Spausdinti

Pulmonologijos klinika

LSMU Pulmonologijos klinika

Adresas: Eivenių g. 2, LT-50161 Kaunas

Tel. (8 37) 326953

El.paštas: pulmonologijos.klinika@kaunoklinikos.lt 

Klinikos vadovas prof. dr. Skaidrius Miliauskas

 

Apie kliniką

Pulmonologijos klinika – pažangiausia šios srities klinika Lietuvoje, kurioje taikomi naujausi diagnostikos ir gydymo metodai. Klinikoje yra keturi sektoriai:

- Obstrukcinių plaučių ligų ir kvėpavimo funkcinės diagnostikos (vadovas prof. dr. K. Malakauskas),

- Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos (vadovas prof. dr. Marius Žemaitis),

- Kraujagyslių ir difuzinių ligų (vadovė doc. dr. K. Biekšienė),

- Kvėpavimo sutrikimų miegant ir plaučių ventiliacijos (vadovė dr. G. Vaitukaitienė).

 

Klinikos gydytojai dirba:

  • Ambulatoriniame sektoriuje (2 konsultacijų kabinetai)
  • Pulmonologijos skyriuje (52 lovos)
  • Miego laboratorijoje (3 specializuoto ištyrimo vietos)
  • Plaučių funkcinių tyrimų kabinete
  • Bronchologijos kabinete
  • Chemoterapijos dienos stacionaro pulmonologo kabinete

 Klinikoje taip pat veikia Pulmonologijos laboratorija, kurioje atliekami moksliniai tyrimai, vykdoma kita mokslinė veikla.

  Pulmonologijos klinikoje tiriami ir gydomi visomis apatinių kvėpavimo takų ligomis sergantys pacientai. Naujausia šiuolaikine įranga atliekami plataus spektro plaučių funkciniai tyrimai (spirograma, bronchų inhaliacinis provokacinis mėginys su metacholinu, alergenu, fizinio krūvio provokacinis mėginys, dujų difuzijos tyrimas, pletizmografija, kvėpavimo raumenų jėgos matavimas, fizinio krūvio tolerancijos mėginys, skreplių indukcija, azoto monoksido frakcijos iškvepiamame ore matavimas ir t.t.). Bronchologijos kabinete atliekamos sudėtingos plataus profilio intervencinės procedūros, tam tikrais atvejais atitolinančios chirurginių procedūrų poreikį arba net jas pakeičiančios, minimalizuojant galimų komplikacijų pasireiškimo dažnį. Intervencinė pulmonologija, ypač svarbi sergant plaučių vėžiu bei intersticinėmis plaučių ligomis. Klinikos pulmonologai 2009 metais pirmieji Lietuvoje į klinikinę praktiką įdiegė pažangiausią ir naujausią minimaliai invazinį diagnostikos metodą - endobronchinį ir endoskopinį ultragarsą, savo efektyvumu atitinkantį chirurgines procedūras bei pasižymintį ypač dideliu saugumu, mažu komplikacijų skaičiumi. Šiuos tyrimus galima atlikti ir ambulatorinėmis sąlygomis, išvengiant stacionarizavimo ir chirurginės operacijos. Nuo 2017 m. atliekamos kriobiopsijos. Tai naujas, gana dideliu jautrumu pasižymintis transbronchinės plaučių audinio biopsijos metodas, palengvinantis difuzinių plaučių ligų diagnostiką.  

 Gerinant vienos plačiausiai paplitusių plaučių ligų – plaučių vėžio – gydymą, Pulmonologijos klinikoje 2010 metais pirmą kartą Baltijos šalyse pradėti genetiniai plaučių vėžio tyrimai (endotelio augimo veiksnio receptoriaus (EGFR) mutacijos nustatymas tiek plaučių audinyje, tiek kraujo serume), vėliau ištyrimas papildytas anaplastinės limfomos kinazės (ALK) translokacijos tyrimu. Pagal šių tyrimų atsakymus parenkamas individualus gydymas taikinių terapijos vaistais, sergant nesmulkių ląstelių plaučių vėžiu.

 2016 m. klinikoje pradėtas idiopatinės plaučių fibrozės gydymas priešfibrotiniais vaistais, efektyviai lėtinančiais šios ligos progresavimą. Klinikos sergančiųjų registras padeda vertinti ilgalaikį gydymo veiksmingumą ir saugumą.

 Klinikiniame darbe daug dėmesio skiriama daugiadisciplininiam darbui. Visi krūtinės onkologijos, intersticinių plaučių ligų, sunkios astmos ligų atvejai reguliariai (kartą per savaitę) aptariami daugiadisciplinių konsiliumų metu. Kauno klinikos yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur atliekamos plaučių bei plaučių-širdies komplekso transplantacijos, todėl aktyviai bendradarbiaujama su Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika.

