Neuromokslų instituto laboratorijos

  • Biochemijos laboratorija

     

    Istorija                                            Mokslinė veikla                                              Kontaktai   


      Informacija atnaujinta 2017-05-18

    Istorija

    _biochemikai.jpg (376x240, 320x240)

    Dabartinės mokslinių tyrimų krypties Biochemijos laboratorija pradėjo formuotis 1972 m. Nuo 2006 m. laboratorijos vedėja yra prof. dr. Vilmantė Borutaitė. Laboratorijos bendradarbiai 1972-1976 m. sėkmingai atliko biocheminius tyrimus KRIS (The Kaunas-Rotterdam Intervention Study) epidemiologinių išeminės širdies ligos tyrimų programoje. Buvo pasiektas aukštas jų standartizacijos lygis ir stabilumas, kuriuos kontroliavo JAV referentinis centras (Center for Disease Control, Atlanta). Įgyta patirtis buvo naudinga ir tuo pat metu pradėtiems širdies ląstelės energetinės apykaitos, jos reguliacijos ir išeminio pažeidimo ypatumų bei mechanizmų tyrimams, kurie buvo nuosekliai vystomi ir tęsiasi iki šiol. Laboratorijos moksliniai bendradarbiai 1993 m. buvo premijuoti International Science Foundation (Atviros Lietuvos fondo) už publikacijas prestižiniuose moksliniuose leidiniuose. 2008 m. laboratorijos mokslininkų (A.Toleikio, V.Borutaitės, V.Mildažienės) darbai buvo įvertinti Lietuvos nacionaline mokslo premija.

    Laboratorijos bendradarbiai dalyvauja organizuojant tarptautinius simpoziumus (1990 m. Baltijos šalių biochemikų suvažiavimas, 1994 m. "Raumeninių ląstelių bioenergetika", 1997 m. "Biochemijos dėstymo problemos"), tarptautinę vasaros mokyklą doktorantams (2005-2007 m., Tartu, finansuojamą Norvegijos vyriausybės), Tarptautinės mitochondrijų fiziologijos draugijos vasaros mokyklą "MiP summer school 2010" (2010 m. Druskininkai) ir kt.

    Į viršų 

                                                

     Mokslinė veikla

    Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Ląstelių žūties ir apsaugos mechanizmų tyrimas smegenų išemijos, neurodegeneracinių ligų ir kitų susirgimų modeliuose

    out110325_lsmusvetainei_lt_biochemija_toleikis_baliutyte.jpg (226x169, 225x169)

    Baltyminės kilmės beta amiloido (Aβ) agregatai dalyvauja neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, patogenezėje, kuri pasireiškia sinapsių nykimu ir neuronų žūtimi. Tyrimų metu bus aiškinamasi baltymų agregatų toksinio poveikio smegenų ląstelėms mechanizmas, neuroimuninių procesų poveikis smegenų ląstelių gyvybingumui ir funkcijoms, bus ieškoma junginių, galinčių apsaugoti neuronus nuo toksinio baltymų agregatų poveikio.

    Bus tiriamas smegenų išeminio pažeidimo molekulinis mechanizmas, išaiškinti išemijos pažeidžiami mitochondrijų baltymai bei jų kompleksai; bus ieškoma efektyvių farmakologinių junginių, galinčių apsaugoti mitochondrijas ir smegenų ląsteles nuo išeminės pažaidos ir ląstelių žūties.

    Nustatysime, kurie junginiai (sintetiniai ir gamtiniai), veikdami atskirai ir kartu su vaistiniais preparatais, efektyviai slopina smegenų vėžinių ląstelių gyvybingumą, mitozės/interfazės ciklą, proliferaciją ir migraciją modelinėse sistemose. Be to, nustatysime tiriamųjų medžiagų poveikio modelinių sistemų sandams galimą mechanizmą. Tikimės, kad remiantis gautais duomenimis bus galima pradėti in vivo tyrimus, naudojant pelių gliomų alografto bei žmogaus/pelių ksenografto modelius, ir patvirtinti bei patikslinti in vitro sąlygomis gautus rezultatus.

     

    Projektai:

    2016-2020 - COST veiklų projektas MITOEAGLE “Mitochondrial mapping: Evolution - Age - Gender - Lifestyle - Environment", Lietuvos atsovė prof. V.Borutaitė

    2015-2018 – bendradarbiaujama Nacionalinės mokslo programos projekte Nr.  SEN-01/2015 „Hiperterminės chemoterapijos efektyvumo gerinimas moduliuojant vėžio ląstelių karščio indukuojamus baltymus, energetinius procesus, adheziją“, dr. S.Trumbeckaitė

    2015-2016 – bendradarbiaujama ES programos Horizontas 2020 projekte Nr. 664339 HEALTH-TECH “Centre of Excellence in Science and Technology for Healthy Ageing", prof. V.Borutaitė

    2015 m. – bendradarbiaujama Lietuvos verslo paramos agentūros administruojamame projekte Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-04-016 "Sintetinės matricos ant lusto surenkamiems audinių in vitro modeliams kūrimas", dr. A.Jekabsonė

    2013-2015 – COST projektas FA 1005 INFOGEST „Maisto sveikatai savybių gerinimas dalinantis žiniomis apie virškinimo procesą“, vykdomojo komiteto nariai dr. J.Liobikas, dr. S.Trumbeckaitė

    2012-2015 – bendradarbiaujama Visuotinės dotacijos projekte* VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-062 "Kasos adenokarcinomos rezistentiškumo apoptozei ir chemoterapijai energetiniai, cheminiai ir epigenetiniai mechanizmai"

    2012-2014  – LMT projektas LIG-04/2012 MALPAMA  „Molekuliniai Alzheimerio ligos patogenezės mechanizmai", vadovė prof. R.Morkūnienė

    2012-2014 – bendradarbiaujama LMT projekte LIG-12002 STELLATA „Kasos žvaigždinių ląstelių aktyvumo ir redokso būsenos tyrimai"

    2011-2015 – Visuotinės dotacijos projektas* VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-130 "Mitochondrijos, azotomonoksidas ir citochromą c redukuojantys junginiai apsaugant miokardą ir smegenis nuo išeminių pažaidų", vadovė prof. V.Borutaitė

    2011-2014 – LMT projektas SVE-11008 HIBRIDAI „Tarprūšiniai sodo augalų hibridai - naujas antocianinų šaltinis“, dr. J.Liobikas

    2010-2011 - LMT projektas Nr. MIP-10180 „Lektinų biologinio aktyvumo įvertinimas ir jų technologinis funkcionalizavimas“, dr. J. Liobikas, dr. D. Majienė

    2007-2011 – COST veiklų projektas FA0602 MITOFOOD (A research community for nutritional optimization of mitochondrial function for health promotion and disease resistance), Lietuvos atstovė prof. V.Borutaitė

     

    Bendradarbiavimas:

    Laboratorijos mokslininkai dalyvavo tarptautiniuose projektuose, kuriuos finansavo "Wellcome Trust", "The Royal Society" (Anglija), "International Science Foundation" (JAV), Prancūzijos mokslinių tyrimų ir technologijų ministerija, Europos Komisijos Copernicus, Eureka, Marie Curie programos.

