Klinikos

  • Akių ligų klinika

    LSMU Akių ligų klinika
    Adresas: Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326558
    Faksas: (8 37) 327064
    El.paštas: akiu.ligu.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovas prof. habil. dr. Vytautas Jašinskas

     

    Akių ligų klinikos  šaknys siekia 1922m., kada naujai įsteigtame Vytauto Didžiojo Universitete  prof. P.Avižonis įkūrė Akių ligų kliniką (AK). Nuo to laiko AK praėjo ilgą ir nelengvą evoliucijos kelią, kol tapo šiuolaikine akių ligų gydymo įstaigą. Akių klinikos vystymesi  ypatingas vaidmuo teko prof. E. Daktaravičienei (vadovavo akių ligų katedrai  iki 1986m.), kuri sukūrė puikią savo laikmečiui klinikinę bazę ir paruošė visą oftalmologų kartą.

    Pagrindiniai  Akių klinikos tikslai – savalaikė sudėtingų akių ligų diagnostika ir gydymas, jaunų  specialistų-mokymas ikidiplominėse ir podiplominėse studijose(studijos), dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose.

    Šiuo metu AK didžiausia akių ligų diagnostikos ir  gydymo įstaiga Lietuvoje. Kliniką sudaro  Akių konsultacinis- diagnostinis skyrius (vadovė prof. I. Janulevičienė) ir trys stacionariniai skyriai: Vaikų akių ligų skyrius (vad. dr. A.Gelžinis), Dienos chirurgijos skyrius (vad. Doc. D. Žaliūnienė) ir Suaugusiųjų akių ligų skyrius (vad. Doc. R.Žemaitienė). Siekiant giliau tobulintis atskirose oftalmologijos srityse  įsteigti sektoriai, apimantys pagrindines oftalmologijos kryptis: akies priekinio segmento mikrochirurgijos (vad. prof. V.Jašinskas),  vitrealinės chirurgijos (vad. gyd. A.Miliauskas), akių traumų (vad. dr. R. Gricius), bendrosios oftalmologijos(vad. doc. V. Barzdžiukas). Pagal atliekamų darbų apimtį akių konsultacinėje poliklinikoje kasmet registruojama  virš 60.000  apsilankynų,  stacionariniuose skyriuose gydoma virš  14.000 . pacientų.

    AK atliekamas intensyvus chirurginis darbas (kasmet atliekama virš 13.000 operacijų), platus operacijų spektras (kataraktos, glaukomos, ragenos, stiklakūnio, tinklainės, žvairumo chirurgija ir kt.). Čia operuojami sunkiausi ligoniai iš visos Lietuvos, pvz., per metus atliekama  virš 1000 tinklainės ir stiklakūnio operacijų. Čia koncentruojasi visi onkologiniai akių ligoniai; atliekamos ragenų persodinimo operacijos (2002m. įsteigtas pirmasis Akių donorinės medžiagos bankas Pabaltyjyje).

    Neatskiriama klinikos darbo sritis yra studijos: čia mokomi LSMU Medicinos Akademijos  studentai (apie 300 kasmet) ir oftalmologijos rezidentai (3 metų programa) iš Lietuvos ir užsienio. Aukščiausias podiplominių studijų lygmuo- doktorantūra. Nuo 1990m. AK mokslinius darbus  apgynė 18 disertantų. 

    Klinikos darbuotojai aktyviai dirba mokslinį darbą, sėkmingai vykdomi mokslinio darbo projektai:

    „Medicinos fizikos ir nanofotonikos aukštųjų studijų realizacija“ (ES struktūriniai fondai),

    „Įrodymais pagrįstų glaukomos diagnostikos ir gydymo metodų įdiegimas, taikant novatorišką neinvazinį intrakranijinio spaudimo bei akių kraujotakos rodiklių matavimą“ ( ES visuotinė dotacija)

    Į projektų darbą  sėkmingai įtraukiami rezidentai ir doktorantai.

  • Akušerijos ir ginekologijos klinika

    LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinika
    Adresas: Eivenių g. 2, Kaunas
    Tel.(8 37) 326827, 326927, 326701
    Faksas: (8 37) 327076
    El. paštas: akuserijos.ginekologijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai

    Akušerijos ir ginekologijos kliniką  įkūrė profesorius Pranas Mažylis 1922 m. Pirmaisiais įkūrimo metais klinika buvo įsikūrusi Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. 1942 metais ji buvo perkelta į naujai pastatytą  universitetinę ligoninę, o 1972 metais - specialiai suprojektuotą, atitinkančią tuomečius poreikius, Akušerijos ir ginekologijos klinikos pastatą.

    Šiandien Akušerijos ir ginekologijos klinika yra pirmaujantis perinatologijos ir ginekologinės chirurgijos centras. Tai yra trečio lygio gydymo centras, priimantis pacientes iš visos Lietuvos. Kliniką sudaro Moterų konsultacija, Gimdymo, Nėščiųjų priėmimo, Akušerijos ir Ginekologijos skyriai. Kiekvienas jų savo ruožtu skirstomas į sektorius, kurių kiekvienas specializuojasi tam tikroje srityje.

    Akušerijos ir ginekologijos klinika yra svarbi Universitetinės ligoninės struktūroje. Ji yra didžiausias Lietuvoje tretinio lygio gydymo,  mokymo bei mokslinių tyrimų akušerijoje ir ginekologijoje centras.

    Kiekvienais metais apie 350 studentų iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlieka jų bakalauro studijų klinikinę dalį mūsų klinikoje. Vykdomi mokymai ir kursai ne tik vietiniams gydytojams, bet klinika visuomet atvira lankytojams - specialistams iš kitų šalių, ypač iš rusiškai kalbančių šalių - posovietinio Kazachstano, Tadžikistano, Azerbaidžano. Jau tapo tradicija įvairioms žinomoms valdžios institucijoms kviesti Akušerijos ir ginekologijos klinikos specialistus skaityti paskaitas vietiniuose ir tarptautiniuose susitikimuose.

    Klinika yra įvairių mokslinių tyrimų projektų dalyvė, daugelis specialistų dirba kaip konsultantai doktorantams.  

    Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys yra šios: didelės rizikos nėštumas ir gimdymas, ginekologijos ir onkoginekologijos ligų gydymo būdai, jų diagnozavimas ir optimizavimas, nauji metodai diagnozuojant ir gydant endometriozę.

    Prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė
    Klinikos vadovė

    Tel. (8 37) 327132
    El. paštas: ruta.nadisauskiene@gmail.com
    Kabineto Nr. 204

    Lekt. Sonata Barilienė
    Studijų koordinatorė
    Tel. (8 37) 326 591
    El. paštas: sonatabariliene@yahoo.com

    Ieva Kačiušytė, Brigita Maženytė, Vanda Grabauskienė
    Studijų administratorės
    Tel. (8 37) 326 994
    El. paštas: kaciusyte.i@gmail.com; bmazenyte@gmail.com
    Kabineto Nr. 402

    Akušerijos skyrius

    Nėštumo ir ekstragenitalinių ligų sektorius
    doc. dr. Vladas Gintautas
    Vadovas
    Tel. (8 37) 326643
    El.paštas: vladas.gintautas@gmail.com

    lekt. Vytautas Abraitis,  asist. Milda Jaržemskienė, doc. Vladas Gintautas,  asist. Gitana Ramonienė

    ( tel. 8-37 326498 )                                       

    Sektoriuje yra tiriamos ir gydomos pacientės, sergančios cukriniu diabetu, gestaciniu diabetu, kitomis nėštumą komplikuojančiomis ligomis (širdies ir kraujagyslių, inkstų, skydliaukės, plaučių), esant daugiavaisiam nėštumui ir jo komplikacijoms, atliekami visi šiuolaikiniai vaisiaus būklės tyrimai, sudaromas nėštumo ir gimdymo priežiūros planas, pateikiamos išsamios rekomendacijos. Vaisiaus hipotrofijos ir užsitęsusio nėštumo atveju atliekami nuoseklūs vaisiaus būklės tyrimai (kartiotokograma, ultragarsinis tyrimas ir doplerometrija). Diagnozavus dvynių transfuzijos sindromą ir atlikus pradinį ištyrimą, organizuojamas nėščiųjų siuntimas į kitas Europos ligonines lazeroterapijai. Sėdmenų pirmeigos atvejais atliekamas išorinis vaisiaus apgręžimas. Moterys su minėtomis patologijomis ir jų naujagimiai prižiūrimos ir po gimdymo. Studentai ir rezidentai turi galimybę susipažinti su nėščiųjų priežiūros ir gydymo ypatumais, vaisiaus būklės tyrimais ir jų interpretacija, vizituoja pacientes iki ir po gimdymo, dalyvauja bendrose vizitacijose, cezario pjūvio operacijose. Gydytojai rezidentai mokomi ir prižiūrimi patyrusių gydytojų turi galimybę atlikti daugumą nėščiosios ir vaisiaus būklės tyrimų, dalyvauti gydymo procese.

     

    Nėštumo patologijos sektorius

    doc. dr. Regina Mačiulevičienė
    Vadovė
    El. paštas: reginamaciuleviciene@gmail.com

    asist. Viktorija Tarasevičienė,  doc. Regina Mačiulevičienė, asist. Nijolė Zubruvienė,

    asist. Dalia Česnavičienė (tel. 8-37 326627)

    Sektoriuje yra gydomos pacientės, sergančios hipertenzinėmis nėščiųjų būklėmis, rezus izoimunizacija, esant kraujavimui nėštumo metu, vaisiaus augimo sulėtėjimui, daugiavaisiam ar užsitęsusiam nėštumui, sėdyninei vaisiaus pimeigai. Didelė dalis pacienčių čia yra prižiūrimos kartu su jų naujagimiais po gimdymo. Studentai ir  rezidentai  dirbdami šiame sektoriuje turi galimybę išmokti  ištirti ir sudaryti gydymo bei stebėjimo planus didelės nėštumo rizikos pacientėms, vertinti vaisiaus būklę, analizuojant kardiotokografijos, echoskopijos  duomenis ir doplerometrinius vaisiaus bei placentos kraujotakos tyrimus. Studentams, rezidentams, podiplominių kursų dalyviams sudaromos sąlygos ne tik dalyvauti nėščiosios ir vaisiaus ištyrimo, klinikinės diagnozės nustatymo bei gydymo procese, pagimdžiusių motinų ir jų naujagimių priežiūroje, bet ir  stebėti bei asistuoti atliekant planines cezario pjūvio operacijas ar kitas akušerines procedūras.

     

    Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektorius

    doc. dr. Meilė Minkauskienė
    Vadovė
    Tel. (8 37) 326521 email: meileminkauskiene@gmail.com

    lekt. Tomas Biržietis, doc. Meilė Minkauskienė, lekt. Kristina Jarienė (tel. 8-37 326517) 

     

    Sektoriuje dirba docentas ir du lektoriai, kuriems padedant studijuoja akušerijos ir ginekologijos bei šeimos rezidentai, klinikinius įgūdžius įgyja studentai, studijuojantys LSMU ir kituose universitetuose bei atliekantys klinikinę praktiką pagal mainų programas. Vadovaujant sektoriuje dirbantiems dėstytojams, studentai ir rezidentai atlieka mokslinius darbus priešlaikinio gimdymo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo, infekcijos akušerijoje ir ginekologijoje ir kitomis temomis.

     

    Gimdymo skyrius

    doc. dr. Mindaugas Kliučinskas
    Vadovas
    Tel. (8 37) 326621 
    El.paštas: mindaugas.kliucinskas@kaunoklinikos.lt

    doc. Mindaugas Kliučinskas, lekt. Eglė Drejerienė,  asist. Ona Černiauskaitė,  asist. Laima Bagušytė,

    Vitalijus Černius, Marija Butylkina, Loreta Karoblienė  (tel. 8-37 326623)

    LSMUL Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriuje gimdo moterys esant mažai ar didelei rizikai. Skyriuje yra septynios saugią ir jaukią aplinką užtikrinančios gimdymo palatos, operacinė skubioms cezario pjūvio operacijoms ar kitoms būtinoms operacijoms. Greta Gimdymo skyriaus yra Naujagimių intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrius. Tai sudaro sąlygas gimdyti jaukioje, vienai šeimai skirtoje aplinkoje, esant mažai rizikai, o didelės rizikos atveju, užtikrinti skubią ir maksimaliai kompetetingą ir saugią pagalbą gimdančiąjai, vaisiui ar naujagimiui.

    LSMU ir kitų medicinos mokymo institucijų studentams Gimdymo skyriuje sudarytos sąlygos susipažinti ir sužinoti apie gimdymus, esant mažai rizikai (prižiūrimus tik akušerių) bei didelei rizikai (prižiūrimus specialistų komandos). Šiame skyriuje yra galimybė pamatyti ir pasijusti komandos nariu. Gimdančiai šeimai sutikus, sudaroma galimybė vienam studentui stebėti gimimo procesą, asistuoti šeimai ir personalui.

    Svarbiausia, kad studentams sudarytos sąlygos pamatyti, kaip teorinės žinios sudera su praktika.

                                                      

    Ginekologijos skyrius

    Onkoginekologijos sektorius

    prof. dr. Daiva Vaitkienė
    Vadovė
    Tel. (8 37) 326875
    El.paštas: vaitkiene.daiva@gmail.com

    lekt. Adrius Gaurilčikas, doc. Arnoldas Bartusevičius, prof. Daiva Vaitkienė,  Ričardas Augustis,

    doc. Saulius Paškauskas, doc. Eimantas Švedas, asist. Dovilė Paulauskienė, asist. Aurelija Janušaitienė

    Onkoginekologijos sektoriuje ikivėžinėmis ligomis ir vėžiu sergančios pacientės tiriamos ir gydomos naudojant naujausius diagnostikos metodus bei minimaliai invazines operacines technikas.

    Šiame sektoriuje studijuojantys supažindinami su  ginekologinio vėžio bei ikivėžinių susirgimų (gimdos kaklelio displazijų, gimdos ir kiaušidžių neoplazijų) diagnostika ir gydymu. Studijuojantys ir besistažuojantys gydytojai turi galimybę aktyviai dalyvauti pacientų tyrimo ir gydymo procese -  ne tik stebėti operacijas, bet ir asistuoti operacijų metu patyrusiems specialistams. Mokymo metu besimokantys turi galimybę dalyvauti kas savaitiniuose tarpdisciplininiuose pacientų aptarimuose, kuriuose dalyvauja patologai, onkologai, chemoterapeutai, radioterapeutai, radiologinės diagnostikos ir kiti specialistai, aptariami ne tik sudėtingi reti ir komplikuoti klinikiniai atvejai, bet ir sudaromas kiekvienos onkologine liga sergančios moters gydymo bei stebėjimo planas. Onkoginekologijos sektoriuje studijuoja ir žinias gilina studentai, rezidentai, podiplominių kursų ir individualių stažuočių dalyviai.

     

    Mikroinvazinės ir plastinės ginekologijos sektorius

    doc. dr. Dalia Regina Railaitė
    Vadovė
    Tel. (8 37) 327169 
    El.paštas: drailaite@yahoo.com

    doc. Dalia Regina Railaitė,  prof. Laima Maleckienė, doc. Eglė Barčaitė

    Mikroinvazinės ir plastinės ginekologijos sektoriuje gydomos pacientės sergančios labai įvairia ginekologine patologija.  Specifinė sektoriaus sritis – dubens  dugno disfunkcijos, pasireiškiančios lyties organų slinkimu bei šlapimo nelaikymu, gydymas. Studentai gali pamatyti pacienčių, su gimdos ir makšties iškritimu, ištyrimą bei chirurginį gydymą, o taip pat įvairias šiuolaikines šlapimo nelaikymą koreguojančias operacijas. Sektoriuje taip pat atliekamos minimaliai invazinės laparoskopinės ir histeroskopinės operacijos dėl  daugelio ūmių  bei lėtinių lyties organų  ligų. Studentai gali pamatyti endoskopines gimdos miomų, polipų, kiaušidžių cistų, negimdinio nėštumo bei kitas diagnostines ir gydomąsias operacijas.

     

    Reprodukcinės funkcijos sutrikimų sektorius

    doc. dr. Valdemaras Kruminis
    Vadovas
    Tel. (8 37) 327193
    El paštas: valdemaras.kruminis@kaunoklinikos.lt

    doc. Valdemaras Kruminis, asist. Nijolė Varanavičienė,  lekt.  Ingrida Mockutė  (tel. 8-37 326181 )

    Moters reprodukcinės sveikatos sutrikimų sektoriuje gydoma esant mėnesinių ciklo sutrikimams bei anomaliniam kraujavimui iš gimdos nuo paauglystės iki premenopauzės amžiaus, esant vaisingumo sutrikimams  bei pagalbinių vaisingumo technologijų komplikacijoms,  esant nėštumo ankstyvaipatologijai ( negimdinis, nesivystantis, savaiminis perisleidimas, trofoblastinė liga). Yra galimybė įgyti minėtos diagnostikos bei diferencinės diagnostikos žinias. Įsisavinti diagnostikos bei gydymo tiklsu atliekamų manipuliacijų bei endoskopinių ( histeroskopija, laparoskopija) operacijų metodikas.

    Sepsinės ginekologijos sektorius

    prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė
    Vadovė
    Tel. (8 37) 326701
    El.paštas: ruta.nadisauskiene@gmail.com

    asist. Heraldas Stankevičius, prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė,  asist. Dalia Virginija Butautienė,

    lekt. Sonata Barilienė (tel.8-37 326591)

    Septinės ginekologijos sektoriuje gydomos pacientės sergančios dubens uždegimine liga, ginekologinės kilmės peritonitu bei sepsiu, esant infekcinėms komplikacijoms po gimdymo.

    Studentams sektoriuje sudarytos puikios galimybės dalyvauti šių pacienčių ištyrimo bei gydymo procese, stebėti tarpdisciplininį bendradarbiavimą su gydytojais chirurgais, mikrobiologais, echoskopuotojais, intervenciniais radiologais ir kt. Šio sektoriaus išskirtinis bruožas – ligų diagnostika pagal griežtus klinikinius kriterijus ir gydymas adekvačia antibiotikoterapija. Sergančios gimdyvės turi puikias sąlygas gydytis ir, padedant artimiesiems, prižiūrėti sveikus naujagimius. Greta konservatyvaus gydymo atliekama ir daug operacinių intervencijų, kuriose patyrusiems gydytojams asistuoja rezidentai, stebėti operacijas sudarytos sąlygos studentams bei būsimiems šeimos gydytojams-rezidentams.

     

    Moterų konsultacija

    doc. dr. Rosita Aniulienė
    Administratorė
    Tel. (8 37) 326929
    El.paštas: rosita.aniuliene@kaunoklinikos.lt

    lekt. Ingrida Basevičienė, lekt. Virginija Vanagienė, asist. Rūta Armaitienė,  asist. Laima Vaidotienė, doc. Rosita Aniulienė, doc. Daiva Simanavičiūtė, asist. Eglė Machtejevienė, asist. Regina Norkienė

    LSMU  KK  MK teikia 3 lygio specializuotą  konsultacinę  pagalbą  onkoginekologijos, rizikingų nėštumų, nevaisingumo, endokrininės ginekologijos, uroginekologijos srityse.Taip  pat atliekamas antenatalinis  genetinis  ištyrimas, teikiama skubi neatidėliotina pagalba. Per  metus  44 gydytojai pakonsultuoja  apie  30.000 pacienčių, atlieka  apie  1800 ambulatoriniu operacijų. Čia mokosi, įgyja  praktikinius  įgūdžius  akušerijos  ginekologijos, šeimos  medicinos, dermatovenerologijos specialybių  rezidentai, tobulinasi gydytojai. Studentai  iš  ambulatorinių kortelių renka  medžiagą  SMD darbams.

  • Anesteziologijos klinika

    LSMU Anesteziologijos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326221,
    Faksas: (8 37) 326371,
    El. paštas anesteziologijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Pagrindiniai anesteziologijos  klinikos tikslai:

    1. Rengti aukštos kvalifikacijos anesteziologijos reanimatologijos specialistus  tobulinant tradicinius bei diegiant naujus dėstymo metodus, vykdant, aktualius mokslinius tyrimus ir veiksmingą praktinę anesteziologinę- reanimatologinę veiklą.
    2. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sėkmingai diegiant naujausias diagnostikos ir gydymo technologijas, siekiant teikti kuo daugiau moksliniais įrodymais pagrįstų medicinos paslaugų.

     

    Anesteziolgijos - klinikos uždaviniai:

    1. Organizuoti ir vykdyti studijas ir mokslinius tyrimus.
    2. Rengti studijų planus ir programas, dėstomų dalykų programas ir specializacijų planus.
    3. Kaupti mokslui ir studijoms reikalingą aparatūrą ir įrangą.
    4. Rengti vadovėlius, mokslinius straipsnius, mokymo knygas ir kitas studijų bei mokslo priemones.
    5. Užtikrinti nuolatinį akademinio ir mokslinio fakulteto personalo kvalifikacijos atitikimą šiuolaikiniams universitetiniams reikalavimams.
    6. Garantuoti anesteziologijos specialistų rengimo programų kokybę, užtikrinant jos atitikimą Europos Sąjungos ir nacionaliniams kokybės kriterijams.
    7. Dalyvauti teikiant aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, diegiant naujus diagnostikos ir gydymo metodus.

     

    Pedagoginė veikla

    Anesteziologijos klinika yra LSMU mokomoji bazė, kurioje  vyksta visų pakopų studijų procesas (vientisosios, laipsnio nesuteikiančios (rezidentūros), trečios pakopos (doktorantūros) studijos), gydytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimas.

    Mūsų klinikoje studijuoja įvairių kursų ir fakultetų studentai:

    • Medicinos fakulteto V kurso studentai studijuoja anesteziologiją (studijų koordinatoriai - doc. Danguolė-Česlava Rugytė, doc. Diana Bilskienė)
    • Slaugos fakulteto II ir IV kursų studentai – anesteziologiją (studijų koordinatorė asist. Laima Juozapavičienė, assist. Milda Švagždienė)
    • Odontologijos fakulteto III kurso studentai studijuoja anesteziologiją, reanimaciją (studijų koordinatorė doc. Jūratė Gudaitytė)
    • SMD anesteziologijos būrelis (koordinatorė doc. Jūratė Gudaitytė.)

    Studijų metu studentai supažindinami su bendrosios anestezijos samprata, pagrindiniais šiuolaikiniais anestezijos metodais, skausmo fiziologija ir patofiziologija, skausmą malšinančių vaistų klinikine farmakologija. Studentai siekiantys gilesnių anesteziologijos praktinių ir mokslinių žinių, gali prisijungti prie SMD anesteziologijos būrelio.

