Spausdinti

Sveikatos psichologijos katedra

Sveikatos psichologijos bakalauras:

studijų planas 2019–2020 m. m.

Sveikatos psichologijos magistras:

studijų planas 2019–2020 m. m.

 

Gyvensenos medicina:
studijų planas

Gyvensenos medicinos studijų programa

 

LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos psichologijos katedra
Adresas:
Tilžės g. 18, Kaunas LT-47181
Tel. +370 37 354 087, psichologija@lsmuni.lt

 

Katedros vedėja
prof. dr. Nida Žemaitienė, tel. +370 37 242 913


Studijų administratorė
Aušra Pauliukienė, tel. +370 37 370 112, tel. +370 37 354 087

ausra.pauliukiene@lsmuni.lt

fb_icon_325x325.png (325x325)

Mes socialiniame tinkle

 

 

 

Darbuotojų kontaktai

 

 


Sveikatos psichologijos bakalauro programos tikslas – ugdyti kompetentingus psichologijos bakalaurus, pasižyminčius moksliniu įžvalgumu ir poreikiu tobulėti, turinčius tvirtus mokslinių psichologijos žinių pagrindus ir gebančius juos profesionaliai taikyti asmens bei visuomenės sveikatos ir gerovės srityje. Išsamiau apie bakalauro studijas...

Šia programa siekiama užtikrinti būtiną universalų pirmos pakopos psichologo pasirengimą ir išsamiai supažindinti studijuojančiuosius su sveikatos priežiūros sistemos veikla, asmens ir visuomenės sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo uždaviniais, poreikiais ir psichikos sveikatos specialistų vaidmeniu juos sprendžiant. Todėl ši specializuota plataus profilio programa ypač tinka studentams, kurie domisi sveikatos, elgesio ir ligų sąsajomis, sveikatos stiprinimu, sutrikimų prevencija bei gydymu ir tolesnes studijas bei karjerą norėtų sieti su sveikatos sritimi. Baigusiems sveikatos psichologijos studijų programą  suteikiamas psichologo bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Daugiau informacijos apie priėmimą į pirmosios pakopos studijų programą Sveikatos psichologija galite rasti http://www.lamabpo.lt


Sveikatos psichologijos magistro programos tikslas – parengti sveikatos, sveikatos sutrikimų ir sveikatos priežiūros sistemos veiklos ypatumus išmanančius psichologijos profesionalus, gebančius dirbti įvairių specialybių komandose, moksliniais argumentais grįsti ir veiksmingai taikyti konkrečios sveikatos psichologijos veiklos sritims tinkamus metodus, vertinti savo veiklos veiksmingumą ir savarankiškai tobulėti. Išsamiau apie magistro studijas...

Antroji psichologijos studijų pakopa leidžia psichologijos bakalauro studijas baigusiam asmeniui specializuotis siauresnėje psichologijos srityje, taip pat įvaldyti sudėtingesnius tyrimų metodus ir įgyti įgūdžių, įgalinančių tęsti studijas doktorantūroje.

Nuo kituose universitetuose siūlomų antros pakopos LSMU Sveikatos psichologijos studijų programa skirsis tuo, kad šios programos absolventai, šalia plataus spektro sveikatos psichologijos žinių ir praktinių įgūdžių, galės įgyti specialiųjų kompetencijų. Per pasirenkamuosius dalykus, praktiką ir mokslo tiriamąjį darbą, studijuojantieji galės specializuotis Onkopsichologijos, Reabilitacijos psichologijos, Vaiko ir šeimos psichologijos bei Priklausomybių psichologijos srityse. Šios siūlomos specializacijų sritys numatytos atsižvelgiant į aktualiausias Lietuvos visuomenės sveikatos problemas ir didėjantį psichologinių paslaugų poreikį šiose srityse. Aukštą teorinę ir praktinę specialiųjų kompetencijų suteikimo kokybę padės užtikrinti didelę darbo patirtį šiose srityse turinčių LSMU psichologų ir medikų dalyvavimas bei puiki praktinė bazė.