    Šiuo metu glaudus bendradarbiavimas vyksta su mokslininkų grupėmis, vadovaujamomis:

    Dr. Guy Brown, Department of Biochemistry, University of Cambridge, UK;

    Dr. Erich Gnaiger, Department of General, Visceral and Transplant Surgery, Daniel Swarovski Research Laboratory, Innsbruck Medical University, Innsbruck, Austria.

     

    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68)  Svarbiausios 2017 - 2011 m. publikacijos (84,88KB) 

     Į viršų 

                                               

    Kontaktai

     
        LSMU Neuromokslų institutas
        Biochemijos laboratorija
        Eivenių g. 4
        LT-50161 Kaunas
     
        [„Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras
        Cokolinis aukštas
        Sukilėlių pr. 13, LT-50161 Kaunas]

     

      

     

    Vilmantė Borutaitė, prof. dr., vyriausioji mokslo darbuotoja
    Laboratorijos vadovė
    El.paštas: vilmante.borutaite@lsmuni.lt

     

    Ramunė Morkūnienė, prof. dr., vyresnioji mokslo darbuotoja
    El.paštas: ramune.morkuniene@lsmuni.lt

     

    Sonata Trumbeckaitė, prof. dr., vyresnioji mokslo darbuotoja
    El.paštas: sonata.trumbeckaite@lsmuni.lt

     

    Odeta Arandarčikaitė, dr., mokslo darbuotoja
    El.paštas
    : odeta.arandarcikaite2@lsmuni.lt

     

    Rasa Banienė, prof. dr., mokslo darbuotoja
    El.paštas: rasa.baniene@lsmuni.lt

     

    Aistė Jekabsonė, dr., mokslo darbuotoja
    El.paštas: aiste.jekabsone@lsmuni.lt

     

    Julius Liobikas, dr., mokslo darbuotojas
    El.paštas: julius.liobikas@lsmuni.lt

     

    Daiva Majienė, prof. dr., mokslo darbuotoja
    El.paštas: daiva.majiene@lsmuni.lt

     

    Kristina Škėmienė, dr., jaunesnioji mokslo darbuotoja
    El.paštas: kristina.skemiene@lsmuni.lt

     

    Paulius Čižas, dr., mokslo darbuotojas
    El.paštas: paulius.cizas@lsmuni.lt

     

    Silvija Jankevičiūtė, jaunesnioji mokslo darbuotoja
    El.paštas: silvija.jankeviciute@lsmuni.lt

     

    Katryna Pampuščenko, jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė
    El.paštas: katryna.pampuscenko@lsmuni.lt

     

     Į viršų 

     

  • Biofizikos ir bioinformatikos laboratorija

     

     

    Istorija                                               Mokslinė veikla                                           Kontaktai


      Informacija atnaujinta 2017-04-11

    Istorija

    Biofizikos ir bioinformatikos laboratorija  buvo įkurta 1990 metais (tuometinis pavadinimas – Dirgliųjų sistemų biofizikos laboratorija). Jos ištakos siekia 1972 m., kada Kauno medicinos instituto Širdies fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo instituto Širdies elektrinės stimuliacijos ir defibriliacijos laboratorijoje buvo įkurta širdies elektrofiziologinių tyrimų grupė, tyrusi tarpląstelinį elektrinį ryšį širdies audinyje. Ši grupė sukūrė ir įdiegė inovatyvias pasyviųjų elektrinių savybių matavimo bei sujaudinimo sklidimo mechanizmų tyrimo metodikas. 1982 m. širdies elektrofiziologinių tyrimų grupė tapo Kauno medicinos instituto CMTL kardioritmologijos ir širdies elektrinės stimuliacijos laboratorija. Plečiantis darbų apimčiai 1985 metais laboratorija buvo reorganizuota į dvi laboratorijas: Širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo bei Elektrofiziologijos ir organų stimuliacijos, o 1990 m. greta šių laboratorijų įkuta Dirgliųjų sistemų biofizikos laboratorija. 2004 metų pabaigoje laboratorijos pavadinimas buvo pakeistas ir ji vadinama Biofizikos ir bioinformatikos laboratorija.

    out110325_lsmusvetainei_lt_bbl_brazil_experiment.jpg (376x240, 320x240)

    Laboratorija bendadarbiauja su Alberto Einšteino Medicinos Koledžu Niujorke (JAV), Berlyno laisvuoju Universitetu (Vokietija), Rennes 1 universitetu (Prancūzija), Rio Grande du Sul Popiežiškuoju Universitetu Porto Alegre (Brazilija).

     Svarbiausi vykdyti projektai:

    • EUREKA programos projektas E!2654 "Širdies audinių gyvybingumo kontrolė"
    • Lietuvos prioritetinių mokslo ir technikos vystymo krypčių projektas "Informacinės technologijos žmogaus sveikatai - klinikinių sprendimų palaikymas (e-Sveikata)”
    • Lietuvos aukštųjų technologijų projektas "Informacinės klinikinių sprendimų palaikymo ir gyventojų sveikatinimo priemonės e. Sveikatos sistemai"
    Lietuvos Mokslo Taryba už geriausią aukštųjų mokyklų studentų mokslinį darbą Biologijos, medicinos ir geomokslų srityje Pagyrimo raštu apdovanojo 2013 metų Biofizikos ir bioinformatikos laboratorijos magistrantę Solventą Krakauskaitę už mokslinį darbą „Elektrokardiogramos T bangos kaitos kas antrame širdies dūžyje tyrimas“ (darbo vadovas prof. dr. A.Kriščiukaitis). Plačiau: http://ktu.edu/naujienos/paskelbti-mokslo-premiju-laureatai

     

     Į viršų 

                                                       

    Mokslinė veikla

    Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Gyvųjų audinių ir sistemų funkcinių savybių tyrimai: biofizikiniais modeliais grįstas daugiamatis multimodalinių duomenų vertinimas

    Šiuolaikinių elektronikos ir informacinių technologijų sparti pažanga atveria vis naujas galimybes įvairiais būdais registruoti akustinius bei elektrinius signalus, labai plataus spektro optinius vaizdus, kurie daugialypiu būdu gali atspindėti medicininei diagnostikai svarbią informaciją nuo pavienių ląstelių, audiniųout110325_lsmusvetainei_lt_bbl_viacortis.jpg (376x240, 320x240), organų iki viso organizmo sistemų. Efektyvus šių galimybių panaudojimas taikant pažangiausius vaizdinimo bei matematinio informacijos apdorojimo metodus atveria proveržio aktualiausiose sveikatos priežiūros srityse galimybes. Su amžiumi susietų degeneracinių pokyčių diagnostiniam vertinimui, pačių procesų stabdymui ar jų prevencijai būtini biofizikiniais modeliais grįsti vaizdinimo bei kiekybinio vertinimo metodai.