    Anesteziologijos klinika kartu su Intensyviosios terapijos klinika 4 metų trukmės rezidentūros studijų metu rengia gydytojus anesteziologus-reanimatologus. Anesteziologijos -reanimatologijos specialybės rezidentūroje mokosi 61 gydytojai.
    Dirbdami klinikinį darbą Anesteziologijos klinikoje gydytojai rezidentai susipažįsta su pagrindiniais bendrinės ir regioninės anestezijos metodais, išmoksta teikti specializuotą anesteziologinę pagalbą ligoniams, operuojamiems dėl įvairios chirurginės patologijos. Rezidentūros metu rezidentai turi savarankiškai atlikti 450 - 500 anestezijų įvairiomis metodikomis.  Anesteziologijos klinikos gydytojai anesteziologai - reanimatologai dalyvauja gydytojų rezidentų mokymuose. Anesteziologijos klinikos pedagogai yra ir rezidentų vadovai.

     

    Mūsų klinikoje studijuoja 8 doktorantai, kurie vykdo mokslinius darbus šiomis temomis:

    • Ūmaus nudegimo skausmo gydymo optimizavimas (doktorantė - Laima Juozapavičienė)
    • Priešoperacinė sedacija vaikams veido žandikaulių chirurgijoje (doktorantė - Lina Kalibatienė);
    • Pooperacinio skausmo malšinimo metodų įtaka ūmiam bei lėtiniam skausmui ir ankstyvai kelio sąnario funkcijai po pilno kelio sąnario endoprotezavimo operacijos  (doktorantas - Janis Zinkus);
    • Skirtingų bupivakaino ir levobupivakaino koncentracijų įtaka epidurinio gimdymo skausmo malšinimo veiksmingumui (doktorantė - Vilda Baliulienė);
    • Biocheminių žymenų ir hemodinamikos rodiklių palyginamoji vertė prognozuojant ūminio širdies nepakankamumo baigtis (doktorantas - Linas Pieteris);
    • Naujagimių ir kūdikių smegenų oksimetrija ir nervų ląstelių pažeidimo markerių kitimas perioperaciniu laikotarpiu (doktorantė - Ilona Šuškevičienė);
    • Kraujotakos pokyčiai pacientams, operuojamiems dėl anorektalinės patologijos mažos vietinių anestetikų dozės spinalinėje anestezijoje litotomijos arba lenktinio peilio padėtyje (doktorantė - Jurgita Borodičienė);
    • Vaikų po krūtinės ląstos operacijų sisteminės ir regionines analgezijos būdų įvertinimas (doktorantė - Laura Lukošienė).

    Anesteziologijos klinikoje vykdomi šie tobulinimosi kursai gydytojams anesteziologams-reanimatologams:

    •                    KMU403 Inhaliacinės anestezijos taikymai

    •                    KMU028 Praktinės procedūros ir monitoravimas anesteziologijoje

    •                    KMU570 Vaikų anestezija ir pooperacinio skausmo malšinimas

    •                    KMU032 Aktualūs bendrosios anestezijos klausimai

    •                    KMU033 Rinktiniai periopercinės medicinos klausimai

    •                    KMU034 Pooperacinio skausmo malšinimas

    •                    KMU027 Lydimoji patologija ir anestezija

    •                    KMU029 Regioninė anestezija

    •                    KMU026 Akušerinė anesteziologija

    •                    KMU030 Urgentinė anesteziologija

    •                    KMU473 Neuroraumeninė blokada: dabartinė klinikinė praktika ir perspektyvos

    •                    KMU482 Anesteziologijos naujovės

    •                    KMU483 Bendrosios anestezijos naujovės

    •                    KMU484 Anesteziologinės stebėsenos aktualijos ir naujovės

    •                    KMU485 Rinktiniai perioperacinės medicinos klausimai (išvažiuojamieji)

    •                    KMU568 Europos anesteziologų draugijos (Edukacijos komiteto) kursai

    •                    KMU569Medicininė simuliacija anesteziologijoje ir intensyviojoje terapijoje

     

    Klinikose vyksta naujų informacinių technologijų diegimas (koordinatorius Linas Pieteris). Įdiegtas rezidentų darbo veiklos dienynas “Log-book”.  Didžiulis pasiekimas įvyko 2012m birželio 26 dienos kai senato nutarimu buvo įsteigtas Anesteziologijos klinikos Simuliacijos centras (vadovas. Arūnas Gelmanas). Tai puiki galimybė tobulinti praktinius įgūdžius. Anesteziologijos klinikoje yra Europos anesteziologijos draugijos Edukacinio komiteto (angl. - CEEA).  Lietuvos regioninis centras, vykdantis visas Europos anesteziologijos patvirtintas programas. Nuo 2011-2012 metų Anesteziologijos klinika bendradarbiauja su Londono Queen's ligoninės, Gento ligonine Belgijoje ir Danijos simuliacijos institute. Šio bendradarbiavimo dėka mūsų gydytojai ir rezidentai turi galimybę vykti į stažuotes užsienyje.

     

    Apie kliniką

    Centrinis anesteziologijos skyrius teikia specializuotą anesteziologinę pagalbą 9 chirurginių skyrių (bendrosios chirurgijos, koloproktologijos, vaikų, veido-žandikaulių, ausų, nosies gerklės ligų, urologijos ir brachiterapijos, ortopedijos-traumatologijos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos) ir Lietuvos Oftalmologijos centre, esančiame Kauno klinikų Akių ligų klinikoje, operuojamiems pacientams bei ligoniams atliekant tyrimų metu pagalbiniuose kabinetuose – bronchologijos, endoskopijų kabinetuose, Skausmo gydymo poskyryje atlieka skausmą malšinančias procedūras.

    Skyriuje dirba 48 specializuoti gydytojai anesteziologai-reanimatologai ir 76 anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos ir 10 pagalbinių darbuotojų.

    Anestezijai naudojami šiuolaikiniai anestetikai. Anestezijos metu monitoruojamas anestezijos gylis naudojant entropijos įrenginius, miorelaksacija kontroliuojama naudojant raumenų stimuliatorius. Plačiai taikoma centrinė regioninė anestezija bei periferinių nervų rezginių blokados.

    Nuo 2005 m. Centrinio anesteziologijos skyriaus padalinyje pradėjo funkcionuoti dviejų palatų ir 21 lovos Intensyvaus stebėjimo poskyris (reanimacija RI-1, RII), kur 24 val. sekami ir nuskausminami pacientai, naudojant epiduralinę, intraveninę pastovią ar ligonio kontroliuojamą analgeziją, po operacijų iki visiškos būklės stabilizacijos.

    Plečiantis įvairiems chirurgijos profiliams, lygiagrečiai buvo tobulinami ir specializuotos anesteziologinės pagalbos metodai, atliekant sudėtingas kepenų, taip pat ir kepenų transplantacijos, trachėjos ir bronchų, inkstų persodinimo, radikalias rekonstrukcines urologines ir proktologines, sąnarių endoprotezavimo, mikrochirurgines, klausos grąžinimo operacijas. Per metus taikant įvairias anestezijos metodikas atliekama daugiau negu 30 000 anestezijų (naujagimiams, vaikams ir suaugusiems).

    Akušerijos-ginekologijos anesteziologijos skyrius teikia specializuotą anesteziologinę pagalbą operuojamoms ligonėms, sergančioms ginekologinėms ligomis bei gimdyvėms taikant bendrinę ar regioninę anesteziją. Nuskausminamos natūraliais takais gimdančios gimdyvės, taikant epidurinę analgeziją, ar kitus šiuolaikinius analgezijos metodus. Reanimacijoje I-1 ( R I-1 ) stebimos, slaugomos ir gydomos išoperuotos ginekologinio profilio ligonės ir gimdyvės. Gydomos gimdyvės, sergančios preeklampsija ar eklampsija.

     

    Neurochirurgijos anesteziologijos skyriaus gydytojai teikia specializuotą anesteziologinę pagalbą Mišrių traumų skyriaus ligoniams bei Neurochirurgijos klinikoje operuojamiems ligoniams dėl galvos ar stuburo traumų, auglių, kraujagyslių patologijos ir kitų šios srities chirurginių susirgimų. Skyriaus gydytojai dirba aštuoniose operacinėse ir pagalbiniuose kabinetuose. Neurochirurgijos anesteziologijos skyriaus gydytojai yra įvaldę bei atlieka įvairius bendrosios ir regioninės anestezijos metodus. Anestezijos atliekamos įvairių amžiaus grupių pacientams: tiek naujagimiams, tiek senyvo amžiaus ligoniams.

    Specializuota anesteziologinė pagalba užtikrinama 24val per parą.

    Istorija

    Anesteziologijos raida LSMU KK. Anesteziologijos pradininkai chirurgai. 1946 m. įkurta fakultetinės ir hospitalinės chirurgijos katedra (2 skyriai). Katedros vedėjas – Jaržemskas. Anestezija atliekama – naudojant atvirą kaukinę eterio narkozę, tik sudėtingoms operacijoms Pagrinde operacijos buvo atliekamos vietinėje infiltracinėje anestezijoje.1955 05 06 V. Mikalauskas  atliko pirmąją endotrachėjinę intubaciją piršto kontrolėje (be laringoskopo).1958 02 01 Klinikose SAM įsakymu įvesta gydytojo anesteziologo pareigybė, kur J. Gumauskas tapo pirmuoju anesteziologu, kuris pirmasis atliko  DPV automatiniu respiratoriumi SP-2. Atsiradęs DPV aparatas davė pradžią endotrachejinės anestezijos vystymuisi. 1958 – 1961 Urgentinės ir didžiosios operacijos buvo atliekamos bendroje anestezijoje su intubacija ir rankine Dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV). Įsteigtas Anesteziologijos skyrius. (vedėjas – J. Gumauskas), anesteziologinę pagalbą teikia jau 7 anesteziologai. 1975 m. Kauno medicinos institute įkurta Anesteziologijos - reanimatologijos katedra (vedėja prof. A. Lukoševičiūtė 1975-1997m.).1997 m. įkurta Anesteziologijos klinika, kurią sudarė centrinis, neurochirurgijos ir akušerijos-ginekologijos anesteziologijos skyriai. Įsteigus Anesteziologijos kliniką palaipsniui buvo diegiamos naujos anestezijos ir pooperacinio skausmo malšinimo metodikos, atliekamų anestezijų skaičius nuolat didėjo. Siekiant efektyviai taikyti anesteziologinę pagalbą – prieš ir po chirurginių intervencijų, Centrinio anesteziologijos skyriaus struktūra plėtėsi ir 2002 m. spalio mėn. pradėjo funkcionuoti Skausmo gydymo poskyris, 2005 m. gruodžio mėn. – Intensyvaus stebėjimo poskyris (12 lovų padalinys).

    Nuo 2005 m. gruodžio mėn. Anesteziologijos klinikos struktūrą papildė Kauno klinikos filialo Onkologijos ligoninės Anesteziologijos poskyris (vadovė gydytoja Irina Semakina).

    Anesteziologijos klinikoje 2009 metais dirbo 73 gydytojai anesteziologai-reanimatologai ir 122 anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos. Klinikos darbą koordinuoja administratorės Inga Tamošiūnienė, Aušra Geivelienė, Kristina Sederevičiūtė ir Ingrida Bielskienė.

  • Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika

    Apie kliniką

    LSMU Ausų,nosies ir gerklės ligų klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel.
    (8 37) 326862
    Faksas:  (8 37) 326431
    El.paštas: ANG.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai

    Istorinės aplinkybės lėmė, kad pirmoji Lietuvoje otorinolaringologijos katedra buvo įkurta Kaune. Tai įvyko tuomet, kai 1924 m. spalio 6 d. prof. P.Radzvickas Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto taryboje buvo išrinktas katedros vedėju ir ta proga perskaitė paskaitą “Adenoidų išaugos ir jų reikšmė gyvenime”. P.Radzvickas (1864-1931) klinikai vadovavo septynerius metus. Jo dėka buvo pradėti šiuolaikinės klinikos pagrindai – organizuotas ligonių gydymas, pedagoginis bei mokslinis darbas. Palyginti per trumpą laiką klinika sukaupė daug monografijų, specialybės žurnalų, įsigijo modernios aparatūros, chirurginių instrumentų, mokymo priemonių studentams. Prof. Zubkus (1898-1953) buvo antrasis klinikos vedėjas. 1933 m. jis apgynė medicinos daktaro disertaciją “Vaikų Waldeyero žiedas ir jo kitimai”. Pirmasis Lietuvoje pradėjo daryti bronchoskopijas ir ezofagoskopijas. 1939 m. buvo baigtos statyti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto klinikos, į kurias persikėlė ir Ausų, nosies, gerklės (ANG) ligų klinika. Jos reikmėms buvo išskirtos 55 lovos, patalpos ir įranga atitiko europinio lygio standartus. To laikmečio klinikoje dirbo A. Gasiūnas, J. Jankus-Jankevičius, L. Misevičius, P. Pakonavičius-Pakonaitis, O. Purtokaitė, J. Statkevičius, K. Vencius, S. Žilinskas. Daugelis iš jų vėliau buvo kviečiami steigti skyrius ir teikti praktinę pagalbą kituose Lietuvos miestuose. J.Zubkus 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Doc.S. Žilinskas (1891-1965) pradeda vadovauti klinikai 1944 m., J. Zubkui pasitraukus į Vakarus. Jį galima laikyti otoneurologijos pradininku Lietuvoje. Otoneurologinius tyrinėjimus 1956 m. S. Žilinskas apibendrino medicinos daktaro disertacijoje “Vestibiulinės ir klausos funkcijos sutrikimai gydant tuberkuliozinį meningitą streptomicinu”. Doc. S. Žilinsko pastangomis, 1957 m. įsteigiama respublikinė otorinolaringologų draugija. Jai S. Žilinskas pirmininkavo iki mirties. S. Žilinskas yra pirmojo 1964 m. lietuvių kalba išleisto originalaus vadovėlio “Ausų, nosies ir gerklės ligos” autorius. Doc. B. Gapanavičius Ausų, nosies, gerklės ligų katedrai vadovavo 1965-1972 m. 1963 m. jo apginta daktaro disertacija “Ligonių, sergančių angina, gydymo reikšmė reumato profilaktikai” nagrinėja anginų ir reumato ryšį. B. Gapanavičius pirmasis Pabaltijyje pradėjo atlikti stapedoplastikas ligoniams, sergantiems otoskleroze. Įvairiais aspektais nagrinėjo otosklerozės problemas, kurias vėliau apibendrino monografijoje, išleistoje emigracijoje. 1973 m. B. Gapanavičius išvyko gyventi į Izraelį. Otiatrinio darbo kryptys išryškėjo ir katedros darbuotojų mokslo darbuose – A. Akelaitytės daktaro disertacijoje “Vidinės ausies morfologinių pokyčių genezė dėl akustinės traumos poveikio” (1958), A. Kišono daktaro disertacijoje “Įvairios trukmės garsų pavartojimas vertinant klausos funkciją, kaip normą ir patologiją” (1966). Doc. A. Kišonas Ausų, nosies, gerklės ligų katedrai vadovavo 1972-1978 m. 1973 m. įkuriama 60 lovų ligoninė, kuri 1977 m. tapo specializuotu Ausų, nosies, gerklės ir klausos skyriumi. 1978 m. Ausų, nosies gerklės ligų katedra sujungta su Akių ligų katedra. Iki 1988 m. jai vadovavo prof. E. Daktaravičienė, o 1988-1990 m. – doc.V. Jašinskas. 1990 m. ANG ligų katedra tampa savarankiška. Jos vedėju paskiriamas doc. K. Povilaitis. 1990 V. Pivrikas apgina daktaro disertaciją “Vestibulinės sistemos periferinių pažeidimų diagnostika” (nostrifikuota kaip habilitacinis darbas). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vyksta daug reformų. Kauno Medicinos akademijoje kuriamos profilinės klinikos. 1991 m. atkurtos ANG ligų klinikos vadovu išrenkamas doc. K. Povilaitis. Klinikos darbuotojams atsiranda galimybės tobulintis užsienio klinikose, stiprėja klinikos materialinė bazė, priimami dirbti jauni, perspektyvūs gydytojai. 1994 m. klinikoje įkuriamas Tarptautinis audiologijos ir foniatrijos centras. 2006 m. ANG ligų klinikos vadovu išrenkamas profesorius, habil. dr. V. Ulozas.

    Šiuo metu Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika gali didžiuotis būdama didžiausia ir pažangiausia ANG ligų klinika Lietuvoje. Čia teikiamos aukštos kvalifikacijos medicininės paslaugos Lietuvos ir užsienio piliečiams. Klinikos gydytojai užtikrina aukščiausio lygio pagalbą Otologijos/Otoneurologijos, Endoskopinės sinusų ir kaukolės pamato chirurgijos, Galvos ir kaklo navikų gydymo, Veido plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, Fonochirurgijos srityse. Didelis dėmesys skiriamas Rijimo bei Miego sutrikimams diagnozuoti ir gydyti. Mūsų tikslas - išlikti geriausia ir pažangiausia ANG klinika teikiant gydymo paslaugas, ruošiant ir mokant rezidentus, dalyvaujant fundamentaliuose ir klinikiniuose tyrimuose, diegiant naujas bei inovatyvias tyrimų ir gydymo procedūras.

     

    Studijos

    Otorinolaringologijos studijose dalyvauja Medicinos ir Odontologijos fakultetų studentai. Pedagoginį klinikos personalą sudaro: profesoriai V.Ulozas, R.Pribuišienė,  I.Ulozienė, doc. S.Vaitkus, 5 lektoriai (dr.G.Alzbutienė, dr.T.Balsevičius, dr.M.Kašėta, dr.V.Liutkevičius, dr.S.Balseris) ir 8 asistentai. Kiekvienais metais paskaitose ir praktikos darbuose dalyvauja 30 Medicinos fakulteto grupių ir 15 Odontologijos fakulteto grupių.
    Otorinolaringologija yra Neuromokslų modulio, dėstomo medicinos studentams, šeštame kurse, dalis. Modulio trukmė - 3 savaitės. Medicinos fakulteto šešto kurso studentai savo žinias otorinolaringologijoje gali galinti dalyvaudami pasirenkamajame cikle.
    Odontologijos fakulteto studentams Otorinolaringologijos kursas dėstomas ketvirtame kurse.

     

    Dalyvavimas mokslo programose

    Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika dalyvavo įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose projektuose:

    • Europos Komisijos PECO projektas “Ankstyva vaikų klausos netekimo diagnostika”. 1995
    • Europos Komisijos Biomedicininių tyrimų programa “Naujagimių klausos pirminė patikra otoakustinės emisijos metodu”. 1997-1998
    • Tarptautinės telemedicinos  programa “Litmed”. 2001-2003.
    • Tarptautinis IT projektas “Baltic MedWeb 1“.  2002-2003
    • Tarptautini IT projektas “Baltic MedWeb 2”. 2004-2005.
    • Europos Komisijos 5BP projektas “Mobiliųjų telefonų potencialaus neigiamo poveikio klausai tyrimas” (QLK4-CT-2001-00150). 2002 -2004
    • Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos direktorato projektas “UTMS elektromagnetinių laukų ekspozicija: galimų pašalinių poveikių klausai tyrimas” (EMFnEAR).  2004-2007.

     

    Pastaruoju metu dalyvauta šiuose tarptautiniuose projektuose:

    • EUREKA projektas E!3681 “Automatinė gerklų ligų diagnostikos sistema INFOLARYNX“. 2006 -2009.
    • COST veikla 2103 „Pažangus balso vertinimas“. 2006-2011
    • Patologinio balso atpažinimas” bendradarbiaujant su IBM Haifa Research Lab; Izraelis. 2010-2012.
    • Papilomos viruso sukeltų balso sutrikimų genetiniai tyrimai” bendradarbiaujant su Allegheny-Singer Research Institute, Center for Genomic Sciences, Pitsburgo Universitas, JAV. Nuo 2010
    • Globali ŽPV-6 ir ŽPV-11 genomo įvairovė” bendradarbiaujant su Liublianos Universitetu, Slovėnija. Nuo 2012
    • Tarplątelinių nanotunelių formavimosi ypatybės” bendradarbiaujant su LSMU Kardiologijos instituto Ląstelių kultūrų laboratorija. Nuo 2012.
    • Aukšto tarptautinio lygio mokslinio tyrimo vykdymas balso akustinio signalo automatinio parametrizavimo, analizės ir klasifikavimo metodų kūrimo srityje, pasitelkiant užsienio mokslo ir studijų institucijas bei tobulinant tyrėjų ir kitų darbuotojų kompetencijas (BAS)“  VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-030.  2013.

     

    Kontaktai

     

  • Bendrosios chirurgijos klinika

    LSMU Bendrosios chirurgijos klinika
    Adresas: Josvainių 2, Kauno klinikinė ligoninė II aukštas
    Tel. (8 37) 306059
    Faksas: (8 37) 306066
    El. paštas: donatas.venskutonis@lsmuni.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovas prof. Donatas Venskutonis

    Klinikoje dirba 18 darbuotojų, 4 iš jų - pagalbinis personalas. Klinikoje dirba 1 profesorius, 1 docentas, 2 lektoriai, 10 asistentų (šeši iš jų - antraeilėse pareigose). Klinikoje dėstomas bendrosios chirurgijos pagrindų kursas MF studentams, chirurginių ligų kursas OF studentams, chirurginė slauga SF kurso studentams bei pirmoji pagalba MF,  OF ir VSF kursų studentams.  Medicinos fakultete įdiegus probleminį mokymąsi, bendrosios chirurgijos pagrindų  disciplina  paskirstyta  penkiose  2 ir 3 kurso modulių programose. Pagrindinis bendrosios chirurgijos pagrindų kursas dėstomas profesinės kompetencijos modulyje.

    Podiplominių studijų metu doktorantai ir rezidentai gali pasirinki jiems aktualias bendrosios chirurgijos  srities programas. Lietuvos gydytojams klinikoje organizuojami tobulinimosi kursai laparoskopinės chirurgijos, enterinės mitybos, ūminių pilvo chirurginių ligų bei išvaržų klausimais.

    Bendrosios chirurgijos klinikos klinikinė bazė – Kauno Klinikinės ligoninės chirurgijos skyrius su  abdominalinės chirurgijos, koloproktologijos, kraujagyslių bei pūlingos chirurgijos sektoriais. Skyriuje yra 45 lovos. Vienuolika klinikoje dirbančių gydytojų turi abdominalinio chirurgo, 6 – bendrojo chirurgo, 2 kraujagyslių chirurgo, 1 – koloproktologo ir 2- invazinio radiologo profesines kvalifikacijas. Klinikoje teikiama specializuota trečio lygio planinė ir neatidėliotina chirurginė pagalba sergantiems pilvo ertmės organų, koloproktologijos bei kraujagyslių ligomis. Atliekamos sudėtingos šių organų operacijos, tarp jų rekonstrukcinės storosios žarnos, laparoskopinės ir endoskopinės. Klinikoje gydomi ligoniai iš visos šalies. Didžioji jų dauguma yra iš Kauno miesto ir Kauno apskrities. Klinikoje per metus gydosi per 2000 ligonių, atliekama iki 2000 operacijų.