 


Apie katedrą

Sveikatos psichologijos katedra įkurta 2012 m. vasario 1 d. reorganizavus Profilaktinės medicinos katedrą.

Katedros vizija – žinių ir pažangos siekiu besivadovaujanti kolegiali aukštos akademinės kultūros bendruomenė, teikianti aukščiausios kokybės specialistų rengimo paslaugas, aktyviai prisidedanti prie psichologijos ir sveikatos mokslų plėtros, visose veiklos srityse besivadovaujanti mokslo ir praktikos integracijos siekiniu.

Mūsų misija – vadovaujantis pažangiausiomis ugdymo idėjomis ir geriausiomis mokslininko-praktiko rengimo tradicijomis,  ugdyti rytdienos lyderius sveikatos psichologijoje, kurti naujas mokslo žinias, prisidėti prie pažangiausių psichologijos mokslo laimėjimų panaudojimo asmens ir visuomenės sveikatai bei gerovei, užtikrinti asmenybės dvasiniam tobulėjimui ir savirealizacijai palankią akademinę aplinką.

 

 wordcloud.png (regular, 500x281)


Sveikatos psichologijos katedroje dėstomi:

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai: Įvadas į sveikatos psichologijos studijas.

Studijų programos pagrindų dalykai: Psichologijos įvadas, Bendravimo psichologija, Neurofiziologija ir biologiniai psichikos pagrindai, Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai bei mokslinės literatūros analizė, Kognityvioji psichologija: jutimai ir suvokimas; atmintis, dėmesys ir mokymasis; emocijos ir elgesys; mąstymas, kalba ir intelektas; Raidos psichologija, Klinikinė psichologija, Psichiatrija, Mokslinio tyrimo planavimas ir vykdymas, Socialinė psichologija, Sveikatos priežiūros sistema, ekonomika ir vadyba, Sveikatos politika.

Specialaus lavinimo dalykai: Asmenybės psichologija, Kursiniai darbai, Sveikatos psichologija, Profesinė psichologo etika, Ugdymo psichologija ir praktika, Krizių ir katastrofų psichologija, Psichologinis įvertinimas ir praktika, Baigiamasis darbas, Darbo ir organizacijų psichologija, Elgesio medicina, Psichologinis konsultavimas, Duomenų analizės metodai psichologiniuose tyrimuose, Akademinis raštingumas, Stebimoji praktika.

Katedros mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos aukštojo mokslo institucijomis – VU Visuomenės sveikatos institutu, KTU Ergonomikos katedra, ŠU Tęstinių studijų centru. Aktyviai bendradarbiaujama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, visuomenės sveikatos priežiūros institucijomis. Katedros darbuotojai dalyvauja rengiant teisės aktus bei higienos normų projektus. Katedros darbuotojai dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos darbe.

 


 

Katedros laimėjimai

2016 m. vasarį žurnale „Reitingai“ LSMU sveikatos psichologijos bakalauro programa įvertinta kaip antroji geriausia Lietuvoje psichologijos programa.  reitingai2016.png (thumb, 100x53)
2015 m. vasarį pristatyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Rektoriaus veiklos ataskaita: Sveikatos psichologijos katedros dėstytojų įvertinimas studentų nuomone – 2-oji vieta LSMU. Lyginant su praėjusiais mokslo metais, vidutiniai dėstytojų įvertinimai žymiai pagerėjo. Išsamiau žr. 281 psl. Rektoriaus veiklos ataskaitoje. ataskaita2015.jpg (thumb, 100x59)
2014 m. gruodį žurnale „Reitingai“ LSMU sveikatos psichologijos bakalauro programa įvertinta kaip pati geriausia Lietuvoje psichologijos programa.  reitingai2014.jpg (thumb, 100x61)
2014 m. birželį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų atstovybės įvertinimas: geriausias LSMU padalinys.  kubelis2014.jpg (thumb, 100x92)

