Sveikatos tyrimų institutas

  • Apie institutą

    LSMU Sveikatos tyrimų institutas
    Adresas:
    Eivenių g. 4, Kaunas
    Tel. (8 37) 327237, (vietinis -1166)
    El.paštas:sti@lsmuni.lt
    Kontaktai

     

    Sveikatos tyrimų instituto veiklos esminė sritis – mokslinio darbo organizavimas ir vykdymas. Institutas dalyvauja vykdant studijų programas, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, rengia mokslininkus ir dalyvauja rengiant specialistus.

    Sveikatos tyrimų institutui priklausančios laboratorijos:

    • Lėtinių ligų profilaktikos laboratorija
    • Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorija
    • Sveikatos sistemos tyrimų laboratorija

    Pagrindiniai instituto veiklos tikslai:

    1. Vykdyti biomedicinos ir socialinių mokslų sričių tyrimus, gausinti ir skleisti pasaulines mokslo žinias ir patirtį visuomenės sveikatos ir jos stiprinimo, sveikatos sistemos funkcionavimo, lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės bei gyvenimo kokybės (gerovės) užtikrinimo srityse.
    2. Rengti mokslininkus bei dalyvauti universiteto, Lietuvos ir tarptautinėse mokslo ir studijų programose.
    3. Teikti aukščiausiojo lygio specializuotas ekspertines paslaugas institucijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms šalies bei jos atskirų regionų sveikatos politiką; efektyviai panaudoti mokslinių tyrimų duomenis sveikatos sistemoje ir studijų procese.
    Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorijos mokslinių tyrimų tikslas - papildyti visuomenės sveikatos mokslą naujomis žiniomis apie šeimos aplinkos reikšmę vaikų ir jaunimo sveikatai visuomenės kaitos laikotarpiu.
     
    Užduotys:
     
    • sveikatos raida kūdikystėje;
    • ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų raida ir sveikata;
    • paauglių rizikingas elgesys ir šeimos gyvenimo kokybė;
    • fizinės ir psichikos sveikatos prielaidos paauglystėje;
    • sveikatos stiprinimo veikla ikimokyklinėse įstaigose.
    Lėtinių ligų profilaktikos laboratorijos mokslinių tyrimų tikslas - įvertinti suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos ir lėtinių ligų rizikos veiksnių pokyčius ir socialinius netolygumus socialinių ir ekonominių permainų laikotarpiu.
     
    Užduotys:
     
    • Lietuvos gyventojų mitybos, fizinio aktyvumo ir su jais susijusių lėtinių ligų rizikos veiksnių pokyčių ir socialinių netolygumų vertinimas;
    • Lietuvos gyventojų rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročių pokyčių tabako ir alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo kontekste nustatymas;
    • lėtinių ligų rizikos raidos per visą žmogaus gyvenimą įvertinimas ir ją įtakojančių veiksnių atskleidimas.
     
    Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos mokslinių tyrimų tikslas - papildyti visuomenės sveikatos mokslą naujomis žiniomis apie Lietuvos sveikatos sistemos veiklą ir sveikatą įtakojančių rizikos veiksnių įtaką visuomenei.

     

    Užduotys:
     
    • pirminės sveikatos priežiūros sistemos veiklos vertinimas;
    • sveikatą įtakojančių rizikos veiksnių socialinis ir ekonominis vertinimas;
    • pagrindinių sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių būklės vertinimas;
    • e-sveikatos diegimo Lietuvos sveikatos sistemoje vertinimas.
     
  • Naujienos

    MAITINIMAS KRŪTIMI NAUDINGAS IR VAIKUI, IR MAMAI

    2013 m. rugpjūčio 6 d.

    Pasaulinė maitinimo krūtimi diena minima kasmet 170 šalių rugpjūčio 1 – 7 dienomis. Maitinimas krūtimi – natūraliausias, pigiausias ir geriausias būdas aprūpinti naujagimį visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Pasak PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) 200 000 vaikų gyvybių kasmet – būtų galima išgelbėti, jei naujagimis būtų maitinamas per pirmąją valandą po gimimo, maitinamas tik motinos pienu pirmuosius 6 mėn. bei iki dviejų metų. Tačiau globaliai tik 40 proc. moterų maitina krūtimi iki 6 mėnesių amžiaus.

    LSMU VSF MA Sveikatos tyrimų instituto atliktame tyrime atskleista, kad gimus naujagimiui, gimdymo namuose žindyti pradeda 98 proc. moterų, keturis mėnesius žindo 43,4 proc. mamų. „Žindymo iki 6 mėn. trukmės rodikliai mūsų šalyje ženkliai atsilieka nuo Europos, ypač Šiaurės šalių, rodiklių. Iki pusės metų Lietuvoje žindo 30,5 proc., tuo tarpu Norvegijoje – 84 proc., Švedijoje – 72 proc., Danijoje – 52 proc. moterų“ – teigia V. Žaltauskė, pagrindinė tyrimo autorė.

    „Didžiausias mitybos poveikis sveikatai pasireiškia ankstyvuoju žmogaus raidos laikotarpiu, kai augimas yra sparčiausias.“ Būtina informuoti apie žindymo naudą dar planuojant šeimą, o ne tik susilaukus kūdikio. Svarbus ne tik vyro ar šeimos palaikymas, tačiau ir sveikatos profesionalų patarimai ir rekomendacijos. Daugelis tyrimų rodo, jog didžiausią įtaką žindymo trukmei turi jo skatinimas ir palaikymas. Lietuvių tyrimo rezultatai tai tik patvirtina. „Neplanavusios žindyti motinos reikšmingai dažniau buvo jaunesnės, žemesnio išsilavinimo, pirmą kartą gimdančios, nepalaikomos vyro.“ Skirtingo amžiaus ir išsilavinimo respondenčių grupėse medicinos darbuotojai nurodomi vienu dažniausių informacijos šaltinių apie žindymą

    Tyrimo rezultatai rodo, kad „pirmą kartą gimdžiusios moterys rečiau teigė, jog žindys savo kūdikį, lyginant su pakartotinai gimdžiusiomis (atitinkamai, 84,1 proc. ir 92,1 proc.). Apsisprendimui žindyti buvo svarbus mamų amžius: nusprendusios nežindyti dažniau buvo jaunesnės nei 20 m“.

    Tokie tyrimo rezultatai gauti Kauno miesto gimdymo įstaigose atlikus anonimines moterų apklausas. Pirmą – septintą parą po gimdymo apklaustos 284 moterys. Tyrime dalyvavo 55,6 proc. pirmą kartą ir 44,4 proc. pakartotinai gimdančių moterų.

     

    PSO ir LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas (PSO bendradarbiaujantis centras) ragina šeimas atkreipti dėmesį į žindymo svarbą. Maitinimas krūtimi – natūralus procesas, kurio metu pamaitinamas kūdikis, tačiau tai procesas, kurio metu pasiekiama ilgalaikių rezultatų: sumažinamas sergamumas ir mirtingumas nuo infekcinių ligų vaikystėje, mažėja 2 tipo diabeto, nutukimo rizika ir rizika sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis paauglystėje ir suaugus.

     

    FAKTAI APIE MAITINIMĄ KRŪTIMI PAGAL PSO

    • Su motinos pienu naujagimiai ir kūdikiai gauna visų jiems reikalingų medžiagų, reikalingų sveikam vystymuisi ir augimui. Tai saugu, pigu, o vaiko organizme susidarę antikūnai padeda apsisaugoti nuo naujagimiams, kūdikiams ir vaikams būdingų ligų, ypač infekcinės kilmės.
    • Pastebimas ilgalaikis poveikis sveikatai: paaugliai ir suaugusieji, kurie buvo žindomi būdami naujagimiais ar kūdikiais, rečiau buvo nutukę ar turėjo viršsvorį, rečiau sirgo 2 tipo diabetu, o intelekto testų rezultatai buvo geresni lyginant su tais, kurie nebuvo žindomi.
    • Maitinimas krūtimi sumažina krūties ir kiaušidžių vėžio riziką vėlesniame moters gyvenime, padeda greičiau atsistatyti figūrai ir numesti svorio po gimdymo ir mažina nutukimo riziką. Taip pat žindymo laikotarpiu šeimai tai gali būti ir natūrali šeimos planavimo priemonė, kurios efektyvumas ~98 proc. pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo, siekiant išvengti neplanuoto nėštumo.
    • Kiekvienos motinos piene yra reikiamas kiekis baltymų, angliavandenių ir riebalų, kuris tinka būtent jos naujagimiui / kūdikiui.
    • Motinos pienas lengviau virškinamas lyginant su karvės pienu. Karvės pienas negali atstoti motinos pieno ir gali sukelti nekrozuojantį enterokolitą (liga pažeidžianti virškinamąjį traktą), žemutinių kvėpavimo takų infekcijas, atopinį dermatitą, astmą, nutukimą ar viršsvorį, 1 ar 2 tipo diabetą, vaikiškąją leukemiją.
    • Tai pigus kūdikių maitinimo būdas. Maitinimas krūtimi leidžia sutaupyti ne tik tiesiogines išlaidas skirtas maitinimui, tačiau ir leidžia sutaupyti neskiriant lėšų ligų gydymui. Maitinant krūtimi pagal rekomendacijas, galima sutaupyti apie 1 500 dolerių (5179 Lt) kasmet.
    • Žindymas svarbus ne tik fiziškai, bet ir psichologiniu aspektu. Kūdikiams tai padeda jaustis saugesniais, o mamoms artimesnėms savo kūdikiams. Žindymui reikalinga rami ir saugi aplinka, todėl maitinančios mamos turi galimybę trumpam atsipalaiduoti ir pailsėti. Žindymo metu esant fiziniam kontaktui motinos organizme gaminamas oksitocino hormonas, kuris turi raminamąjį - laimės suteikiantį poveikį. Todėl tai taip pat puiki depresijos profilaktikos priemonė mamoms.