    Biofizikos ir bioinformatikos laboratorijos mokslininkai ir tyrėjai, turėdami pakankamą patirtį ir būtiniausius techninius resursus planuoja sukurti biofizikiniais modeliais grįstus matematinius biomedicininių signalų ir vaizdų analizės metodus, atskleidžiančius gyvųjų audinių ir sistemų patologinius pokyčius bei šių pokyčių tarpusavio ryšius, lemiančius ligų patogenezę. Planuojama sukurti: specialiųjų vaizdų analizės metodų kūrimo metodologiją audinių struktūros kiekybiniam vertinimui; daugiamatės analizės metodų taikymo multimodaliniams biomedicininiams signalams ir vaizdams metodologiją; kurti biofizikiniais modeliais grįstų atskirų organų ar sistemų funkcinių savybių vertinimo pagal multimodalinius signalus ir vaizdus metodų kūrimo strategijas. Planuojami darbai bus atliekami bendradarbiaujant su NI Oftalmologijos bei Biochemijos laboratorijomis, Medicinos fakulteto Neurologijos klinika, Virškinimo sistemos tyrimų institutu.

     

    Projektai:

    2013-2015 – LMT finansuojamas mokslininko stažuotės (post doc) projektas BioMONDA "Biofizikiniais modeliais grįsta optinį nervą ir jo aplinką atspindinčių multimodalinių duomenų analizė", vadovas prof. A.Kriščiukaitis, dr. Asta Kybartaitė-Žilienė

    2010-2011 – bendadarbiaujama LVMSF projekte MIP-68/2010 "Daugiamatė analizė neinvaziniam centrinės kraujotakos vertinimui ir paciento būklės prognozavimui”, vadovas prof. A.Kriščiukaitis

     

    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Svarbiausios 2017 - 2011 m. publikacijos (40,73KB) 

     Į viršų

                                                    

    Kontaktai

     
        LSMU Neuromokslų institutas
        Biofizikos ir bioinformatikos laboratorija
        Eivenių g. 4
        LT-50161 Kaunas
      

        Tel.: (8 37) 302966

     
    Algimantas Kriščiukaitis, prof. dr., vyriausiasis mokslo darbuotojas
    Laboratorijos vadovas
    Tel. vietinis 5708
    El.paštas: algimantas.krisciukaitis@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 202

     

    Asta Kybartaitė - Žilienė, dr., mokslo darbuotoja (vaiko auginimo atostogose)
    Tel. vietinis 5729
    El.paštas: asta.kybartaite@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 238

     

    Aušra Saudargienė, dr., mokslo darbuotoja
    Tel. vietinis 5729
    El.paštas: ausra.saudargiene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 238

     

    Robertas Petrolis, dr., jaunesnysis mokslo darbuotojas
    Tel. vietinis 5708
    El.paštas: robertas.petrolis@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 202

     

    Paulius Čižas, dr., mokslo darbuotojas
    El.paštas: paulius.cizas@lsmuni.lt

     

     

    Į viršų 

  • Klinikinių tyrimų laboratorija

     

    Istorija                                            Mokslinė veikla                                              Kontaktai


     Informacija atnaujinta 2017-04-11

    Istorija

    Laboratorija įkurta 2011 m. liepos 1 d. ir aktyviai plėtoja neurodegeneracinių ligų patogenezės mechanizmų tyrimų temą.

     Į viršų

                                     
     

    Mokslinė veikla

    Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Neuroendokrininių ir psichologinių prognostinių veiksnių paieška nervų sistemos ligomis sergantiems pacientams

    Nervų sistemos ligos dažnai pasižymi progresuojančia eiga ir blogomis objektyviomis bei į pacientą orientuotomis išeitims. Šiuo metu klinikinėje praktikoje naudojamų prognostinių modelių tikslumas yra neapkankamas, todėl ieškoma naujų žymenų, kurie padėtų tiksliau vertinti ligos sunkumą ir prognozuoti pacientų išeitis. Yra nustatyta, kad tam tikri psichologiniai (pvz., psichologinis distreso simptomai) ir neuroendokrininiai (pvz., skydliaukės ašies hormonai) veiksniai gali būti svarbūs nervų sistemos ligomis sergančių pacientų prognozei, tačiau reikalingi tolesni tyrimai vertinantys šių veiksnių prognostinę reikšmę bei jų sąsajas su klinikiniais prognostiniais modeliais. Greta klinikinių išeičių, į pacientą orientuotos išeitys (pvz. su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir psichologinis distresas) tampa vis svarbesnės vertinant gydymo efektyvumą ir pacientų prognozę.

    Laboratorijoje bus atliekami tyrimai vertinantys psichologinių ir neuroendokrinių veiksnių ryšį su nervų sistemos ligų klinikiniu sunkumu, bei objektyvioms ir į pacientą orientuotoms išeitims.

    Tikimės, kad mūsų atliekami tyrimai pagerins prognostinių modelių tikslumą ir prisidės gerinant nervų sistemos ligomis sergančių pacientų išeitis.

     

    Projektai:

    2015-2018 – LMT projektas Nr. MIP‐44/2015 BRAINflame "Psichologinio distreso, uždegiminių veiksnių ir smegenų natriuretinio peptido ryšys su išeitimis tarp galvos smegenų naviku sergančių pacientų", vadovas dr. A.Bunevičius

    2012-2015 – bendradarbiaujama Visuotinės dotacijos projekte* VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-060 "Geno-aplinkos sąveika jungianti mažos trijodtironino koncentracijos sindromą ir kardiovaskulinės ligos baigtis (GET-VASC)"

    2012-2016 – EK 7BP projektas Nr. 318652 OpenScienceLink: Open Semantically-enabled, Social-aware Access to Scientific Data, Lietuvos atstovas dr. A.Bunevičius

     

    Bendradarbiavimas:

    Prof. Edward R. Laws, Harvard University, Department of Neurosurgery, Brigham and Women’s Hospital, Boston, Massachusetts, USA

    Prof. Giorgio Iervasi, Fondazione G. Monasterio CNR-Regione Toscana, Pisa, Italy

    Prof. Susan S. Girdler, Department of Psychiatry, University of North Carolina at Chapel Hill, USA