 

 


Katedros darbuotojai

 

Darbuotojas

Sritys

 nida_foto.jpg (thumb, 73x100)

  prof. dr. Nida Žemaitienė

  • Traumų  ir krizių psichologija
  • Onkopsichologija
  • Savižudybių rizikos veiksniai ir prevencijos galimybės
 dantiniene.jpg (thumb, 81x100)

  prof. dr. Dalia Antinienė

  • Socialinės nuostatos
  • Emocinis intelektas
  • Socialinė kompetencija
  • Asmens tapatumas
smigelskas.jpg (thumb, 71x100)

  prof. dr. Kastytis Šmigelskas

  • Mokslinių tyrimų metodologija
  • Asmenybė ir sveikata, sveikatą skatinantys asmenybės ypatumai
  • Vaikų ir jaunimo sveikata
  • Sveikatos netolygumai
 j-almonaitiene.jpg (thumb, 81x100)

  doc. dr. Junona Silvija Almonaitienė

  • Socialinė psichologija
  • Socialinė organizacijų, inovacijų ir kūrybiškumo psichologija
  • Psichologijos istorija ir filosofija
giedrefoto2014.jpg (thumb, 100x99)

  doc. dr. Giedrė Širvinskienė

  • Motinystės, tėvystės, šeimos psichologija
  • Vaiko raida
  • Pozityvioji psichologija
griciute.jpg (thumb, 81x100)

  doc. dr. Aušra Griciūtė

  • Psichikos sveikatą formuojančių asmenybės, kognityvinių, fizinio aktyvumo veiksnių kompleksinis vertinimas
  • Psichologinis konsultavimas ir įvertinimas
jonyniene.jpg (thumb, 82x100)

  lekt. dr. Jolita Jonynienė

(motinystės atostogose)

  • Šeimos psichologija
  • Pozityvios tėvystės įgūdžiai, jų stiprinimas ir poveikis vaikui
  • Asmenybės psichologija
  • Psichologinis konsultavimas (darbas su asmeniu ir grupėmis)
sml.jpg (thumb, 100x94)

  lekt. dr. Šarūnė Magelinskaitė-Legkauskienė

  • Vaikų socialinė kompetencija
  • Vaikų subrendimo mokyklai ypatumai
  • Vaikų prisitaikymo mokykloje ypatumai
sapranaviciut.jpg (thumb, 100x99)

  lekt. dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva

  • Psichologinių veiksnių sąsajos su sveikata
  • Stresas ir jo įveika
  • Senėjimas
 moceviciene.png (thumb, 71x100)

  lekt. dr. Reda Mocevičienė

  • Mityba ir sveikata
  • Gyvensena ir sveikata
gitaargustaite-zailskiene.jpg (thumb, 88x100)

  lekt. Gita Argustaitė-Zailskienė, doktorantė

  • Seksualinė sveikata
  • Seksualinė elgsena
  • Krizių ir traumų psichologija
baniene.jpg (regular, 500x333)

  lekt. Irina Banienė, doktorantė

  • Onkopsichologija
  • Lėtinės ligos psichosocialiniai aspektai
  • Klinikinė psichologija (psichikos ir elgesio sutrikimų požymiai)
  • Gydymo aplinka: pacientų ir artimųjų bei medicinos personalo bendravimas, medicinos personalo psichologinė ir socialinė gerovė, darbo komandoje ypatumai, psichologo darbas somatinėje klinikoje ir kt.
rozajoffe.png (thumb, 83x100)

  lekt. Roza Joffė-Luinienė, doktorantė

(motinystės atostogose)