    Ingrida Jaselskytė

    LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas (PSO bendradarbiaujantis centras)

    Šaltinis:                  

    Žaltauskė V, Petrauskienė A, Kudzytė J. Socialinių veiksnių sąsajos su moterų motyvacija žindyti. Lietuvos akušerija ir ginekologija. 0 (3); 2012. Pasiekiamas: http://www.vitaelitera.lt/ojs/index.php/akuserija-ir-ginekologija/article/view/1481/1242.

     

     

    Tabako kontrabandą padėtų suvaldyti pažangios ženklinimo ir atsekamumo sistemos

    Birželio 25-ąją Tarptautinės kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dienos išvakarėse buvo patvirtintas Akcizų įstatymo 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymo projekto dėka bus padidintas akcizo mokesti tabako ir alkoholio gaminiams.

    Tabako vartojimas žaloja sveikatą, sukelia ligas, ankstyvas mirtis ir negalią, kelia pavojų sveikatai. Šiai problemai spręsti yra daug priemonių, iš kurių veiksmingiausia – įstatymų kontrolė. Viena iš kontrolės priemonių - Tabako paklausos mažinimas kaina ir mokesčiais.

    Dėl šios priemonės efektyvumo nekyla abejonių net tabako pramonės atstovams. “Philip Morris International” metinėje ataskaitoje 2010 metais teigiama: “Turkijoje, visa cigarečių rinka smuko 13,2 proc., pirmiausiai dėl staigaus akcizo mokesčio padidėjimo 2010 m. sausio mėnesį. Ukrainoje, visa cigaretės rinka smuko 14,7 proc. sąlygoto staigaus akcizo mokesčio pakėlimo, dėl kurio pakilo ir tabako gaminių kainos 2009 ir 2010”.

    Politikai, ekonomistai, o ir pati tabako pramonė nepaliaujamai teigia, kad didėjantys akcizo mokesčiai sąlygos didesnę kontrabandą, nors nepateikiami jokie duomenys ar įrodymai, kurie patvirtintų tokius teiginius. Tačiau tokie pasvarstymai galėtų pasitarnauti kaip puiki  galimybė sustipinti valstybės sienos apsaugą, skirti daugiau dėmesio sienos apsaugos ir muitinės pareigūnų darbo sąlygų gerinimui. Tuo pat metu būtina prisiminti Pasaulio Sveikatos Organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, kurios vienas iš protokolų, skirtas nelegalios tabako gaminių prekybos kontrolei, priimtas praėjusių metų gruodžio mėnesį, dar neratifikuotas Lietuvoje.

    Šioje konvencijoje taip pat pripažįstama, kad kainos ir mokesčiai yra veiksminga bei svarbi tabako vartojimo įvairiuose gyventojų sluoksniuose, ypač tarp jaunimo, mažinimo priemonė. Konvencijoje teigiama, kad šalys patvirtina, kad įgyvendina „įstatymines, vykdomąsias, administracines ir kitokias priemones, užtikrinančias, kad visi tabako gaminių pakeliai ir pakuotės būtų paženklinti taip, kad Šalims būtų lengviau nustatyti tabako gaminių kilmę ir kad jos, vadovaudamosi nacionaline teise ir atitinkamais dvišaliais bei daugiašaliais susitarimais, galėtų nustatyti, iš kur gaminiai pateko į neteisėtą prekybą, ir stebėti, pagrįsti dokumentais bei kontroliuoti tabako gaminių judėjimą ir teisinį statusą.“ Apie tabako gaminių žymėjimo ir atsekamumo sistemas kalbama ir naujojoje ES Tabako produktų direktyvoje.

    Ženklinimas labai svarbus padedant sukurti praktinį stebėjimo ir atsekimo režimą, kuri dar labiau apsaugotų platinimo sistemą bei padėtų kovoti su neteisėta prekyba. Privačių kompanijų, užsiimančių tokių sistemų diegimu, duomenimis, šalyse, įdiegusiose tokias atsekamumo sistemas, tabako akcizų surinkimas išauga keliasdešimt procentų. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad tokių sistemų duomenų valdytojas būtų ne patys tabako gamintojai, o valstybės institucijos.

    Naujoje Europos Komisijos parengtoje Tabako produktų direktyvos redakcijoje, skatinama įgyvendinti visas galimas tabako gaminių ir žymėjimo priemones.

    LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų instituto vadovas ir Nacionalinės Tabako ir Alkoholio Kontrolės Koalicijos prezidentas teigia: „Būtent atsekamumo ir judėjimo stebėjimo priemonės galėtų ypač prisidėti prie tabako gaminių nelegalios prekybos mažinimo ne tik Lietuvos, bet ir globaliu mastu. Kadangi 10-30 proc. legaliai pagamintų cigarečių dingsta pakeliui iš tabako gamintojų iki galutinio pirkėjo ir už juos nėra sumokami mokesčiai, atsekamumas ir judėjimo stebėjimas, bei modernių sistemų diegimas jau leido tą padariusiose valstybėse sumažinti nelegalią prekybą tabako gaminiais, nes modernių sistemų pagalba visi duomenys realiu laiku yra perduodami tiesiai iš gamintojo į Finansų ministerijoje esantį serverį. Tokias sistemas ją gaminanti įmonė jau pristatinėjo kai kuriose ministerijose ir kitose valstybės institucijose”.

    LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas

     

     

    Ar Lietuva atkreips dėmesį „SaltSmart“ 2013-2018 veiksmų planą?

    2013 m. birželio 19 d. 

    „SaltSmart“ konsorciumo naujame 2013-2018 veiksmų plane siūloma daugybė įsipareigojimų ir veiksmų, siekiant sumažinti druskos vartojimą populiacijos lygmeniu.

    Suvartojant daugiau kaip 5 gramų druskos (ar 2,3 gramų natrio) per dieną, didėja arterinis kraujospūdis, kuris yra pagrindinis infarktų, insultų ir inkstų nepakankamumo rizikos veiksnys. Žemesnes pajamas gaunančiose šalyse, iki 70 proc. druskos naudojama valgio gaminimo metu. Išsivysčiusiose šalyse, daugiausia druskos gaunama vartojant maisto produktus, kurie jau apdoroti pramoniniu būdu (pvz., pusfabrikačiai).

    Pagal Pasaulinės sveikatos Organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) reikalavimus, vartotojas turi gauti visą informaciją apie maisto produktą, jo cheminę sudėtį, komponentus, jų svarbą ir kiekį. Raginama daugiau informuoti visuomenę apie druskos sumažinimo svarbą sveikatai, taip pat kurti ar keisti nacionalines strategijas / higienos normas / teisės aktus tam, kad gamintojai nurodytų tikslius druskos kiekus maisto produktuose neklaidinant vartotojo, o ji informuojant.

    Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ nėra nurodymo, kad gamintojai privalo žymėti druskos kiekį ant maisto produkto pakuotės. Todėl gyventojams paskaičiuoti kokį kiekį druskos suvartoja su parduotuvėje įsigytu maistu neįmanoma.

    20 ES valstybių narių išreiškė norą prisijungti prie priimtos sistemos “Nacionalinės druskos iniciatyvos“. Lietuva taip pat dalyvauja Nacionalinėje druskos iniciatyvoje, įgyvendindama Europos Sąjungos struktūrą valgomosios druskos sumažėjimo iniciatyvoms. Tačiau druskos kiekių nurodymas gamintojams nėra privalomas, tik rekomenduotinas.

    2013 m. birželio 14 d. Jungtinės Amerikos valstijos taip pat įsitraukė į“Nacionalinę druskos iniciatyvą“. PSO ragina ir kitas šalis prisidėti prie “Nacionalinės druskos iniciatyvos“ gerinant visuomenės sveikatą.

    Daugiau informacijos rasite čia.

    Ingrida Jaselskytė

    LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas (PSO bendradarbiaujantis centras)

     


    Sveikatos tyrimų instituto veikloje daugės viešų pranešimų

    2013 m. birželio 6 d.

    Sveikatos tyrimų institutas kviečia pasižiūrėti pranešimą, skirtą paminėti Pasaulinę dieną be tabako.

    Doc. A. Veryga LSMU Sveikatos tyrimų institutas skaitė pranešimą apie tabako reklamos (r)evoliucija, gyd. R. Nutautienė iš pulmonologijos ir imunologijos klinikos - apie tabako poveikį sveikatai.

    Doc. A. Veryga atkreipia dėmesį, kad  "tabako gamitojai reklamavo tabako gaminius pasitelkdami vaikus, gydytojus, kaip reklamavo cigaretes animacinių filmų metu, kaip dabar tą daro pasitelkdami naujus būdus."

     

    Pranešimo įrašą galite peržiūrėti čia:

    1 dalis: 

    2 dalis: 

    3 dalis:

     

    Šiais metais taip pat planuojami vieši pranešimai:

    • Elektromagnetinių laukų ir mobiliųjų telefonų poveikis sveikatai.
    • Maisto priedai ir GMO.
    • Vaikų įpročio žaisti kompiuterinius žaidimus sąsajos su sveikata, psichologinės bei biomedicininės problemos.
    • Dirbtinio paros laiko kaitos poveikis sveikatai.
    • Cholesterolis ir suaugusiųjų nutukimas, būtini pokyčiai.
    • Ar egzistuoja saugus alkoholio vartojimas?
    • Kaip linksmintis neapsvaigus – blaivūs vakarėliai.
    • Sveikatos pavojai kirpyklose ir grožio salonuose, į ką reikia atkreipti dėmesį lankytojui.