     

    Istorija

    Vadovaujantis KMA Tarybos posėdžio, įvykusio 1998 m. birželio 12 d. nutarimu, II chirurgijos klinika buvo sujungta su Bendrosios chirurgijos katedra ir įkurta nauja Bendrosios chirurgijos klinika. Jos vadovu 1998 m. gruodžio 18 d. konkurso tvarka buvo išrinktas doc.D.Venskutonis. Įvertinus viešųjų įstaigų Kauno 2-osios ir 3-osios klinikinių ligoninių chirurgijos vystymo perspektyvas ir sąlygas pedagoginiam procesui vykdyti, naujai įkurtos klinikos pagrindine baze pasirinkta Kauno 2-oji klinikinė ligoninė. Nuo 1999 m. rugsėjo mėn. klinika veikia tik Kauno 2-oje klinikinėje ligoninėje.

    Bendrosios chirurgijos klinikoje įvairiu laikotarpiu dirbo ir dirba: A.Adukauskas, dr.J.Andriuškevičius, G. Aukštakalnis, doc.J.Babravičius,  doc.S.Bradulskis, K.Balanaška, V.Daubaras, prof. J.Dauderys, J. Dobkevičius, P. Jonauskas, dr.J.Juočas, K.Kaminskas, doc.E.Kelbauskas, Č.Klimas, J.Kutkevičius, R.Minelga, A.Paršeliūnas, V.Pšemeneckas, prof. A.Purtokas, V.Ruseckas, R.Šiugžda, R.Šleivys, L.Urbanavičius, doc.V.Vaškelis, prof.D,Venskutonis, A.J.Venslauskas, G.Vislavičius, prof. V.Zykas.

     

    II chirurgijos klinikos ištakos - 1920 m. Vienas iš įkūrėjų ir pirmųjų chirurgijos disciplinos dėstytojų buvo Juozas Žemgulys. Pirmasis chirurginės katedros ir klinikos vedėjas buvo prof.H.Boitas (1922.07.21 – 1926.04.15). Jis dėstė operacinę chirurgiją, bendrąją chirurgiją ir chirurginę kliniką. Nuo 1926 iki 1939 katedrai ir klinikai vadovavo prof.A.Hagentornas. 1939 m. Medicinos fakulteto taryba reorganizavo chirurgijos katedrą į dvi: Fakultetinės chirurgijos (vedėjas prof.V.Kanauka) ir Hospitalinės chirurgijos (vedėjas prof.V.Kuzma) katedras. Fakultetinės chirurgijos katedra įsikūrė Raudonojo kryžiaus ligoninėje. 1945 m. katedra perkeliama į Kauno klinikas. Katedros vedėju paskiriamas doc.J.Jaržemskas, nuo 1961 m. - doc.J.Karaliūnas. 1971 m. Fakultetinės chirurgijos katedra iš Kauno klinikų perkeliama į Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę. Jos vedėju paskirtas doc.J.Platūkis. Nuo 1974 m. iki 1998m. Fakultetinės chirurgijos katedrai vadovavo prof.V.Zykas. 1982 m. katedra pavadinta II chirurgijos katedra, o nuo 1992 m. - II chirurgijos klinika.

    Fakultetinės chirurgijos katedroje – II chirurgijos klinikoje įvairiu laikotarpiu dirbo: A.Adukauskas,  doc. J.Babravičius,  doc. G.Barauskas, doc.D.Bumblys, doc. K.Jocius, A.Maštaras, doc.D.Pavalkis, doc. J. Platūkis, doc. A.Radavičius, doc.Ž.Saladžinskas, doc.Č.Sinkevičius, doc.A.Striukaitis, R.Šiugžda, doc.A.Tamelis, doc.D.Venskutonis, prof.R.Žebrauskas,

    Įvado į chirurgiją ir operacinės chirurgijos katedrai nuo 1922.07.01 3.5 mėn. vadovavo prof.J.Dzirnė. Atsistatydinus ir išvykus prof.J.Dzirnei, katedra prijungta prie chirurginės katedros ir klinikos (vedėjas prof. H.Boitas). 1945 m. Raudonojo Kryžiaus ligoninėje įkurta Bendrosios chirurgijos katedra. Jai 1945-1951 ir 1955-1974 m. vadovavo prof.T.Šiurkus. 1951-1955 m. Bendrosios chirurgijos katedros vedėju dirbo iš Maskvos atsiųstas prof.J.Odinovas. 1970 m. katedra perkelta į Kauno 3-ąją klinikinę ligoninę. Mirus prof.T.Šiurkui, katedros vedėju išrinktas doc.V.Vaškelis, dirbęs šį darbą nuo 1974m. iki 1986m. Toliau iki 1993m. katedrai vadovavo prof.A.Purtokas, 1993-1994 m. - doc.J.Pundzius, o nuo 1995 m. iki 1998 m. - vėl prof.A.Purtokas.

    Bendrosios chirurgijos katedroje įvairiu laikotarpiu dirbo: dr.K. Adamonis, dr.J.Andriuškevičius, dr.G.Bachmackis, dr.S.Bradulskis, dr.G.Česnauskas, prof.J.Dauderys, M.Dubinskas, A.Genys, A..Jacynas, J. Jocius, dr. J. Juočas, doc.E.Kelbauskas, V.Kondrackas, doc.R.Kuzmaitė, A.Liutkus, dr.I.Marchertienė, A.Mickys, I.Oleka,  doc.J.Platūkis, doc.S.Pranckevičius, V. Pšemeneckas, doc.J.Pundzius,  doc.A.Radavičius, doc.V.Steponavičius, doc.J.Šošas, prof.T.Šiurkus, doc.V.Vaškelis.

     

    Mokslinė veikla

    Mokslinio darbo tema: Ūminės chirurginės agresijos ypatumai ir jos prevencija senyviems pacientams  (kliniko morfologiniai tyrimai).

     

    Studijos

    Klinikoje dėstomas bendrosios chirurgijos pagrindų kursas MF studentams, chirurginių ligų kursas OF studentams, chirurginė slauga SF kurso studentams bei pirmoji pagalba MF,  OF ir VSF kursų studentams.  Medicinos fakultete įdiegus probleminį mokymąsi, bendrosios chirurgijos pagrindų  disciplina  paskirstyta  penkiuose  2 ir 3 kurso modulių programose. Pagrindinis bendrosios chirurgijos pagrindų kursas dėstomas profesinės kompetencijos modulyje

    Podiplominių studijų metu doktorantai ir rezidentai gali pasirinkti jiems aktualias bendrosios chirurgijos  srities programas. Lietuvos gydytojams klinikoje organizuojami tobulinimosi kursai laparoskopinės chirurgijos, enterinės mitybos, ūminių pilvo chirurginių ligų bei išvaržų klausimais.

     

    Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

    Bendrosios chirurgijos klinika bendradarbiauja su JAV Wayne valstijos universiteto medicinos mokykla (Detroitas), Austrijos (Graco), Belgijos (Gento), Danijos (Kopenhagos), Švedijos (Malmės, Lundo), Vengrijos (Szegedo), Vokietijos (Frankfurto, Haidelbergo) universitetų bei Lenkijos (Krokuvos, Bialystoko, Bydgošč) medicinos akademijų chirurginėmis klinikomis, Vokietijos (Bioblingeno) krašto ligonine, Lenkijos SPEN draugija. Daugelis klinikos darbuotojų yra vokiečių chirurgų, Europos chirurgų, Europos virškinamojo trakto chirurgų ir kitų draugijų nariai.

     

     

    Kontaktai

  • Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika

    LSMU Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika

    Adresas: A.Lukšos-Daumanto g. 6, Kaunas
    Tel. (8 37) 792512, (8 37) 792992
    Faksas: (8 37) 792512    
    El.paštas:  vaikstom@lsmuni.lt
    Kontaktai

    Tel.  (8 37) 411236
    El.paštas: julija.narbutaite@lsmuni.lt

    Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos tikslas – dalyvauti studentų odontologų ir burnos higienistų  rengime, atlikti mokslinius tyrimus bei teikti odontologinę pagalbą.

    Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika buvo įsteigta 1996m. KMA Rektoriaus įsakymu Terapinės odontologijos klinika reorganizuota  į dvi savarankiškas klinikas –  Dantų ir burnos ligų bei Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos kliniką. Tuo pačiu įsakymu Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos vadove paskirta  prof. dr.Simona Milčiuvienė. Nuo 2011 m. klinikos vadove tapo doc. dr. Julija Narbutaitė.

    Pagrindinė  mokslo veiklos kryptis – Žmogaus ekologija, sveikatos apsauga ir burnos ligų profilaktika.

    Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikoje studijuoja Odontologijos fakulteto odontologijos ir burnos higienos specialybės studentai. Vaikų odontologijos ir odontologinių ligų profilaktikos kursas dėstomas Odontologijos fakulteto odontologijos specialybės III - V kurso studentams, įvairios disciplinos I - IV kurso burnos higienos specialybės studentams. Klinikoje studijuoja taip pat ir odontologijos specialybės užsienio studentai.

    Klinikoje rengiami gydytojai rezidentai: vaikų dantų odontologo rezidentūra trunka tris metus. Vaikų odontologijos rezidentūroje gali studijuoti absolventai, baigę Odontologijos fakultetą ir pirminę rezidentūrą (internatūrą). Šiuo metu klinikoje studijuoja penki rezidentai. Baigusieji antrinę rezidentūrą įgyja gydytojo vaikų odontologo specialybę ir kvalifikacinę kategoriją.

    Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikoje studijuoja viena odontologijos mokslo krypties doktorantė, kuri atlieka mokslinius tyrimus ir rengia disertacijas pasirinkta moksline tema.

    Klinikoje gydytojai - vaikų odontologai konsultuoja visos Respublikos vaikus dantų ėduonies ir kitų burnos ligų, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos klausimais. Klinikoje teikiama I, II ir III lygių konsultacinė pagalba. Pirmo lygio odontologinės paslaugos teikiamos Kauno klinikų Šeimos klinikos mažiesiems pacientams. Klinikos gydytojai atlieka dantų sanacijas bendrinėje nejautroje pacientams iki 3 metų amžiaus ir negalią turintiems vaikams. Taip pat klinikoje dirbantys burnos higienistai  ir gydytojai vaikų odontologai atlieka odontologinių ligų profilaktikos procedūras.

    Klinikoje tobulinasi šalies bendros praktikos odontologai ir odontologai specialistai bei burnos higienistai. Gydytojams odontologams siūloma rinktis tokias tobulinimosi kursų temas:

      • Pieninių dantų ėduonies ir jų komplikacijų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos ypatumai.
      • Odontologinių ligų profilaktika.
      • Vaikų dantų traumos.
      • Nekariozinės dantų ligos.

    Burnos higienistams siūloma pagilinti žinias temoje „Odontologinių ligų profilaktika ir profesionali burnos higiena”.

    Klinika daugelį metų dalyvauja Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje, teikia konsultacinę pagalbą gydytojams odontologams rengiant įvairias burnos ligų profilaktikos programas. Klinikos specialistai yra Lietuvos Odontologų rūmų nariai, komisijų nariai, Lietuvos vaikų odontologų draugijos nariai, kurie teikia įvairius pasiūlymus odontologinės priežiūros srityje. Taip pat klinikoje dirbantys burnos higienistai yra Lietuvos burnos higienistų draugijos nariai. Klinikos darbuotojai palaiko bendradarbiavimo ryšius su įvairių Europos šalių odontologais ir mokslininkais.

     

    Nuotolinė mokymo programa - platforma „Geriausia patirtis burnos priežiūroje“

     

    Kontaktai

  • Chirurgijos klinika

    LSMU Chirurgijos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326566
    Faksas: (8 37) 326179
    El.paštas: chirurgijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai


     

    LSMU chirurgijos klinikos tikslas

    Atliekant mokslinius tyrimus bei diegiant jų rezultatus į praktiką, analizuoti ligų priežastis, vystymosi mechanizmus, teikti kvalifikuotą pagalbą pacientams, sergantiems chirurginėmis ligomis, mokyti ir ugdyti dorus, iniciatyvius, kvalifikuotus būsimuosius gydytojus.

     

     

    Uždaviniai:

    1. Dalyvauti moksliniuose - tiriamuose projektuose, aktyviai diegti moksliniais įrodymais pagrįstus tyrimų rezultatus klinikinėje praktikoje
    2.  Dalyvauti universiteto ikidiplominių ir podiplominių studijų programose, studijų procese taikyti pažangius mokymo metodus
    3. Teikti kvalifikuotą šiuolaikišką, saugią pagalbą pacientams, sergantiems chirurginėmis ligomis, nepriklausomai nuo jų rasės, lyties, tautybės, politinių ir religinių įsitikinimų.

     

    Chirurgijos klnikos sudėtyje yra du skyriai: Chirurgijos skyrius ir Krūties chirurgijos skyrius. Chirurgijos skyriuje funkcionuoja trys sektoriai:

    Hepatopankreatobiliarinės ir endokrininės chirurgijos (HPBE) sektorius,

    Minimaliai invazyvios ir gastrointestinalinės (MIG) chirurgijos sektorius,

    Koloproktologijos (KP) sektorius.

     

    LSMU Chirurgijos klinikos mokslo veiklos kryptys:

    Virškinimo sistemos navikinių ir uždegiminių ligų patogenezės, klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai; virškinimo sistemos chirurgijos indukuotų metabolizmo pokyčių klinikiniai tyrimai, klinikinės chirurgijos technologijų optrimizavimo tyrimai.

     

    Studijų programos:

    Klinikoje įdiegta probleminio mokymo sistema. LSMU Medicinos akademijos ketvirtojo kurso studentams Endokrinologijos ir endokrininės chirurgijos modulyje skaitomos endokrininės ir nutukimo chirurgijos paskaitos, vedami praktikos darbai.
    Medicinos akademijos penktojo kurso studentams Virškinimo organų sistemos patologijos modulyje studentai mokomi virškinimo sistemos ligų diagnostikos, chirurginių gydymo metodų taikymo principų. Skaitomos paskaitos, vedami praktikos darbai bei seminarai.
    Chirurgijos klinikoje mokomi ir studentai iš užsienio. Studentai iš Izraelio, Libano, Pakistano, Šri Lankos, Vokietijos, Ispanijos, Švedijos, Indijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Taivanio įgytas chirurgijos žinias pritaiko dirbdami savo šalyse arba Vakarų Europoje.

     

    Vykdomi moksliniai projektai:

    • „Nauji alimentarinio nutukimo gydymo aspektai“. Projekto partneris – LSMU Gastroenterologijos klinika.
    • „Nutukimo operacijų ekonominis efektas gydant II tipo cukrinį diabetą“. Projekto partneris - LSMU Endokrinologijos klinika.
    • „Žarnos kilpų ilgio įtaka svorio mažėjimui ir metaboliniams pokyčiams po skrandžio apylankos operacijos labai nutukusių pacientų grupėse“. Partneriai: Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Vaasa Centrinė ligoninė, Suomija.
    • „Biliopankreatinės kilpos ilgis ir diabeto eiga po skrandžio apylankos operacijų“.
    • „Pooperacinių pilvo sienos išvaržų gydymo metodų palyginimas. Perspektyvinis tyrimas“.
    • „Tumoro supresinių genų promotorių hipermetilinimo reikšmė kasos adenokarcinomos patogenezėje“. Projekto partneris – Eksperimentinės hematologijos ir transfuziologijos institutas, Bonos universitetas, Vokietija.
    • „Genomo pasikartojančių nukleotidų sekų DNR hipometilinimo kasos adenokarcinoma sergančiųjų kraujyje tyrimas“. Projekto partneris – Eksperimentinės hematologijos ir transfuziologijos institutas, Bonos universitetas, Vokietija.
    • „P.Vateri LINE-1 hipometilinimo esant skirtingoms histomorfologinėms formoms tyrimai“. Projekto partneris – LSMU Patologinės anatomijos klinika.
    • „Kepenų metastatinių navikų gydymo taktikos optimizavimas“.„Veiksnių, įtakojančių išgyvenamumą po radikalių operacijų dėl periampulinio vėžio, tyrimas“.

    Lietuvos mokslo tarybos finansuojami projektai:

    •  „Kasos žvaigždinių ląstelių aktyvumo ir redokso būsenos tyrimai“.
    •  „Kasos adenokarcinomos rezistentiškumo apoptozei ir chemoterapijai energetiniai, genetiniai ir epigenetiniai mechanizmai“.
    •  „Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys: mirštamumo, neįgalumo, gyvenimo kokybės tyrimas Lietuvoje“. Partneris – VU MF Chirurgijos klinika.
    •  „Naujų tiesiosios žarnos karcinomos prognozei bei gydymui svarbių molekulinių žymenų paieška“.

    Dalyvavimas tarptautinėse programose:

    • EOA (European Obesity Academy) tarptautinis tęstinis projektas, bendradarbiaujant su Stokholmo Karolinska institutu (Švedija).
    • Pancreas2000 - tarptautinė edukacinė ir mokslinė būsimų pankreatologų ruošimo programa.
    • Reguliarūs kasmetiniai tarptautiniai gydytojų tobulinimosi nutukimo chirurgijoje kursai „Laparoskopinė skrandžio apylanka“. Kursuose dalyvavo gydytojai is 13 Rytų ir Vidurio Europos šalių, Jungtinių Arabų Emyratų.
    • COST – Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programa mokslo ir technologijų srityje (European Cooperation in Science and Technology):
      • Veikla Nr. BM1204. „An integrated European platform for pancreas cancer research: from basic science to clinical and public health interventions for a rare disease“.
      • Veikla Nr. BM0907. „European Network for Translational Immunology Research and Education (ENTIRE): From immunomonitoring to personalized immunotherapy“.

    Rezidentūros programos, podiplominės studijos

    Klinika yra pagrindinė universiteto bazė, kurioje vykdomos Chirurgijos rezidentūros studijų ir Abdominalinės chirurgijos rezidentūros studijų programos. Kasmet podiplomines studijas baigia apie 10 gydytojų chirurgų ir abdominalinės chirurgijos gydytojų, kurie papildo Lietuvos chirurgų gretas.
    Chirurgijos klinikoje kasmet vyksta gydytojų tobulinimosi kursai, skirti tęstiniam chirurgų ir abdominalinės chirurgijos gydytojų kvalifikacijos kėlimui. Juose gydytojai iš kitų Lietuvos gydymo įstaigų susipažįsta su naujausių gydymo metodų taikymo praktinėmis galimybėmis ir rezultatais.

     

    Klinikinės veiklos kryptys

    Klinikoje gydomi visi chirurginėmis ligomis sergantys pacientai. Prioritetai: virškinimo trakto ir krūtų onkochirurgija, minimaliai invazinė virškinimo trakto ir bendroji chirurgija, endokrininė chirurgija.

     

    Kontaktai

  • Endokrinologijos klinika

    LSMU Endokrinologijos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 32 68 16
    Faksas: (8 37) 32 68 16
    El. paštas: endokrinologijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai

     

     

    Klinikos vadovė prof. Rasa Verkauskienė

    Tel. (8 37) 327049, el. paštas: rasa.verkauskienė@kaunoklinikos.lt

     

    Tikslai, uždaviniai, reikšmingi istorijos faktai

    Klinikos veiklos pagrindiniai uždaviniai: teikti endokrinologines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vykdyti endokrinologijos studijas, mokslinį darbą, organizuoti medicinos personalo kvalifikacijos kėlimą.

    Endokrinologija, kaip biomedicinos šaka, pradėjo formuotis X IX a. Lietuvos endokrinologija turi savo turtingas ištakas, istoriją ir žymius asmenis, kurių darbo ir pastangų dėka mes pasiekėme šiandieninį lygį.

    1972 m. Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje buvo įkurtas pirmasis endokrinologijos skyrius suaugusiems, kuriam vadovavo prof. J. Danys, o 1974 m. Įsteigtos pirmosios lovos vaikams sergantiems endokrininėmis ligomis. 1989 m. Endokrinologijos klinikoje įkurtas vaikų endokrinologijos skyrius, vadovaujamas gydytojos M. Meškauskienės.

    1971 m. Endokrinologija pradėta dėstyti kaip atskiras paskaitų ciklas, o 1990 m. įsteigta prof. J. Danilevičiaus vadovaujama atskira Endokrinologijos katedra.

    Endokrinologijos klinika užima svarbią vietą universitetinės ligoninės struktūroje ir yra didžiausias gydymo, mokymo bei mokslinių tyrimų endokrinologijos srityje centras Respublikoje.

    Šiandien Kauno Klinikų Endokrinologijos kliniką sudaro: Ambulatorinis skyrius, Endokrinologijos skyrius (diabetologijos ir bendrosios endokrinologijos sektoriai), Vaikų endokrinologijos skyrius. Klinikoje dirba patyrę gydytojai endokrinologai, konsultuoja profesoriai, docentai, medicinos mokslų daktarai.

    Nuo 2010 m. Endokrinologijos klinikai vadovauja prof. Rasa Verkauskienė.

     

    Pagrindinės mokslo veiklos kryptys

    Klinikos pagrindinės mokslinio darbo kryptys: cukrinio diabeto ir jo komplikacijų diagnostika ir gydymas, skydliaukės, antinksčių, hipofizės susirgimų diagnostika, gydymas, ilgalaikio stebėjimo organizavimas. Naujų technologijų pritaikymas endokrininių ligų gydyme.

     

    Pagrindiniai vykdomi projektai

    Klinika dalyvauja moksliniuose projektuose:

    Lietuvos- Šveicarijos programa „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ , projektas - „Genetinis diabetas Lietuvoje“. Projekto tikslas – išaiškinti genetinio ir autoimuninio jaunų asmenų (0-25 metų) cukrinio diabeto paplitimą, jų skirtumus, gydymo ypatumus.

    LSMUL VŠĮ Kauno klinikų sveikatos priežiūros paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę projekto dalis - „Sergančiųjų cukriniu diabetu telekonsultacijos“, kurio tikslas panaudojant nuolatinį gliukozės monitoravimą konsultuoti pacientus, tarp jų vizitų į kliniką.

    Klinika bendradarbiaudama su Nefrologijos klinika dalyvauja tarptautiniame projekte LitDiane (projekto InterDiane dalis), kurio tikslas identifikuoti su nefropatijos išsivystymu susijusius genus.

    Projekte „Hipofizės adenomų diagnostikos ir gydymo išeičių vertinimas“, kurio tikslas – paruošti diagnostikos, gydmo ir ilgalaikio stebėjimo rekomendacijas, bendradarbiaujame su Neurochirurgijos klinika.

    Startuoja projektas „Retų endokrininių susirgimų multidisciplininė stebėsena“.