  • Tarpasmeniniai poros santykiai ir jų reikšmė sveikatai
  • Vidinė darna ir jos reikšmė psichikos sveikatai
  • Emocinis intelektas
linasleonas.jpg (thumb, 76x100)

  lekt. Linas Leonas

  • Kognityvieji neuromokslai
  • Mokymosi metodai
  • Aukštojo mokslo didaktika
pilkioniene.jpg (thumb, 66x100)

  lekt. Ingrida Pilkionienė, doktorantė

  • Vaikų ir paauglių psichikos sveikata (socialinis nerimas, nerimastingumas, depresiškumas)
  • Pozityvūs vaikų auklėjimo būdai ir strategijos
 vaiciunas.jpg (thumb, 78x100)

  lekt. Tomas Vaičiūnas, doktorantas

  • Vaikų ir jaunimo sveikata
  • Sveikatos politika
  • Rizikinga elgsena
  • Gyvensena ir sveikata
 img_95501.jpg (thumb, 82x100)

  lekt. Jolanta Žilinskienė, doktorantė

  • Diabeto psichologija
  • Vaikų su specialiais poreikiais psichologija
  • Šeimos ir porų psichologija
  • Medicinos darbuotojų psichosocialinė gerovė
  • Gydytojo ir paciento santykis
kukulskiene.png (907x711)

  lekt. Milda Kukulskienė, doktorantė

  • Kokybinių tyrimų metodologija
  • Nėštumo ir gimdymo psichologija
  • Motinystės, tėvystės, šeimos psichologija
  • Kūrybiškumo psichologija
nore.jpg (200x126, 89x126)

  lekt. Aušra Norė

  • Asmenybės bruožai ir teorijos
  • Vaikų ir paauglių psichologija
  • Šeimos psichologija
  • Klinikinė psichologija (psichikos ir elgesio sutrikimų požymiai)
  • Grupių teorija ir praktika
  • Priklausomybių psichologija
  • Savižalos elgsena
  • Šeimos teisiniai ginčai ir psichologija
  • Liudininko psichologija
 jevgenij-razgulin.jpg (thumb, 67x100)

  asist. Jevgenij Razgulin, doktorantas

  • Užsieniečių prisitaikymas naujoje aplinkoje ir kultūroje
  • Vaikų autizmo spektro sutrikimai
 jurkeviciene.jpg (90x68, 68x68)

  asist. Gintarė Jurkevičienė

  • Vaikų ir paauglių psichologija
  • Valgymo sutrikimai
  • Psichologinis konsultavimas
 digryte.jpg (thumb, 76x100)   asist. Laura Digrytė
  • Krizių psichologija
  • Savižudybių rizikos veiksniai ir prevencijos galimybės
  • Lėtinių ligų psichosocialiniai aspektai (diabeto psichologija, onkopsichologija)
  • Gyvensena ir sveikata
  • Stresas ir jo įveika
  • Darbuotojų psichosocialinė gerovė
 

  asist. Rytis Misiukevičius

 
 gedmintaite.jpg (90x68, 68x68)

  Lina Gedmintaitė

(motinystės atostogose)

  • Savarankiškumas po galvos smegenų insulto
  • Asmeninės karjeros planavimas ir valdymas
 

  Justė Lukoševičiūtė

(Sveikatos tyrimų instituto

j. m. d.)

  • Moksleivių gyvensena ir psichikos sveikata
  • Ligos suvokimas ir patirtis
  • Kardiologinės reabilitacijos psichologiniai aspektai
  • Onkopsichologija

 

 

 


Projektai

Projektas „Psichosocialiniai savižudybių rizikos veiksniai ir pagalbos prieinamumas nusižudžiusių asmenų aplinkoje“. Tyrimo tikslas – giliau pažinti savižudybių rizikos veiksnius ir pagalbos galimybes psichologinius sunkumus išgyvenantiems žmonėms.