    Norite išgirsti pranešimų, kurie jus domina? Siųskite temų pasiūlymus el. adresu: sti@lsmuni.lt

     

     19 lavonų pranešimas: tabako pramonė manipuliuoja žmonėmis

    2013 m. gegužės 31 d.

    19 gyvybių – tiek gyvybių Lietuvoje prarandama kiekvieną dieną dėl tabako gaminių vartojimo. 11:30 Prie tabako bendrovės „Philip Morris Baltic“ būstinės įvyks Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos socialinė akcija skirta „Pasaulinei dienai be tabako“. Ja primenama ne tik apie mirusiuosius dėl  tabako vartojimo, bet ir tai, kad problema yra išsprendžiama. Mirtingumo dėl rūkymo sukeltų ligų galima išvengti. Rizikingą elgseną, susijusią su tabako gaminių vartojimu, galima pakeisti. Metai iš metų tyrinėjamas žmogaus elgesys, todėl mokslu grindžiamų  priemonių šiai problemai spręsti nestinga. 

     

    Gegužės 31-ąją Pasaulinę dieną be tabako primename, kad tabako vartojimas žaloja sveikatą, sukelia ligas, ankstyvas mirtis ir negalią, kelia pavojų svekatai. Šiai problemai spręsti yra daug priemonių, iš kurių veiksmingiausia – įstatymų kontrolė. Yra žinoma, kad apie  80 proc. rūkančiųjų, pradėjo rūkyti dar būdami nepilnamečiai. Seime pritarus Tabako kontrolės įstatymo pataisų svarstymui, numatoma drausti asmenims iki 18 metų ne tik rūkyti tabako gaminius, bet ir jų turėti. Taip mažinamas tabako gaminių prieinamumas nepilnamečiams yra viena iš naujų vartotojų „kūrimo“ prevencijos priemonių. Sveikatos ekpertai, mokslininkai ragina įtvirtinti ir draudimus realizuoti tabako gaminių pakaitalus, kurie gali būti patraukūs nepilnamečiams dėl savo inovatyvumo, skonių ar išvaizdos, o jau rūkantiems, dėl tariamai mažos žalos ar kitų priežasčių. Siekiant sumžinti nepilnamečių, naujų vartotojų skaičių, Pasaulio sveikatos organizacija ragina atkreipti dėmesį į tabako pramonės reklamas, kai pakuotės siejamos su jaunimo mėgiamais produktais, ar inovacijomis (pvz., cigarečių pakeliai panašūs į mobiliuosius telefonus), kuriami įvairių skonių tabako gaminiai,  taip manipuliuojant jaunų žmonių elsena.

     

    Pasaulio sveikatos organizacija ragina visus nepasiduoti tabako pramonės manipuliacijai:  


     

    LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultetas, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija


    Bronchinė astma - ką turėčiau žinoti

    2013 m. gegužės 6 d.

    Bronchų astma – dažniausia lėtinė plaučių liga vaikų amžiuje, o jai būdingi simptomai neretai atsiranda jau pirmaisiais gyvenimo metais. Statistiniais duomenimis Pasaulyje šia liga serga apie 300 milijonų žmonių. Prognozuojama, kad 2025 m. bronchų astma gali sirgti iki 400 milijonų planetos gyventojų. Pagal GINA bronchų astmos paplitimas skirtinguose pasaulio regionuose nevienodas. Skandinavijoje ir Baltijos šalyse paplitimas siekia apie 4,9 proc., Jungtinėje Karalystėje ir Airijos respublikoje iki 16,1 proc., Vakarų Europoje apie 5,9 proc., Artimuose Rytuose apie 5,8 proc., Centrinėje Amerikoje apie 3,8 proc., Pietų Amerikoje apie 9,9 proc., Karibų Jūros Salyne apie 10,4 proc.. Lietuvoje 2002 m. atlikto ISAAC tyrimo duomenimis 6-7 m. vaikų amžiaus grupėje astmos simptomų paplitimas siekė 2,6 proc.

     

    Kosulys, dusulys, švokštimas, sunkumas krūtinėje yra pagrindiniai astmos simptomai, kurie gali pasireikšti bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje. Dažniausi dirgikliai provokuojantys simptomus – aplinkos dulkės, kvapai, žiedadulkės, gyvūnų plaukai, rūkalų kvapas, šilto-šalto oro kaita, fizinis krūvis. Astmos paūmėjimus ypač dažnai provokuoja peršalimo ligos, kuriomis dažnai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Iš ypatingai nepalankių aplinkos dirgiklių vaikams norėčiau pažymėti pasyvaus rūkymo ir namuose laikomų gyvūnų poveikį. Naminių gyvūnų įtaka gali būti tiesioginė ir netiesioginė, tiesioginė – kai nuolat kontaktuojama su gyvūnu ir netiesioginė – per glaudų kontaktą su kitais asmenimis kontaktuojančiais su gyvūnais, pvz. katėmis.

     

    Norėčiau atkreipti dėmesį ir į psichologinės savijautos sąsajas su bronchinės astmos paūmėjimo simptomais. Jei simptomai palengvėja savaitgaliais, atostogų metu, o pradeda stiprėti sekmadienio vakare ar pirmadienį, reiškia, kad yra problemų susijusiu su ugdymo įstaigos lankymu ar darbu. Tokį astmos simptomų paūmėjimo periodiškumą reikėtų laiku pastebėti ir spręsti iškilusias problemas.  

     

    Gyvenimo būdas sergant astma

     

    Į ką atkreipti dėmesį kasdieniniame gyvenime. Jeigu Jums diagnozuota astma, reikia priminti, kad ši liga kol kas pilnai neišgydoma. Ši liga gali Jus varginti trumpai arba gali būti skirta visam gyvenimui. Todėl, norite ar nenorite – teks su ja draugauti. Kuo geriau suprasite ligos simptomus, stebėsite provokuojančius veiksnius, sąžiningai vartosite gydytojo paskirtus vaistus, tuo bus lengviau ją valdyti.

     

    Sergančiojo astma gyvenimo būdas labai priklauso nuo to, kam žmogus yra alergiškas. Ypač sudėtinga, jeigu nustatyta alergija namų dulkių erkutei. Net ir labai kruopščiai valant namus, 100 proc. jų pašalinti nepavyksta. Jeigu žmogus alergiškas katės alergenui ir laiko katę, tai jos atsisakius, alergenas namuose gali būti aptinkamas net penkerius metus. Katės alergenas yra labai skvarbus. Dažnai žmonėms alergijos požymius sukelia tarakonų alergenai, jų pašalinimas taip pat yra sudėtingas. Labai sunku tiems, kuriems astmos ir alerginės slogos požymius sukelia žiedadulkės. Jie, kaip dauguma mūsų, negali gėrėtis bundančiu pavasariu, vaikščioti po pievas ar žydinčius sodus.

     

    Ar svarbi mityba sergant astma? 

     

    Dažnai klausima, ar svarbi mityba sergant bronchų astma. Manau, kad mityba lėtinių ligų atvejų yra vienas iš svarbesnių profilaktikos veiksnių. Tik tinkamai maitinantis stiprinama imuninė sistema, nuo kurios priklauso organizmo gebėjimas kovoti su įvairiais aplinkos alergenais, atsilaikyti prieš galybę virusų ir bakterijų.

     

    Jeigu žmogų vargina alerginė sloga ir yra nustatytas jautrumas žiedadulkėms, jų žydėjimo metu nepatartina valgyti tam tikrų maisto produktų. Be to, yra pastebėtos giminingos arba kitaip vadinamos kryžminės reakcijos tarp atitinkamų maisto produktų ir žiedadulkių.

     

    Minėtos reakcijos kiekvienam žmogui yra labai individualios, todėl nebūtina atsisakyti visko. Reikia stebėti organizmo reakciją ir jeigu alergijos simptomai pasikartojo, konkretaus produkto ir gaminių su juo nevartoti bent 6 mėnesius. Tačiau norint išvengti alerginės reakcijos pasikartojimo, būtina griežtai eliminuoti (pašalinti) kaltąjį produktą. Net ir mažiausias kontaktas gali būti pavojingas, pvz. alergija riešutams ir bučinys, alergija žuviai ir žuvies kvapas, alergija arachiso riešutams ir arachiso aliejui, alergija saulėgrąžoms ir kepiniams su jomis bei aliejui ir pan.

     

    Verta prisiminti, kad alergija riešutams ir žuviai (jos atskiroms rūšims), išlieka visą gyvenimą, geriau neeksperimentuoti. Jokie vaistai nepadės, jeigu jūs ir toliau draugausite su kaltuoju maisto produktu. O lankydamiesi viešose maitinimo įstaigose, pasakykite ar pateikite sąrašą produktų, kurių negalite valgyti, tai jau tampa įprasta. Parduotuvėse studijuokite etiketes.

     

    Diagnozavus bronchų astmą dažnai kyla klausimas, ar astmos vaistus reikia vartoti reguliariai? Jeigu diagnozuota astma ir paskirti vaistai, juos vartoti reikia taip kaip paskyrė gydytojas. Tik gydytojas gali keisti, sumažinti vaisto dozę ar nutraukti gydymą. Vaistų dozės ir gydymo trukmė priklauso nuo astmos sunkumo laipsnio (lengvas, vidutinis, sunkus), taip pat nuo astmos eigos (kontroliuota, dalinai kontroliuota, nekontroliuota).

    Blogai, jeigu pacientas pasijutęs kiek geriau, atsisako astmos vaistų. Uždavus klausimą „kaip jūsų savijauta“, dažnas apibūdina kaip gerą. Tačiau išsamesnė apklausa ir klinikiniai požymiai parodo, kad vis dėl to yra sveikatos problemų dėl astmos. Astma trukdo normaliam fiziniam aktyvumui, sunku lipti laiptais, sunkiau atlikti dienos darbus, trikdo miegą.