     

    Dalyvavimas studijų programose (dalyvavimas studijose)

    Endokrinologijos klinikoje vyksta studijų programa Medicinos fakulteto studentams. Nuo 2009 m. medicinos 4 kurso studentai mokosi dalyko klinikinių problemų sprendimu paremtu metodu. 2001 m. įsteigtas Studentų Mokslinės Draugijos Endokrinologijos būrelis. Endokrinologijos klinika yra endokrinologijos rezidentų (4 metų studijos), doktorantų kvalifikacijos tobulinimo centras. Endokrinologijos rezidentūros programą vykdo 20 rezidentų, doktorantūros programą - 12 doktorantų.Organizuojami kvalifikacijos tobulinimo kursai šeimos medicinos, vidaus ligų gydytojams, endokrinologams, slaugytojoms-diabetologėms, bendrosios praktikos slaugytojoms.

     

    Klinikinės veiklos kryptys

    Diabetologija:

    • ·         Cukrinio diabeto diagnostika ir gydymas
    • ·         Diabetinės pėdos problemos sprendimai
    • ·         Sergančiųjų cukriniu diabetu nėštumo planavimas ir priežiūra
    • ·         Nėščiųjų sergančių gestaciniu diabetu priežiūra
    • ·         Ankstyva cukrinio diabeto komplikacijų diagnostika ir gydymas
    • ·         Autoimuninio diabeto diagnostika
    • ·         Nuolatinis gliukozės monitoravimas
    • ·         Gydymo insulino pompomis pritaikymas
    • ·         Atkuriamas Diabeto centras
    • ·         Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymas
    • ·         Atokiųjų (lėtinių) diabeto komplikacijų prevencija, diagnostika ir gydymas

    Endokrinologija

    • ·         Skydliaukės ligų diagnostika ir gydymas
    • ·         Prieskydinių liaukų ligų diagnostika ir gydymas
    • ·         Lytinių liaukų ligų diagnostika ir gydymas
    • ·         Hipofizės ligų gydymas ir diagnostika
    • ·         Retų endokrininių sindromų gydymas ir diagnostika
    • ·         Antsvorio, nutukimo, metabolinio sindromo diagnostika ir gydymas
    • ·         Kaulų metabilinių ligų diferencinė diagnostika ir gydymas
    • ·         Retų genetiškai sąlygotų susirgimų diagnostika
    • ·         Po onkologinių ligų ar jų gydymo atsiradusio endokrininių liaukų nepakankamumo diagnostika ir gydymas.

     

    Kiti klinikos pasiekimai

    Endokrinologijos klinikos ambulatorinis skyrius yra vienintelis tokio pobūdžio skyrius Respublikoje. Šiame skyriuje teikiamos antrinio ir tretinio lygio endokrinologinio profilio sveikatos priežiūros paslaugos įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojams. Poliklinikoje yra 9  kabinetai, kuriuose konsultuojami suaugusieji ir vaikai. Kasmet skyriuje apsilanko apie 60000 pacientų .

    Pacientus konsultuoja visi Endokrinologijos klinikos gydytojai. Veikia specializuotas cukrinio diabeto kabinetas, kuriame konsultuojamos diabetu sergančios nėsčiosios bei kiti pacientai. Sergančiuosius diabetu konsultuoja patyręs oftalmologas. Slaugytojos diabetologės teikia konsultacinės pagalbos ir diabetinės priežiūros paslaugas. Sergančius cukriniu diabetu ir turinčius kojų kraujotakos sutrikimus konsultuoja kraujagyslių chirurgas.

    Aliekamos skydliaukės echoskopijos bei aspiracinės punkcijos. Bendradarbiaujant su ginekologais bei urologais pacientai konsultuojami reprodukcinės sveikatos klausimais. Sergančiuosius skydliaukės ligomis, kuriems reikalingas operacinis gydymas konsultuoja chirurgai

    Diabetologijos sektoriuje gydomi cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, nutukimu sergantys pacientai. Mūsų tikslas ne tik gydyyti, bet ir išmokyti kontroliuoti ir valdyti diabetą. Ši liga veikia daugelį gyvenimo pusių, todėl ypač svarbu išmokti prisitaikyti prie kasdieninių permainų, išvengti komplikacijų, o joms išsivysčius – efektyviai gydyti.

    Bendrosios endokrinologijos sektoriuje tiriami ir gydomi pacientai sergantys skydliaukės, hipofizės, prieskydinių liaukų, antinksčių ligomis, diagnozuojami reti endokrininiai sindromai. Skyriuje atliekami sudėtingi diagnostiniai mėginiai. Sektoriuje dirba patyrę gydytojai endokrinologai, LSMU dėstytojai, mokslų daktarai, docentai, konsultuoja savo sričių ekspertai.

    Vaikų endokrinologijos skyrius yra vienintelis Lietuvoje. Skyriuje veikia „Diabeto mokyklėlė“. Slaugytojos diabetologės moko cukriniu diabetu sergančius vaikus ir jų šeimos narius savikontrolės ir mitybos principų. Taikomos naujausios cukrinio diabeto gydymo (insulino pompos) ir glikemijos sekimo (nuolatinės gliukozės stebėjimo sistema) technologijos. Vaikai su antsvoriu ir nutukimu mokomi sveikos gyvensenos bei mitybos. Vaikų endokrinologijos skyriuje 6 iš 9 skyriaus gydytojų apgynė medicinos daktaro distertacijas, doktorantūroje studijuoja dar dvi gydytojos vaikų endokrinologės ir viena vaikų slaugytoja diabeto edukologė. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – vaikų 1 tipo cukrinio diabeto epidemiologija, lėtinės komplikacijos ir mirtingumas; cukriniu diabetu sergančių vaikų ir paauglių standartizuoto savikontrolės mokymo programa; vaikų ir paauglių nutukimas, metabolinės intrauterinio augimo sulėtėjimo pasekmės; vaikų skydliaukės struktūriniai ir funkciniai pakitimai jodo trūkumo sąlygomis; kriptorchizmo dažnumo pasireiškimo tyrimai bei gydymo chorioniniu gonadotropinu ypatumai.

    Per 2003–2013 metus organizuota 20 respublikinių ir 6 tarptautinės konferencijos. Tarptautiniu mastu iš jų svarbiausi EASD Oskaro Minkovskio vardo kursai, skirti cukrinio diabeto problemoms. Kasmet rengiama Pasaulinė Diabeto diena, skirta pacientams, bendradarbiaujant su Lietuvos Diabeto asociacija.

     

    Kontaktai

  • Gastroenterologijos klinika

    LSMU Gastroenterologijos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326896
    Faksas: +370 37 326508
    El.paštas: garstro@kmu.lt
    Kontaktai

     

    Tel. (8 37) 326508

    El. paštas: limas.kupcinskas@lsmuni.lt,  l.kupcinskas@gmail.com

    Gastroenterologijos klinikoje gydomi visomis virškinimo sistemos ligomis sergantys pacientai, diagnozuojami ir konservatyviais būdais gydomi onkologiniai virškinimo sistemos susirgimai. Klinikoje taikomi visi šiuolaikiniai gastroenterologinių ligų diagnostikos ir gydymo metodai, plėtojama transplantologija. Klinikoje dirbantys gastroenterologai sėkmingai integravosi į savo specialybės specialistų bendruomenę Europos sąjungoje. Lietuvos ligonių ištyrimas ir gydymas klinikoje nesiskiria nuo standartų, priimtų Vakarų šalių universitetinėse ligoninėse. Šalia įprastinių diagnostikos ir gydymo metodų klinikoje įdiegti ir sėkmingai taikomi nauji metodai (H.pylori rezistentiškumo antibiotikams nustatymas; enteroklizė; defekografija; koloninio tranzito tyrimas; stemplės achalazijos gydymas botulizmo toksino endoskopinėmis injekcijomis; virškinamojo trakto (stemplės, dvylikapirštės žarnos, storžarnės) endoskopinis stentavimas; endoskopinė gastrostomija ir kt.). Paskutiniaisiais metais ypač vystėsi invazinė hepatologija: Kauno klinikos vienintelėje iš Baltijos šalių taikomos invazinės radiologijos procedūros – transjugulinis intrahepatinis portokavalinis šuntavimas (dirbtinės kraujagyslės įstatymas į kepenis), sėkmingai atliekamos transjugulinės (per kaklo kraujagysles) kepenų biopsijos, vartų venos spaudimo matavimas, taikomos gydomosios MARS (dirbtinių kepenų) procedūros, imunoferezės (sergant sunkiomis opinio kolito formomis) procedūros. 2006 m. Kauno klinikos įdiegtas naujas plonųjų žarnų tyrimo metodas – kapsulinė endoskopija.

    Gastroenterologijos kliniką sudaro  2 skyriai – Gastroenterologijos skyrius (60 lovų), kuriame yra 3 sektoriai (Hepatologijos, Bendrosios gastroenterologijos, Kasos-žarnyno ligų sektoriai) ir  Endoskopijos skyrius, kuriame veika Endoskopinės gastroenterologijos sektorius.

     

    Gastroenterologijos skyrius 


     

    doc.dr. Vitalija Petrenkienė

    Vadovė

    Tel. (8 37) 326188, 4068 kab.

    El. paštas: vitalijapetrenkiene@gmail.com

     

     

    Kontaktai

  • Genetikos ir molekulinės medicinos klinika

    Adresas: Eivenių g. 2, LT 50009 Kaunas

    Tel. (8 37) 70 34 06, (8 37) 32 67 71

    El. paštas: GMMklinika@kaunoklinikos.lt

     

    Kontaktai

    2015 m. liepos 1 d. įkurta Genetikos ir molekulinės medicinos klinika. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu nr.: 68-05 „Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinių vadovų išrinkimo“ dr. Virginija Ašmonienė išrinkta Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadove.

    Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos tikslas – užtikrinti universitetinio lygio akademinę, mokslinę ir klinikinę veiklą bei jų progresą.

    Klinikos funkcijos:

    • organizuoti studijas, mokslinius tyrimus ir sveikatos priežiūros darbą;
    • rengti specialybių ir specializacijų studijų planus, dėstomų dalykų programas;
    • organizuoti specialistų tobulinimą ir perkvalifikavimą;
    • efektyviai naudoti mokslui, studijoms ir sveikatos priežiūrai reikalingą aparatūrą ir įrangą;
    • rengti mokslinius straipsnius, vadovėlius, mokymo knygas ir kitas mokslo ir studijų priemones;

    Visus Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos nuostatus galite rasti čia: http://www.lsmuni.lt/media/dynamic/files/7153/lsmugmmknuostatai.pdf

    Klinikinė veikla:

    • Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikose gydytojai genetikai teikia  genetikos paslaugas: konsultuojami vaikai ir suaugusieji visų rūšių įvairių genetinių ligų klausimais.
    • Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos laboratorijoje atliekami genetiniai tyrimai: citogenetiniai, molekuliniai citogenetiniai, molekuliniai genetiniai.

    Akademinė veikla:

    Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos dėstytojai dalyvauja šiose studijų programose:

    • Genetikos rezidentūros studijų programa;
    • Medicinos fakultetas, Medicininė ir veterinarinė genetika III kursas, dėstomas dalykas – Medicininė genetika I;
    • Medicinos fakultetas, Medicininė ir veterinarinė genetika III kursas, dėstomas dalykas – Psichogenetika;
    • Medicinos fakultetas, Medicina V kursas – Vaikų ligų modulis, dėstomas dalykas – Klinikinė genetika.

    Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos dėstytojai vadovauja:

    • Medicinos fakulteto, Medicininės ir veterinarinės genetikos studijų programos studentų bakalauro baigiamiesiems darbams;
    • Medicinos fakulteto, Medicinos studijų programos studentų magistro baigiamiesiems darbams;
    • Medicinos fakulteto, Medicinos studijų programos užsienio studentų magistro baigiamiesiems darbams;
    • Medicinos fakulteto, Laboratorinės medicinos biologijos studijų programos studentų magistro baigiamiesiems darbams.

     

  • Imunologijos ir alergologijos klinika

    LSMU Imunologijos ir alergologijos klinika

    Adresas: Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas

    Klinikos el. paštas: Imunologijos.alergologijos.klinika@kaunoklinikos.lt

     

    Klinikos darbuotojai:

    Vadovė – profesorė Brigita Šitkauskienė, tel. (8 37) 703414 (vietinis 3414), el. paštas Brigita.Sitkauskiene@kaunoklinikos.lt

    Docentė – Jūratė Staikūnienė, tel. (8 37) 703481 (vietinis 3481)

    Lektorė – Ieva Bajoriūnienė, tel. (8 37) 703481 (vietinis 3481)

    Lektorė – Viltė Marija Gintauskienė, tel. (8 37) 703474 (vietinis 3474)

    Asistentė – Edita Gasiūnienė, tel. (8 37) 703483 (vietinis 3483)

    Asistentė – Simona Kašinskaitė, tel. (8 37) 703481 (vietinis 3481)

    Studijų administratorė – Renata Naujokaitienė, tel.  (8 37) 703453 (vietinis 3453)

  • Infekcinių ligų klinika
    LSMU Infekcinių ligų klinika
    VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, Infekcinių ligų klinika, V a.
    Auksė MICKIENĖ, prof., dr.
    Klinikos vadovė
    El paštas: amickiene@gmail.com
    Tel. (8 37) 362350
    Klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė

     

    Infekcinių ligų klinikos pedagoginį personalą sudaro 1 profesorė, 1 docentė, 1 lektorė ir 7 asistentai. Studijuoja 3 doktorantai, 9 rezidentai.

    Infekcinių ligų klinikos mokymo ir klinikinė bazė yra VšĮ Kauno klinikinė ligoninė. Kliniką sudaro du Infekcinių ligų skyriai (viso 50 lovų) ir infekcinių ligų poliklinika. Vidutiniškai per metus stacionare gydoma apie 2500 ligonių, ambulatoriškai konsultuojama per 10000 pacientų.

     

    Istorija

    Infekcinių ligų katedra įkurta 1950 m. Jos pirmuoju vadovu buvo doc. A. Žiugžda. 1952-1956 m. katedrai vadovavo doc. S. Šimanskaja, 1956-1972 m. - prof. S. Gruodytė, 1973-1991 m. - prof. J. Dievaitienė. 1991 m. buvo įsteigta Kauno medicinos akademijos Infekcinių ligų klinika. 1991-2007 m. jai vadovavo prof. A. Laiškonis, nuo 2008 m. – prof. A. Mickienė.

    Įvairiais laikotarpiais klinikoje dirbo visoje Lietuvoje žinomi pedagogai-mokslininkai –  prof. S.Gruodytė, prof. V. Bagdonienė, prof. J. Dievaitienė, doc. J. Gimžauskas, doc. V. Stankaitytė, asistentai D. Gradauskienė, A. Vasiliauskas, S. Tumosienė, E. Čepulis ir kiti. Jie formavo žarnyno infekcinių ligų, virusinių hepatitų epidemiologijos, diagnostikos bei gydymo mokslinio darbo kryptis, pradėjo tirti infekcinių ligų patogenezę.

     

    Mokslinė veikla

    Pagrindinės klinikos mokslinio darbo kryptys – neuroinfekcijų etiologiniai, epidemiologiniai, patogenetiniai, klinikiniai ir diagnostiniai aspektai bei ŽIV/AIDS epidemiologija ir profilaktika. Mokslinio darbo rezultatai buvo pristatyti  įvairiose šalyse vykusiose tarptautinėse konferencijose, pasauliniuose kongresuose. 2002-2007 m. apgintos penkios daktaro disertacijos.

    Klinikos darbuotojai yra Baltijos-Šiaurės šalių bei Europos erkių pernešamų ligų darbo grupių ekspertai, tarptautinių recenzuojamų infektologijos krypties žurnalų recenzentai bei Europos infektologų ir klinikinių mikrobiologų, Baltijos-Šiaurės šalių bei Prancūzijos infektologų asociacijų nariai.

    2000-2011 m. klinikos bendradarbiai publikavo 20 straipsnių ISI Web of Science duomenų bazėje, 28 straipsnius žurnaluose, referuojamuose tarptautinėse duomenų bazėse.

     

    Studijos

    Klinikoje dėstomas infekcinių ligų kursas medicinos fakulteto III, IV, V ir VI kurso, slaugos fakulteto III kurso, odontologijos fakulteto II ir IV kurso ir visuomenės sveikatos fakulteto II kurso studentams bei šio fakulteto magistrantams.  Nuo 2010 m. klinikoje veikia Infekcinių ligų būrelis. Infektologijos kursą podiplominių studijų metu klinikoje tęsia neurologijos, dermatovenerologijos, vidaus ligų ir šeimos medicinos rezidentai. Infekcinių ligų klinika yra pagrindinė infektologijos rezidentų bei doktorantų rengimo bazė. Klinikoje dėstomas infektologijos kursas įvairių sričių LSMU doktorantams, sistemingai organizuojami tobulinimosi kursai gydytojams infektologams, terapeutams, šeimos gydytojams, karo medicinos specialistams, odontologams bei nuotolinės podiplominės studijos infektologams, epidemiologams ir visuomenės sveikatos specialistams.

     

    Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

    Klinika glaudžiai bendradarbiauja su Stokholmo Karolinska Universiteto Infekcinių ligų klinika (Švedija), Švedijos Infekcinių ligų kontrolės institutu, Upsalos Universiteto Infekcinių ligų klinika (Švedija), Lilio universiteto Infekcinių ir keliautojų ligų klinika (Prancūzija), Bialystoko medicinos akademijos Infekcinių ligų klinika (Lenkija), Rygos Infekcinių ligų centru ir Infekcinių ligų, tuberkuliozės ir ŽIV/AIDS klinika (Latvija).

    Bendradarbiaujant su minėtomis klinikomis vykdomi moksliniai tyrimai, rezidentų, doktorantų, gydytojų ir slaugytojų stažuotės, organizuojamos tarptautinės konferencijos, kviečiami lektoriai, klinika remiama diagnostine aparatūra, gydymo priemonėmis, naujausia moksline literatūra, informacinėmis technologijomis.

     

    Vykdomi projektai

    Neuroinfekcijos: epidemiologiniai, klinikiniai, diagnostiniai, patogenetiniai aspektai (su Švedijos, Stokholmo, Karolinska instituto Huddinge universitetinės ligoninės infekcinių ligų klinika ir Švedijos ligų kontrolės institutu).

     

    Kontaktai

  • Intensyviosios terapijos klinika

    LSMU Intensyviosios terapijos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel.
    (8 37) 327165, 326492
    Kontaktai
    Klinikos vadovas prof. dr. Vidas Pilvinis

     

    Intensyviosios terapijos klinika yra LSMU mokomoji bazė, kurioje: 

    • Medicinos fakulteto V kurso studentai studijuoja Intensyviosios ir urgentinės medicinos modulio Gyvybei pavojingų būklių diagnostikos ir valdymo, Intensyviosios terapijos ir Homeostazės sutrikimų gyvybei grėsmingų būklių metu problemas; 
    • Farmacijos fakulteto III k. – Pasirenkamuosius specialiosios medicinos dalykus;
    • Slaugos fakulteto IV kurso studentai – Intensyviąją terapinę slaugą;
    • Medicinos, Odontologijos ir Visuomenės sveikatos  fakulteto I kurso studentai – pirmąją medicinos pagalbą.
    • Intensyviosios terapijos klinika kartu su Anesteziologijos klinika 4 metų trukmės rezidentūros studijų metu rengia gydytojus anesteziologus-reanimatologus.

     

    Intensyviosios terapijos klinikoje vykdomi šie tobulinimosi kursai įvairių specialybių gydytojams:

    ir slaugytojams :

    Klinikos mokslinio darbo kryptys – įvairūs su gyvybei grėsmingomis būklėmis bei gyvybinių funkcijų sutrikimais susiję klausimai: mikrocirkuliacijos sutrikimai įvairių šokų metu, kritinių būklių polineuropatija, žmogaus plautinių venų inervacijos įtaka širdies aritmijoms ir kt. 

    Įgyvendintas projektas „Mokslinės kompetencijos apie žmogaus kritines būkles ugdymas bei kėlimas“ ženkliai prisidėjo prie mokslinio ir klinikinio personalo žinių gilinimo, ryšių su užsienio klinikomis užmezgimo bei teikiamos pagalbos tobulėjimo.

     

    Mokslinis personalas
    Klinikos vadovas prof. dr. Vidas Pilvinis

    Prof. dr. Dalia Adukauskienė

    Lekt., dr. Raimundas Vaitkevičius 

    Lekt., dr. Neringa Balčiūnienė 

    Lekt., dr. Linas Nasvytis 

    Lekt., dr. Andrius Pranskūnas 

    Lekt., dr. Edvin Šneider 

    Asist. Gabija Akelaitytė 

    Asist. Rūta Bagajevaitė 

    Asist. Rolandas Damulevičius 

    Asist. Ričardas Jurevičius 

    Asist. Donatas Masaitis 

    Asist. Liana Mitkienė 

    Asist. Asta Senavaitytė 

    Asist. Tomas Tamošuitis 

    Asist. Rimantas Tarasevičius 

    Asist. Jolita Vilčinskaitė

     

    Kontaktai

  • Kardiologijos klinika
    LSMU Kardiologijos klinika
    Tel. (8 37) 326449
    Faksas: (8 37) 331395

    Istorija

    Kardiologijos klinikos ištakomis dera laikyti 1957 m. Kauno medicinos instituto rektoriaus prof. Zigmo Januškevičiaus iniciatyva Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės centrinio korpuso III-me aukšte įsteigtą 40 lovų terapinės kardiologijos profilio skyrių (pirmoji skyriaus vedėja prof. A. Lukoševičiūtė). 1977 m. skyrius buvo perkeltas į naują kardiologinį korpusą, kurį projektuojant ir vykdant statybą daug iniciatyvos bei išradingumo parodė prof. Juozas Blužas. Vykdant vidaus ligų katedrų specializacijos programą, 1989 m. įsteigta kardiologijos katedra, į kurią iš Vidaus ligų antrosios katedros (vadovaujamos prof. P. Šnipo) atėjo dirbti doc. R. Jonkaitienė ir asist. V. Ruzovas, o iš Vidaus ligų pirmosios (vadovaujamos prof. A. Baubinienės) – doc. A. G. Januškevičiūtė, doc. D. Satkienė, asist. A. Kavoliūnienė, doc. A. Eviltis bei prof. P. Zabiela. 1991 m. pradėjus vykdyti klinikų profilizacijos programą, buvo įkurta kardiologijos klinika. Jos vadovu išrinktas prof. Petras Zabiela, kuris vadovavo iki 2000 m. Nuo 2001 m. Kardiologijos klinikos vadovas prof. Remigijus Žaliūnas.  