Šiuo tikslu atliekama nusižudžiusių asmenų psichologinė autopsija, leidžianti atkurti ir identifikuoti veiksnius susijusius su savižudybe. Tyrimo protokole užrašyta informacija yra anoniminė, remiantis ja nebus įmanoma nustatyti nei tiriamojo, nei mirusiojo tapatybės. Sutikus dalyvauti tyrime, tiriamajam reikia susitikti su tyrėju vieną kartą. Interviu atliekamas žodžiu. Tyrimo apklausos metu siekiama ne tik aptarti artimojo savižudybės patirtį, bet ir suteikti emocinę pagalbą bei informuoti apie pagalbos galimybes nusižudžiusių artimiesiems.

Projekto vadovė – prof. dr. Nida Žemaitienė. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Į tyrimą kviečiami asmenys, 1–3 metų laikotarpiu patyrę artimojo savižudybę. Asmenis, pageidaujančius dalyvauti tyrime, prašome susisiekti su Sveikatos psichologijos katedros administratore.

 

Projektas „Vaikų ir paauglių savižudybių bei patiriamo smurto veiksnių profilaktikos, pagalbos prieinamumo ir teikiamų paslaugų kokybės plėtra“ – tai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas. Jo tikslas – išplėtoti vaikų ir paauglių savižudybių bei patiriamo smurto veiksnių prevencijos galimybes ir pagerinti pagalbos prieinamumą bei teikiamų paslaugų kokybę. Tikimasi, kad šis projektas reikšmingai prisidės prie jaunimui teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo ir prieinamumo plėtros.

Projekto vadovė – prof. dr. Nida Žemaitienė, projektą finansuoja Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. Projekto veiklos atliekamos 2018–2021 m.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.

 esfivp-i-1.jpg (226x169, 226x113)

HBSC – tai tarptautinis moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas (Health Behaviour in School-aged Children), atliekamas Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva kas 4 metai daugiau nei 40 Europos šalių, taip pat JAV ir Kanadoje. Šio tyrimo tikslas yra geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgseną ir sveikatą. Tyrimo tikslinė grupė yra 5, 7 ir 9 klasių moksleiviai. Lietuvoje tyrimai yra atliekami nuo 1994 m.

Greta įvairių sveikatos veiksnių (fizinio aktyvumo, mitybos, rizikingos elgsenos) tyrime taip pat yra nagrinėjami psichologiniai ir socialiniai veiksniai, tokie kaip pasitenkinimas gyvenimu, šeimos ir mokyklos aplinka, bendravimas su draugais, pagalbos ieškojimo būdai ir kt. Tyrimą vykdo LSMU Sveikatos tyrimų institutas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Sveikatos psichologijos katedra.

Pagrindinis tyrimo koordinatorius Lietuvoje – doc. dr. Kastytis Šmigelskas.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.

 hbsc.png (regular, 140x140)

Babies born better – tai  ilgalaikis tarptautinis projektas. Jo metu vykdoma moterų, gimdžiusių per pastaruosius 5 metus, apklausa ir analizuojamos jų patirtys ir nuomonės, susijusios su joms suteikta gimdymo priežiūra. Projektu siekiama išsiaiškinti gerąsias gimdymo priežiūros praktikas Europoje ir ieškoti būdų, kaip optimizuoti motinos ir vaiko sveikatos priežiūrą įvairiose šalyse. Šiuo metu apklausa vykdoma 25 kalbomis tiek ES šalyse, tiek už jos ribų.

Projekto koordinatorė Lietuvoje – doc. dr. Giedrė Širvinskienė.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia. Dalyvauti apklausoje lietuvių kalba galima čia: https://www.surveymonkey.co.uk/r/BBBLithuanian

 bbb.jpg (thumb, 84x100)

2014–2018 m. dalyvauta EU COST programoje IS1405 „Gimdymų ir sveikatos srities tyrimų plėtra – tarpdisciplininis sisteminis požiūris siekiant suprasti ir apibrėžti fiziologinį gimdymą“ (Building Intrapartum Research Through Health – an interdisciplinary whole system approach to understanding and contextualising physiological labour and birth, str. BIRTH).