     

    Klinikinės studijos rodo, kad gera astmos ligonių priežiūra ir medikamentinis gydymas užtikrina gerą šių pacientų gyvenimo kokybę. Kontroliuojant astmą, gydytojai vadovaujasi pasaulinėmis rekomendacijomis – GINA. Pagal šias rekomendacijas vienas iš ilgalaikių astmos valdymo tikslų - neribotas astmos ligonio aktyvumas. Fizinis aktyvumas yra svarbus žingsnis į sveiką gyvenseną, kasdieniniai žaidimai ir sportas yra svarbūs augantiems vaikams.  

     

    Doc. dr. Eglė Vaitkaitienė

    Gyd. alergologė – pulmonologė

     

    Kuo daugiau laiko prie kompiuterio, tuo daugiau kaulų – raumenų sistemos problemų

     

    2013 m. balandžio 30 d.

    Sunku įsivaizduoti dabar augančius vaikus, kurių kasdieniame gyvenime nebūtų įvairių naujausių technologijų. Didėjantis kompiuterinis raštingumas turi ir teigiamą ir neigiamą efektą. Vis dažniau susiduriama su kompiuterio naudojimu susijusiomis sveikatos problemomis. Tai ne tik išsausėjusios ir pavargusios akys, tačiau ir raumenų – skeleto besivystančios ir progresuojančios problemos.

    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai Lina Škemienė, Rūta Ustinavičienė, Dalia Lukšienė, Ričardas Radišauskas ir Gintarė Kalinienė atliko tyrimą, kuriame analizavo     . Tyrimo rezultatai paskelbti recenzuojamame „Central European Journal of Medicine“ (liet. centrinės Europos medicinos žurnale) moksliniame žurnale.

    Vaikai prie kompiuterio praleidžia laiką skirtingai: berniukai daugiau žaidžia kompiuterinius žaidimus (54,1 proc.), o mergaitės daugiausia skiria laiką virtualiam bendravimui (56,3 proc.). Tik 20,2 proc. mergaičių ir 7,4 proc. berniukų naudojo kompiuterį namų darbams atlikti. Tyrimo duomenimis didžioji dalis vaikų praleidžia nuo 2 val. iki 4 val. prie kompiuterio kiekvieną dieną.

    Tačiau, kad ir kam būtų skiriamas laikas dirbant kompiuterių, būtina laikytis darbo ir poilsio režimo. Ilgas, be pertraukėlių darbas gali sąlygoti regos nuovargį, bei sausos akies sindromą, kaklo ir pečių lanko, stuburo juosmeninės dalies, riešo skausmus. Apklausos metu gautais duomenimis buvo nustatyta, kad nemažai vaikų jaučia stuburo juosmeninės dalies skausmus. Buvo nustatytas ryšys tarp prie kompiuterio praleisto laiko ir kaulų – raumenų sistemos nusiskundimų. Kuo daugiau laiko praleidžiama prie kompiuterio, tuo dažniau vaikai jaučia kaulų ir raumenų skausmus.

    Tyrimo metu buvo nustatyta, kad visus tris nusiskundimus, susijusius su kaulų – raumenų sistema (kaklo /pečių lanko, nugaros , ir juosmens skausmus), jaučia 42,9 proc. berniukų ir 51,7 proc. mergaičių, o bent vieną nusiskundimą turėjo 68,6 proc. berniukų ir 75,9 proc. mergaičių.

    Apklausa buvo atliekama dar 2008 – 2009 metais. Atsitiktinės atrankos buvo atrinkta 20 mokyklų, kuriose iš viso apklausti 1806 moksleiviai nuo 13 iki 18 metų amžiaus.

    Tyrimo autoriai rekomenduoja riboti laiką prie kompiuterio, taip išvengiant sveikatos problemų. „Dirbant kompiuteriu, rekomenduojama kas valandą daryti trumpas 10-15 minučių pertraukėles, kurių metu pasimankštinti, pažiūrėti į tolį, pasivaikščioti.“ – teigia viena tyrimo autorių Rūta Ustinavičienė.

     

    Ingrida Jaselskytė

    LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultetas

     

    Šaltinis:

    Skemiene L., Ustinaviciene R., Luksiene D., Radisauskas R., Kaliniene G. Computer use and musculoskeletal complaints in the Lithuanian adolescent population. Cent. eur. j. med. 2012; 7 (2): 203-208.

     

    Orų pokyčiai gali būti pavojingi sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis

     

    2013 m. balandžio 23 d. 

    Senolių išmintis nuo seno teigia, kad oro sąlygos gali paveikti savijautą ar sustiprinti ligos simptomus, daugėja ir moksliškai pagrįstų rezultatų, kurie šį teiginį patvirtina. Kalbamojoje šnekoje dažnai išgirstame sakant, kad padidėja organizmo jautrumas besikeičiant orams, slėgiui.

    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai Vidmantas Vaičiulis, Ričardas Radišauskas, Rūta Ustinavičienė ir Jolita Kirvaitienė atliko sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, kurioje analizavo Meteorologinių ir heliogeofizinių veiksnių ryšius su sergamumu ir mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų 5-iuose Europos regionuose. Literatūros apžvalga paskelbta recenzuojamame „Visuomenės sveikatos“ moksliniame žurnale.

    Mažiausiai orų pokyčiams jautrūs yra asmenys iki 44 metų. Suprantama, kad įprastai žmonės iki 44 –erių dar neturi tiek daug sveikatos problemų. Orai stipriau veikia sergančius žmones, o atsižvelgiant į lytį, dažniau klimato pokyčiams jautresnės moterys. Tačiau mokslinės literatūros analizėje buvo siekiama apžvelgti meteorologinių ir heliogeofizinių veiksnių ryšius su sergamumu ir mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. „Literatūroje nemažai kontraversiškų išvadų“ – teigia vienas tyrimo autorių Vidmantas Vaičiulis. Straipsnyje teigiama, kad „nepalankių klimatinių sąlygų metu pacientai, sergantys išemine širdies liga (IŠL), patiria tam tikras meteotropines reakcijas ir  yra labai jautrūs atmosferos slėgio ir temperatūros pokyčiams“.

    Atlikus apžvalgą pastebėta, kad „labai mediciniškai nepalankūs orai: paros atmosferos oro slėgio pokytis didesnis kaip 10 hPa, labiausiai pavojingi yra paros slėgio svyravimai nuo 10 iki 36 hPa. Taip pat mediciniškai labai nepalankiais orais laikoma kai vėjo greitis didesnis kaip 8 m/s ir atmosferos kritulių kiekis didesnis kaip 1 mm.“

    Lietuvoje daugiausia mediciniškai palankių dienų yra vasarą, o mediciniškai nepalankių ir labai nepalankių dienų daugiausiai buvo pavasarį ir rudenį. Tačiau svarbu ne tik atmosferos slėgis, vėjo greitis ir kritulių kiekis, o ir atmosferos oro temperatūra. „Atmosferos oro temperatūros didėjimo ryšį su padidėjusiu ūmių miokardo infarkto atvejų skaičiumi galima paaiškinti organizmo adaptacijos (prisitaikymo) procesų sutrikimu ir padidėjusiu jautrumu aterosklerotinėms ligoms“ – sisteminėje analizėje rašo mokslininkai.

    Pastebina, kad nors ir nustatytas ryšys tarp žemos oro temperatūros ir miokardo infarktų, tai galima sieti ir ne tik oro temperatūra, bet ir tuo, kad šaltuoju metų periodu sumažėja žmonių fizinis aktyvumas, padidėja kūno svoris. „Temperatūros sumažėjimas 10oC žemiau 5oC padidina MI atvejų skaičių 13 proc. visose amžiaus grupėse, 11 proc. – 45–54 metų amžiaus grupėje ir 18 proc. – 55–64 metų amžiaus grupėje.“

    V. Vaičiulis teigia, kad nors ir neabejotinas ryšys tarp meteorologinių veiksnių ir įvairių sveikatos sutrikimų, oro sąlygų ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų, įvairiose šalyse vyksta nuolatinės sąsajų paieškos dėl dažnai nesutampančių mokslinių tyrimų išvadų.

     

    Ingrida Jaselskytė

    LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultetas

     

    Šaltinis:

    Vaičiulis V., Radišauskas R., Ustinavičienė R., Kirvaitienė J. Meteorologinių ir heliogeofizinių veiksnių ryšys su sergamumu ir mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų 5-iuose Europos regionuose, populiacinių tyrimų duomenimis. Visuomenės sveikata. 2011; 4 (55): 31-38.

     

    Rūpestis sveikata – pacientų teisė ar pareiga?

     

    2013 m. balandžio 18 d.

    Europos pacientų teisių diena minima kiekvienų metų balandžio 18 d. Dažniausia tenka girdėti kaip pacientai gina savo teisės dėl gautų nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, gydytojų nekompetencijos ar kitų problemų, tačiau mažai kalbama apie pacientų pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, „pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais“ taip pat „pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas”.