     

    Studijos

    Kardiologijos klinikoje nuo 2010 m. yra įdiegtas probleminis mokymas. Širdies ir kraujagyslių bei endokrinologijos ligų modulis trunka 15 savaičių, 400 val. Medicinos fakulteto  IV kurso studentai įgyja naujų žinių apie dažniausių širdies ir kraujagyslių bei endokrininių ligų paplitimą, priežastis, patogenezę, diagnostiką  ir gydymo metodus, profilaktiką bei praktinius savarankiško pacientų ištyrimo įgūdžius kardiologijoje, širdies chirurgijoje, klinikinėje laboratorinėje diagnostikoje, klinikinėje biochemijoje, radiologijoje, reabilitacijoje ir endokrinologijoje. IV ir VI kursų studentai turi galimybę tobulinti kardiologijos žinias 2 savaičių  trukmės elektyviniame cikle (2 kreditai). Studentai mokslinio darbo įgūdžių gali  įgyti dalyvaudami studentų mokslinės draugijos kardiologijos būrelio veikloje. Vidaus ligų specialybės rezidentai kardiologijos  klinikinio darbo įgūdžių  įgyja 4 mėnesių trukmės kardiologijos cikle. Jų teorinės žinios tobulinamos 18 –je seminarų. Praktinės ir teorinės rezidentų  žinios įvertinamos pagal testo rezultatus po ciklo ir vėliau, laikant bendrą vidaus ligų egzaminą. Nuo 1993 m. kardiologijos rezidentų mokymas trunka 4 m. Programa yra sudaryta pagal U.E.M.S ir Europos kardiologų draugijos rekomenduotą kardiologijos Core Curiculum. Kardiologijos klinikoje kasmet  podiplominio tobulinimosi kursuose tobulinasi 3-5 kardiologai. Kardiologijos klinika bendradarbiauja su Kardiologijos instituto klinikine, invazinės kardiologijos, klinikinės biochemijos, kardiologijos tyrimų automatizavimo laboratorijomis, reabilitacijos ir kitomis LSMU  klinikomis.

    Nuo 1993 m. rudens semestro Kardiologijos klinikoje vyksta tęstinės vidaus ligų gydytojų, o nuo pavasario semestro ir kardiologų studijos. Kasmet nuo 1994 m. apie 150 vidaus ligų gydytojų ir kardiologų įgyja sertifikatus, patvirtinančius kardiologijos kursų baigimą. Kardiologijos teoriniai ir praktiniai klausimai  per metus nagrinėjami 4-6 Kauno krašto kardiologų  draugijos  ir 4 Lietuvos kardiologų draugijos organizuojamose konferencijose. Organizuojant šias konferencijas, aktyviai dalyvauja Kardiologijos klinikos profesoriai, docentai, gydytojai, mokslininkai.

    Kardiologijos  klinikos mokslinė veikla nukreipta išeminės ligos, aritmijų, įgytų širdies ydų, infekcinio endokardito, širdies nepakankamumo  naujų diagnostikos ir gydymo metodų įdiegimui, naujų priešišeminių, antiaritminių, trombolizinių vaistų įdiegimui. Svarbiausi darbai skelbiami Lietuvos, Baltijos šalių, Italijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių konferencijose.Pagal geros klinikinės praktikos taisykles Kardiologijos klinikoje  atlikti ar atliekami įvairūs vaistų  klinikiniai tyrimai: amlodipino, azimilido, dofetilido, d-sotalolio, karvedilolio, lanoteplazės, peghirudino, losartano, lorafibano, perindoprilio, simvastatino, tedisamilo, telmisartano ir kt.

    LSMU Kauno klinikų kardiologijos klinika bendradarbiauja su Vilniaus Universiteto Kardiologijos klinika. Bendri straipsniai skelbiami Lietuvos Medicinos žurnale. LSMU Kardiologijos klinikos specialistai tobulinosi  Austrijos, Šveicarijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos ir JAV geriausiose kardiologijos klinikose.

    Mokslinė veikla

    Kardiologijos klinikoje vykdoma mokslinė tema „Sergančiųjų išemine širdies liga – ūminiais išeminiais sindromais rizikos veiksnių, klinikinių ir biocheminių žymenų, širdies  funkcijos parametrų ir miokardo morfologinių (molekulinių, ląstelinių) pokyčių bei genų variantų sąsajų ir jų vertės ligos eigos ir baigties prognozavimui nustatymas“.

    Kardiologijos klinikos dėstytojai, mokslininkai vykdo šiuos  mokslinius projektus kartu su LSMU Kardiologijos instituto, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos ir kitų klinikų mokslininkais:

    2004–2006 m projektas „Šiuolaikinių mokymo priemonių širdies ultragarsinio tyrimo studijoms sukūrimas ir įdiegimas“, įgyvendinamas pagal BPD 2 prioriteto 2.5 priemonę (sutarties nr. ESF/ 2004/2.5.0-03-412), kuriame sukurtos mokymo priemonės paruoštos skaitmeninių technologijų pagrindu: mokymo knyga „Echokardiografijos pagrindai“, vadovėlis „Echokardiografija klinikinėje praktikoje“ ir kompaktiniai diskai - echokardiografinių vaizdų atlasai, echokardiografinių vaizdų mokomoji skaitmeninė duomenų bazė.

    2002–2005 m. VMSF finansuojamas projektas  „Miokardo remodeliavimosi determinantai“.

    2007 m. VMSF finansuojamas projektas „Kraujagyslių standumo tyrimai ankstyvosios patologijos diagnostikai“.

    2009 m. VMSF finansuojamas projektas „Krūtinės aortos dilatacinės patologijos morfogenezė: renino-angiotenzino sistemos ir TGF-beta raiškos tyrimas“.

    2009–2010 m. KMU mokslo fondo finansuojamas projektas „Širdies rotacinio judesio ir sienelių įtampos vertinimas vaikams po radiodažnuminės abliacijos procedūros“.

    2010 09-2011 m. LMT finansuojamas projektas „Naujų miokardo disfunkcijos diagnostikos ir prognozavimo žymenų paieška: deformavimosi rodiklių vertė“.

    2012-2014 m. LMT finansuojamas projektas „Kylančiosios aortos patologija: dilatacijos molekulinių ir biomechanikos žymenų paieška“.

    2013-2015 06 m. LMT finansuojamas projektas „Miokardo deformavimosi diagnostinė vertė nustatant vainikinių arterijų stenozių hemodinaminę reikšmę“.

    Kardiologijos klinikoje kasmet studijas pradeda 1-2 doktorantai, be to, klinikos bazę moksliniams  tyrimams naudoja LSMU Kardiologijos instituto, Palangos Elgesio medicinos instituto, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos doktorantai. Prie doktorantų vykdomų mokslinių darbų prisijungia klinikos rezidentai ir studentai. Privalomuosius mokslinius darbus kasmet vykdo po 10-12 V-VI kurso studentų.

    Mokslinis bendradarbiavimas

    1.  Bendras Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos projektas tiriant retas širdies ligas „European Network for Orphan Heart Diseases” finansuojamas Regional Operational Programme for Malopolska 2007-2013, Priority 8. Interregional cooperation.

    2. Europos  nėščiųjų sergančiųjų širdies ligomis registras „EUROobservational research programme registry Pregnancy in patients with structural heart disease", finansuojamas Europos kardiologų draugijos,  vykdomas  nuo 2011 balandžio mėn.

    3. Europos Širdies nepakankamumo registras „Heart failute Registry of the EUROobservation Research programmme“, finansuojamas Europos kardiologų draugijos, vykdomas  nuo 2011 gegužės mėn.

    4. Tarptautinis  ūminių išeminių sindromų registras (International Survey on Acute Coronary Syndromes in Transitional Countries (ISACS-TC),  2010 m.

     

    Kontaktai

  • Laboratorinės medicinos klinika

    LSMU Laboratorinės medicinos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326265
    Faksas: (8 37) 326775
    El.paštas: astra.vitkauskiene@kmuk.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovė prof. dr. Astra Vitkauskienė 

    Istorija

    Dabartinė Laboratorinės medicinos klinika buvo įkurta 2009 metais, tačiau jos ištakos siekia 1940 m. Tais metais įsteigtose Vytauto Didžiojo universiteto klinikose pradėjo veikti pirmoji klinikinė diagnostinė laboratorija, o jai vadovavusi gydytoja Juzefa Čeponienė buvo ne tik praktinio darbo žinovė, bet ir puiki pedagogė. Per eilę dešimtmečių įvyko daug pokyčių, o gilios tradicijos sudarė prielaidas praktinės, mokomosios ir mokslinės veiklos integracijai dabartinėje klinikoje.

     

     

    Tikslai:

    • užtikrinti kvalifikuotas, savalaikes ir prieinamas laboratorinės diagnostikos paslaugas, atitinkančias pacientų ir gydytojų lūkesčius, ligų diagnostikos, jų eigos, gydymo efektyvumo vertinimo bei prevencijos tikslais;
    • užtikrinti laboratorinės medicinos srities mokslo, žinių ir inovacijų sklaidą studentams, gydytojams, laboratorinės medicinos, kitų sričių specialistams, o taip pat ir plačiąjai visuomenei.

     

    Uždaviniai:

    • teikti kokybiškas laboratorines paslaugas;
    • diegti, vykdyti ir nuolat gerinti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą tarptautiniu mastu pripažintais kokybės standartais;
    • dalyvauti išorinėse laboratorinių tyrimų vertinimo programose;
    • laiku, kompetentingai ir konfidencialiai suteikti laboratorinės diagnostikos paslaugas – užtikrinti pakankamą tyrimų spektrą ir jų atlikimą, bei teikti konsultacijas tyrimų užsakymo, rezultatų vertinimo ir interpretacijos klausimais, atsižvelgiant į konkrečią klinikinę situaciją;
    • bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais sprendžiant su laboratorine medicina susijusius klausimus ir problemas;
    • užtikrinti aukštą mokomosios veiklos kokybę rengiant studentus, magistrantus, rezidentus, doktorantus ir medicinos specialistus, dalyvauti rengiant laboratorinės medicinos specialistus ir mokslininkus;
    • užtikrinti mokslinės veiklos aktyvumą ir jos indėlį vykdant tarpdisciplininius mokslo darbus.

     

    Klinikinė veikla

    Laboratorinės medicinos klinikos praktinė veikla vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos normatyviniais dokumentais ir tarptautiniu standartu “LST EN ISO 15189:2013 Medicinos laboratorijos. Ypatingieji kokybės ir kompetencijos reikalavimai. (Medical laboratories – particular requirements for quality and competence (EN ISO 15189:2012)”.

     

    Studijos

    Laboratorinės medicinos klinikos darbuotojai aktyviai dalyvauja studijų procese, rengiant būsimuosius gydytojus, medicinos biologus, kitus laboratorinės diagnostikos specialistus. Podiplominių tobulinimosi kursų klausytojams skaitomos paskaitos, vedami praktiniai užsiėmimai, tokiu būdu keliama dalyvių (įvairių sričių specialistų) kvalifikacija.

     

    Magistrantūros studijų programos:

    Medicina (4–6 studijų metais klinikinių modulių sudėtyje dėstomi klinikinės laboratorinės diagnostikos klausimai)

    Laboratorinės medicinos biologija

     

    Rezidentūros studijų programos:

    • Laboratorinė medicina
    • Alergologija ir klinikinė imunologija (dalykas – Klinikinė laboratorinė diagnostika)
    • Infekcinės ligos (dalykas – Klinikinė laboratorinė diagnostika)
    • Hematologija (dalykas – Klinikinė laboratorinė diagnostika)
    • Reumatologija (dalykas – Klinikinė laboratorinė diagnostika)

     

    Bakalauro studijų programos:

    • Medicininė ir veterinarinė genetika (2 studijų metais dėstomi Hematologijos ir hemostazės bei Klinikinės chemijos dalykai)
    • Medicininė ir veterinarinė biochemija (3 studijų metais dėstomi Hematologijos ir hemostazės bei Klinikinės chemijos dalykai)

     

    Mokslinė veikla

    Bakterijų patogeniškumo veiksnių ir jų įtakos ligos eigai paieška.

    Hemostazės ir hematoonkologinių sutrikimų etiologija, diagnostika ir patogenezės mechanizmų paieška.

     

    Kontaktai

  • Nefrologijos klinika

    LSMU Nefrologijos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel.
    (8 37) 326189
    Faksas: (8 37) 326189
    El.paštas: nefrologijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumbulytė

     Pagrindinės mokslo veiklos kryptys

    Nefrologijos klinikoje pagrindine mokslo kryptimi buvo ūminio ir lėtinio inkstų nepakankamumo diagnostika, prevencijos galimybės ir gydymo optimizavimas.

    Nefrologijos srityje jau apgintos 8 daktaro disertacijos:

    • Hemodializės kokybės raidos Lietuvoje 1996-2000 metais analizė. Dr. Edita Žiginskienė, 2002.
    • Dažniausių glomerulopatijų klinikinės, morfologinės ypatybės ir lėtinio inkstų nepakankamumo raidos prognozavimas. Dr. L.Razukevičienė, 2002.
    • Metalų jonų kitimai lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančių ligonių kraujyje. Dr. I.Skarupskienė, 2003.
    • Lietuvos hemodialize gydomų ligonių išgyvenimo ir su juo susijusių veiksnių nustatymas. Dr. A. Stankuvienė 2010.
    • Veiksnių, sąlygojančių hemodializuojamų ligonių stacionarizavimą, įvertinimas. Dr. R. Vaičiūnienė 2010.
    • Pacientų, sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu, gyvenimo kokybė, su ja susiję veiksniai ir išgyvenamumo prognozė. Dr. N. Kušleikaitė, 2012.
    • Arterioveninių jungčių dializuojamiems pacientams funkcionavimo pailginimo galimybių tyrimas. Dr. S. Kybartienė, 2012.
    • Lėtinės inkstų ligos ir jos rizikos veiksnių paplitimo tyrimas pirminės priežiūros centrų pacientų tarpe. Dr. A. Žilinskienė, 2015

    Pastaruoju metu Nefrologijos klinikoje vykdomi 8 moksliniai tyrimai, taip pat ruošiamos 4 naujos daktaro disertacijos:

    • Ligonių po inksto transplantacijos ir transplantuoto inksto išgyvenimą sąlygojančių veiksnių, komplikacijų dažnio ir priežasčių tyrimas(daktaro disertacija).Gyd. E. Dalinkevičienė
    • Inkstinės anemijos kontrolė Lietuvos ligonių, sergančių galutiniu inkstų nepakankamumu ir gydomų hemodialize bei peritonine dialize, tarpe(daktaro disertacija).Gyd. K. Petrulienė
    • Sunkus ūminis inkstų nepakankamumas – išeitis lemiančių veiksnių prognozavimo ir terapijos optimizavimo galimybių tyrimas(daktaro disertacija).Gyd. V. Balčiuvienė
    • Kadaverinio donoro ypatybių įtaka inkstų transplantacijų rezultatams (daktaro disertacija). Gyd. R. Auglienė
    • Hemodializuojamų ligonių sauso svorio patikslinimo bioimpedansinės spektroskopijos metodu galimybių tyrimas.
    • Ligonių po inksto transplantacijos hidratacijos būklė ūmiame pooperaciniame periode ir jos korekcijos galimybės.
    • Gydymo pelynu (Artemisia absinthium) galimybės sergant glomerulonefritais. Gyd. L. Santockienė.
    • Metų laiko ir geografinės platumos įtaka vitamino D sistemos reguliavimui sveikiems asmenims. Gyd. V. Petrauskienė

    Klinikos gydytojai ruošia ir skaito pranešimus Lietuvos ir užsienio šalių konferencijose, nuolat rengiami ir publikuojami straipsniai citavimo indeksus turinčiuose žurnaluose, kasmet yra organizuojamos mokslinės praktinės konferencijos įvairiomis aktualiomis nefrologijos temomis, neretai lektoriais pakviečiami pasaulinio garso nefrologai.

    Pedagoginį darbą nefrologijos klinikoje dirba 12 nefrologų ir 3 klinikiniai toksikologai. Dėstytojai skaito paskaitas ir veda praktikos darbus Lietuvos ir užsienio šalių MF V kurso studentams modulyje „Virškinimo sistemos, inkstų ir šlapimo takų patologija, klinikinė toksikologija“. Inkstų ligas ir toksikologiją kasmetstudijuoja daugiau kaip 300 studentų (30-34 studentų grupės).

    Nefrologijos klinikoje taip pat vykdomos pasirenkamųjų ciklų programos MF VI kurso studentams: „Grėsmingos būklės nefrologijoje ir klinikinėje toksikologijoje“, ir „Jatrogeniniai inkstų pažeidimai“,kuriose studijuoja MF VI kurso studentai, besidomintys nefrologijair toksikologija bei pageidaujantys gilinti savo žinias šiose srityse.

    Podiplominės studijos klinikoje vykdomos dviejose rezidentūrų programose: nefrologijos ir klinikinės toksikologijos. Nefrologijos rezidentūros trukmė yra 4, klinikinės toksikologijos – 3metai. Nuo 1996 m. nefrologijos rezidentūros studijas baigė 49, klinikinės toksikologijos – 6 gydytojai. Šiuo metu nefrologijos rezidentūroje studijuoja 13 gydytojų rezidentų.

    Klinikos dėstytojai taip pat dalyvaujair kitų klinikų rezidentūros studijų programose -vidaus ligų,urologijos- ir yra atsakingi už nefrologijos studijoms skirtus ciklus. Planuojamas nefrologijos ir klinikinės toksikologijos ciklas Skubios pagalbos gydytojo rezidentūros studijų programoje.

    Klinikos pedagogai:

    Prof. Inga Arūnė Bumblytė

    Prof. Vytautas Kuzminskis

    Prof. Edita Žiginskienė

    Doc. Inga Skarupskienė

    doc. Rūta Vaičiūnienė

     

    Lekt.dr. Neda Kušleikaitė

    Lekt. dr. Asta Stankuvienė

    lekt. Sondra Kybartienė

    lekt. Rūta Lekšienė

    lekt. Algirdas Stonys

    lekt. Jonas Šurkus

    Asist. Rūta Žiužnytė

    Asist. Birutė Sribikienė

    Asist. Asta Burčiuvienė

    Dalyvavimas tarptautinėse studijose, projektuose ir programose:

    Nefrologijos klinika bendradarbiauja su kolegomis nefrologais iš įvairių pasaulio šalių, klinikos gydytojai yra daugelio tarptautinių nefrologijos organizacijų nariai.

    Nefrologijos klinika dalyvauja Tarptautinės nefrologų asociacijos „Inkstų seserųcentrų“ programoje (Renal Sisters Program). Mūsų klinikos nefrologai patirties sėmėsi Gento (Belgija) Universitetinės ligoninės Nefrologijos klinikoje.Po LSMU ir Gento universiteto Nefrologijos klinikų bendradarbiavimo dešimtmečio 2007 m. Pasauliniame Nefrologijos kongrese Rio de Žaneire LSMU Nefrologijos klinika buvo apdovanota Tarptautinės nefrologų asociacijos (ISN)pagrindiniu prizu už sėkmingiausiai vykdytą „Inkstų seserų centrų“ programą.

    Nuo 2009 m. pagal tą pačią tarptautinę „Inkstų seserų centrų“ programą Nefrologijos klinika tapo „mokytoja“, bendradarbiaujant su kolegomis nefrologais iš Bresto (Baltarusija) srities ligoninės.LSMU Nefrologijos klinikoje kasmet du kartus per metus vyksta kolegų iš Bresto stažuotės, o mūsų klinikos nefrologai du kartus per metus vyksta skaityti pranešimų nefrologijos, dializės ir transplantacijos temomis į Baltarusijoje rengiamas konferencijas, taip pat gelbsti kolegoms Breste vykdant mokslinį darbą.

    Nefrologijos klinikoje neseniai pradėtas naujas tarptautinis biomedicininis tyrimas, vykdomas kartu su Kauno klinikų endokrinologais: „Klinikinių, genetinių ir aplinkos rizikos veiksnių įtaka sergančiųjų I tipo cukriniu diabetu vėlyvųjų diabetinių komplikacijų raidos patogenezei“.

    2013 m. LSMU Kauno klinikose pradėta diegti Elektroninė pacientų informavimo sistema (EPIS), kurios informacijos kūrime ir sklaidoje aktyviai dalyvauja nefrologijos klinikos gydytojai.

    Klinikinės veiklos kryptys:

    Klinikinis darbas nefrologijos klinikoje vykdomas trijuose LSMU ligoninės Vš.Į. Kauno klinikos padaliniuose: Nefrologijos, Detoksikacijos skyriuose bei ambulatoriniame sektoriuje Konsultacinėje poliklinikoje.

    Stacionarines nefrologijos bei klinikinės toksikologijos paslaugas teikia nefrologijos skyrius, kuriame yra 25 stacionarinės lovos, čia vykdoma visapusiška inkstųligų diagnostika, atliekamos inkstų biopsijos, gydomi inkstų ir šlapimo takų ligomis, arterine hipertenzija sergantys, taip pat įvairiomis toksinėmis medžiagomis apsinuodiję pacientai. Šiame skyriuje pacientai ruošiami pakaitinei inkstų terapijai (hemodializei, peritoninei dializei, inksto transplantacijai), stebimi ir gydomi po inksto transplantacijos operacijos.

    Detoksikacijos skyrius su dializių ir klinikinės toksikologijos poskyriais turi moderniausias pakaitinės inkstų terapijos bei gydomųjų aferezių galimybes ir užtikrina kvalifikuotą nefrologinę pagalbą visą parą. Detoksikacijos skyriui priklauso didžiausias Lietuvoje dializių poskyris, kuriame vienu metu galima gydyti iki 50 pacientų, sergančių ūminiu ir lėtiniu inkstų nepakankamumu, atlikti skubias detoksikacines procedūras apsinuodijusiems pacientams.

    Nefrologinė ambulatorinė pagalba teikiama Kauno klinikų konsultacinėje poliklinikoje. Gydytojai nefrologai poliklinikoje dirba rotacijos principu pagal iš anksto sudarytus darbo grafikus.Čia dirbantys gydytojai nefrologai teikia visapusišką ambulatorinę pagalbą pacientams, sergantiems įvairiomis inkstų ir šlapimo takų ligomis, arterine hipertenzija, bei po inksto transplantacijos operacijos.

