Spausdinti

Laboratorinės medicinos klinika

LSMU Laboratorinės medicinos klinika
Adresas:
Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
Tel. (8 37) 326265
Faksas: (8 37) 326775
El.paštas: astra.vitkauskiene@kmuk.lt
Kontaktai
Klinikos vadovė prof. dr. Astra Vitkauskienė 

Istorija

Dabartinė Laboratorinės medicinos klinika buvo įkurta 2009 metais, tačiau jos ištakos siekia 1940 m. Tais metais įsteigtose Vytauto Didžiojo universiteto klinikose pradėjo veikti pirmoji klinikinė diagnostinė laboratorija, o jai vadovavusi gydytoja Juzefa Čeponienė buvo ne tik praktinio darbo žinovė, bet ir puiki pedagogė. Per eilę dešimtmečių įvyko daug pokyčių, o gilios tradicijos sudarė prielaidas praktinės, mokomosios ir mokslinės veiklos integracijai dabartinėje klinikoje.

 

 

Tikslai:

  • užtikrinti kvalifikuotas, savalaikes ir prieinamas laboratorinės diagnostikos paslaugas, atitinkančias pacientų ir gydytojų lūkesčius, ligų diagnostikos, jų eigos, gydymo efektyvumo vertinimo bei prevencijos tikslais;
  • užtikrinti laboratorinės medicinos srities mokslo, žinių ir inovacijų sklaidą studentams, gydytojams, laboratorinės medicinos, kitų sričių specialistams, o taip pat ir plačiąjai visuomenei.

 

Uždaviniai:

  • teikti kokybiškas laboratorines paslaugas;
  • diegti, vykdyti ir nuolat gerinti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą tarptautiniu mastu pripažintais kokybės standartais;
  • dalyvauti išorinėse laboratorinių tyrimų vertinimo programose;
  • laiku, kompetentingai ir konfidencialiai suteikti laboratorinės diagnostikos paslaugas – užtikrinti pakankamą tyrimų spektrą ir jų atlikimą, bei teikti konsultacijas tyrimų užsakymo, rezultatų vertinimo ir interpretacijos klausimais, atsižvelgiant į konkrečią klinikinę situaciją;
  • bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais sprendžiant su laboratorine medicina susijusius klausimus ir problemas;
  • užtikrinti aukštą mokomosios veiklos kokybę rengiant studentus, magistrantus, rezidentus, doktorantus ir medicinos specialistus, dalyvauti rengiant laboratorinės medicinos specialistus ir mokslininkus;
  • užtikrinti mokslinės veiklos aktyvumą ir jos indėlį vykdant tarpdisciplininius mokslo darbus.

 

Klinikinė veikla

Laboratorinės medicinos klinikos praktinė veikla vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos normatyviniais dokumentais ir tarptautiniu standartu “LST EN ISO 15189:2013 Medicinos laboratorijos. Ypatingieji kokybės ir kompetencijos reikalavimai. (Medical laboratories – particular requirements for quality and competence (EN ISO 15189:2012)”.

 

Studijos

Laboratorinės medicinos klinikos darbuotojai aktyviai dalyvauja studijų procese, rengiant būsimuosius gydytojus, medicinos biologus, kitus laboratorinės diagnostikos specialistus. Podiplominių tobulinimosi kursų klausytojams skaitomos paskaitos, vedami praktiniai užsiėmimai, tokiu būdu keliama dalyvių (įvairių sričių specialistų) kvalifikacija.

 

Magistrantūros studijų programos:

  • Medicina (4–6 studijų metais klinikinių modulių sudėtyje dėstomi klinikinės laboratorinės diagnostikos klausimai)
  • Laboratorinės medicinos biologija

 

Rezidentūros studijų programos:

  • Laboratorinė medicina
  • Alergologija ir klinikinė imunologija (dalykas – Klinikinė laboratorinė diagnostika)
  • Infekcinės ligos (dalykas – Klinikinė laboratorinė diagnostika)
  • Hematologija (dalykas – Klinikinė laboratorinė diagnostika)
  • Reumatologija (dalykas – Klinikinė laboratorinė diagnostika)

 

Bakalauro studijų programos:

  • Medicininė ir veterinarinė genetika (2 studijų metais dėstomas Klinikinės chemijos dalykas)
  • Medicininė ir veterinarinė biochemija (3 studijų metais dėstomi Hematologijos ir hemostazės bei Klinikinės chemijos dalykai)

 

Mokslinė veikla

  • Bakterijų patogeniškumo veiksnių ir jų įtakos ligos eigai paieška.
  • Hemostazės ir hematoonkologinių sutrikimų etiologija, diagnostika ir patogenezės mechanizmų paieška.

 

Projektinė veikla

Projektas ,,Acinetobacter baumannii (A. baumannii) atsparumo antibiotikams mechanizmų ir rizikos veiksnių paieška

 Projekto tikslas – įsisavinti A. baumannii atsparumo antibiotikams ir atsparumo mechanizmų nustatymo metodologijas, vertinimo kriterijus bei nustatyti gydymui skiriamų antibiotikų įtaką atsparių padermių selekcijai.

 Acinetobacter genties bakterijos prieš keletą metų laikytos sąlygiškai nepatogeniškomis, pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių hospitalinių infekcijų sukėlėju Europoje ir pasaulyje. Šiuolaikinėse gydymo įstaigose gydant daug rizikos veiksnių turinčius, imunosupresijos būklės pacientus, dažnai skiriami plačiausio spektro antibiotikai. Todėl tampa vis sunkiau išvengti daugumai antibiotikų atsparių bakterijų padermių išsivystymo.

Darbo tema: Acinetobacter baumannii (A. baumannii) atsparumo antibiotikams mechanizmų ir rizikos veiksnių paieška.

Darbo tikslas: Įsisavinti A. baumannii atsparumo antibiotikams ir atsparumo mechanizmų nustatymo metodologijas, vertinimo kriterijus  bei nustatyti gydymui skiriamų antibiotikų įtaką atsparių padermių selekcijai.

 Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

 

Projektas ,,Gimdos kaklelio intraepitelinių pakitimų ir Žmogaus papilomos viruso tipų sąsajos.

Projekto tikslas – įsisavinti gimdos kaklelio nuograndų citologinio tepinėlio atlikimo automatine sistema metodiką ir susipažinti su vertinimo pagal Bethesda sistemą (2014) kriterijais.

Persistuojanti ŽPV infekcija sukelia gimdos kaklelio vėžį tik nedideliam procentui moterų (Miranda PM, 2013). Kuo ilgesnis tam tikro ŽPV genotipo išlikimas organizme, tuo tikimybė, jog virusas išnyks, mažėja, o diagnozuoti ikivėžinę būklę – didėja. Todėl nepakanka nustatyti aukštos rizikos ŽPV tipų kolonizaciją, kiekvienu atveju labai svarbu nustatyti atskirą ŽPV genotipą ir įvertinti jo svarbą gimdos kaklelio vėžio išsivystymui.

Darbo tema: Gimdos kaklelio intraepitelinių pakitimų ir Žmogaus papilomos viruso tipų sąsajos.

Darbo tikslas: Nustatyti aukštos rizikos ŽPV  genotipus gimdos kaklelio  nuograndų mėginiuose bei įvertinti jų reikšmę intraepiteliniams pakitimams, vertinant remiantis Bethesda (2014) klasifikacija.

Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

 

Kontaktai