Spausdinti

Veterinarijos akademija

LSMU Veterinarijos akademijaLSMU Veterinarijos akademija
Adresas:
Tilžės g. 18, LT-47181, Kaunas
Tel. (8 37) 36 23 83
Faksas:(8 37) 362417
El.paštas:va.kanceliarija@lsmuni.lt

 

 

 

 

 

Istorija

Veterinarijos akademija apie 1936 m.Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę 1918 m. Žemės ūkio ministerijos Veterinarijos departamento statuto projekte pirmą kartą Lietuvoje iškeltas aukštosios veterinarijos mokyklos steigimo klausimas, nes po I pasaulinio karo buvo didelis veterinarijos specialistų stygius. 1922 m. Kauno universiteto Medicinos fakultete nutarta atidaryti Veterinarijos skyrių, į kurį buvo priimta 41 studentas ir 11 laisvųjų klausytojų. 1928 m. skyrius dėl lėšų stygiaus, pedagogų trūkumo bei menkos mokymo bazės buvo uždarytas, o studentai išsiųsti tęsti studijų į užsienio universitetus.

Nepriklausomos valstybės gyvulininkystės pažangai ir besikuriančiai mėsos ir pieno pramonei, eksportuojamų gyvulininkystės produktų priežiūrai, kariuomenės arklių priežiūrai reikėjo vis daugiau veterinarijos gydytojų, o jų rengimas užsienyje buvo brangus, todėl 1935 m. Veterinarijos taryba priėmė sprendimą dėl aukštosios veterinarijos mokyklos steigimo būtinybės. 1936 m. sudaryta Laikinoji veterinarijos akademijos taryba, kurios pirmininku paskirtas ŽŪM Veterinarijos departamento direktorius Stasys Jankauskas. Vienas iš tarybos narių buvo VDU Medicinos fakulteto dekanas prof. V. Lašas. Taryba rūpinosi naujos mokslo įstaigos pedagoginio personalo rengimu, mokymo programų, struktūrinių padalinių bei įstatyminės bazės kūrimu.

Anatomijos paskaita 1936 m.1936 m. rugsėjo 19 d. naujuose Valstybinio veterinarijos bakteriologijos instituto rūmuose Kaune įvyko Veterinarijos akademijos atidarymo iškilmės. Pirmaisiais metais buvo priimti 25 studentai. Juridiškai įsteigta Akademija dar nebuvo savarankiška. Bendrieji mokslai buvo dėstomi Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete, išskyrus gyvulių anatomiją, kuri buvo dėstoma Valstybinio veterinarijos bakteriologijos instituto (VVBI) Anatomijos skyriuje ir tik 1938 m. liepą, paskelbus Statutą ir prie jo prijungus modernų VVBI, Akademija tapo savarankiška aukštąja mokykla, tuo metu pranokusia kaimynių Latvijos ir Estijos aukštąsias mokyklas. Jos sudėtyje buvo gamybinis padalinys, perimtas iš VVBI, – Serologijos institutas. Kiti VVBI padaliniai reorganizuoti į katedras, dalis Instituto mokslo darbuotojų tapo Akademijos dėstytojais, kurių dauguma – autoritetingų Europos universitetų absolventai. Lietuvos prezidento A. Smetonos įsakymu rekoriumi paskirtas Stasys Jankauskas, mokslus baigęs Miuncheno universitete.

Toliau plėtėsi mokymo bazė: 1937 m. pastatytas anatomikumas, 1938 m. – modernios klinikos su operacine, auditorija, patalpomis gyvuliams gydyti. 1939 m. Akademijoje jau buvo 9 specialiosios katedros, dėstė 1 profesorius, 10 docentų, mokėsi 65 studentai.

Veterinarijos akademijos klinikos 1940 m.Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Veterinarijos akademija pradėta pertvarkyti sovietinės aukštosios mokyklos pavyzdžiu: padidintas studentų skaičius, pradėti dėstyti politiniai mokslai (rektorius Jonas Nainys). 1941 m. įkurtas mokomasis ūkis.

Naciams okupavus Lietuvą, 1943 m. Veterinarijos akademija buvo uždaryta. Rektorius Juozas Motiejūnas leido studentams mokytis slapčia, kad išvengtų mobilizacijos į okupantų kariuomenę. Jam pavyko įtikinti vokiečių įgaliotinį atidaryti laboratorijas, siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų. 1944 m. į užsienį emigravo 18 dėstytojų ir dalis studentų.