     

    Klinikos gydytojai:

    Nefrologai:

    Prof. Inga Arūnė Bumblytė, Nefrologijos klinikos vadovė

    Dr. Asta Stankuvienė ,Nefrologijos skyriaus vadovė

    prof. Edita Žiginskienė, Detoksikacijos skyriaus vadovė

    Prof. VytautasKuzminskis

    Prof. Romaldas Mačiulaitis

    Doc. Inga Skarupskienė

    Doc. Rūta Vaičiūnienė

    Dr. Sondra Kybartienė

    Dr. NedaKušleikaitė

    Dr. Loreta Razukevičienė

    Dr. Alanta Žilinskienė

     

    Loreta Aleknienė

    Vilma Balčiuvienė

    Asta Burčiuvienė

    Eglė Dalinkevičienė

    Saulius Gražulis

    Rima Maslauskienė

    Viktoras Pakalnis

    Vaida Petrauskienė

    Kristina Petrulienė

    Lina Santockienė

    Žydrūnė Tautkienė

    Birutė Sribikienė

     

    Klinikiniai toksikologai:

    RūtaLekšienė

    AlgirdasStonys

    Jonas Šurkus

     

    Kiti klinikos pasiekimai:

    LSMU Nefrologijos klinika užima lyderio poziciją Lietuvos ir Baltijos šalių nefrologijoje. Nuo 2003 m. tuometis klinikos vadovas prof. Vytautas Kuzminskis tapo Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos (LNDTA) prezidentu ir šiai organizacijai vadovauja iki dabar.

    Klinikoje sėkmingai vykdoma mokslinė tiriamoji veikla, kurios pasiekimai taikomi praktinėje nefrologijoje.

    Nefrologijos klinikoje suburta progresyvi ir iniciatyvi gydytojų specialistų komanda, įdiegti naujausi pakaitinės inkstų terapijos ir gydomųjų aferezių metodai.

     

  • Neonatologijos klinika

    LSMU Neonatologijos klinika
    Adresas: Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326507
    Faksas: (8 37) 326507
    El.paštas: neonatologijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovė lekt. dr. Rasa Tamelienė

     

    Tel.(8 37) 326194,
    El. paštas: rasa.tameliene@kaunoklinikos.lt

    Apie kliniką

    Neonatologijos klinikos raida glaudžiai susijusi su Akušerijos ir ginekologijos bei Vaikų klinikos įkūrimu bei plėtra, o kaip svarankiškas padalinys pradėjo funkcionuoti 1992 metais, kai  KMA Rektoriaus įsakymu įsteigta Neonatologijos klinika. Nuo tada klinikoje įsigalėjo klinikinio darbo, studijų ir mokslo vienovė. Pirmuoju klinikos vadovu dirbo gyd. Antanas Pužas, nuo 2001 metų – doc. Dalia Daugėlienė, nuo 2004 metų – doc. Eglė Markūnienė, nuo 2011 metų – dr. Rasa Tamelienė.

    1992 m. Lietuvoje pradėjus vykdyti perinatologijos programą, įkurtas Kauno perinatologijos centras. Neonatologijos klinika buvo  reorganizuota. Po eilės pertvarkų nuo 2005 metų joje yra Naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, Naujagimių ligų skyrius, Kūdikių vystymosi stebėjimo kabinetas. Neonatologijos klinikoje gydomi Kauno, Klaipėdos, Šiaulių kraštų naujagimiai, gimę iš rizikingų nėštumų, t.y.: neišnešioti, labai ir ypatingai mažo svorio, gimę iš Rh sensibilizuotų ir cukriniu diabetu sergančių motinų, sergantys įgimta ar įgyta infekcija, operuojami naujagimystės laikotarpio chirurginėmis bei neurochirurginėmis ligomis sergantys pacientai, atliekamos kardiochirurginės atviro arterinio latako uždarymo operacijos. Per metus klinikoje gydoma apie 3500 naujagimių, iš jų apie 500 gydoma Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Didelis dėmesys yra skiriamas gimusiems sveikiems naujagimiams. Klinikoje propaguojama Į šeimą orientuota slauga, 2005 m. Neonatologijos klinikai suteiktas Naujagimiui palankios ligoninės vardas.

     

    Studijos ir mokslas

    Neonatologijos klinikoje kasmet studijuoja apie 400 LSMU studentų, iš jų apie 40 užsienio studentų: Medicinos fakulteto penkto kurso studentai akušerijos ir ginekologijos modulyje, šešto kurso studentai pasirenkamuosiuose cikluose „Neišnešiotas naujagimis ir jo adaptacija“ bei „Sveikas naujagimis ir žindymas“, Slaugos fakulteto trečio - ketvirto  kurso akušerijos modulyje, ketvirto kurso studentai pasirenkamąjame cikle „Natūralaus maitinimo skatinimas bei laktacijos valdymas“. Studentai klinikoje atlieka vasaros praktiką bei ruošia mokslinius darbus SMD konferencijoms. Studentams žinias ir patirtį perteikia klinikoje dirbantis 11 pedagogų kolektyvas, kuriame yra 5 mokslų daktarai, iš jų trys lektoriai bei du turintys docento vardą. Kolektyve taip pat dirba 1 psichologijos magistras, 2 edukologijos ir 1 vadybos ir administravimo magistrai. Studentams skaitomos paskaitos, vedami seminarai, tutoriniai užsiėmimai, praktikos darbai. Patys pedagogai nuolat kelia savo kvalifikaciją tiek klinikinėse, tiek edukologinėse mokslinėse konferencijose Portugalijoje, Argentinoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Vokietijoje ir stažuotėse  Švedijos Lundo ir Karolinskos, JAV Čikagos Ilinojaus, Ispanijos Madrido Gregorio Maranon universitetinėse ligoninėse,  bei savo patirtimi dalinasi patys su Lietuvos ir užsienio gydytojais bei slaugytojomis, organizuodami mokslines – praktines konferencijas, seminarus, tobulinimosi kusus, stažuotes. Didžioji klinikos darbuotojų dalis yra Neonatologijos asociacijos nariai taip pat Pediatrų draugijos nariai.

    Nuo 1994 metų klinika dalyvauja rezidentų ruošime: Vaikų ligų ir neonatologijos, Šeimos medicinos, Akušerijos ir ginekologijos, Vaikų ligų ir vaikų intensyviosios terapijos rezidentūros programose. Neonatologijos klinikoje vykdomi klinikiniai tyrimai naujagimių infekcijų, asfiksijos, maitinimo, atokiųjų išeičių stebėjimo bei slaugos kryptyse, studijuoja doktorantai. Jau apgintos 8 daktaro disertacijos. Klinika dalyvauja penkiose doktorantūros studijų programose: „Anestezija ir intensyvioji terapija nėštumo ir gimdymo metu“, „Naujagimio adaptacijos ir raidos ypatumai“, „Reprodukcinė sveikata: biologiniai, medicininiai ir bioetiniai aspektai“, „Perinatalinė infekcija“, „Molekulinių metodų taikymas moksliniams tyrimams“.

    2011 metais išleistas pirmasis Lietuvoje vadovėlis „Neonatologija“. Savo darbo rezultatus klinikos mokslininkai skelbia Lietuvos bei tarptautiniuose žurnaluose.

     2009 m. įkurtas Neonatologijos būrelis, kurio nariai užsiima ne tik moksline veikla, bet ir dalyvauja Paramos naujagimiui programoje bei socialinėse akcijose, prisidėdami prie mažųjų klinikos pacientų gerovės.

       

    Kontaktai

  • Neurochirurgijos klinika

    LSMU Neurochirurgijos klinika
    Adresas:  Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326894, 26472
    Faksas: (8 37) 331767
    El. paštas: neurochirurgijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovas prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas

    Tel. (8 37) 326472
    El. paštas: arimantas.tamasauskas@kaunoklinikos.lt

     

    Galvos smegenų traumų skyriuje gydomi ligoniai po galvos smegenų traumų. Atliekamos operacijos dėl intrakranijinių hematomų, šalinami kaukolės kaulų įspaudai, drenuojamos higromos, atliekamos likvorą šuntuojančios operacijos, kaukolės kaulų plastikos.

    Stuburo ir periferinių nervų chirurgijos sk. atliekamos visos sudėtingiausios stuburo ir periferinių nervų operacijos, stuburo fiksacijos tiek priekiniais, tiek užpakaliniais priėjimais, implantuojami dirbtiniai diskai, šalinamos tarpslankstelinių diskų išvaržos, atliekamos vertebroplastinės procedūros, atliekamos sudėtingos stuburo fiksacijos dėl skoliozės, traumų, operuojami spinaliniai navikai.

    Vaikų neurochirurgijos skyriuje gydomi vaikai:

    po galvos ir galvos smegenų, stuburo ir nugaros smegenų bei periferiferinių nervų traumų, taip pat dėl šių sužalojimų pasekmių;

    turintys gėrybinius ir piktybinius kaukolės, akiduobių, smegenų ir jų dangalų, stuburo ir nugaros smegenų bei dangalų, nervų šaknelių ir periferinių nervų navikus;

    sergantys įvairiais galvos ir nugaros smegenų kraujagyslių susirgimais;

    turintys smegenų skysčio apytakos sutrikimus: hidrocefaliją, įvairias smegenų cistas;

    turintys kaukolės, stuburo, galvos ir nugaros smegenų sklaidos trūkumus (tarp jų - galvos ir nugaros smegenų išvaržas, priešlaikinius kaukolės siūlių sukaulėjimus, deformacijas ir kt.);

    sergantys židinine epilepsija; - sergantys galvos ir nugaros smegenų pūliniais;

    turintys spastines neurologinių ligų komplikacijas;

    turintys neurogeninės kilmės judesių sutrikimus;

    turintys padidėjusį galvospūdį.

    Galvos smegenų chirurgijos skyriuje kvalifikuotai gydomos smegenų kraujagyslių ligos, šalinami galvos smegenų navikai, epilepsija, atliekamos kaukolės pamato, funkcinės stereotaksinės operacijos, pasitelkiant naujausias chirurgines technologijas. Tik čia iš visos Lietuvos nukreipiami ir operuojami ligoniai su sudėtingiausiomis ir retų lokalizacijų arterinėmis galvos smegenų aneurizmomis, arterinėmis – veninėmis malformacijomis, kaverninėmis angiomomis, miego arterijos – akytojo ančio jungtimis, smegenų išeminiais ir hemoraginiais insultais. Skyriuje gydomi pacientai sergantys epilepsija, konsultuojami ir operuojami ligoniai sergantys Parkinsono liga, įvairios etiologijos patologiniu tremoru, torzionine distonija, choreoatetoze, hemibalizmu ir kitais ekstrapiramidiniais hiperkinezais.

     

    Istorija

    Senovės kinų išmintis sako: „Ir pats ilgiausias kelias prasideda nuo pirmo žingsnio”. Neurochirurgija Lietuvoje jį žengė prieš 58 metus Kauno Klinikose.

    Nepriklausomybės atgavimas buvo daugelio Lietuvos žmonių slaptų vilčių išsipildymas ir naujų galimybių atsivėrimas. Mums tai buvo susiję ir su galimybe susipažinti su iki tol geležine uždanga užskleista pasaulio neurochirurgija.

    Norint pamatyti, ko reikia siekti, reikia turėti su kuo lyginti. Nemažai viduriniosios kartos neurochirurgų susipažino su Anglijos, JAV, Vokietijos, Australijos, Japonijos, Prancūzijos ir kitų šalių neurochirurgijos darbo organizacija, dalyvavo mokymo kursuose, dirbo užsienio universitetinėse ligoninėse. Pamatėme, kokią žalą mums buvo padariusi izoliacija. Neurochirurgija yra bene vienintelė sritis, nepajėgianti gerai veikti be ypač brangios diagnostikos ir chirurginės technikos.

    Juk pasaulio praktikoje neurochirurginis mikroskopas pradėtas naudoti nuo 1960 metų, kompiuterinis tomografas (KT) – 8-ojo dešimtmečio pradžioje, magnetinis rezonansas (MRT) – 8–9-ą dešimtmetį, ultragarsinis siurblys, galvos laikikliai – 8-ą dešimtmetį. Pas mus standartinė diagnostinė ir chirurginė technika įsigyta tik pastarąjį dešimtmetį.

    Džiaugiamės, kad nesustojome vietoje ir daug pavyko nuveikti.



    Diagnostikos galimybės

    Nepriklausomybės laikotarpiu įvyko daug kokybinių diagnostikos srities permainų. Niekas Lietuvoje neįsivaizduoja sudėtingos neurochirurgijos patologijos diagnozavimo be modernaus spiralinio KT, MRT bei skaitmeninio angiografo. Mes vieninteliai Lietuvoje pradėjome naudotis gamma kameros galimybėmis, diagnozuodami smegenų kraujotakos ligas ir smegenų navikus. Pastaraisiais metais pasiekėme pasaulinius standartus, gydydami galvos smegenų traumas – pradėti taikyti kaukolės vidaus slėgio matuokliai.

    Klinikinis darbas

    Didžiulės permainos įvyko po 1995 metų. Puiku, kad buvo suvokta, kad ne tik pastatai ir sienos (jie, be abejo, turi svarbią reikšmę) lemia neurochirurgijos pajėgumą, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistai ir pažangios technologijos. Moderniai suremontuotas operacinis blokas su 7 tik neurochirurgijai skirtomis operacinėmis. Įsigyti 3 modernūs mikroskopai, ultragarsinis išsiurbimo aparatas, kraniotomas, greitaeigis neurochirurginis grąžtas, neuroendoskopinė technika ir kita aparatūra. Dabar turime viską, kad galima būtų atlikti visas operacijas, kurios atliekamos pažangiausiose pasaulio neurochirurgijos centruose.

    1995 m. pradėjome ir iki šiol Lietuvoje vieninteliai atliekame transfenoidalines hipofizės adenomos šalinimo operacijas.

    1996 m. pradėjome plėtoti sudėtingą kaukolės pamato chirurgiją, taikydami pažangiausius metodus. Iki tol šios srities patologija nebuvo operuojama ar buvo atliekamos tik paliatyviosios operacijos.

    1998 m. pradėjome operuoti gigantines smegenų kraujagyslių aneurizmas, taikydami dirbtinę kraujo apytaką ir hipotermiją. Šios sudėtingos operacijos atliekamos tik nedaugelyje pasaulio universitetinių klinikų.

    2002 m. pradėjome taikyti endoskopinę chirurgiją, operuodami hipofizės navikus, vėliau – ir smegenų skilvelių patologiją.

    Neurochirurgai bendradarbiauja su gretimų specialybių gydytojais. Intervencinei radiologijai pradėjus taikyti endovaskulinę spiralizaciją, labai prasiplėtė CNS kraujagyslių ligų gydymo sritis ir saugesnės tapo kraujingų smegenų navikų operacijos. Jau nebestebina bendros neurochirurgų operacijos su kardiochirurgais, ANG ir plastikos chirurgais, oftalmologais ir traumatologais.

    Tai tik maža dalis naujovių, kurios buvo įgyvendintos pastarąjį dešimtmetį, nors jau šiais metais atrodo kaip natūralus kasdienis darbas.

    Gerėjant diagnostikos priemonėms ir darbo organizacijai, padaugėjo operacijų, kai kuriuose skyriuose jos sudaro 77 proc. Neuroonkologinių – padaugėjo dvigubai. Tai lėmė pagerėjusi diagnostika bei didėjantis Kauno neurochirurgijos specialistų autoritetas Lietuvoje.

    Džiaugiamės, kad per praėjusį dešimtmetį nepraradome specialistų. Įvyko natūrali kartų kaita, kai buvę lyderiai užleido vadovų vietas viduriniosios kartos neurochirurgams. Pripažinti savo srities lyderiai: dr. prof. Vytenis Pranas Deltuva vadovauja galvos smegenų chirurgijos skyriui, beje, jis – kviestas kaip lektorius į prestižinius JAV universitetus, dr. doc. Algimantas Matukevičius vadovauja vaikų neurochirurgijos skyriui, parengė mokslinių darbų ir tobulinosi Glazgo universitete, dr. Bronius Špakauskas vadovauja stuburo ir periferinių nervų chirurgijos skyriui, dr. doc. Rimantas Vilcinis vadovauja galvos smegenų traumų skyriui. Jie yra daugelio tarptautinių pranešimų autoriai ir pripažinti savo srities specialistai.

    Daug buvusių Kauno neurochirurgijos mokslininkų sėkmingai dirba ir toliau perduoda savo vertingą patirtį jaunesniems kolegoms ir rezidentams. Jų patirtį branginame ir esame dėkingi jiems.

    Natūralus yra ir neurochirurginių lovų skaičiaus mažėjimas klinikoje. Juk dabar pacientai atvyksta planinei operacijai, o ne tirtis. Pagerėjus diagnostikai ir chirurgijai bei kylant gydytojų kvalifikacijai, kasmet operuojame ir gydome daugiau pacientų, trumpėja lovadieniai, pacientai greičiau išleidžiami į namus ar siunčiami reabilituotis.

     

    Klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas

     

     

    Mokslas ir pedagogika

    Stiprėja “Neuromokslų” laboratorija, kur nagrinėjamos dvi temos – neuroonkologija ir CNS kraujagyslių neurochirurgija. Ši glaudžiai su Neurochirurgijos klinika susijusi mokslinė laboratorija yra unikali Lietuvoje. Ji dar labiau įtvirtina mūsų klinikos kaip Lietuvos neurochirurgijos centro svarbą. Šis junginys atitinka iškiliausių pasaulio universitetinių klinikų organizacinę struktūrą, kur neurochirurgai praktikai kartu su fundamentaliųjų mokslų atstovais plėtoja mokslinę veiklą ir dirba pedagoginį darbą. Tai palengvina bendradarbiavimą su užsienio laboratorijomis bei universitetais. Mūsų laboratorijoje jau pradedami CNS navikų genetiniai tyrimai, norima nustatyti navikų jautrumą chemoterapijai, kaupiama pacientų duomenų bazė ir CNS navikų bankas tolesniems tyrimams.

    Per pastarąjį dešimtmetį neurochirurgai apgynė 16 daktaro disertacijų ir vieną habilitacinį darbą. Daugumą jų gerai įvertino užsienio universitetinių klinikų, pvz., Harvardo, Vakarų Berlyno, Nagojos ir kitų, neurochirurgai.

    2003 m. už neuroonkologinių straipsnių ciklą esame apdovanoti metine „Neurologijos seminarų“ žurnalo premija. Pastarąjį penkmetį neurochirurgų darbai išspausdinti prestižiniuose pasaulio neurochirurgijos žurnaluose. Tai yra dar vienas mūsų klinikos pasiekimų įvertinimas.

    Mūsų klinikos neurochirurgai kviečiami skaityti paskaitų JAV, Japonijos, Australijos, Latvijos universitetuose. Gydytojai, dirbantys Neurochirurgijos klinikoje, yra ne tik pasaulio ar Europos neurochirurgų asociacijų nariai, bet ir įtraukti į JAV neurochirurgų kongreso, Tarptautinės hipofizės chirurgų draugijos, Europos kaukolės pamato chirurgų draugijos valdybos ir kitų tarptautinių draugijų veiklą. Manau, kad mūsų neurochirurgijos įvertinimu galima laikyti neurochirurgo – vienintelio iš Baltijos šalių neurochirurgų – įtraukimą į ES medicinos projektų vertinimą bei pakvietimą tapti užsienio mokslinio žurnalo recenzentu.

    Praėjęs dešimtmetis – įdomus laikotarpis. Reikėjo peržiūrėti buvusius standartus ir pasirinkti vakarietiškus, nes pati Lietuva pasirinko šį kelią. Tai įpareigoja ne tik nuolat modernizuoti diagnostinę ar operacinę techniką (tai yra viena iš progreso sąlygų), bet ir gerinti žinias, plėtoti mokslą ir tobulinti darbo organizavimo principus. Tobulinimas ir tobulėjimas yra tęstiniai procesai ir ribas jiems galime nubrėžti tik mes patys.

    Skaitomos paskaitos ir vedami praktikos darbai MF V kurso studentams. Klinikoje yra paruošta 8 gydytojų tobulinimosi kursai 72 val. trukmės.

     

    Neurochirurgijos klinika - akredituota Europoje

    Nuo šiol Lietuvos sveikatos mokslų universiteto  Neurochirurgijos klinikos rezidentai bus ruošiami pagal tokius pačius standartus, kurie yra visose Europos Sąjungos šalyse.

    UEMS (Union Europeenne des Medecins Specialistes) yra organizacija, jungianti Europos sąjungos šalių ir asocijuotų narių gydytojus. Ir Lietuvos gydytojų sąjunga yra UEMS nare. Joje yra visų specialybių sekcijos. Šiuo atveju UEMS akreditacijos komitetas (t.y. jungtinis komitetas iš EANS-(Europos neurochirurgų asociacijos, kur įeina Lietuvos neurochirurgų draugija) ir UEMS vykdo neurochirurginių klinikų, ruošiančių neurochirurgus rezidentus tikrinimą ir atitikimą Europos standartams. Tikrinamos ne tik rezidentūros programos , bet ir dėstytojų kvalifikacijos, operacijų kiekis ir sudėtingumas, aprūpinimas aparatūra ir t.t.

     

    Pasak Neurochirurgijos klinikos vadovo, prof. Arimanto Tamašausko,. Akreditacijos procesas vyksta daugelį metų ir jo pagrindinis tikslas yra, kad neurochirurgijos rezidentai visoje Europoje būtų ruošimai pagal tuos pačius standartus, t.y. jų kvalifikacija atitiktų visoje Europoje suvienodintiems reikalavimams.

     

    Prof. A. Tamašauskas sako, kad akreditacijos procedūrai LSMU Neurochirurgijos klinika ruošėsi beveik pusantrų metų – reikėjo užpildyti daugybę dokumentų, taip pat atlikti reikalavimuose įrašytas užduotis – įsteigti rezidentų mokymui skirtą biblioteką, moksliniams tyrimams įkurti laboratoriją, įsigyti aparatūros, sudėtingoms operacijoms atlikti , atlikti daugybę kitų dalykų. Iš UEMS organizacijos buvo skirti du ekspertai – prof. T. Trojanowski (Lenkija) ir Dr. Guy Matge (Liuksemburgas), kurie Neurochirurgijos klinikoje viešėjo keletą dienų ir tikrino įvairiausiu dalykus – atliekamų operacijų spektrą. Biblioteką, rezidentų programas, dalyvavo operacijose ir gydytojų pasitarimuose, o galiausiai egzaminavo rezidentus. Po šio ekspertų apsilankymo, LSMU Neurochirurgijos klinika gavo oficialų sertifikatą, patvirtinantį, kad ji atitinka visus europinius standartus.

     

    Prof. A. Tamašausko teigimu, pagrindinė šios akreditacijos teikiama nauda yra tai, kad rezidentams norint dirbti bet kurioje Europos šalyje, nereikės vykti į Briuselį, lankyti kursus, kurie kainuoja didelius pinigus ir laikyti egzaminus. Neurochirurgijos klinikai esant akredituotai rezidentai galės kviestis ekspertą į Lietuvą ir laikyti tokį patį egzaminą savo šalyje. Jiems bus įteikiamas toks pats sertifikatas, koks ir būtų gautas išvykus.

    Nors gauta akreditacija yra pilna, t.y. LSMU Neurochirurgijos klinika neturi didelių trūkumų, ekspertai pateikė keletą rekomendacijų ateičiai. Viena iš tokių rekomendacijų yra neurochirurgijos rezidentų mokymo programos pailginimas vieneriais metais –neurochirurgijos rezidentai Lietuvoje yra ruošiami penkerius metus, tuo tarpu visoje Europoje – šešerius. Akreditacija yra duodama ketveriems metams - tada ji turės būti tvirtinama iš naujo.