    Prof. Charles B. Nemeroff, Department of Psychiatry and Behavioral Sciences, University of Miami Miller School of Medicine, Miami, Florida, USA

    Prof. Victor JM Pop ir prof. Johan Denollet, Center of Research on Psychology in Somatic diseases (CoRPS), Department of Medical and Clinical Psychology, Tilburg University, The Netherlands

      Į viršų

    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68)   Svarbiausios 2017 - 2011 m. publikacijos (63,09KB) 

                                      

    Kontaktai

       
        LSMU Neuromokslų institutas
        Klinikinių tyrimų laboratorija
        Eivenių g. 4
        LT-50161 Kaunas
     
       [LSMU ligoninė Kauno Klinikos
        Neurochirurgijos klinika, 5025 kabinetas
        Eivenių g. 2, LT-50161 Kaunas]
     

     

    Ramūnas Jokubka, dr., mokslo darbuotojas
    Laboratorijos atstovas
    Tel. (8 37) 302956, vietinis tel. 5709
    El. paštas: ramunas.jokubka@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 204

     

    Adomas Bunevičius, dr., vyresnysis mokslo darbuotojas
    Tel. 326164, vietinis tel. 6164
    El paštas: adomas.bunevicius@lsmuni.lt

     

    Andrius Radžiūnas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas
    Tel. 326164, vietinis tel. 6164
    El.paštas: andrius.radziunas@kaunoklinikos.lt

     

    Aistė Pranckevičienė, dr., mokslo darbuotoja
    Tel. 326164, vietinis tel. 6164
    El.paštas: aiste.pranckeviciene@lsmuni.lt

     

    Alina Vilkė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė
    El.paštas: alina.vilke@kaunoklinikos.lt

     
     
     

     Į viršų

  • Molekulinės neurobiologijos laboratorija

     

    Istorija                                               Mokslinė veikla                                             Kontaktai


     Informacija atnaujinta 2017-04-11

    Istorija

    1976 m. grupė Biologinės ir bioorganinės chemijos katedros mokslininkų pradėjo tirti reparuojančių audinių energijos susidarymo biocheminius ypatumus. Ši grupė buvo Patochemijos laboratorijos, įkurtos 1979 m., branduoliu. 1982 m. laboratorija prijungta prie Kauno medicinos instituto Centrinės mokslinės tyrimo laboratorijos. Plėtojant mokslinius darbus, 1983 m. dalis darbuotojų susibūrė į atskirą Fizikinių-cheminių tyrimų laboratoriją, nuo 1988 m. – Klinikinės chemijos laboratorija. 1992 m. šios laboratorijos sujungtos į Biomedicininių tyrimų instituto Patochemijos laboratoriją. Nuo 2011 m. laboratorija vadinasi Molekulinės neurobiologijos laboratorija. Laboratorijos bendradarbiai apgynė 2 habilituoto daktaro ir 18 daktaro disertacijų.

     Į viršų

                                            

    Mokslinė veikla

    Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Oksidacinio streso vaidmuo senėjimo procese

    Senėjimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių daugelio neurodegeneracinių ligų atsiradimą. Tyrimų metu numatoma įvertinti galimus smegenų ir kitų organų antioksidacinės apsaugos sistemos aktyvumo pokyčius senėjimo metu bei atsakyti į klausimą, ar natūralūs antioksidantai užtikrina sveiką senėjimą. Planuojama įvertinti įvairaus amžiaus gyvūnų antioksidacinės apsaugos sistemos aktyvumą bei lipidų peroksidaciją, nustatyti prooksidantų poveikio biocheminius mechanizmus gyvūnų organuose, įvertinti natūralių antioksidantų įtaką ląstelių antioksidacinės apsaugos sistemai bei įvertinti apoptozę įvairaus amžiaus gyvūnų organuose bei veikiant gyvūnus prooksidantais ir antioksidantais.

    Gauti rezultatai bus svarbūs tiek mokslininkams, dirbantiems gerontologijos srityje, tiek ir farmacijos specialistams, kuriantiems natūralius vaistus ir maisto papildus, pasižyminčius antioksidacinėmis savybėmis.

     

    Projektai:

    2011-2012 – bendras LSMU ir Institute of Public Health and Environment (Bilthoven, Olandija) projektas “Are supplements good for healthy ageing?”, habil.dr. L.Ivanov

     

    Bendradarbiavimas:

    Institute of Public Health and Environment (Bilthoven, The Netherlands), University of New York (USA), University of Aarhus (Denmark),

     

    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Svarbiausios 2017 - 2011 m. publikacijos (55,45 KB) 


    Į viršų

                                           

    Kontaktai

       
        LSMU Neuromokslų institutas
        Molekulinės neurobiologijos laboratorija
        Eivenių g. 4
        LT-50161 Kaunas
     
        Tel: (8 37) 302967
     

     
    Vilmantė Borutaitė, prof. dr., vyriausioji mokslo darbuotoja
    Laboratorijos l.e.p. vadovė
    El.paštas: vilmante.borutaite@lsmuni.lt

     

    Ilona Sadauskienė, prof. dr., vyresnioji mokslo darbuotoja
    Tel. vietinis 5710
    El.paštas: ilona.sadauskiene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 235

     

    Rasa Bernotienė, dr., mokslo darbuotoja
    Tel. vietinis 5711
    El.paštas: rasa.bernotiene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 132

     

    Jurgita Šulinskienė, dr., jaunesnioji mokslo darbuotoja
    Tel. vietinis 5711
    El.paštas: jurgita.sulinskiene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 132

     

    Arūnas Liekis, dr., jaunesnysis mokslo darbuotojas
    Tel. vietinis 5713
    El.paštas: arunas.liekis@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 129

     

    Į viršų

  • Neurofiziologijos laboratorija

     

    Istorija                                             Mokslinė veikla                                               Kontaktai


     Informacija atnaujinta 2017-04-11

     

    Istorija

    Neurofiziologijos laboratorija yra trijų neuromokslų laboratorijų tyrimų tęsėja. 1957 m. prof. Algio Mickio iniciatyva Kauno medicinos institute buvo įkurta Elektroencefalografijos, vėliau Neurono fiziologijos ir Neurokibernetikos laboratorijos. Moksliniai tyrimai šiose laboratorijose buvo vykdomi trimis kryptimis: eksperimentine – smegenų biosrovių aukštų ir žemų dažnių prigimtis, farmakologinių medžiagų poveikis biosrovėms; teorine – biofizikinė smegenų potencialų ir dendritų netiesinių savybių teorija; klinikine – EEG ir neurologinė charakteristika epilepsijos ir kitų židinių smegenų pažeidimų atvejais, epileptogeninio aktyvumo sklidimo keliai. Šių trijų laboratorijų bazėje buvo parengta ir apginta 21 daktaro ir 5 habilituoto daktaro disertacijos.