 Optimizuojant retomis ligomis sergančių asmenų ištyrimą, užtikrinant nuolatinę specialistų priežiūrą, Pulmonologijos klinikoje įsteigti specializuoti retų ligų centrai: Plautinės hipertenzijos centras (vadovas prof. dr. S. Miliauskas), Suaugusiųjų cistinės fibrozės centras (vadovas prof. dr. K. Malakauskas), Sunkios astmos centras (vadovė doc. dr. K. Biekšienė).

Suaugusiųjų cistinės fibrozės centro gydytojai aktyviai bendradarbiauja su vaikų gydytojais pulmonologais, taip supaprastinant sergančiajam jį prižiūrinčių specialistų pasikeitimą. Detalūs genetiniai tyrimai, įskaitant ir genų sekvenavimą, o taip pat vienos naujausių chloridų koncentraciją prakaite nustatančių metodikų panaudojimas klinikinėje praktikoje įgalina greitą ir tikslų sergančiųjų ištyrimą. Prie veiksmingo sergančiųjų gydymo sėkmingai prisideda stipri fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų, kineziterapeutų, dietologų komanda. Klinika įsigijusi kosulio stimuliatorių, skatinantį bronchų sekreto pasišalinimą iš kvėpavimo takų, kurio sąstovis dėl ligos patogenetinių mechanizmų gali ženkliai pabloginti sergančiojo būklę. Nuo 2010 m. Suaugusiųjų cistinės fibrozės centras dalyvauja Europos cistinės fibrozės draugijos Pacientų registre (angl. European Cystic Fibrosis Society Patient Registry).

 Plautinės hipertenzijos centre ligoniai tiriami remiantis pasaulinėmis diagnostikos rekomendacijomis, pirminės plautinės hipertenzijos atveju skiriamas specifinis gydymas, vykdomas intensyvus sergančiųjų stebėjimas. Pacientų duomenys kaupiami, analizuojami ir apibendrinami vietos registre.

 Sunkios astmos centro veikla užtikrina greitą sunkia astma sergančių pacientų patekimą pas specialistą, atliekami plataus spekto tyrimai (nuo plaučių funkcinių tyrimų iki sudėtingų radiologinių ir intervencinių tyrimų), siekiant patikslinti ligos sukeltus pažeidimus, atmesti kitas galimas sunkią ligos eigą imituojančias priežastis. Nuo 2017 m. pradėtas aktyvus sunkios astmos gydymas biologiniais vaistais, kurie parenkami išanalizavus sergančiojo ligos fenotipą, remiantis patvirtintais klinikiniais ir biologiniais žymenimis. Nuo 2018 m. Sunkios astmos centro vadovė doc. Dr. K. Biekšienė Europos respiratologų draugijos (angl. European Respiratory Society, ERS) finansuojamo tarptautinio projekto SHARP (angl. the Severe Heterogenous Asthma Research collaboration, Patient-centred Clinical Research Collaboration) Koordinacinio komiteto sprendimu patvirtinta nacionaline šio projekto lydere.

 Dalyvavimas registruose ir panašaus profilio projektuose leidžia centrams keistis nuasmeninta sergančiųjų informacija ir taip gerinti retomis ligomis sergančių asmenų diagnostiką, gydymą bei stebėjimą, vystyti tarptautinį mokslininkų ir klinicistų bendradarbiavimą. Apibendrinta registro duomenų analizė suteikia galimybę sveikatos priežiūros specialistams, mokslininkams įžvelgti ir nustatyti naujas ligos vystymosi tendencijas, atpažinti efektyviausius gydymo būdus, sudaryti kliniškai pagrįstus naujus tyrimus, kuriais siekiama į gydymo praktiką įdiegti naujus, patogeneziškai veikiančius vaistus.

 Klinika daug metų bendradarbiauja  su Gento (Belgija), Groningeno (Nyderlandai), Amsterdamo universitetų mokslo centrais. Palaikomi glaudūs ryšiai su Vokietijos Manheimo universiteto ir Heidelbergo universiteto Krūtinės ląstos klinikos specialistais, kurie yra vieni iš pirmaujančių plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo srityse. 

Klinikos gydytojai specialistai aktyviai dalyvauja Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos (LPAD) veikloje, kurios pirmininku yra išrinktas Pulmonologijos klinikos gydytojas prof. dr. K. Malakauskas. 2017 m. balandžio 5 d. LPAD pasirašė tarptautinės narystės sutartį su ERS, taip dar labiau praplečiant bendradarbiavimo su užsienio klinicistais ir mokslininkais galimybes. Nuo 2006 m. iki šiol leidžiamas žurnalas “Pulmonologija ir alergologija“, kuris nuo 2017 m. jau turi ir recenzuojamų straipsnių skiltį.