    Įstatymiškai pacientas turi rūpintis savo sveikata, tačiau tokio pobūdžio pareiga yra tik deklaratyvi, o pacientai dėl to netampa atsakingais už savo sveikatą. Indrės Špokienės 2012 m. straipsnyje „Pacientų pareigų katalogas Lietuvoje: teisinė turinio analizė“ kalbama apie teisines spragas dėl kurių pacientų pareigos lieka neapibrėžtos. Šiame straipsnyje teigiama: "Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta „draudiminio įvykio“ samprata privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamo asmens sveikatos sutrikimų su jo rizikingu sveikatai elgesiu nesusaisto.“ Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar pacientas pasižymi rizikingu sveikatai elgesiu ir yra draustas, suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, numatytos kompensuojamų paslaugų sąraše, jam taip pat bus kompensuojamos, nemokamai gydomos jo ligos (net tada kai daugiausiai sąlygotos nesveikos gyvensenos). „Alkoholizmas, narkomanija toksikomanija įtrauktos į nemokamos medicinos pagalbos sričių sąrašą, nors šios priklausomybės dažniausiai atsiranda pasirinkus netinkamą gyvenimo būdą." Tad svarbu išsiaiškinti ar tokiais atvejais solidarumo principas tikrai turi prasmę, kai kalbama apie sąmoningą nesirūpinimą savo sveikata. Teisininkai dažnai vartoja posakį: „nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, todėl ir nesirūpinimas savo sveikata taip pat turėtų neatleisti nuo atsakomybės. Jei pacientas dėl nemokėjimo rūpintis sveikata ar sąmoningo jos žalojimo, pvz, dėl rūkymo, suserga plaučių vėžiu, ar jis neturėtų prisiimti atsakomybės dėl savo gyvensenos?

    Pacientui, kuris nesilaiko šių pareigų ar sukelia grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, gali būti neteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau ši taisyklė negalioja, jei pačiam pacientui gresia pavojus dėl gyvybės. Tad net tokiu atveju, kai pats pacientas nesirūpina savo sveikata jam privaloma teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas lyg ir neatsako už savo nesirūpinimą sveikata, nes jei kils grėsmė, jam bus suteikiama pagalba, kuri dar ir buvo kompensuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Žinoma, gydytojo pareiga bet kokiu atveju suteikti būtinąją pagalbą.

    Pati sąvoka „rūpintis sveikata“ yra labai abstrakti. Kiekvienas asmuo gali skirtingai suprasti ką reiškia rūpintis ir kokia yra sveikatos sąvokos reikšmė. Vienam sveikatos saugojimas asocijuosis su rūkymo ir alkoholio atsisakymu, kitam tik su mitybos subalansavimu, trečiam sveika gyvensena gali reikšti grūdinimąsi šaltame vandenyje. O ką jau kalbėti apie klaidingas visuomenės nuostatas susijusias su sveikatos stiprinimo ir žalingos gyvensenos sąsajom, pvz., alkoholis stiprina imunitetą ar tinka širdies kraujagyslių ligoms gydyti.

    Jei pacientas nevykdo savo pareigų kai jis hospitalizuotas, gydymo įstaiga turi teisę nebesuteikti sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau kaip nustatyti ar pacientas rūpinasi savo sveikata kai jis nėra hospitalizuotas? Ar tokiu atveju kai pacientas sąmoningai nesirūpina savo sveikata, jo gydymo išlaidos turėtų būti kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšomis? Su panašiomis dilemomis dažnai susiduriama formuojant sveikatos politiką.

    Kas būtų jei rizikinga sveikatos elgsena būtų per brangi?

    Kas būtų jei Lietuvos respublikos teisės aktai leistų sudaryti sudėtingesnes sąlygas kompensuojamoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kai pacientas priskiriamas rizikingos sveikatos elgsenos grupei arba apmokestinant tam tikrus maisto produktus, kurių nesaikingas vartojimas susijęs su rizika sveikatai, kaip tai padarė Danai apmokestinę riebalus, cukrų, kurių nesaikingas vartojimas yra žalingas sveikatai. Visa tai priklauso nuo šalyje patvirtintų teisės aktų. Valstybės sveikatos politika gali būti nukreipta į rizikos mažinimą ir kontrolę arba į pagalbos teikimą jau priklausantiems rizikos grupei.

    Ar tokiu atveju kai pacientas sąmoningai nesirūpina savo sveikata, jo gydymo išlaidos turėtų būti kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšomis?

    Lietuvos sveikatos mokslų universitete Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultete dirbanti teisininkė Kristina Astromskė teigia, kad visa tai galima tinkamai sureguliuoti per draudimo sistemą. “Bet kuri draudimo sistema yra pagrįsta solidarumo principu, bet visiškai natūralu ir mums įprasta, kad už namo draudimą nuo potvynio brangiau moka tie, kurių namai stovi potvynio zonoje, arba už vairuotojo civilinę atsakomybę - tie, dėl kurių kaltės praeitame laikotarpyje įvyko eismo įvykių. Tad kodėl to nepadarius su sveikatos priežiūros draudimu?” – tvirtina teisininkė. Teisininkė pastebi, kad jei būtų nustatyti vertinimo kriterijai, kurie leistų priskirti pacientus tam tikroms rizikos grupės, susietoms su konkrečiomis ligomis ir didesniais ligos gydymo kaštais, šie pacientai turėtų mokėti arba papildomai atsiskaityti už paslaugas: „kai kurios sveikatos priežiūros paslaugos jiems galėtų kainuoti brangiau arba būtų kitaip apribotas jų prieinamumas lyginant su kitais pacientais.“

    Teisininkė K. Astromskė taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje teismai yra išsprendę keletą bylų, kuriose buvo nustatytą ir įvertinta, kad pacientai nepakankamai rūpinosi savo sveikata ir taip prisidėjo prie žalos sveikatai atsiradimo. Todėl pacientai į savo pareigą rūpinantis savo sveikata turėtų žiūrėti atsakingiau.

    Praktika užsienyje

    LSMU MA VSF Profilaktinės medicinos katedros lektorė dr. Rugilė Ivanauskienė pateikia keletą pavyzdžių kaip tokia praktika taikoma užsienyje. Švedijoje pirminėje sveikatos priežiūros grandyje diegta rūkymo minimalios intervencijos programa, kurios metu pas šeimos gydytoją įvertinama ar pacientas rūko. Tai daroma vadovaujantis moksliškai pagrįstu klausimynu. Po 6 mėnesių pacientai dar kartą apklausiami. Jei pacientas meta rūkyti, šeimos gydytojui išmokamas papildomas atlygis.

    Amerikoje buvo taikoma tokia praktika, kai rūkantieji mokėdavo papildomas sveikatos draudimo įmokas. Rūkančiajam buvo skiriamas tam tikras laikotarpis, per kurį jis gali mesti rūkyti nuo to laiko kai apskritai nustatoma ar jis rūko. Jei per tą laikotarpį pacientas nemetė rūkyti, apskaičiuojamos ir skiriamos papildomos sveikatos draudimo priemokos.

     

    Ingrida Jaselskytė

    LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas

     

    Šaltiniai:

    Špokienė I. Pacientų pareigų katalogas Lietuvoje: teisinė turinio analizė. Jurisprudencija. 2012, 19(4): 1529-1550.

    Špokienė, I. Solidarumo principo turinys ir vaidmuo sveikatos priežiūros teisinio reguliavimo srityje. Jurisprudencija. 2010, 3(121): 342.

     

    Vaikų fiziniam aktyvumui reikalingas didesnis tėvų dėmesys

     

    2013 m. balandžio 10 d.

    Daugelyje Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, vaikų mitybos būklė dėl augančio antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimo – yra viena aktualiausių vaikų ir jaunimo sveikatos problemų. Šiai problemai išspręsti dažniausiai pasitelkiamos įvairios fizinio aktyvumo (FA) skatinimo strategijos, nes vaikams ypač būdingas didelis judėjimo poreikis, kuris yra prigimtinis, kylantis iš vidinio noro judėti, bėgioti, žaisti, išlieti energiją. FA – vienas iš svarbiausių gyvensenos veiksnių, stiprinančių žmogaus fizinį pajėgumą ir kintantis visą gyvenimą.

    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai doc. Aušra Petrauskienė, Edita Albavičiūtė, Vilma Žaltauskė ir Olia Rusickaitė atliko tyrimą, kuriame analizavo Vilniaus apskrities pirmokų mitybos būklės ir fizinio aktyvumo sąsajas. Tyrimo rezultatai paskelbti recenzuojamame „Visuomenės sveikatos“ moksliniame žurnale.

    Mitybos būklė vertinama pagal kūno masės indekso rodiklį, kuris apskaičiuojamas įvertinus kūno masę ir ūgį. Pagal mitybos būklę vaikai yra skirstomi į liesus, normalaus kūno svorio, turinčius antsvorio ir nutukusius. Mitybos būklė yra susijusi ne tik su mitybos ypatumais, sėdimu gyvenimo būdu, genetiniais veiksniais, bet ir su fiziniu aktyvumu.

    Analizuojant duomenis buvo siekiama įvertinti sąsajas tarp Vilniaus apskrities pirmokų mitybos būklės ir fizinio aktyvumo. „Iki šiol Lietuvoje pradinių klasių vaikų FA yra mažai tyrinėtas, o Lietuvos pradinio mokyklinio amžiaus vaikų mitybos būklės ir FA sąsajos iš viso nėra analizuotos,“ – teigia tyrimo autorės.

    Tyrimo metu 2008 ir 2010 m. buvo ištirti 1808 7 – 8 metų vaikai. „2008 m. Vilniaus apskrityje buvo pasirinktos ir ištirtos 26, o 2010 m. – 35 Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės miestų bei rajonų mokyklos. Antsvorį turėjo 12,2 proc. 7 – 8 metų moksleivių, o nutukusių buvo– 6,1 proc. Taigi iš viso su per didelio svorio problema susidūrė 18,3 proc. tiriamųjų. Tuo tarpu 11,4 proc. pirmokų buvo nepakankamo svorio,“ – teigia tyrimo autorės.

    Nustatyta, kad „59 proc. tirtų mokinių turėjo tris kūno kultūros pamokas per savaitę, likusieji – dvi. Pusė (51,6 proc.) tyrime dalyvavusių mokinių lankė sporto arba šokių būrelius.“ Nepaisant to, nustatyta, kad tik 37,7 proc. pirmokų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs.