     

    LSMU Neurochirurgijos klinika yra vienintelė Lietuvoje, gavusi oficialų pripažinimą Europoje.

     

    Pedagoginis klinikos personalas:

    Prof. Arimantas Tamašauskas 837 326472

    Doc. Algimantas Matukevičius 837 326955

    Prof. Vytenis Pranas Deltuva 837 326549

    Doc. Kazys Vytautas Ambrozaitis 837 326577

    Doc. Vytautas Ragaišis 837 326943

    Doc. Kęstutis Skauminas 837 326883

    Dr. Egidijus Marcinkevičius 837 326024

    Doc. Giedrimantas Bernotas837 326022

    Doc. Rimantas Vilcinis 837 326821

    Dr. Gintautas Vaitkevičius 837 326577

    Studijų administratorė: Laima Ratkelienė, tel. 8-37 326982 El. paštas:laima.ratkeliene@ kaunoklinikos.lt ir neurochirurgijos.klinika@kaunoklinikos.lt

     

     

    Skyriai, sektoriai:

    Galvos smegenų traumų skyrius

    Vadovas: doc. Rimantas Vilcinis

    Tel.  (+370 37) 326821

    El. paštas: rimantas.vilcinis@ kaunoklinikos.lt

    Skyrius įkurtas 1972 metų gegužės mėnesį, buvusio kaulų tuberkuliozės skyriaus bazėje. Įkūrus skyrių pradėta stacionarizuoti ligonius su trauminiais galvos smegenų pažeidimais. Ligoniai buvo operuojami neurochirurgijos korpuso operacinėse. Skyriui vadovauti paskirtas gyd. Z.Jurašius. Tuo metu skyriuje dirbo gydytojai: A.Pauliukevičius, A.Janulionis, Zikaras, Radavičius, L.Kondrotas. Metams bėgant skyriaus darbuotojai keitėsi. Ilgiausiai jame dirba M.Obelenis, A.Blazgys, R.Vilcinis, L.Kalasauskas.

    1973 m. pertvarkius patalpas, skyrius persikėlė į Neurochirurgijos korpuso pirmą aukštą, kur funkcionuoja iki šiol. Be ligonių su galvos smegenų traumomis, jame buvo gydomi ir ligoniai, sergantys epilepsija, hiperkinezėmis. 1981 m. pastačius naują neurochirurgijos korpusą pirmame neurochirurgijos skyriuje gydomi tik ligoniai po galvos smegenų sužalojimų.

    Kasmet į skyrių paguldoma apie 1000 ligonių po galvos smegenų traumų. Atliekama arti 600 operacijų: kraniotomijos dėl intrakranijinių hematomų, šalinami kaukolės kaulų įspaudai, drenuojamos higromos, atliekamos likvorą šuntuojančios operacijos, kaukolės kaulų plastikos. Dėl sunkių sužalojimų kasmet žūva apie 100 ligonių. Didelis mirtingumas susijęs su sunkia priešoperacine ligonių būkle. Paskutiniais metais reanimobiliu suvežami į LSMUL sunkiausi potrauminiai Kauno krašto ligoniai tame tarpe ir gilioje komoje su dirbtiniu kvėpavimu. Tačiau mažėjo konservatyviai gydytų ligonių skaičius, nes dauguma ligonių su lengvais smegenų sukrėtimais nukreipiami į neurologijos stacionarus, todėl skyriaus chirurginis aktyvumas viršijo 50%.

    1987 m. skyrius specialistai dalyvavo atliekant epidemiologinius galvos traumų tyrimus Kauno mieste Mažeikių ir Molėtų rajonuose. Be to buvo atliekami likvoro cirkuliacijos ir smegenų elastinių savybių tyrimai, analizuojamos potrauminės epilepsijos priežastys, antriniai faktoriai po difuzinio aksonų pažeidimo, potrauminio vazospazmo ypatybės, higromų diagnostikos ir chirurginio gydymo taktika.

    Skyriaus darbuotojai aktyviai dalyvauja Lietuvos neurochirurgų draugijos veikloje, skaito mokslinius pranešimus Baltijos šalių, Europos ir pasaulio neurochirurgų kongresuose.

    Dr. R.Vilcnis ir dr. L.Kalasauskas yra apginę medicinos daktaro disertacijas.

    Skyriuje dirbamas pedagoginis darbas - tęsiamos podiplominės studijos neurochirurgams, chirurgams, traumatologams, neurologams, psichiatrams. Tobulintis atvyksta gydytojai į 2 savaičių kursus “Galvos smegenų traumatologija”. Nuo 2001 m. rudens skyrius vadinamas Galvos smegenų traumų. Jam vadovauti paskirtas doc. R.Vilcinis.

    Šiuo metu skyriuje dirba: doc. R.Vilcinis, dr. L.Kalasauskas, gyd. A.Blazgys, gyd. M.Obelenis,

     

    Stuburo smegenų ir periferinių nervų chirurgijos skyrius

    Vadovas - dr. Br. Špakauskas

    Tel.  (+370 37) 326850

    El. paštas: bronius.spakauskas@ kaunoklinikos .lt

    Kauno Medicinos Universiteto Klinikų Neurochirurgijos klinikos sudėtyje esantis stuburo smegenų ir periferinių nervų chirurgijos skyrius įkurtas 1964 m. Skyriuje dirba 5 gydytojai, iš jų vienas docentas, 4 mokslo daktarai.
    Tai vienintelis specializuotas tokio profilio skyrius Lietuvoje, teikiantis aukštai kvalifikuotą konsultacinę, skubią ir planinę pagalbą pacientams, sergantiems įvairiomis stuburo bei periferinių nervų ligomis, taip pat patyrusiems trauminius stuburo ir nugaros smegenų sužalojimus.
    Skyriuje atliekamos visos sudėtingiausios stuburo ir periferinių nervų operacijos. Daromos stuburo fiksacijos tiek priekiniais, tiek užpakaliniais priėjimais. Implantuojami dirbtiniai diskai. Dėl stuburkaulių navikų bei osteoporotinių lūžimų atliekamos vertebroplastinės procedūros. Atliekamos sudėtingos stuburo fiksacijos dėl skoliozės, traumų. Naudojant mikrochirurginę techniką, ultragarsinį siurblį operuojami spinaliniai navikai. Vieninteliai Lietuvoje juosmeninių ir kaklinių disko išvaržų operacijas atliekame punkciniu būdu, darydami radiodažnumines diskų destrukcijas. Pirmi Lietuvoje įsisavinome ir sėkmingai atliekame mobilių kaklinių diskų implantaciją, dėl degeneracinių stuburo ligų, pradėjome daryti modernias stuburą stabilizuojančias operacijas, panaudojant tarpketerinius stuburo fiksatorius.
    Skyriaus operacinės aprūpintos moderniausia technika, - tai šiuolaikinis operacinis mikroskopas, intraoperacinis rentgeno aparatas, ultragarsinis siurblys, modernūs instrumentų rinkiniai stuburo fiksacijai, tarpslankstelinių diskų implantavimui.
    Per metus atliekama apie 1100 įvairių stuburo ir nugaros smegenų operacijų.

    Respublikos gyventojai konsultuojami kiekvieną dieną KMUK konsultacinėje poliklinikoje 8-15 val. tel. registracijai 8(37)32669.

     

     

    Vaikų neurochirurgijos skyrius

    Vadovas: Doc. A. Matukevičius

    Tel. (+370 37) 326955

    El. paštas: algimantas.matukevicius@ kaunoklinikos.lt.

     

    Skubos tvarka ligoniai į skyrių stacionarizuojami per LSMUL vaikų priėmimo skyrių.
    Vaikų neurochirurgai tikisi glaudaus bendradarbiavimo su kolegomis kitų specialybių gydytojais bei mažųjų pacientų tėveliais ir neabejoja šio bendro darbo sėkme.

    Vaikų neurochirurgijos skyrius – pagrindinė vieta Lietuvoje, kur, naudojant pažangiausias medicinos technologijas, teikiama visapusiška neurochirurginė pagalba vaikams nuo naujagimių iki 18 metų amžiaus. Šis skyrius įkurtas 1979 m. ir yra vienintelis visoje šalyje. Dabar jame 15 neurochirurginių lovų.

    Skyriuje gydomi vaikai:

    • po galvos ir galvos smegenų, stuburo ir nugaros smegenų bei periferiferinių nervų traumų, taip pat dėl šių sužalojimų pasekmių;
    • turintys gėrybinius ir piktybinius kaukolės, akiduobių, smegenų ir jų dangalų, stuburo ir nugaros smegenų bei dangalų, nervų šaknelių ir periferinių nervų navikus;
    • sergantys įvairiais galvos ir nugaros smegenų kraujagyslių susirgimais;
    • turintys smegenų skysčio apytakos sutrikimus: hidrocefaliją, įvairias smegenų cistas;
    • turintys kaukolės, stuburo, galvos ir nugaros smegenų sklaidos trūkumus (tarp jų - galvos ir nugaros smegenų išvaržas, priešlaikinius kaukolės siūlių sukaulėjimus, deformacijas ir kt.);
    • sergantys židinine epilepsija;
    • sergantys galvos ir nugaros smegenų pūliniais;
    • turintys spastines neurologinių ligų komplikacijas;
    • turintys neurogeninės kilmės judesių sutrikimus;
    • turintys padidėjusį galvospūdį.

    Vaikų neurochirurgijos skyriuje ligoniai kvalifikuotai ištiriami, atliekant ultragarsinius tyrimus, transkranijinę doplerografiją, elektroencefalografiją (įprastinę ir miego), elektromiografiją, sudėtingus kompiuterinės tomografijos, magnetinio branduolinio rezonanso tomografijos, radionuklidinės kompiuterinės tomografijos ir angiografinius tyrimus.

    Sergančius vaikus skyriuje konsultuoja vaikų neurologas, neurookulistas, otoneurologas, neurofiziologas, radioterapeutas, vaikų onkologas, vaikų ortopedas, vaikų infektologas, vaikų kardiologas, vaikų psichologas, vaikų psichiatras ir kiti vaikų ligų specialistai. Bet kuriuo paros metu galima pediatro, vaikų chirurgo, vaikų traumatologo ir vaikų endokrinologo konsultacija.
    Nustačius konkrečią neurologinę patologiją, reikalingą chirurginio gydymo, kvalifikuoti specialistai atlieka atitinkamas chirurgines intervencijas, naudodamiesi mikrochirurgine technika, operaciniais mikroskopais ir kitomis pažangiomis neurochirurginėmis technologijomis.

    Skyriuje atliekamos šios operacijos:

    šalinami:

    • galvos dangalų, smegenų ir kaukolės pamato, akiduobės bei nugaros smegenų ir stuburo navikai,

    trauminės ir netrauminės smegenų kraujosruvos;

    atliekama:

    • kitų trauminių galvos ir stuburo sužalojimų korekcija,
    • gimdymo traumos sukeltų komplikacijų chirurginis gydymas,
    • šuntuojančios operacijos dėl hidrocefalijos ir smegenų cistų ir jų korekcijos,
    • galvos ir nugaros smegenų išvaržų plastika,
    • kaukolės netaisyklingo suaugimo, deformacijų ir defektų plastika,
    • atviros operacijos dėl smegenų kraujagyslių ligų,
    • endovaskulinis patologinių kraujagyslių ir jų rezginių išjungimas ir kt..,
    • operacijos dėl galvos ir nugaros smegenų pūlingų susirgimų bei jų komplikacijų,
    • operacijos dėl židininės epilepsijos, įvairių distonijų,
    • stereotaksinės galvos smegenų intervencijos ir kt.

    Kvalifikuota slauga ir gydymas pooperaciniame periode:

    • kontroliuojant:
    • neurologinę,
    • judesių,
    • regos,
    • klausos,
    • kalbos,
    • endokrininę funkcijas;
    • taikant, esant reikalui, intensyvios terapijos priemones, užtikrinančias normalią organizmo gyvybinių funkcijų veiklą. Onkologiniams ligoniams nustatomos indikacijos tolesnei spindulinei ar chemoterapijai, nustatomas tolesnis šių ligonių priežiūros planas.

    Skyriuje taikomos ankstyvos reabilitacinės priemonės po ūmios sunkios neurologinės patologijos: kinezoterapija, masažas, regos kelio elektrinė stimuliacija. Rekomenduojamas tolesnis reabilitacinis ir sveikatą grąžinantis gydymas.

    Užsitęsus gydymui, sveikesnius mokyklinio amžiaus vaikus lanko mokytojai, mokoma svarbesnių disciplinų.

     

    Galvos smegenų chirurgijos skyrius

    Vadovas - prof. dr. Vytenis Deltuva

    Tel.(+370 37) 326549

    El. paštas: vytenis.deltuva@ kaunoklinikos.lt

     

    Galvos smegenų chirurgijos skyrių formuoja 5 aukštos specializacijos sektoriai:

    I. Neuroonkologijos
    II. Smegenų kraujagyslių neurochirurgijos
    III. Epilepsijos
    IV. Funkcinės stereotaksinės neurochirurgijos
    V. Kaukolės pamato chirurgijos

     

    Galvos smegenų chirurgijos skyriuje susitelkę dirba Lietuvoje pripažinti neurochirurgai-ekspertai ir mokslininkai, gydantys ir operuojantys visą spektrą galvos smegenų patologijos. Pacientai iš visos Lietuvos ir užsienio kvalifikuotai gydomi neurochirurgų, dirbančių smegenų kraujagyslių chirurgijos, neuroonkologijos, epilepsijos, kaukolės pamato chirurgijos, funkcinės stereotaksinės neurochirurgijos srityse, pasitelkiant naujausias chirurgines technologijas.

    Unikalaus Lietuvoje Galvos smegenų chirurgijos skyriaus darbuotojai glaudžiai bendradarbiauja su bendrosios praktikos gydytojais, neurologais ir neurochirurgais, dirbančiais visose Lietuvos rajonuose, suteikdami kvalifikuotas konsultacijas ir gydydami nukreiptus pacientus. Neurochirurgai, dirbantys Galvos smegenų chirurgijos skyriuje ne tik konsultuoja, tiria ir operuoja pacientus, bet ir vykdo jų dispanserinį sekimą po stacionarinio gydymo.

    Skyriuje dirba profesorius, habilituotas medicinos daktaras, 8 medicinos mokslų daktarai, 2 skyriaus gydytojai turintys pedagoginius docento vardus. Skyriaus neurochirurgai, mokslininkai ir pedagogai organizuoja pasitobulinimo kursų paskaitas neurologams, bendrosios praktikos gydytojams ir neurochirurgams iš visos Lietuvos.

    Galvos smegenų chirurgijos skyriaus gydytojai pasiruošę glaudžiam bendradarbiavimui su bendrosios praktikos gydytojais, neurologais ir neurochirurgais visoje Lietuvoje, nustatant ir tikslinant neurochirurgines ligas, gydant jas ir padedant vykdyti pacientų dispanserizavimą po gydymo. Pacientams pageidaujant, informuoja gydytojus, nukreipusius pacientus į mūsų skyrių, apie tyrimo ir gydymo eigą, atsiunčiant pacientą vietos dispanseriniam sekimui. Čia gydytojai pasiruošę suteikti geriausią galimą neurochirurginę pagalbą Lietuvos žmonėms ir siekti glaudaus ir draugiško bendradarbiavimo su kolegomis. 

     

  • Neurologijos klinika

    LSMU Neurologijos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326675 32 65 76, registratūra (8 37) 326984
    Faksas: (8 37) 326435
    El. paštas:
    neurologijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai

    Klinikos vadovė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė

    Tikslas

    Kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti neurologijos žinias, mokyti ir ugdyti kūrybingą, dorą, iniciatyvią, išsilavinusią ir savarankišką asmenybę bei sveiką ir išsilavinusią visuomenę.

     

    Uždaviniai:

    1. Vykdyti aukštos kokybės studijas, suteikiančias moksliniais tyrimais pagrįstą naujausių pažinimo ir technologijų lygį, atspindintį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją. Ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą asmenybę.
    2. Vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus neurologijos srityje, rengti mokslininkus.
    3. Vykdyti įvairiapusę praktinę veiklą
    4. Bendradarbiauti su šalies bei užsienio partneriais.

     

    Reikšmingi istorijos faktai:

    Nervų ir psichikos ligų katedra Kauno universitete buvo įkurta 1924 m. ir gyvavo iki 1991 m. 1965-1985 m. buvo ji buvo vadinama Neurologijos ir psichiatrijos katedra, 1985 - 1991 m. - Nervų, psichikos ligų ir neurochirurgijos katedra. 1924 - 1939 m. jai vadovavo prof. J. Blažys, 1939 - 1945 m. -  prof.  P. Vaičiūnas, 1945 - 1953 m. - prof. L. Gutmanas, 1953-1989 m. - prof. J. Šurkus, 1989 - 1991 m. – doc. dr. E.Jaržemskas. Katedros  Nervų ligų sektoriui ilgą laiką vadovavo prof.  habil. dr. A. Jocevičienė, vėliau doc. dr. V. Ostrauskas, doc. dr. V. Kuliukas, doc. dr. V.Pauza. 1991 m. iš katedros Nervų ligų sektoriaus ir Kauno akademinių klinikų I, II ir Vaikų nervų ligų skyrių buvo sukurta Neurologijos klinika. 1991 - 1996 m. jos vadovu buvo doc. dr. V. Pauza, nuo 1996 iki 2006 m. - prof. dr. N.Vaičienė - Magistris, nuo 2006 m. iki šiol – prof. habil. dr. D. Rastenytė.

     

    Pagrindinės mokslo veiklos kryptys:

    Neurologijos klinikoje vykdomi šių krypčių moksliniai darbai: galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, neurodegeneracinės ligos, neuroraumeninės ligos, periferinės nervų sistemos ligos, epilepsija, skausmas, galvos skausmai, retos neurologinės ligos.

     

    Pagrindiniai vykdomi projektai:

    • “Transkranijjino ultragarso taikymas neurodegeneracinių ligų diagostikai”;
    • Europos komisijos projektas “European Registries of Stroke – EROS” QLG4-CT-2002-01191;
    • Europos komisijos 6BP projektas “Highlighting the impact of headache in Europe” (EUROLIGHT), granto Nr. 2006110;
    • Europos komisijos 7BP projektas „Development of a European Implementation Score for measuring implementation of research into healthcare practice using vascular disease as an example“ (EIS);
    • “Skausmo įveika, patyrus autotransporto avariją Lietuvoje”, vykdant projektą pasirašyta tarptautinė bendradarbiavimo sutartis su Karolinska institutu, Klinikinių mokslų skyriumi prie Dandery ligoninės (Švedija);
    • „Įrodymais pagrįstų inovatyvių neinvazinių smegenų traumos bei neurologinių pacientų diagnostikos ir stebėsenos sprendinių moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ (Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa);
    • Europos tuberozinės sklerozės registras;
    • Lietuvos išsėtinės sklerozės registras;
    • Molekuliniai Alzheimerio ligos patogenezės mechanizmai (MALPAMA).

    Dalyvavimas vykdant SAM programas

    • Nacionalinis veiklos, susijusios su retomis ligomis, planas (genetinės ir neurometabolinės ligos, fakomatozės, nervų-raumenų ligos, genetinės epilepsijos)


    Studijų programos:

    2013/14 m.m.

    Klinikinis neuromokslų modulis, I dalis „Nervų sistemos ligos“, 162 val., 6 kreditai

    Modulis dėstomas LSMU Medicinos fakulteto V kurso studentams lietuvių ir anglų kalbomis. Modulyje dalyvauja 5 LSMU klinikos:

    • Neurologijos klinika 90 val., 3,33 kredito
    • Neurochirurgijos klinika 30 val., 1,11 kredito
    • Reabilitacijos klinika 20 val., 0,74 kredito
    • Infekcinių ligų klinika 18 val., 0,67 kredito
    • Radiologijos klinika 4 val., 0,15 kredito

     

    Rezidentūros programos, rezidentų skaičius:

    2013/14 m.m.

    Vykdomos 2 rezidentūros studijų programos, patvirtintos 2005 metais, atnaujintos ir patvirtintos 2013- 06-07:

    • Neurologijos rezidentūros studijų programa (4 metai) - 21 rezidentas
    • Vaikų ligų ir vaikų neurologijos rezidentūros studijų programa (6 metai: 4 metai vaikų ligos, 2 metai vaikų neurologija) – 4 rezidentės

     

    Doktorantūra:

    Nuo 1991 metų, neurologijos klinikoje apginta  12 daktaro disertacijų, nuo 2006 metų - 7.

    Šiuo metu doktorantūroje studijuoja 3 doktorantės

     

    Klinikinės veiklos kryptys:

    Neurologijos klinikoje vykdoma visų lygių neurologijos ir vaikų neurologijos pagalba visos Lietuvos gyventojams.

     

    Kiti klinikos pasiekimai:

    2005 – 2012  metais Neurologijos klinikos darbuotojai paskelbė 361 publikaciją, iš jų 56 žurnaluose, referuojamuose mokslinės informacijos instituto bazėje bei įrašytuose į mokslinės informacijos instituto leidinių sąrašą.  

    Neurologijos klinikos darbuotojai dalyvauja tarptautinių organizacijų, komisijų bei komitetų veikloje:

    Prof. Daiva Rastenytė  

    • Europos komisijos 7BP programos patariamosios grupės narė;
    • Europos tarybos Alzheimerio ligos tyrimų programos darbo grupės narė;

    Prof. Nerija Vaičienė - Magistris           

    • Europos vaikų neurologų draugijos nacionalinių reikalų komiteto narė

    Prof. Milda Endzinienė  

    • Europos epilepsijos akademijos (EUREPA) mokymo programų komisijos narė

    Prof. Diana Obelienienė 

    • Europos Komisijos FP7 komiteto valstybinė ir privati ekspertė;
    • Pasaulio galvos skausmų asociacijos tarybos narė;
    • Europos galvos skausmų federacijos tarybos narė;

    Doc. Arūnas Ščiupokas    

    • Europos skausmo draugijų federacijos Revizijos ir audito komisijos pirmininkas.