    Laboratorijos mokslo darbuotojai bendradarbiauja su Kopenhagos (Danija), Niujorko (JAV) ir Oslo (Norvegija) universitetais.

     

     Į viršų

                                                  

    Mokslinė veikla

    Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Neuronų tinklų mechanizmų ir jų ryšio su elgsena tyrimas

    Ryšio tarp atskirų neuronų ar jų darinių veiklos ir elgsenos nustatymas būtinas nervų sistemos funkcijos ir sutrikimų supratimui. Kadangi susidūrimo nuspėjimas regos sistemoje pažeidžiamas Alzheimerio ligos metu, šios elgsenos mechanizmų tyrimai svarbūs ankstyvųjų Alzheimerio ligos stadijų nustatymui. Bus atliekami in vivo ir in vitro žinduolių (žiurkių ir pelių) smegenų žievės, viršutinių kalnelių bei varlės tektumo neuronų tinklų aktyvumo tyrimai taikant regos stimulus, neuronų registravimą ir molekulinės biologijos metodus. Eksperimentiniais tyrimais bus siekiama nustatyti neuronų tinklo savaiminio ar sukelto aktyvumo sinapsinius ir membraninius mechanizmus.

     

    Projektai:

    2012-2015  – Visuotinės dotacijos projektas* VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-059 „Dėmesio ir sensorinės informacijos virsmų mechanizmų tyrimas panaudojant genetinius neuronų aktyvumo moduliacijos metodus", vadovė dr. Tatiana Tkatch

    2012-2014  – LMT projektas MIP-045/2012 „Nikotininė neuronų kolonėlės aktyvumo moduliacija", vadovas habil.dr. A.Kuras

    2012-2014 –  ESF projektas VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-022 „Medicinos mokslų NKP MTEP veiklos vykdymas fundamentinės kardiologijos, neuromokslų, virškinimo sistemos ligų klinikinių ir molekulinių tyrimų tematikose“, dr. G.Svirskis, prof. V.Borutaitė

    2011-2012 – LMT projektas MIP-11298 „Dviejų regos stimulų sukeltos neuronų atsakų sąveikos tektume tyrimas“, vadovas dr. G.Svirskis

    2010-2011 – LMT projektas “Sinapsinės kotransmisijos varlės retinotektaliniame perdavime tyrimas”, vadovas habil.dr. A.Kuras

     

    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68)  Svarbiausios 2017 - 2011 m. publikacijos (44,86 KB) 


    Į viršų

                                                    

    Kontaktai

       
        LSMU Neuromokslų institutas
        Neurofiziologijos laboratorija   
        Eivenių g. 4
        LT-50161 Kaunas
     
        Tel: (8 37) 302958

       

     

    Gytis Svirskis, dr., vyresnysis mokslo darbuotojas
    Laboratorijos vadovas
    Tel. vietinis 5716, 5720
    El.paštas: gytis.svirskis@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 214

      

    Gytis Baranauskas, dr., vyresnysis mokslo darbuotojas
    Tel. vietinis 5717
    El.paštas: gytis.baranauskas@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 213

     

    Nataša Svirskienė, dr., mokslo darbuotoja
    Tel. vietinis  5719, 5720
    El.paštas: natasa.svirskiene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 208

     

    Andrius Kaselis, dr., jaunesnysis mokslo darbuotojas
    Tel. vietinis  5719
    El.paštas: andrius.kaselis@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 208

      

    Gražina Grebliauskienė, technikė
    Tel. vietinis  5718
    El. paštas: grazina.grebliauskiene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 212

     

     Į viršų

  • Neuroonkologijos ir genetikos laboratorija

     

    Istorija                                             Mokslinė veikla                                            Kontaktai


     Informacija atnaujinta 2017-05-18

     

    Istorija

    out110325_lsmusvetainei_lt_neuromokslai_pav.2.jpg (250x170, 227x170)

    Laboratorija įsteigta 1978 metų balandžio 28 dieną kaip Sveikatos apsaugos ministerijos Onkologijos mokslo-tiriamojo instituto padalinys, kurio užduotis buvo organizuoti papildomus mokslo-tiriamuosius darbus smegenų ir sisteminės kraujotakos centrinei reguliacijai tirti. Onkologijos instituto struktūroje ji buvo įvardyta Nervų sistemos chirurgijos skyriumi, o jos klinikine baze paskirta Kauno medicinos instituto klinikų Neurochirurgijos klinika. Vėliau, 1982 metais, laboratorija iš Onkologijos instituto buvo perkelta į Kauno medicinos instituto Centrinę mokslinę tiriamąją laboratoriją ir pradėta vadinti Nervų sistemos chirurgijos laboratorija. Nuo 2005 metų laboratorija pervardinta į Neuromokslų ir funkcionavo LSMU MA Biomedicininių tyrimų instituto sudėtyje. Nuo 2011 m. laboratorija vadinasi Neuroonkologijos ir genetikos laboratorija.

    Į viršų

                                                     

    Mokslinė veikla

    Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Retų CNS ligų etiopatogenezė, molekuliniai genetiniai ypatumai, diagnostikos ir gydymo optimizavimas

    Šis biomedicininis tyrimas skirtas gauti naujų žinių apie kai kurių retų centrinės nervų sistemos ligų etiopatogenezę, molekulinius genetinius ir epigenetinius žymenis bei jų sąsajas su klinikiniais ir radiologiniais duomenimis, siekiant individualizuoti ir optimizuoti šių ligų diagnostiką bei gydymą. Problemos aktualumą pagrindžia ES septintojoje rėminėje programoje vykdytos iniciatyvos „Bendradarbiavimas“ temoje „Sveikata“ vystyta viena iš devynių tyrimų krypčių – „Retos ligos“. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas tyrimams visos Europos mastu, skirtiems retų ligų epidemiologijai, patofiziologijai bei naujų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodų kūrimui.out110325_lsmusvetainei_lt_neuromokslai_pav.3.jpg (250x170, 219x170)

    Retos ligos dažniausiai sąlygojamos genetinių priežasčių, jos dažnai yra ilgalaikio neįgalumo priežastimi ir ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir kelia pavojų gyvybei. Būdinga tai, jog pacientų skaičius ribotas, o būtinų žinių ir patirties diagnozuojant bei gydant šias ligas – trūksta.

    Pagrindinis tikslas – ištirti kai kurių retų CNS ligų vystymosi dėsningumus ir nustatyti šių ligų išsivystymą bei prognozę lemiančius veiksnius, pagerinti diagnostikos ir gydymo rezultatus.

