvūnų auginimą bei produkciją).

Pasirenkami - informacinių technologijų taikymas biomedicinos studijose (supažindinimas su šiuolaikinio mokymosi turiniu, taikant  informacines technologijas biomedicinos studijose: mokymosi turinio sudarymo principais, stiliais, motyvacija, šiuolaikiniais metodais); pašarų gamyba ir kokybės kontrolė (kombinuoto pašaro sąvoka, klasifikavimas ir pagrindinių grupių apibūdinimas, žaliavų charakteristika, receptų sudarymas); kinologija (mokslas apie šunis, jų kilmę, savybes bei mitybą); felinologija (mokslas apie kates, jų kilmę, savybes bei mitybą); žirgininkystės pagrindai (arklių kilmė, evoliucija, veislių ypatybes, veisimo biologija, arklių darbinės ir sportinės savybes, bei jų panaudojimo spektras).

Veterinarinės maisto saugos bakalauro studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomi– bioinformatika ir biostatistika (tinkamiausių šiuolaikinės informacinės technologijos reiškinių ar procesų analizei pasirinkimas, statistinio tyrimo programos sudarymas, ataskaitų parengimas, atsižvelgiant į  mokslo specifiką, statistinis kiekybinių ir kokybinių požymių įvertinimas).

Pasirenkami - žemdirbystė ir augalininkystė (apie  dirvožemius, jų tyrimo metodus, dirvos tręšimą, sėjomainas, ž. ū. augalų kenkėjus ir ligas, piktžolių paplitimą, aplinkos saugą); informacinių technologijų taikymas biomedicinos studijose (supažindinimas su šiuolaikinio mokymosi turiniu, taikant  informacines technologijas biomedicinos studijose: mokymosi turinio sudarymo principais, stiliais, motyvacija, šiuolaikiniais metodais); pašarų maistinės ir energetinės vertės nustatymas (pašarų cheminės sudėties elementų fiziologinė reikšmė, pašarų mitybinės vertės nustatymas pagal jų biocheminę sudėtį); maistui auginamų gyvūnų mityba (raciono struktūros ir naudojamų pašarų įtaka gyvulių sveikatai, produktyvumui, produkcijos kokybei ir jos perdirbimo technologinėms savybėms, nevisaverčio ir netaisyklingo šėrimo pasekmės).

 

Mokslinė veikla

Gyvūnų veisimo ir mitybos  katedros darbuotojai turi ilgametę patirtį vykdant mokslinę - projektinę veiklą. Kiekvienais metais teikia paraiškas įgyvendinimui naujų projektinių veiklų, kurių tikslas inovacijų diegimas moderniuose ūkiuose  ir gerosios praktikos sklaida.

Katedroje yra trys mokslinės laboratorijos:

Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijoje - šiuolaikiniais biostatistiniais metodais tiriama šalies gyvūnų populiacijų struktūrą, ūkiškai naudingų požymių tarpusavio ryšiai ir paveldimumas, aplinkos ir paveldimumo sąveika, tobulinamos Lietuvos gyvūnų populiacijų veislinės vertės nustatymas.Laboratorija dalyvauja kuriant ir įgyvendinant Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos programas, formuojant ir tobulinant Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų genealoginę struktūrą. Laboratorijoje rengiamos tarptautinės konferencijos ir seminarai. Pagal APIIS projektą buvo sukurta šalies kiaulių veislininkystės informacinės sistemos potgreSql duomenų bazė ir genetinio įvertinimo BLUP metodu metodika.  Laboratorijoje parengta 14 daktaro disertacijų, atlikta viena habilitacijos procedūra.

Gyvūnų nutriciologijos tyrimų laboratorijoje atliekami mitybinių normų ir veiksnių detalizavimo moksliniai tyrimai, gyvulininkystės technologijos bakalauro ir magistrantūros studijų praktikos darbai. Tyrimams atlikti naudojama įranga: NIR pašarų analizatorius, kalorimetras pašarų bendrosios energijos kiekio nustatymui, poliarimetras angliavandenių kiekio nustatymui (cukraus, krakmolo).

Nutrigenomikos ir gyvulininkystės procesų sisteminio vertinimo skyriuje atliekami pašarų apskaičiavimo ir optimizavimo deriniai naudojant programinę įrangą Hybrimin Futter 2008, įvertinamas pašarų maistingumo kitimas, modeliuojama gaunamos gyvulininkystės produkcijos priklausomybė nuo pašarų kokybės, praktinis pritaikymas gyvulininkystės procesų valdymui ir optimizavimui.

 

Ryšiai ir bendradarbiavimas

Katedros mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio tyrimų ir aukštojo mokslo institucijomis: su LR Žemės ūkio ministerija, LR Žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, žemės ūkio  bendrovėmis,  ūkininkais, veislių gerintojų asociacijomis, kombinuotųjų pašarų gamybos įmonėmis, įmone „Terra Animalis“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Magnum Vetrinarija“, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija, UAB „Jakovo veterinarijos centras“, UAB „Žvėris“ ir kt. Bendradarbiaujama su, Olštyno Varmijos – Mazūrijos universitetu, Ukrainos žemės ūkio universitetu,  Austrijos gamtinių išteklių ir taikomųjų gyvybės mokslų universitetu (BOKU),  Latvijos žemės ūkio universitetu ir kt.

Kontaktai