Studijos

Klinika yra atsakinga už medicinos fakulteto ikidiplominių studijų modulį:

  • „Krūtinės ligos, alergologija ir klinikinė imunologija bei hematologija ir onkologija“ medicinos akademijos IV kurso studentams

LSMU Pulmonologijos klinika vykdo podiplominių rezidentūros studijų programą:

  • Pulmonologija

Gydytojai rezidentai baigę antrosios pakopos studijas turi galimybę pasirinkti doktorantūros studijų programą:

  • Pulmonologija

Moksliniai tyrimai

Viena iš pagrindinių klinikos mokslo krypčių – lėtinių obstrukcinių plaučių ligų etiologijos, patogenezės, patofiziologijos, diagnostikos, gydymo klausimai. Tyrimus remia Lietuvos mokslo taryba, LSMU Mokslo fondas, Kauno plaučių ligų mokslo klubas, gaunama parama iš užsienio mokslininkų. Atnaujinta klinikos struktūroje esančios Pulmonologijos laboratorijos mokslinė įranga, įdiegta struktūrinių plaučių ląstelių auginimo ir kombinuotų ląstelių kultūrų sudarymo sistema. Rezultatai pristatomi Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, publikuojami straipsniai citavimo indeksą turinčiuose žurnaluose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje "ISI Web of Science". Intensyviausi moksliniai tyrimai šiuo metu vyksta astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių vėžio ir miego apnėjos srityse.

Pulmonologijos laboratorijos mokslininkai, vadovaujami prof. dr. K. Malakausko, aktyviai bendradarbiauja su Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkais.  

Pulmonologijos klinikos mokslininkai dalyvauja ES programos COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) veikloje, skirtoje remti tyrėjų, inžinierių ir mokslininkų tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje. Prof. dr. K. Malakauskas atstovavo Lietuvą COST veiklose: BM1201 “Lėtinių plaučių ligų kilmė ir raida”, CA15214 „Integruota veikla ląstelių struktūrinių tinklų daugiadisciplininiams tyrimams“.

Nuo 2001 m. Pulmonologijos klinikoje apginta 17 mokslo daktaro disertacijų:

  • Tromboembolinės kilmės hipertenzijos formavimosi ir eigos ypatumai. S. Miliauskas, 2001.
  • Eozinofilų reikšmė sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis bei jų kinetika eksperimentinio imuninio atsako į alergeną metu. B. Šitkauskienė, 2003.
  • Etiologinių ir klinikinių bei vietinio nespecifinio imuninio atsako intensyvumo įtaka sunkios pneumonijos eigai ir baigčiai. V. Dudzevičius, 2003.
  • Sergančiųjų polinoze imuninės būklės ir klinikos ypatumai.  J. Staikūnienė, 2003.
  • Sergančiųjų nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu epigenetinių ir genetinių pažaidų bei proteominių naviko žymenų ypatumai. M. Žemaitis, 2005.
  • Potencialių hospitalinės pneumonijos sukėlėjų Pseudomonas aeruginosa ir Klebsiella pneumoniae patogeniškumo veiksniai bei jų įtaka ligos eigai. A. Vitkauskienė, 2008.
  • Kosulio reflekso jautrumo pokyčiai metus rūkyti sveikiems asmenims ir sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga. K. Stravinskaitė (Biekšienė), 2008.
  • Rūkymo sąlygoti imuninio atsako ypatumai sergant astma.  A.Krisiukėnienė, 2009.
  • Alfa-1 antitripsino poveikis monocitų in vitro bei genotipo įtaka lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ypatumams. D. Serapinas, 2009.
  • Vietinio ir sisteminio imuninio atsako ypatumai sergant lėtine obstrukcine plaučių liga ir astma. D. Urbonienė, 2010.
  • Sergančiųjų plaučių vėžiu lėtinio neinfekcinio uždegimo žymenų bei epidermio augimo veiksnio receptoriaus geno raiškos tyrimas. N. Vagulienė, 2013.
  • Nespecifinis uždegimas paūmėjus lėtinei obstrukcinei plaučių ligai. M. Vaitkus, 2014.
  • Vyrų, sergančių obstrukcine miego apnėja, metabolinių ir uždegimo požymių ypatumai.G. Pilkauskaitė (Vaitukaitienė), 2014.
  • 17-o tipo T limfocitų pagalbininkų vaidmuo sergant alergine astma. I. Bajoriūnienė, 2014.
  • Periferinio kraujo neutrofilų ir eozinofilų aktyvumas alergeno sukeltos vėlyvos fazės kvėpavimo takų uždegimo metu sergant astma. S. Lavinskienė (Vaitkienė), 2014.
  • 9 tipo T limfocitų pagalbininkų bei eozinofilų apoptozės vaidmuo sergant alergine astma. D. Hoppenot, 2016.
  • Navikinį audinį infiltruojančių imuninių ląstelių ir serumo citokinų reikšmė sergant nesmulkių ląstelių plaučių vėžiu.  J. Jackutė, 2017.

Šiuo metu klinikoje doktorantūros studijas vykdo 5 doktorantai.

 

Kontaktai