    Pagrindinės tyrimo kryptys: kaupiant CNS navikais sergančių pacientų kraujo DNR ir navikinio audinio pavyzdžių biobanką, jo pagrindu vykdyti diagnostinių molekulinių žymenų paiešką galvos smegenų navikuose, siekiant tiksliau prognozuoti šių navikų gydymo veiksmingumą, nustatyti glioblastomų diagnozei ir prognozei reikšmingų molekulinių žymenų ir klinikinių veiksnių kompleksus bei molekulinius veiksnius, incijuojančius onkogenezės procesą gliomų navikuose, ištirti regos funkcijų bei hipofizės navikinio audinio molekulinių ir kraujo imunogenetinių žymenų vertę prognozuojant hipofizės adenomos klinikinę eigą bei atlikti tyrimus, skirtus optimizuoti galvos smegenų piktybinių gliomų chirurginę diagnostiką pritaikant inovatyvias optines audinių identifikavimo technologijas.

    Tikimasi, jog atlikti tyrimai molekulinės genetikos, eksperimentinių navikų modelių taikymo, navikų chirurginės diagnostikos bei prognozavimo srityse suteiks naujų žinių apie kai kurių retų CNS ligų etiopatogenezę, padės sukurti ir pritaikyti naujus inovatyvius, minimaliai invazyvius diagnozavimo bei gydymo metodus.

     

    Projektai:

    2015-2018 – bendradarbiaujama LMT Nacionalinės programos „Sveikas senėjimas“ projekte Nr. SEN-07/2015 „Naujos provaistų aktyvavimo sistemos vėžio genoterapijoms“, dr. A.Kazlauskas

    2015-2018 – LMT projektas Nr. MIP-52/2015 GlioProSer (GPS) "CNS gliomų angiogenezės ir invazyvumo baltymų kiekybinių profilių nustatymas kraujo serume", vadovė dr. D.Skiriutė
     
    2015-2018 – LMT Nacionalinės mokslo programos "Sveikas senėjimas" projektas Nr. MIP-11/2015 "Sveikų ir sergančių amžine geltonosios dėmės degeneracija naujų genetinių bei metabolinių žymenų paieška", vadovas prof. V.P. Deltuva
     
    2014-2016 – bendradarbiaujama LMT projekte MIP-008/2014 "Hipofizės adenomos naujų molekulinių prognozinių žymenų paieška ir jų sąsajos su regos funkcijomis", dr. R.Liutkevičienė

    2014-2015 – Lietuvos-Ukrainos dvišalio bendradarbiavimo projektas "Naujų biologinių žymenų žmogaus glijos navikuose identifikavimas ir charakterizavimas", vadovė dr. P.Vaitkienė

    2012-2015 – bendradarbiaujama Visuotinės dotacijos projekte* VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-060 "Geno-aplinkos sąveika jungianti mažos trijodtironino koncentracijos sindromą ir kardiovaskulinės ligos baigtis (GET-VASC)"

    2012-2014  – LMT projektas LIG-12003 „Gliomų diagnostinių žymenų paieška tiriant gliomagenezėje dalyvaujančių genų raišką ir funkciją“, vadovas dr. A.Kazlauskas

    2010-2011 – LMT projektas “Žemos trijodotironino koncentracijos sindromo įtaka išeitims po galvos smegenų auglio operacijos“, vadovas prof. V.P. Deltuva

    2010-2011 – LMT projektas “Gliomų diagnozei ir prognozei reikšmingų klinikinių veiksnių ir molekulinių žymenų kompleksų paieška”, vadovas prof. A.Tamašauskas

     
     

    Į viršų

                                                  

    Kontaktai

       
        LSMU Neuromokslų institutas
        Neuroonkologijos ir genetikos laboratorija
        Eivenių g. 4
        LT-50161 Kaunas
     
        [LSMU ligoninė Kauno Klinikos
        Neurochirurgijos klinika, Eivenių g. 2, LT-50161 Kaunas]
     
        Tel: (8 37) 326769, vietinis tel. 4425
     

     

    Kęstutis Skauminas, dr., vyresnysis mokslo darbuotojas
    Laboratorijos vadovas
    Tel. (8 37) 326883, vietinis tel. 6883
    El.paštas: kestutis.skauminas@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 4026

     

    Vytenis Pranas Deltuva, prof. dr., vyresnysis mokslo darbuotojas
    Tel. (8 37) 326549
    El.paštas: vytenis.deltuva@lsmuni.lt

     

    Daina Skiriutė, dr., mokslo darbuotoja
    Tel. vietinis 4425
    El.paštas: daina.skiriute@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 5026

     

    Arūnas Kazlauskas, dr., mokslo darbuotojas
    Tel. vietinis 4425
    El.paštas: arunas.kazlauskas@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 4027

     

    Paulina Vaitkienė, dr., mokslo darbuotoja
    Tel. vietinis 4425
    El.paštas: paulina.vaitkiene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 5026

     

    Giedrius Steponaitis, jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas
    Tel. vietinis 4425
    El.paštas: giedrius.steponaitis@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 4425

     

    Indrė Valiulytė, jaunesnioji mokslo darbuotoja
    Tel. vietinis 4425
    El paštas: indre.valiulyte@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 5026


    Rūta Urbanavičiūtė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė
    Tel. vietinis 4425
    El paštas: ruta.urbanaviciute@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 5026

     

    Jūratė Žeglienė, vyresnioji laborantė
    Tel. vietinis 4425
    El.paštas: jurate.zegliene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 5026

     

    Gabriela Makulytė, laborantė
    Tel. vietinis 4425
    El.paštas: gabriela.makulyte@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 5026

     

    Į viršų
  • Neurotoksikologijos laboratorija

     

    Istorija                                            Mokslinė veikla                                                Kontaktai


     Informacija atnaujinta 2017-05-18

    Istorija

    Neurotoksikologijos laboratorija įkurta 2011 m., reorganizavus Aplinkos ir sveikatos tyrimų laboratoriją.  Aplinkos ir sveikatos tyrimų laboratoriją įkurta 2005 metais, sujungus Antropogeninių faktorių tyrimo ir Sveikatos ekologinio monitoringo laboratorijas, kurios įsikūrė 1989 m. patvirtinus Lietuvos valstybinę ekologinio monitoringo programą. Laboratorijos mokslininkai pirmieji Lietuvoje 1990 m. pradėjo tirti mikroelementus bei sunkiuosius metalus žmonių bei eksperimentinių gyvūnų organizme (plaukuose, kraujyje, šlapime, biopsinėje įvairių organų medžiagoje ir kt.). Tiriant ryšius tarp aplinkos taršos sunkiaisiais metalais ir sveikatos sutrikimų, nagrinėjant antropogeninių veiksnių įtaką sveikatai, ieškota būdų, kaip sumažinti neigiamą jų poveikį. Atlikti Lietuvos miestų mokyklinio amžiaus vaikų ir suaugusių gyventojų, pramonės įmonių darbuotojų sveikatos tyrimai. Dalyvauta tyrinėjant lėtinių inkstų nepakankamumu sergančių ir hemodializėmis gydomų pacientų mikroelementų pusiausvyros pokyčius prieš hemodializę bei po jos, mangano, kaip hepatinės encefalopatijos prognostinio kriterijaus reikšmę, vario apykaitos sutrikimus Vilsono liga sergančiųjų organizme, ieškota kadmio ir krūties vėžio sąsajų, ir kt.