    Dauguma nepakankamai fiziškai aktyvių vaikų dažniau laiką praleisdavo prie kompiuterio, televizoriaus nei pakankamai fiziškai aktyvūs vaikai. Analizuojant duomenis paaiškėjo įdomi detalė – savaitgaliais tiek fiziškai aktyvūs, tiek nepakankamai aktyvūs pirmokai dažniausiai leisdavo laiką žaisdami kompiuterinius žaidimus arba prie televizoriaus. Tyrimo autorės svarsto, kad tokiam savaitgalio praleidimui įtakos galėjo turėti nesuplanuoti šeimos savaitgaliai. „Vaikų savaitgalio užimtumo planavimas priklauso nuo tėvų požiūrio į laisvalaikį, galimybių ir pastangų aktyviai gyventi, pvz., išvykti į gamtą, ekskursijas, sudaryti sąlygas lankyti būrelius,“ – svarsto autorės.

    Rekomendacijos:

    PSO pateikia vaikų fizinio aktyvumo rekomendacijas. Visi vaikai ir jaunimas turėtų dalyvauti vidutinio – intensyvaus aktyvumo fizinėje veikloje ne trumpiau kaip 60 minučių kasdien. Dienos bėgyje visa fizinė veikla gali būti padalyta į trumpesnius nei 60 min. periodus, ir turėtų būti visapusiška ir įkvepianti tolesnį norą mankštintis.

    Vidutinio intensyvumo kasdieninė fizinė veikla sumažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, padeda išlaikyti normalų kūno svorį, taisyklingą laikyseną, sumažina nutukimo riziką, gerina psichinės sveikatos būklę – mažina nerimą, depresiškumą, kelia savivertę.

     

    Ingrida Jaselskytė

    LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas

     

    Šaltinis:

    Petrauskienė A, Albavičiūtė E, Žaltauskė V, Rusickaitė O. Vilniaus apskrities pirmokų mitybos būklės ir fizinio aktyvumo sąsajos. Visuomenės sveikata. 2012; 4 (59): 86-95.

     
     
    Giorgio Minneci: Menas priimti džiaugsmą

     

    Lietuvos sveikatos mokslų universitete 2013 balandžio 22 d. 15:30 val. vyks trečiasis renginių ciklo „Dvasinės atodangos – pašnekesiai su iškiliomis asmenybėmis“ susitikimas. Šį kartą kviečiame susipažinti su Italų gyvenimo meno mokytoju Giorgio Minneci. Daugiau kaip 10 metų G. Minneci Gyvenimo meno mokytojas, aktorius, daininkas, užsiimantis visuomenine švietėjiška veikla visame pasaulyje. Renginyje išgirsite apie G. Minneci asmeninę dvasinę patirtį ir atrastą gyvenimo džiaugsmą, kaip susidoroti su stresu, valdyti įtampą čia ir dabar. 

     
    Susitikimo vieta:LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas (MLK), Z. Januškevičiaus vardo posėdžių salė (Eivenių g. 4, Kaunas).
     
    Renginio organizatorius: Sveikatos psichologijos katedra ir Sveikatos tyrimų institutas
     
     
    Renginys nemokamas. 
     
    Jei nesuprantate anglų kalbos, tai ne bėda. Renginio metu bus vertėjas. Renginys skirtas visiems visiems ir iš gatvės, ir iš namų... :)) Netaikomi ir amžiaus apribojimai. Lytis, socialinė padėtis taip pat visai nesvarbi. "Dress kodas" - šypsena.

     

     

    Laiškas Pasaulio sveikatos organizacijai dėl alkoholio pramonės veiksmų 

    2013 m. balandžio 8 d.

    Šiandien Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovei dr. Margaret Chan,išsiųstas viešas susirūpinimo laiškas dėl alkoholio pramonės veiksmų visamepasaulyje, kurį pasirašė daugiau nei 500 visuomenės sveikatos profesionalų,sveikatos mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų iš 60 pasauliošalių. Tarp pasirašiusiųjų ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetomokslininkai. Laiške išreiškiamas susirūpinimas dėl interesų konflikto tarpmultinacionalinių alkoholio kompanijų ir visuomenės sveikatos politikos,nukreiptos į alkoholio vartojimo sukeliamos žalos mažinimą.

     

    Šiuo susirūpinimo laišku visuomenės sveikatos bendruomenė reaguoja į 2012 metų spalį trylikos didžiausių pasaulio alkoholio gamintojų išplatintą įsipareigojimų rinkinį, kuriuo siekiama prisidėti prie PSO žalingo alkoholio vartojimo mažinimo strategijos (PSO Strategija) įgyvendinimo.

     

    Pasirašiusieji teigia, kad sveikatai kenksmingų prekių pramonė, tokia kaip alkoholio gamintojai, neturėtų jokiu būdu prisidėti prie nacionalinės ar tarptautinės visuomenės sveikatos politikos formavimo. Remiantis finansinėmis JAV vyriausybės ataskaitomis, 2005 metais  įkurta pasaulinė alkoholio gamintojų grupė, kurioje yra daugiausia įsipareigojimus pasirašiusiųjų narių,išleidžia daugiau nei 1 mln. dolerių lobizmui, nukreiptam į PSO. Ši veikla prieštarauja PSO Strategijai.

     

    Profesorius Tomas Babor, Konektikuto Medicinos mokyklos profesorius,komentuodamas šią situaciją atkreipė dėmesį į tai, kad alkoholio pramonė niekuomet nepalaikė efektyvių alkoholio kontrolės priemonių, klaidingai interpretavo PSO Strategijos nuostatas ir visuomet vykdė aktyvią lobistinę veiklą prieš efektyvias visuomenės sveikatos priemones. „Manome, kad alkoholio pramonės netinkami įsipareigojimai turi būti atremti suvienytu pasaulio sveikatos bendruomenės atsaku” – teigia profesorius.

    Alkoholis išlieka trečiuoju pagrindiniu mirčių ir negalios sukėlėju pasaulyje ir yra pagrindinis pasaulinės ligų naštos sukėlėjas. 

     

    Susirūpinimo laiške pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kaip pramonės atstovai bando sukliudyti efektyvios politikos įgyvendinimui, tokiam kaip minimalios alkoholio kainos  įvedimui, kuriam itin smarkiai priešinasi Škotijos viskio gamintojų asociacija.

     

    Dr. Evelyn Gillan, nevyriausybinės organizacijos Alcohol Focus Scotland vadovė teigė: „Tai su kuo šiandien susiduriame -  alkoholio pramonė,naudojanti tabako pramonės išmėgintas strategijas, kuri nori išvengti visuomenės sveikatos priemonių įgyvendinimo, galinčių išgelbėti gyvybes.Škotijoje pramonė bandė diskredituoti mokslinius tyrimus ir sprendimų priėmėjams teikti klaidinančią ar tiesiog melagingą informaciją.” – teigia dr.Evelyn Gillan.

     

    Pasirašiusieji tiki, kad dabar pats tinkamiausias metas įnešti daugiau aiškumoir visuomenei pristatyti alkoholio pramonės, iškeliančios pelną aukščiauvisuomenės gerovės, darbelius.

     

    Per mažiau nei mėnesį šis susirūpinimo laiškas surinko daugiau nei 500akademinės bendruomenės, sveikatos profesionalų ir nevyriausybininkų, dirbančiųalkoholio vartojimo prevencijos, gydymo ar kontrolės srityse, parašų.Pareiškimą taip pat parėmė 27 organizacijos.

     

    _______________________

    Daugiau informacijos apie nepriklausomų pasaulio visuomenės sveikatosprofesionalų, sveikatos mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų atstovųišplatintą viešą susirūpinimo pareiškimą, skirtą PSO, anglų kalba skaitykite Global Alcohol Policy Alliancesvetainėje adresu http://www.globalgapa.org/www.globalgapa.org.

     

    LSMUMA VSF Sveikatos tyrimų institutas

     

     

    2013pasaulinsveikatosdiena.jpg (zoomed, 644x900) 

     

    Dėmesys visuomenės sveikatos ateities perspektyvoms Briuselyje: lyderystės vaidmuo

    2013 m. kovo 22 d.

    Visoje Europoje visuomenės sveikatos agentūros susiduria su tam tikra „tapatybės krize“, kuri dažnai lemiama restruktūrizacijos, nesugebėjimo aiškiai atskirti sveikatos priežiūros sistemos visuomenės sveikatos funkcijų bei vaidmens. Lėšų trūkumas skatina ieškoti vis geresnių būdų, kaip panaudoti turimas lėšas pasiekti geriausių rezultatų. Pasaulio sveikatos organizacijos vizija – 2020 m. pirmą kartą skiriamas dėmesys visuomenės sveikatos lyderystei. Kaip teigiama pačiame dokumente, „matoma nauja karta lyderių, kurie ne tik formaliai būtų atsakingi už visuomenės sveikatą, bet ir galėtų būti už ją atsakingi“ (PSO).

    Kovo 21 dieną vyko LEPHIE projekto baigiamoji konferencija „Lyderiavimas visuomenės sveikatoje: ateities vizija“ (angl. „Leadership for Public Health: A vision for the future“). Lietuvos sveikatos mokslų universitetui konferencijoje atstovauti ir pateikti LEPHIE projekto rezultatus vyko projekto vadovas prof. Linas Šumskas, prof. Skirmantė Sauliūnė, doc. Mindaugas Stankūnas, VSF Sveikatos tyrimų instituto vadovas doc. Aurelijus Veryga bei lyderystės kurso dalyviai Ingrida Jaselskytė, Vita Dumbliauskaitė, L. Dilys. Europos visuomenės sveikatos lyderių (LEPHIE) projekto tikslas – skatinti visuomenės sveikatą studijuojančius studentus ir šios srities darbuotojus įgyti lyderystės kompetencijų ir plėsti supratimą apie lyderystę ir vadovavimą – kaip vieną iš svarbių visuomenės sveikatos funkcijų.