 

Valdymo komiteto atstovė Lietuvoje – doc. dr. Giedrė Širvinskienė.

 

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.

 

cost.jpg (200x126, 200x57)

 

2015 m. pavasarį Sveikatos psichologijos katedros mokslininkų komanda dalyvavo projekte „Savanoriškos nuotolinės emocinės paramos vaikams ir jaunimui kokybės gerinimas“. Septyni sveikatos psichologijos katedros darbuotojai kaip projekto ekspertai turėjo unikalią galimybę iš arčiau susipažinti ir įvertinti šešių emocinę paramą teikiančių telefoninių linijų darbą. Apibendrinus surinktą medžiagą buvo konstatuota, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos jaunimo ir vaikų linijų savanoriai dirba labai intensyviai ir profesionaliai. Projekto dalyvių nuomone, dauguma vaikų ir jaunimo linijos konsultantų ne tik pasižymi gerais emocinės paramos teikimo įgūdžiais, bet ir geba puikiai spręsti itin sudėtingus konsultavimo atvejus, tokius kaip patirta prievarta, didelė savižudybės grėsmė, psichikos sutrikimai ir kt. Skambinantieji neretai išsako konsultantams dėkingumą už jų pastangas padėti, džiaugiasi galėdami atvirai, be nerimo ar baimės kalbėti apie tai, kas jiems svarbu. Įvertinę telefonu teikiamos emocinės paramos vaikams ir jaunimui kokybę, ekspertai pateikė rekomendacijas linijų veiklai tobulinti. Tikimės, kad jų įgyvendinimas padės prasmingą savanorių pagalbą padaryti dar veiksmingesnę, kokybiškesnę ir lengviau pasiekiamą žmonėms, kuriems to reikia.

Daugiau informacijos apie projekto rezultatus rasite čia.

Kokybės tyrimas finansuotas Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo lėšomis.

 eea_color_logo.jpg (226x169, 169x169)

2015 m. liepos–gruodžio mėn. Sveikatos psichologijos katedros tyrėjai atliko Intervencinės programos smurtautojams šeimoje veiksmingumo vertinimo tyrimą. Tyrimo metu apklausta didžioji dauguma visoje Lietuvoje programą vykdančių probacijos tarnybų darbuotojų, organizuoti „focus“ grupės susitikimai su programoje dalyvavusiais asmenimis. Atliktas tyrimas atskleidė didelę šios psichoedukacinės programos naudą: pačių dalyvių teigimu, dalyvavimas programoje juos paskatino susimąstyti, pakeitė požiūrį į smurtą. Programos dėka jie išmoko geriau valdyti ir suprasti savo emocijas konfliktinėse situacijose, tapo ramesni, ėmė geriau suvokti alkoholio vartojimo poveikį ir pasekmes, pradėjo sveikiau gyventi ir riboti alkoholio vartojimą. Tyrėjai taip pat pateikė praktinių rekomendacijų programos vykdymo, užsiėmimų organizavimo, metodinės medžiagos pateikimo patobulinimui.

Projektą finansavo Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos.

 kaldep.png (226x169, 226x28)

Tarptautinį projektą „Nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų rizikos vaikams ir šeimoms plėtra, pasinaudojant norvegų patirtimi“ vykdo VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras. Šiame projekte dalyvauja ir Sveikatos psichologijos katedros darbuotojai. Projekto tikslas – Lietuvoje adaptuoti norvegų sisteminį šeimos konsultavimo modelį; sustiprinti regionų paslaugas rizikos grupės vaikams ir jaunimui teikiančių NVO socialinių bei jaunimo darbuotojų, psichologų gebėjimai teikti kvalifikuotas socialines paslaugas. Daugiau apie projektą rasite čia.