    Laboratorijoje nuo jos įkūrimo apgintos 9 daktaro disertacijos.

    Laboratorija bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo universitetu, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutu, LSMU Elgesio medicinos ir Endokrinologijos institutais, Kauno klinikų Nefrologijos klinika, LSMU Farmacinės chemijos ir farmakognozijos katedra ir kt. Lietuvos bei užsienio partneriais.

    Laboratorija nuo 2006 m. yra UNESCO Mikroelementų instituto (Trace Element Institute for UNESCO) Satelitinis centras Lietuvoje (prezidentė - dr. Rima Naginienė), turintis filialą Vilniuje (VU Chemijos fakulteto Analizinės ir aplinkos chemijos katedra).

    Į viršų

                                           

    Mokslinė veikla 

    Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Mikroelementų vaidmuo neuroonkologinių ligų patogenezėje ir prevencijoje

    Glioblastomos yra dažniausias ir piktybiškiausias galvos smegenų astrocitinės kilmės navikas. Nežiūrint agresyvios terapijos, taikomos šių navikų gydymui, ligonių išgyvenamumas po diagnozės tesiekia apie 12-14 mėn. Glialiniai navikai pasižymi dideliu atsparumu terapijai, dažnai įgyja taip vadinamą daugeliui vaistų atsparų fenotipą. Šio atsparumo priežastys nėra iki galo žinomos, tačiau tyrimai rodo, jog specifinio vaistui atsparumo reguliatoriniuose mechanizmuose dalyvauja metalotioneinai MT. MT yra mažos molekulinės masės baltymai, randami normaliose ir vėžinėse ląstelėse, kurių pagrindinės funkcijos – ląstelės apsauga nuo sunkiųjų metalų ir laisvųjų radikalų. MT suriša sunkiuosius metalus, sukelia anti-apoptotinį efektą ir stimuliuoja navikinių ląstelių proliferaciją. MT raiška kai kuriuose navikuose koreliuoja su jų piktybiškumo laipsniu ir auglio augimo greičiu. Nustatyta, kad veikiant ląsteles kadmiu (Cd), baltymas MTF-1 nebedalyvauja MT raiškos reguliavime. Nustatytas MT2A geno VNP (vieno nukleotido polimorfizmo) ryšys su Cd kaupimusi sveikų žmonių inkstuose ir Zn prieinamumu, bei Zn, Cu, Mg kiekiu miego arterijos stenoze sergančių pacientų leukocituose, ir Mg, Fe kiekiu kraujo plazmoje. Informacijos apie MT, metalų kiekio ir MT geno polimorfizmo ryšį su glioblastomomis sergančiųjų klinikinėmis charakteristikomis nėra.

     

    Projektai:

    2017-2021 – bendradarbiaujama EK programos Horizontas 2020 projekte "Europos žmogaus biomonitoringo iniciatyva" HBM4EU (The European Human Biomonitoring Initiative), Grant agreement No. 733032, projekto partneris - LSMU, dr. L.Strumylaitė

    2012-2015 – bendradarbiaujama Visuotinės dotacijos projekte* VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-060 "Geno-aplinkos sąveika jungianti mažos trijodtironino koncentracijos sindromą ir kardiovaskulinės ligos baigtis (GET-VASC)"

    2006-2011 – ES 6BP projektas FOOD-CT-2006-016253 PHIME (Public Health Impact of Long-term, Low-level Mixed Element Exposure in Susceptible Population Strata), Lietuvos atstovė dr. R.Naginienė

     

                                 

    Kontaktai

       
        LSMU Neuromokslų institutas
        Neurotoksikologijos laboratorija
        Eivenių g. 4
        LT-50161 Kaunas
     
        Tel: (8 37) 302948
     
     
    Rima Naginienė, dr., vyresnioji mokslo darbuotoja
    Laboratorijos vadovė
    Tel. 302953, vietinis 5703
    El.paštas: rima.naginiene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 239

     

    Loreta Strumylaitė, dr., vyresnioji mokslo darbuotoja
    Tel. vietinis 5725
    El.paštas: loreta.strumylaite@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 217

     

    Rima Kregždytė, doc. dr., vyresnioji mokslo darbuotoja
    Tel. vietinis 5725
    El.paštas: rima.kregzdyte@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 217

     

    Dalė Baranauskienė, dr., mokslo darbuotoja
    Tel. vietinis 5724, 5728
    El.paštas: dale.baranauskiene2@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 216

     

    Vaida Šimakauskienė, jaunesnioji mokslo darbuotoja
    (vaiko auginimo atostogose)
    Tel. vietinis  5724, 5728
    El.paštas: vaida.simakauskiene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 216

      

    Aldona Švėgždienė, laborantė
    Tel. vietinis  5726
    El.paštas: aldona.svegzdiene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 218

     

    Lionė Grabauskienė, laborantė
    Tel. vietinis  5726
    El.paštas: lione.grabauskiene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 218

     

    Gabrielė Janušauskaitė, laborantė
    Tel. vietinis  5727
    El.paštas: gabriele.janusauskaite@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 228

     

    Arvydas Laukevičius, inžinierius
    Tel. vietinis  5726, 5727
    El.paštas: arvydas.laukevicius@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 218

    Į viršų

     
  • Oftalmologijos laboratorija

     

    Istorija                                          Mokslinė veikla                                                 Kontaktai 


     Informacija atnaujinta 2017-04-11

    Istorija 

    Laboratorija įkurta 1992 metais. Pagrindinės Laboratorijoje vykdomų mokslinių darbų kryptys – epidemiologiniai akių ligų tyrimai, akies audinių struktūros, matmenų ir hemodinamikos kompleksiniai ultragarsiniai tyrimai, oftalmologinių vaizdų ir signalų kaupimas ir apdorojimas interaktyviam ir automatiniam daugiakriterinių klinikinių sprendimų palaikymui. Vykdyti ir vykdomi tarptautiniai e-sveikatos, telemedicinos projektai su Švedija, Olandija, Brazilija, sukurta infrastruktūra, leidžianti vykdyti mokslinius tyrimus virtualioje aplinkoje, laboratorijos darbuotojų aktyvios veiklos dėka 2003 metais įkurtas KMU (LSMU) Telemedicinos centras, kuris yra tarptautinės e-Sveikatos ir Telemedicinos draugijos institucinis narys.