    Šios konferencijos metu buvo kalbama apie esminį lyderiavimo visuomenės sveikatos praktikoje vaidmenį, apie tai, kas yra efektyvus lyderiavimas, kaip parengti visuomenės sveikatos lyderius, kurie efektyviai dirbtų, koks turėtų būti visuomenės sveikatos lyderių ugdymas, kad jie sugebėtų tinkamai reaguoti į iškilusias visuomenės sveikatos problemas, greitai kintamoje visuomenėje. Konferencijoje pabrėžta, kad šių dienų visuomenės sveikatos specialistų prisitaikymas prie pokyčių labai svarbus tam, norint konstruktyviai ir efektyviai dirbti. Specialistai turi gebėti ne tik dirbti su bendruomenę, jos grupėmis, tačiau ir bendradarbiauti su politikais, padėti jiems formuoti efektyvią sveikatos politiką. Lyderiams labai svarbu pasitelkti žiniasklaidą bei viešuosius ryšius aktualioms sveikatos problemoms viešinti.

    Visuomenės sveikatos problemų sprendimas dažnai trunka metų metais, nes tai susiję su lėta visuomenės požiūrio kaita ir su po truputį kintama gyvensena. Todėl visuomenės sveikatos lyderiams turėtų būti būdingas įžvalgumas, pasišventimu ir ilgalaikiu atsidavimu savo misijai. Lyderiui nepakanka turėti vien profesinių žinių. Jiems būtinos ir bendrosios kompetencijos, iš kurių yra ypač svarbi – mokėjimas mokytis bei kelti kvalifikaciją visą gyvenimą.

     

    Lyderystės kursus vertino studentai

    LEPHIE projekto baigiamojoje konferencijoje „Lyderiavimas visuomenės sveikatoje: ateities vizija“ pateikti bandomųjų lyderiavimo kursų, kurie buvo vykdomi keturiuose Europos miestuose: Mastrichte (Maastricht), Šefilde (Sheffield), Grace (Graz) ir Kaune, rezultatai. Stendiniame pranešime buvo pristatyti studentų vertinimo palyginimai, pateikiamos jų patirtys mokymų metu. Stendiniame pra

  • Bendradarbiavimas su PSO

    Sveikatos tyrimų institutas akredituotas PSO bendradarbiaujančiu centru

    new-8.jpg (200x200, 200x152)Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) vėl akreditavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų institutą Bendradarbiaujančiu centru. Šio centro vadovu patvirtintas doc. dr. Aurelijus Veryga. Centras akredituotas ketveriems metams.

    Sveikatos tyrimų instituto veiklos esminė sritis – mokslinio darbo organizavimas ir vykdymas. Institutas dalyvauja vykdant studijų programas, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, rengia mokslininkus ir dalyvauja rengiant specialistus.

    Sveikatos tyrimų institutui priklauso trys laboratorijos:

    • Lėtinių ligų profilaktikos laboratorija,
    • Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorija,
    • Sveikatos sistemos tyrimų laboratorija

    Pagrindiniai Centro tikslai yra biomedicinos ir socialinių mokslų sričių tyrimas, mokslininkų rengimas, aukščiausio lygio ekspertinių paslaugų teikimas institucijoms, kurios formuoja ir įgyvendina bendrą šalies ir atskirų jos regionų sveikatos politiką.

     

    WHO Collaborating Centre for the Prevention & Control Noncommunicable Diseases

     

  • NCD Policy Academy

    “NCD POLICY ACADEMY”

     logotinaincdpolicyacademy.jpg (zoomed, 900x119)

     

    Background


    UN and WHO has acknowledged that the global burden and threat of non-communicable diseases constitutes one of the major challenges for development in the twenty-first century, which undermines social and economic development throughout the world, and threatens the achievement of internationally agreed development goals. Therefore as a response to United Nations General Assembly 16 September 2011 Sixty-sixth session Political declaration[1] of the High-level Meeting of the General Assembly on the Prevention and Control of Non-communicable Diseases and WHO 2008-2013 Action plan for the global strategy for the prevention and control of noncommunicable diseases[2] there is a strong need of high level expertise and capacity building in the area of noncommunicable disease prevention and control.

    There is huge international expertise cumulated during former intensive activities in NCD control prevention and control especially in the frame of WHO CINDI (Countrywide Integrated Noncommunicable Disease Intervention) program. Development of NCD Policy Academy is natural continuum of CINDI ideas and possibility to spread scientific, advocacy, leadership, political and other experiences collected during this program.

    Aim

    Aim of the international training is to inform and empower participants to raise the priority accorded to noncommunicable diseases (NCD) in development work at global and national levels, and to integrate prevention and control of such diseases into policies across all government departments. Seminar also aims to help to improve their national intersectoral programmes. The seminar will offer the opportunity for participants to understand different aspects of working across sectors related to expertise and competencies, project management, and governance and will give an overview of available tools.

    Objectives

    • To help to establish and strengthen national policies and plans for the prevention and control of NCD.
    • To promote interventions to reduce the main shared modifiable risk factors for NCD: tobacco use, unhealthy diets, physical inactivity and harmful use of alcohol.
    • To promote partnerships and leadership for the prevention and control of NCD.
    • To monitor NCD and their determinants and evaluate progress at the national, regional and global levels.
    • To develop a better understanding of the decision-making process and context for development and implementation of NCD policies on intersectorial level.
    • To promote better stronger linkages between research and policies to support action.
    • To share examples of NCD policy action.
    • To identify and share relevant advocacy strategies and tools.
    • To improve skills & capacity of promotion approaches into NCD policies and interventions.

    The seminar is aimed at middle to high level health policy decision makers.

    Method

    The seminar combines medical and psychosocial behavioral theories with practical examples of NCD

    prevention programs and strategies. Practical and interactive methods to study empowerment and leadership possibilities in NCD control and prevention will be used. Several WHO and other international strategies (including the Action plan for implementation of the European strategy for the prevention and control of noncommunicable diseases 2012-2016, WHO Global strategy to reduce harmful use of alcohol[3], WHO Framework Convention on Tobacco Control[4], WHO Global Strategy on Diet, Physical Activity and Health[5]) will serve as background.

    Seminar will be focused on fiscal policies in tobacco, alcohol and food area. Participants will have opportunity not only hear presentations from the experts but also to analyze problem from different sides including epidemiology, policy, leadership, politics etc. Most of the seminar activities will be interactive, involving participants in active discussions and planning. That will not only ensure continuum and deeper understanding of complexity of prevention and control of NCD risk factors, implementation of the main “health in all policies” philosophy but also will create networking between participants, researchers and academia. 

    Faculty

    Professor Vilius Grabauskas, Chancellor of the Lithuanian University of Health Sciences, Director of the WHO Collaborating Centre for the Prevention and Control of NCDs, Co-director of CINDI

    Professor Sylvie Stachenko, professor of the University of Alberta, Co-director of CINDI.

    Dr. Gauden Galea, Director of the division of NCD and Health Promotion at WHO Regional Office for Europe.

    Professor Ken Zakariasen, Professor at University of Alberta, Canada.

    Assoc. professor Aurelijus Veryga, Head of Health Research Institute at Lithuanian University of Health Sciences.

    Other visiting experts.

    Organizers

    The Seminar will be organized by the Health Research Institute (Lithuanian University of Health Sciences) and University of Alberta in collaboration with WHO. HRI is a WHO Collaborating Centre for Noncommunicable Disease Prevention, Health Promotion and Monitoring.

    Venue

    The interactive seminar will last for three days and will take place from 24-26 September 2012, in Birštonas, Lithuania.

    http://www.karaliskojirezidencija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=262&Itemid=274

    Provisional agenda

    1. Learning and understanding of basic concepts and available tools for working across sectors:
      1.    Terminology;
      2.    Strategies to promote intersectoral action for health;
      3.    Steps towards implementing intersectoral action for health related to: expertise and competencies; project management; governance.
    2. Capacity building to work on fiscal policies for tobacco, alcohol and nutrition;
    3. Sharing knowledge and learning from the experience of other WHO European Countries;
    4. Networking between countries and experts involved;
    5. Follow-up recommendations and plans. 

     


    [1] http://www.ncdalliance.org/sites/default/files/rfiles/UN%20HLM%20Political%20Declaration%20English.pdf

    [2] http://www.who.int/nmh/publications/9789241597418/en/index.html

    [3] http://www.who.int/substance_abuse/activities/gsrhua/en/index.html

    [4] http://www.who.int/fctc/en/index.html

    [5] http://www.who.int/dietphysicalactivity/en/index.html

  • STI mokslinės publikacijos

    Sveikatos tyrimo instituto darbuotojų dalyvavimas mokslinėje veikloje: 2012 m. publikaciju ataskaita word-icon.png (90x68, 68x68)

  • Projektai

    Įgyvendinami projektai:

    Projekto pavadinimas: Demografiniai, socialiniai-ekonominiai ir teritoriniai Lietuvos vaikų mitybos būklės netolygumai“, įgyvendinamas pagal LMT Nacionalinę mokslo programą „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“.

    Projekto įgyvendinimo pradžia ir pabaiga: 2012 – 2013m.

    Projekto vadovas: doc. dr. A. Petrauskienė word-icon.png (90x68, 68x68)

    Projekto pavadinimas: „Genetinių ir gyvensenos veiksnių ryšiai, vertinant lėtinių ligų riziką ir jos pokyčius nuo vaikystės“ (LMT Nacionalinės mokslo programos „Lėtinės neinfekcinės ligos“ projektas).