Pokariu negausus Akademijos kolektyvas patyrė daugybę sunkumų (rektorius Juozas Žemaitis). Trūko mokymoVeterinarijos akademijos Anatomikumas šiandien priemonių, kuro, nebuvo elektros, trūko patyrusių dėstytojų. 1946 m. potvynis sunaikino dalį laboratorijų įrengimų, apgadino pastatus, pražuvo visi laboratoriniai gyvūnai, 30 Serologijos instituto arklių – gydomųjų serumų producentų. Akademija pervardyta Lietuvos veterinarijos akademija (LVA). 1946 m. įsteigtas antrasis – Zootechnikos fakultetas, vėliau Zooinžinerijos, o 1992 m. reorganizuotas ir pavadintas Gyvulininkystės technologijos fakultetu.

     1948 m. jau visos disciplinos studentams buvo dėstomos Akademijoje (rektorius Jonas Čygas). Nuo 1949 m. Akademijoje veikė Neakivaizdinis fakultetas, o nuo 1976 m. – Kvalifikacijos kėlimo.

     1959 m. nuolat buvo plečiama Akademijos mokymo bazė. 1974 m. įsteigtas mokslinis sektorius, daugėjo studentų, gausėjo mokslinis ir pedagoginis personalas (rektorius Jonas Šulskis).

     1982 m. pastatytas zooinžinerijos korpusas su įrengtomis auditorijomis ir laboratorijomis, 1983 m. – sporto bazė (rektorius Rimantas Karazija).

     1996 m. atidaryta Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika, kurioje vyksta praktinis mokymas (rektorius Vidmantas Bižokas), 2001 m. įsteigtas Tęstinio mokymo centras, kuriame tobulinasi veterinarijos gydytojai, 2001 m. prie LVA prijungtas Lietuvos gyvulininkystės, po metų – Lietuvos veterinarijos institutai. 1994 m. sukurtas naujas Akademijos herbas ir vėliava.

Veterinarijos akademijos struktūra nuolat kito, buvo taikomasi prie naujų reikalavimų, mokslo bei gamybos raidos. 2004 m. LVA buvo reorganizuojamos katedros (rektorius Henrikas Žilinskas). Liko 11 katedrų su integruotomis mokslinėmis laboratorijomis. 2004 m. įsteigta nauja specialybė – veterinarinė maisto sauga. 2006 m. patvirtinta 11 rezidentūros studijų programų. .2005 m. įkurtas Patologinių tyrimų centras. Vyko centrinių rūmų stogo, aktų salės, skaityklos, auditorijų ir kitų Akademijos patalpų remontai ir kompiuterinio tinklo plėtimas, šiluminio mazgo renovacija. Praktinio mokymo ir bandymų centre iškilo naujas statinys – modernus tvartas su melžimo aikštele ir pagalbinėmis patalpomis studentams.

     2006 m. rugsėjį paminėtas LVA įkūrimo 70-metis. Per šiuos metus veterinarijos gydytojo kvalifikaciją įgijo 4532 absolventai dieniniame ir 564 neakivaizdiname skyriuose, parengta 3818 kvalifikuotų gyvulininkystės specialistų. LVA kaip specializuota aukštoji mokykla, be profesijos specialistų rengimo, yra dar mokslo įstaiga, kurioje prie katedrų specializuotose mokslo tiriamosiose laboratorijose, institutuose vykdomi moksliniai tyrimai, rengiami doktorantai veterinarijos ir zootechnikos mokslo kryptyse, leidžiamas mokslinis žurnalas „Veterinarija ir zootechnika“.

     2010 m. LVA ir KMU taryboms ir senatams pritarus buvo nutarta įkurti Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.

 

Rektoriai

  • 1938–1940 m. Stasys Jankauskas
  • 1940-1941 m.  Jonas Nainys
  • 1941–1944 m.  Juozas Motiejūnas
  • 1944–1947 m.  Juozas Žemaitis
  • 1947–1959 m.  Jonas Čygas
  • 1959–1976 m.  Jonas Šulskis
  • 1976–1992 m.  Rimantas Karazija
  • 1993–2003 m.  Vidmantas Bižokas
  • 2003–2010 m.  Henrikas Žilinskas