    Laboratorijoje paruošta ir apginta 12 daktaro disertacijų.

    Bendadarbiaujama su Suomijos telemedicinos asociacija, Delft Universiteto Biomedicininės inžinerijos laboratorija (Olandija), Šv.Eriko akių ligų ligoninė (Švedija), Porto Alegre universiteto Mikrogravitacijos centru (Brazilija), Tarptautine telemedicinos ir e-sveikatos draugija, Suomijos kompanija OPTOMED OY.


    Į viršų

     

    Mokslinė veikla 

    Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos fenotipo ir genotipo sąsajos su akies neurosensorine funkcija

    Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai amžiaus sąlygota centrinės tinklainės dalies – geltonosios dėmės – neurodegeneracinė liga, dažnai lydima ryškaus ir negrįžtamo centrinės regos (akies neurosensorinės funkcijos) sutrikimo. AGDD yra pagrindinė aklumo priežastis vyresniems nei 60 metų žmonėms išsivysčiusiose šalyse. Dėl progresuojančio centrinės regos sutrikimo ši liga turi didelę įtaką kasdieninei veiklai, paciento savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Lietuvos valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos duomenimis, 2002 metais tarp pirminio regėjimo invalidumo priežasčių amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) sudarė 13,8 proc. ir užėmė antrą vietą po glaukomos. Prognozuojama, kad 2020 metais vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų, sergančių AGDD, procentas pasieks 16,5 proc. Deja, amžinė geltonosios dėmės degeneracija kol kas nėra pagydoma, o dabartiniai gydymo metodai gali stabdyti ligos progresavimą ir padėti išvengti apakimo. Iki šiol nėra visiškai aiškios AGDD priežastys ir patogenezė. Todėl AGDD patogenezinių grandžių tyrimai suteiks naujos informacijos apie AGDD atsiradimą, galimas prevencijos priemones.

    AGDD diagnostika, eigos ir gydymo efektyvumo stebėjimas neįsivaizduojamas be akies dugno patologinių struktūrų vaizdinimo ir išmanaus parametrizavimo bei vertinimo. Šių vertinimų objektyvizavimas, vizualios informacijos kiekybinis vertinimas didina diagnostikos jautrumą ir specifiškumą tuo pačiu gerina jos kokybę. Oftalmologijos laboratorijos darbuotojai planuoja bendradarbiaujant kartu su NI Biofizikos ir bioinformatikos laboratorijos mokslininkais  šiuolaikinių informacinių technologijų pagalba apdoroti didelius informacijos kiekius, atspindinčius ne tik biomedicininius signalus, bet ir aukštos raiškos vaizdus, tuo pačiu įvertinti akies neurosensorinės funkcijos pokyčius AGDD metu bei įvertinti jų sąsajas su genetiniais veiksniais. Tuo tikslu tiriami kraujagyslių remodeliacijoje (MMP-2, -1306C/T ir -735C/T, MMP-3, -11715A/6A, MMP-9, (-1562C/T) ir mažo (ApoE) lipoproteinųapykaitos reguliacijoje dalyvaujančių genų polimorfizmas.

     

    Projektai:

    2015-2018 – LMT Nacionalinės mokslo programos "Sveikas senėjimas" projektas Nr. MIP-11/2015 "Sveikų ir sergančių amžine geltonosios dėmės degeneracija naujų genetinių bei metabolinių žymenų paieška", vadovas prof. V.P. Deltuva

    2015-2016  – Lietuvos-Japonijos dvišalio bendradarbiavimo projektas "Biologinių žymeklių, aptiktų žmogaus kraujyje, vykdant tyrimą su S.pombe, analizė", vadovė dr. R.Liutkevičienė

    2014-2016 – bendradarbiaujama LMT projekte MIP-008/2014 "Hipofizės adenomos naujų molekulinių prognozinių žymenų paieška ir jų sąsajos su regos funkcijomis", dr. R.Liutkevičienė

    2014-2015 – bendradarbiaujama LSMU-KTU projekte "Inovatyvios tyrimų sistemos periferinei vestibulinei funkcijai tirti sukūrimas", dr. R.Liutkevičienė

    2013-2015 – LMT finansuojamas mokslininko stažuotės (post doc) projektas BioMONDA "Biofizikiniais modeliais grįsta optinį nervą ir jo aplinką atspindinčių multimodalinių duomenų analizė", vadovas prof. A.Kriščiukaitis, dr. Asta Kybartaitė-Žilienė

     

    Nuotraukų galerija

     

    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Svarbiausios 2017 - 2011 m. publikacijos (39,40 KB) 

    Į viršų

      

    Kontaktai

       
        LSMU Neuromokslų institutas
        Oftalmologijos laboratorija
        Eivenių g. 4
        LT-50161 Kaunas
     
        [LSMU ligoninė Kauno Klinikos
        Akių ligų klinika, Eivenių g. 2, LT-50161, Kaunas] 
     

     

    Rasa Liutkevičienė. dr., mokslo darbuotoja
    Laboratorijos vadovė
    Tel. (8 37) 326991, vietinis 6991
    El.paštas: rasa.liutkeviciene@kaunoklinikos.lt
    Kabineto nr. 213

     

    Loresa Kriaučiūnienė, dr., mokslo darbuotoja
    Tel. (8 37) 326198, vietinis  6198
    El.paštas: loresa.kriauciuniene@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 215

     

    Alvita Vilkevičiūtė,  laborantė
    Tel. (8 37) 326991, vietinis 6991
    El.paštas: alvita.vilkeviciute@lsmuni.lt
    Kabineto nr. 216

     

    Į viršų

  • Patologinių procesų farmakologinės reguliacijos ir vaistų metabolizmo tyrimų laboratorija

    LSMU Neuromokslų institutas
    Patologinių procesų farmakologinės reguliacijos ir vaistų metabolizmo tyrimų laboratorija
    Adresas: Sukilėlių pr. 13, LT-50161 Kaunas

      Informacija atnaujinta 2016-05-27

     

    Patologinių procesų farmakologinės reguliacijos ir vaistų metabolizmo tyrimų laboratorija veikia „Santakos” slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų atviros prieigos centre, kuris sukurtas vykdant ESF projektą „Santakos” slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro sukūrimas”, projekto  kodas Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-004.

    Laboratorijoje atliekami šie tyrimai:

    • Farmakologinių bei cheminių medžiagų citotoksiškumo (neurotoksiškumo) tyrimai.
    • Ląstelės antioksidantinės sistemos ir jos moduliacijos potencialiais vaistiniais preparatais bei maisto papildais tyrimas.