Projektą remia Europos Ekonominės Erdvės 2009–2014 m. finansinis mechanizmas: NVO Programa Lietuvoje.

 eea_color_logo.jpg (226x169, 169x169)

Tarptautinį projektą „Savivaldybių įstaigų specialistų gebėjimų dirbti su probleminėmis šeimomis stiprinimas, pasinaudojant norvegų patirtimi“ vykdo VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras. Projekte dalyvauja ir Sveikatos psichologijos katedros darbuotojai. Projekto tikslas – patobulinti ir pristatyti „Naratyvinę terapiją“ kaip norvegų sisteminės šeimos konsultavimo modelio svarbiausiąją dalį; sustiprinti paslaugas rizikos grupės vaikams ir jaunimui teikiančių socialinių bei jaunimo darbuotojų, psichologų gebėjimus teikti kvalifikuotas socialines-psichologines paslaugas. Projekto pagrindinis rezultatas – patobulintas ir pristatytas naratyvinės terapijos modelis kaip dalis norvegų taikomo sisteminis šeimos konsultavimo. Daugiau apie projektą rasite čia.

Projektą remia Europos 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programa Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas.

 eea_color_logo.jpg (226x169, 169x169)

Projektas „Pagyvenusių žmonių psichinė gerovė ir širdies ir kraujagyslių ligos“. Tyrimo tikslas – įvertinti pagyvenusių Kauno gyventojų psichinę gerovę, jos pokyčius ir įtaką sergamumui bei mirtingumui nuo kraujotakos ligų. Projekte analizuojama atsitiktinė pagyvenusių Kauno gyventojų imtis (50–74 m.), stratifikuota pagal lytį ir amžių. Įvertinta vidutinio ir pagyvenusio amžiaus tiriamųjų psichologinė gerovė, depresijos simptomai, pažintiniai gebėjimai ir gyvenimo kokybė, nustatyti psichinės gerovės pokyčiai per dešimties metų laikotarpį, šiai kohortai senstant. Pokyčių analizė leis įvertinti, kas sąlygoja psichinės gerovės pokyčius ir išskirti rizikos veiksnius, būdingus vyresniam amžiui. Esminis dėmesys skiriamas psichinės gerovės sąsajoms su sergamumu ir mirtingumu nuo kraujotakos ligų, stebint naujus šių ligų atvejus tiriamoje kohortoje. Tyrimo rezultatai padės nustatyti psichinės gerovės ypatumus pagyvenusių asmenų imtyje ir įvardyti gyvensenos, biologinius ir socialinius rizikos veiksnius, susijusius su psichinės gerovės pokyčiais vyresniame amžiuje.

Projektas vykdytas 2015-10-01 – 2018-09-30, projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal nacionalinę mokslo programą „Sveikas senėjimas“, sutarties nr. SEN-02/2015.

 lmt_logo.jpg (226x169, 226x118)

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas kartu su partneriais Higienos institutu, Klaipėdos universitetu ir Vilniaus universitetu 2014–2016 m. įgyvendino projektą „Sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modelio sukūrimas“. Projekte taip pat dalyvavo ir Sveikatos psichologijos katedros darbuotojai. Projekto tikslas – sukurti sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modelį, kuris bus parengtas įvertinus tarptautinę ir nacionalinę patirtį sveikatos netolygumų nustatymo, vertinimo ir mažinimo srityje, atlikus teisinių dokumentų (nacionalinio ir regioninio lygmens) analizę, įvertinus žmogiškąjį potencialą ir jo kompetencijas bei parengus su tuo susijusias rekomendacijas ir mokymo programas nacionalinio ir regioninio lygmens darbuotojams. Itin didelis dėmesys yra skiriamas tarpsektoriniam bendradarbiavimui skatinti, siekiant užtikrinti kompleksišką socialinių-ekonominių netolygumų, ir tuo pačiu – sveikatos netolygumų mažinimą.

Projektą rėmė Europos 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programa nr. 11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“.

eea_color_logo.jpg (226x169, 169x169)

 

2019-01-22