    Projekto įgyvendinimo pradžia ir pabaiga:2012 - 2014 m.

    Projekto vadovas: Janina Petkevičienė word-icon.png (90x68, 68x68)

    Projekto pavadinimas: Tarptautinė Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojama studija “Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata” (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) .

    Projekto įgyvendinimo pradžia ir pabaiga: prie projekto prisijungta 1992 m., jame dalyvaujama iki šiol.

    Projekto vadovas: prof. Apolinaras Zaborskis word-icon.png (90x68, 68x68)

     

    Projekto pavadinimas: „Elgesiniai lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai paauglystėje“ (LMT finansuotas projektas vykdant nacionalinę mokslo programą „Lėtinės neinfekcinės ligos“, sut. Nr. LIG-01/2010)

    Projekto įgyvendinimo pradžia ir pabaiga: 2010 - 2011m.

    Projekto vadovas: prof. Apolinaras Zaborskis word-icon.png (90x68, 68x68)

    Projekto pavadinimas: ES 7-tos bendrosios programos projektas „Rūkymo socialinių ir ekonominių netolygumų mažinimas: natūralių eksperimentų pamokos, lyginant pokyčius skirtingose šalyse“ (SILNE) (Tackling socioeconomic inequalities in smoking: learning from natural experiments by time trend analyses and cross-national comparisons“).

    Projekto įgyvendinimo pradžia ir pabaiga: 2012 - 2014.

    Projekto vadovas: Prof. A. Kunst (Amsterdamo Universiteto Medicinos Centras, Olandija), projekto koordinatorė Lietuvoje – J.Klumbienė word-icon.png (90x68, 68x68)

     

    Pasibaigę projektai:

    Projekto pavadinimas: „Genų ir mitybos sąveika, vertinant dislipidemijų ir nutukimo riziką tarp Lietuvos gyventojų“ (LMT Nacionalinės mokslo programos „Lėtinės neinfekcinės ligos“ projektas).

    Projekto įgyvendinimo pradžia ir pabaiga: 2010 - 2011 m.

    Projekto vadovas: Janina Petkevičienė word-icon.png (90x68, 68x68)

    Projekto pavadinimas: „LNL profilaktikos priemonių prieinamumo ir apimčių pokyčiai sveikatos sistemoje per 15 metų”(Nacionalinės mokslo programos „Lėtinės neinfekcinės ligos“ projektas, kurį pagal sutartį Nr. LIG-08/2010 finansavo Lietuvos mokslo taryba).

    Projekto įgyvendinimo pradžia ir pabaiga: 2010 – 2011 m.

    Projekto vadovas: prof. habil. dr. Irena Misevičienė word-icon.png (90x68, 68x68)

    Projekto pavadinimas: „Pagrindinių sveikatos ir švietimo sistemų žmogiškųjų išteklių būklės vertinimas“ (Nacionalinės mokslo programos „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ projektas, kurį pagal sutartį Nr. SIN-05/2011 finansavo Lietuvos mokslo taryba)

    Projekto įgyvendinimo pradžia ir pabaiga: 2011 – 2012 m.

    Projekto vadovas:  prof. habil. dr. Irena Misevičienė word-icon.png (90x68, 68x68)

     

    Projekto pavadinimas: „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos, susijusios su lėtinių ligų rizika, pokyčiai ir netolygumai“(LMT Nacionalinės mokslo programos „Lėtinės neinfekcinės ligos“ projektas)

    Projekto įgyvendinimo pradžia ir pabaiga: 2010 – 2011 m.

    Projekto vadovas: prof. J.Klumbienė word-icon.png (90x68, 68x68)

  • Kontaktai
    LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultetas
    Sveikatos tyrimų institutas
    Adresas: Tilžės g. 18, Kaunas, Lietuva
    Tel. nr. (8 37) 407930
    El. paštas: sti@lsmuni.lt

     

    Dr. Mindaugas Štelemėkas
    L.e.p. Instituto vadovas
    Jaunesn. mokslo darbuotojas 

    Tel. (8 37) 242901, viet. 5001

    El. paštas:  mindaugas.stelemekas@lsmuni.lt
    Kabineto  Nr. 329

    Laura Miščikienė
    Instituto administratorė

    Tel. (8 37) 407930, viet. 5059

    El. paštas: sti@lsmuni.lt; laura.miscikiene@lsmuni.lt
    Kabineto  Nr. 327

     

     

    Lėtinių ligų profilaktikos laboratorija:

    Prof. dr. Jūratė Klumbienė
    Vėdėja

    Vyr. mokslo darbuotoja
    Tel. (8 37) 242921, viet. 5021
    El. paštas: jurate.klumbiene@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 308

    Prof.dr. Janina Petkevičienė
    Vyr. mokslo darbuotoja

    Tel. (8 37) 242922, viet. 5022
    El. paštas: janina.petkeviciene@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 310

    Dr. Vilma Kriaučionienė
    Vyresn. mokslo darbuotoja

    Tel. (8 37) 242917, viet. 5017
    El. paštas: vilma.kriaucioniene@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 309

    Dr. Asta Raskilienė
    Jaunesn. mokslo darbuotoja

    Tel. (8 37) 242905, viet. 5005
    El. paštas: asta.raskiliene@lsmuni.com
    Kabineto Nr. 343

    Edita Šakytė

    Jaunesnioji mokslo darbuotoja

    Tel. (8 37) 242910, viet. 5010
    El. paštas: edita.sakyte@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 333

    Laima Žvirėlaitė
    Vyresnioji laborantė

    Tel. (8 37) 242910, viet. 5010
    El. paštas: laima.zvirelaite@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 333

     

    Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorija:

    Prof. dr. Nida Žemaitienė
    Vyresn. mokslo darbuotoja
    Vedėja

    Tel. (8 37) 242913, viet. 5013
    El. paštas: nida.zemaitiene@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 322

    Prof. dr. Linas Šumskas
    Vyresn.mokslo darbuotojas

    Tel. (8 37) 396057, viet. 5045
    El. paštas: linas.sumskas@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 304

    Prof. dr. Apolinaras Zaborskis
    Vyr. mokslo darbuotojas

    Tel. (8 37) 242920, viet. 5020
    El. paštas: apolinaras.zaborskis@lsmuni.lt 
    Kabineto Nr. 303      

    Doc. dr. Aušra Petrauskienė
    Vyresn. mokslo darbuotoja

    Tel. (8 37) 242916, viet. 5016
    El. paštas: ausra.petrauskiene@lsmuni.lt 
    Kabineto Nr. 311   

    Doc. dr. Eglė Vaitkaitienė
    Mokslo darbuotoja

    Tel. (8 37) 242905, viet. 5005
    El. paštas: egle.vaitkaitiene@lsmuni.lt 
    Kabineto Nr. 343   

    Doc. dr. Giedra Levinienė
    Mokslo darbuotoja

    Tel. (8 37) 242905, viet. 5005
    El. paštas: giedra.leviniene@lsmuni.lt 
    Kabineto Nr. 343  

    Dr. Kastytis Šmigelskas
    Jaunesn. mokslo darbuotojas

    Tel. (8 37) 242911, viet. 5011
    El. paštas: kastytis.smigelskas@lsmuni.lt 
    Kabineto Nr. 326   

    Dr. Inga Vareikienė
    Jaunesnioji mokslo darbuotoja

    Tel. (8 37) 242908, viet. 5008
    El. paštas: inga.vareikiene@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 337     

    Dr. Giedrė Širvinskienė
    Jaunesn. mokslo darbuotoja

    Tel. (8 37) 242902, viet. 5002
    El. paštas: giedre.sirvinskiene@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 323

    Tomas Vaičiūnas
    Jaunesn. mokslo darbuotojas

    Tel. (8 37) 242907, viet. 5007
    El. paštas: tomas.vaiciunas@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 339  

    Rytis Misiukevičius
    Laborantas

    Tel. (8 37) 242907, viet. 5007
    Kabineto Nr. 339   

    Laima Žvirėlaitė
    Laborantė

    Tel. (8 37) 242910, viet. 5010
    El. paštas: laima.zvirelaite@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 333

     

    Sveikatos sistemos tyrimų laboratorija:

    Dr. Mindaugas Štelemėkas 
    L.e.p. vėdėjas

    Jaunesn. mokslo darbuotojas
    Tel. (8 37) 242901, viet. 5001
    El. paštas: mindaugas.stelemekas@lsmuni.lt
    Kabineto  Nr. 329 

    Prof. habil. dr. Alfonsas Vainoras
    Vyr. mokslo darbutojas

    Tel. (8 37) 242907, viet. 5007
    El. paštas: alfonsas.vainoras@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 339     

    Dr. Rugilė Ivanauskienė
    Mokslo darbuotoja

    Tel. (8 37) 242918, viet. 5018
    El. paštas: Rugile.Ivanauskiene@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 307

    Kristina Žalnieraitienė

    Jaunesn. mokslo darbuotoja

    Tel. (8 37) 242908, viet. 5008
    El. paštas: kristina.zalnieraitiene@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 337

    Vaida Liutkutė
    Jaunesn. mokslo darbuotoja

    Tel. (8 37) 242905, viet. 5005
    El. paštas: vaida.liutkute@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 343

    Roza Joffė
    Jaunesn. mokslo darbuotoja

    Tel. (8 37) 242914, viet. 5014
    El. paštas: roza.joffe@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 316    

    Sigita Berūkštienė
    Vyresn. laborantė

    Tel. (8 37) 242909, viet. 5009
    El. paštas: sigita.berukstiene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 335  

    Tadas Telksnys
    Vyresn. laborantas

    Tel. (8 37) 242909, viet. 5009
    El. paštas: tadas.telksnys@gmail.com
    Kabineto nr. 335