     

    Klinikos darbuotojai vadovauja įvairioms specialybinėms organizacijoms:

    • Kauno krašto neurologų draugija (pirmininkė doc. Dalia Mickevičienė);
    • Lietuvos skausmo draugija (prezidentas doc. Arūnas Ščiupokas, viceprezidentas dr. Kęstutis Petrikonis);
    • Lietuvos vaikų neurologų asociacija (valdybos pirmininkė prof. Milda Endzinienė; valdyboje prof. Nerija Vaičienė – Magistris, dr. Jūratė Laurynaitienė);
    • Lietuvos galvos skausmo specialistų draugija (pirmininkė prof. Diana Obelienienė);
    • Klinikinės neurofiziologijos ir neurosonologijos draugija (pirmininkė doc. Giedrė Jurkevičienė; valdyboje doc. Kęstutis Petrikonis, dr. Jovita Švilpauskė).
    • Lietuvos neurologų asociacija (valdyboje prof. Antanas Vaitkus, doc. Kęstutis Petrikonis, doc. Dalia Mickevičienė)
    • Lietuvos epileptologijos draugija (valdybos nariai prof. N. Vaičienė – Magistris, prof. M. Endzinienė)

    LR Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantas neurologas - Prof. dr. Antanas Vaitkus

    LR Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantė vaikų neuroloė - Prof. dr. Nerija Vaičienė - Magistris

    Lietuvos mokslo taryba – Prof. Daiva Rastenytė – ekspertė

     

     

    Kontaktai

  • Odos ir venerinių ligų klinika

    LSMU Odos ir venerinių ligų klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT–50009, Kaunas
    Tel. (8 37) 326246
    Faksas: (8 37) 326246
    El. paštas: odos.veneriniu.ligu.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė


    Tikslai, uždaviniai, reikšmingi istorijos faktai

    Odos ir venerinių ligų (OVL) katedra įsteigta – 1923 metais Lietuvos Universitete. Jai vadovavo Jurgis Karuža (1923–1935), Bronius Sidaravičius (1935–1946, 1956–1969), Vytautas Juškys (1946–1952), Leonid Fandejev (1952–1956), Petras Gailevičius (1969–1974, 1991–1998), Jūratė Dievaitienė (1974–1991), Arūnas Petkevičius (1998–2002). 2001 metais OVL klinika atkurta Kauno klinikose, kuri ji veikė ir tarpukario metais. Nuo 2002 metų OVL klinikai vadovauja Skaidra Valiukevičienė.
    Klinikos veiklos pagrindiniai uždaviniai: teikti dermatovenerologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vykdyti dermatovenerologijos studijas, mokslinį darbą, organizuoti medicinos personalo kvalifikacijos kėlimą.
       

     

    Pagrindinės mokslo veiklos kryptys

    Klinikos pagrindinės mokslinio darbo kryptys:

    • Pigmentinių apgamų, aknės, kontaktinio dermatito, sklerozinės kerpligės, žvynelinės ir lytiškai plintančių infekcijų epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai.
    • Ikinavikinių odos ligų fotodinaminė diagnostika ir gydymas.
    • Neinvaziniai ultragarso ir optinės įrangos klinikiniai tyrimai melanomos, nemelanominių odos navikų ir diabetinės pėdos diagnostikai.

    Pagrindiniai vykdomi projektai

    Klinika dalyvauja šiuose moksliniuose projektuose:
    Eurostars „SkinMonitor“ Nr. E!4846 (vykdymo metai 2009–2012). Projekto tikslas –sukurti ir pritaikyti rinkai kokybiškai naują neinvazinę ekspertinę sistemą odos ikinavikinių ligų, melanomos ir epitelio karcinomų diferencinei diagnostikai, jų skvarbos į odą analizei. Turime patirties vykdant specializuotus informacinių technologijų klinikinius tyrimus, kuriuose testuojama gamintojų sukurta įranga.
    ES 7 BP projektas „SkinDetector“ Nr. 314913 (vykdymo metai 2012–2014). Projekte siekiama sukurti diabetinės pėdos ankstyvosios diagnostikos bei stebėsenos įrangą, panaudojant odos temperatūros ir storio pokyčių parametrus. www.skindetector.euES Struktūrinių fondų projektas „Sveikatos priežiūros paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“ (SPPPEE). Projekto apimtyje elektroninėje erdvėje rengiama pacientams informacija apie odos ir veneros ligas, jų prevenciją, gydymą.
    Nuo 2004 m. vykdomas Europos kontaktinės alergijos stebėsenos tyrimas (ESSCA). Naudojant standartizuotą protokolą ir bendrą duomenų bazę, alergenų lopo mėginių rezultatai, kartu su pacientų demografiniais ir klinikiniais duomenimis, yra kaupiami ir analizuojami nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.
    COST veikla TD 1206 „StanDerm“: profesinių odos ligų prevencijos europinių standartų vystymas ir įgyvendinimas“ (vykdymo metai 2012–2016). Dalyvavimo šiame projekte tikslas – profesinių odos ligų epidemiologinės situacijos vertinimas. Bendradarbiaujant su kitais Europos šalių centrais, profesinių odos ligų prevencijos ir edukacinių programų kūrimas.
    Tarptautinis projektas “Lytiškai plintančių infekcijų kontrolės optimizacija Baltijos šalyse”. Projektą remia Švedijos Sveikatos priežiūros bendrijos Rytų Europos komitetas. Pradžia – nuo 2013 m.
      

    Studijų programos (dalyvavimas studijose)

    OVL klinika dalyvauja vykdant studijų programą Medicinos, Odontologijos, Slaugos ir Visuomenės sveikatos fakultetų studentams. Nuo 2009 metų medicinos 4 kurso studentai mokosi dalyko klinikinių problemų sprendimu paremtu metodu. Klinika yra dermatovenerologijos rezidentų (4 metų studijos), doktorantų kvalifikacijos kėlimo centras. Šeimos medicinos, vidaus ligų, infekcinių ligų, neurologijos, reumatologijos, alergologijos ir klinikinės imunologijos, pastinės chirurgijos, skubios medicinos pagalbos rezidentai mokosi dermatovenerologijos antrosios pakopos universitetinių studijų metu. 1999 metais įsteigtas Studentų Mokslinės Draugijos Odos ir venerinių ligų būrelis.
     

    Klinikinės veiklos kryptys

    Dermatoonkologija.Taikomos šiuolaikinės diagnostinės priemonės: paprastoji ir skaitmeninė kompiuterinė dermatoskopija, siaskopija, ultragarsiniai tyrimai, fotodinaminis gydymas. Bendradarbiaujant su kitais padaliniais atliekami histologiniai ir imunohistocheminiai tyrimai, sarginių limfmazgių radionuklidinė diagnostika, kompiuterinė tomografija, branduolių magneto rezonansas.
    Chirurginės procedūros. Atliekamos odos navikų ir kitų odos darinių biopsijos, ekscizijos, elektrochirurgija, krioterapija; nagų chirurgija.
    Dermatokosmetologija. Veido kapiliarų, papilomų elektrodiatermija (mokama paslauga).
    Dermatoalergologija. Alergiją mažinančios dietos ir racionalaus gydymo parinkimas, alergenų lopo mėginiai.
    Infekcinės dermatozės. Teikiama konsultacinė pagalba dėl grybelinių, bakterinių, virusinių odos ligų, Laimo ligos.
    Venerologija.Teikiama konsultacinė pagalba dėl lytiškai plintančių infekcijų (sifilio, chlamidijozės, gonorėjos ir kt.) bei ŽIV. Taip pat anoniminiu būdu, neskelbiant pacientams pavardžių (mokama paslauga) galima pasitikrinti dėl šių ligų. Atliekami molekuliniai PGR tyrimai dėl C. trachomatis, M. genitalium, U. urealyticum.
    Opų gydymas.Nustatomos opų priežastys (ultragarsiniais tyrimais, doplerografija, ir kt.), parenkamas racionalus gydymas medikamentais, hidrokoloidiniais pleistrais, kompresine terapija ar chirurginiu būdu.
    Lėtinės odos uždegimo ligos. Žvynelinės, atopinio dermatito, vitiligo, ir kt. ligų gydymas UV spinduliais, vonios PUVA terapija.
    Sunki žvynelinė.Ligos sisteminis gydymas tradiciniais ir biologiniais vaistais, ligonių stebėsena, bendri aptarimai konsiliume.
    Neaiškių odos ligų konsiliumai.Juose dalyvauja klinikos vadovas, sektoriaus vadovas ir gydytojai patologai.
    Teledermatologija. Pasitelkiant informacines technologijas vykdomas skaitmeninių odos vaizdų kaupimas, konsultacinė pagalba nuotoliniu būdu tarp šeimos gydytojo ir dermatologo.
     

    Kiti klinikos pasiekimai

    OVL klinikoje yra 16 stacionaro lovų ir 4 dieninio stacionaro lovos. Per metus ambulatorijoje gydoma daugiau nei devyniolika tūkstančių pacientų, stacionare – 600 ir dienos stacionare – 700 pacientų. OVL klinikoje dirba specialistai, turintys patirties dermatoonkologijos, dermatoalergologijos, venerologijos, dermatohistopatologijos, medicininio vizualizavimo, ultragarso, spektrofotometrinės intrakutaninės analizės, infraraudonųjų spindulių termografijos ir telemedicinos srityse.
    2004 metais atidarytas modernus fototerapijos kabinetas, kuriame sėkmingai įdiegta pirmą kartą Lietuvoje – vonios PUVA gydymo metodas žvynelinei, odos limfomai.
    2010 metais atidarytas odos navikų kompetencijos centras, kuriame veikia modernus skaitmeninis dermatoskopas, siaskopas, aukšto dažnio ultragarsas. Įranga įgyta tarptautinio projekto, kurį Lietuvoje vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno technologijos universiteto prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto specialistai kartu su Vokietijos, Portugalijos ir Italijos technikos specialistais. Projektą rėmė – Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.
    Per 2002–2013 metus organizuota 16 respublikinių ir 2 tarptautinės konferencijos. Tarptautiniu mastu iš jų svarbiausias 11–asis Baltijos šalių dermatovenerologų asociacijos kongresas, 2013 m. spalio 17–19 d., www.badv2013.com
    Kasmet rengiama Pasaulinė psoriazės diena, skirta pacientams, bendradarbiaujant su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija.
     

    Kontaktinė informacija

  • Ortopedijos traumatologijos klinika

    LSMU Ortopedijos traumatologijos klinika
    Adresas: 
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel.
    (8 37) 326282
    El. paštas:
    ortopedijos.traumatologijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovas prof. Alfredas Smailys

     

    Apie mus

    Ortopedijos traumatologijos klinika pateikia galimybės studentams išmokti naujausias tendencijas  traumatologijos  diagnostikoje ir ortopedinėje chirurgijoje. Mes dalinamės žiniomis įvairiuose tobulinimosi kursuose . Mūsu klinika turi gerą teorinę ir klinikinę patirtį, kadangi ji yra įvairių raumenų ir kaulų ligų bei sudėtingų traumų atvejų gydymo centras.

    Studentai įgyja praktinių bei teorinių įgūdžių LSMUL, didžiausia ligoninė Baltijos šalyse. LSMU Ligoninėje, Ortopedijos traumatologijos klinika turi du skyrius: Ortopedijos chirurgijos – 60 lovų, ir Mišrių trauma skyrius – 25 lovų. Turime 21 ortopedą, iš jų 11 apgynę mokslo daktaro laipsnį. Jie atlieka:

    • Klubo, kelio, čiurnos, peties ir alkūnės endoprotezavimo operacijos įskaitant pirminis įprastinis, sąnarinius paviršius atnaujinantį, minimaliai invazivi, vienpuse kelio, pakartotines (revizines) bei viso šlaunikaulio endoprotezavimas.
    • Artroskopinės operacijos kaip: peties Bankart, Latarjet, Bristow chirurgijos,  rotatorių manžetes, raktikaulio išnirimo rekonstrukcijos, kelio priekinis ir užpakalinis kryžminis raištis, posterolateralinis ir vidinis kompleksas, girnelės nestabilumas, čiurnos raiščių rekonstrukcija, autografto persodinimo procedura arba autologinis chondrocitų persodinimas, meniskų transplantacija, latissimus dorsi transpozija, Osgood-Schlatter ir Haglund ligų artroskopine rezekcija.
    • Kitos chirurgijos: ūmios ir politraumos, pseudoartrozes, onkologija, osteomielito atvejis, deformacijos korekcija.

    Studijos

    Medicinos programoje turime skirtingus kursus:

    • Pirmo kurso studentams – “Pirmos pagalbos” kursas
    • Antro kurso studentams – “Judejimo” modulis
    • Ketvirto kurso studentams – Atraminio-judamojo aparato ligų, intensyvios ir urgentinės medicinos modulis
    • Šešto kurso studentams – “Pasirenkiamas mokslinis darbas”

    Mokslinis darbas

    Ortopedai traumatologai yra aktyvūs moksliniuose darbuose, jie publikuoja daug publikacijų ortopedijos žurnaluose, pvz. Journal of Arthroplasty; Acta Orthopaedica; Hip International; International Orthopaedics; BMC Musculoskelet Disorders; Orthopedics; Foot&Ankle International; Knee Surgery, Sports Traumatology, Arthroscopy; Journal of Pediatric Orthopaedics; Arthroscopy ir kiti.

    2011m. Otropedijos traumatologijos klinika  įkūrė ir adminstruoja Lietuvos endoprotezavimo registras. 2011m. Ortopedijos traumatologijos klinika įdiege „Fast track“ programą, esant šlaunikaulio lūžį proksimalineje dalyje. Yra daug moksliniai projektai organizuoti Ortopedijos traumatologijos klinikoje, š.m. koncentruoti mikštujų audinių atstatymas po klubo sąnario endoprotezavimo, biomechanines raumenų savybės po kelio sąnario endoprotezavimo ir kremzlės regeneracijos galimybės.

     

    Kontaktai

  • Patologinės anatomijos klinika

    LSMU Patologinės anatomijos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel.
    (8 37) 326854
    Faksas:
    (8 37) 326404
    El. paštas:
    patologines.anatomijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai

    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Patologinės anatomijos klinikoje atliekamas integruotas pedagoginis, diagnostinis ir mokslinis darbas.

    Klinikos veiklos tikslai:

    1. Vykdyti aukštos kokybės patologijos studijas, suteikiančias moksliniais tyrimais pagrįstą naujausių pažinimo ir technologijų lygį, atspindintį aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą asmenybę.

    3. Vykdyti aukšto lygio patologijos mokslinius tyrimus, rengti mokslininkus.

    4. Gerinti patologijos diagnostikos paslaugų kokybę, sėkmingai diegiant naujausias technologijas, ir vykdyti įvairiapusę patologijos praktikos veiklą.

     

    Istorija

    1922 m. vasario 16 d. įsteigus Lietuvos universitetą, vadovaujantis Seime 1922 m. balandžio 22 d. priimtu jo statutu (Medicinos fakulteto Medicinos skyriaus struktūroje numatyta 20 katedrų), Medicinos fakulteto taryba Bendrosios patologijos ir patologinės anatomijos katedrai įkurti ir vadovauti 1922 m. birželio 30 d. išrenka vedėju Emilį Vintelerį, kuris į Kauną atvyksta ir paskaitas pradeda skaityti 1923 m. sausio 29 d. Medicinos fakulteto taryba 1922 m. rugsėjo 18 d. laikinai paveda katedrai vadovauti ir dėstyti bendrąją patologiją profesoriui Leonui Gogeliui (iki atvykstant išrinktajam vadovui), vyresniąja asistente išrenka dr. Janiną Mackevičaitę, prozektoriumi – Kazį Oželį. Bendrosios patologijos ir patologinės anatomijos katedra kuriama Karo ligoninėje, nuo 1923 m. pavasario Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. birželio 7 d. Vytauto Didžiojo universiteto) II rūmuose. Intensyviai kuriama tiek studijų, tiek ir patologijos diagnostikos materialinė bazė, makropreparatų muziejus. Janina Mackevičaitė-Lašienė išverčia į lietuvių kalbą ir 1925 m. išleidžiamas Herxheimer’io Bendrosios patologijos pagrindų vadovėlis (tai buvo antrasis Medicinos fakulteto leidinys). 1932 m. gruodį Katedra išsikelia į naujai pastatytus Medicinos fakulteto rūmus Mickevičiaus gatvėje. Čia vyksta studijos, tiriama operacinė ir biosinė medžiaga, autopsijos daugiausiai atliekamos Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos ligoninėje.

    1939 m. vasarą pastačius naująsias Universiteto klinikas, atskirame korpuse (dabartinis pastatas) įsikuria Bendrosios patologijos ir patologinės anatomijos katedra. Profesoriui E. Vinteleriui pareiškus ketinimus išsikelti į Vokietiją, 1941 m. vasario 12 d. Kauno universiteto (1940 m. rugpjūčio 24 d. taip buvo pavadintas Vytauto Didžiojo universitetas) Patologinės anatomijos katedros (taip pavadintos 1940 m. sausio 8 d.) vedėja išrenkama vyr. dėstytoja Janina Mackevičaitė-Lašienė. 1941 m. rugpjūčio 9 d. Katedros (Lietuvos laikinoji vyriausybė grąžino senąjį Vytauto Didžiojo universiteto pavadinimą 1941 m. liepos 1 d.) vedėju išrenkamas docentas dr. Antanas Starkus, kuris 1943 m. kovo mėn. 16 d. buvo išveštas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Prof. Janinai Lašienei vadovaujant katedrai 1944-1965 m. ne tik vykdoma pedagoginė veikla, bet ir aktyviai vyksta patologijos diagnostikos darbas, sukuriama Lietuvos patologijos tarnyba, 1954 m. įkuriama Lietuvos patologoanatomų (dabar patologų) mokslinė draugija, katedra tampa pagrindiniu gydytojų patologų rengimo centru. Visą savo mokslinę veiklą Profesorė paskyrė endokrininių liaukų tyrimams, sukūrė funkcinės endokrininių liaukų morfologijos mokyklą. 1965–1976 m. katedrai vadovavo prof. Jūratė Jankevičiūtė, daug metų paskyrusi kardialinei patologijai, išleidžiamas pirmasis lietuviškas Patologinės anatomijos vadovėlis (1973). 1976 m. katedros vedėja išrenkama prof. Elena Stalioraitytė, kartu su prof. Janina Lašiene gvildenusi endokrinologijos problemas: jų monografija ”Endokrininės naujagimių liaukos“ 1972 m. įvertinta Lietuvos Valstybine premija. Šiuo laikotarpiu ypač daug dėmesio skiriama pedagoginio proceso tobulinimui, diegiant probleminio mokymosi elementus, parengiama ir išleidžiama daug mokomųjų knygų, naujoji Patologinės anatomijos vadovėlio laida (1986), atliekami staigios kardialinės mirties moksliniai tyrimai. 1984-1988 m. katedra buvo sujungta su Histologijos-embriologijos katedra (vedėjas prof. Albertas Vitkus), o 1988-1992 m. - su Teismo medicinos katedra (1988-1989 m. vadovavo prof. Jonas Nainys, 1989-1992 m. - prof. Romualdas Gailys).

    Dabartinė Patologinės anatomijos klinika įkurta 1992 m. sujungus katedrą su skyriumi ir prijungus citologinės diagnostikos tarnybą. Jos vadovu išrinktas prof. Kazys Daukša. 2003-2009 m. Klinikai vadovavo prof. Romualdas Gailys.

    Patologinės anatomijos klinikos istoriją mena nuo 1922 m. išsaugotos autopsijų ir biopsijų tyrimo knygos, svarbiausieji rankraščiai, įvairūs patologijos studijų ir praktikos dokumentai, visų vadovėlių ir mokomųjų knygų egzemplioriai, to meto įranga, su kuriais galima susipažinti klinikoje.

    Studijos

    Patologinė anatomija – fundamentinių mokslų ir klinikinės praktikos jungiančioji disciplina. Ją studijuojant susipažįstama su žmogaus patologinių procesų ir ligų sukeltais organų, audinių ir ląstelių struktūros pokyčiais, jų etiologija, susiformavimo mechanizmais (patogeneze) ir funkcine (klinikine) svarba – suteikiančiais bazinių žinių tolimesniam diagnostikos ir gydymo pagrindų formavimuisi. Studijuojama bendroji (patologinių procesų) ir sisteminė, arba nozologinė (ligų) patologinė anatomija.

    Medicinos programos studentai šių patologinės anatomijos žinių įgyja II ir III kursuosegilindamiesi į integruotus probleminių studijų modulius: ikiklinikinių studijų pagrindai, reprodukcinė sveikata, neuromokslų pagrindai, imuninis atsakas ir infekcija, kvėpavimas ir kraujotaka, medžiagų įsisavinimas ir homeostazė. Patologinės anatomijos klinika yra atsakinga už Imuninio atsako ir infekcijos modulio Imuninio atsako dalį.

    Odontologijos programos studentai įsisavina reikalingas patologijos žinias, patologinių procesų priežasties–pasekmės sąsajas, siekiant suprasti patologinių procesų ir ligų morfologinį substratą bei jų atsiradimo mechanizmus ir klinikinę svarbą III kurse.

    Medicininės ir veterinarinės genetikos ir medicininės ir veterinarinės biochemijos studentai II kurse įsisavina patologinių procesų morfologinį substratą, gilinasi į jų atsiradimo molekulinius mechanizmus ir klinikinę svarbą, įgyja audinių pokyčių morfologinės ir molekulinės diagnostikos pagrindus.

    Gilindamiesi į patologijos dalyką (susidedantį iš patologinės anatomijos ir patologinės fiziologijos) burnos higienos (II kurso), slaugos ir akušerijos (I kurso), kineziterapijos ir ergoterapijos (II kurso) programų studentai susipažįsta su bendrųjų patologinių procesų ir kai kurių ligų morfologiniu substratu bei atsiradimo mechanizmais.

    Plačiau su patologijos diagnostikos galimybėmis medicinos programos studentai susipažįsta studijuodami klinikinę patologiją bei teismo mediciną VI kurse.

    Visiškai renovuotoje Klinikos studijų bazėje yra šiuolaikiška įrengta Janinos Lašienės auditorija srautinėms paskaitoms, seminarams ir tutoriniams užsiėmimams. Praktikos darbų salėse įrengta demonstracinės-konsultacinės mikroskopavimo sistemos su optiniais tiltais, didelės skiriamosios galios skaitmeninėmis kameromis ir 60’ įstrižainės monitoriais bei binokuliniai mokomieji mikroskopai grupiniam bei individualiam studentų darbui. Įrengta serverinė sistema virtualioms histologinių preparatų studijoms. Studentai audinių vaizdinimo analizės pagrindų įgūdžius formuoja naudodamiesi Media Cybernetics ImagePro programine įranga.

    Patologinės anatomijos klinikoje yra daugiau kaip 2000 makroskopinių preparatų muziejus, parengti audinių histologinių preparatų, naudojant rutininius ir specialiuosius histocheminius dažymo metodus, imunohistochemines bei hibridizacijos in situ reakcijas, rinkiniai. Visa tai įgalina ne tik patologinių procesų ir ligų struktūrinių pokyčių gilesnį supratimą, bet ir šiuolaikinės patologijos diagnostikos galimybių suvokimą.

    Patologinės anatomijos klinikoje derinama tradicinės paskaitos, praktikos darbų mikroskopinių ir histologinių preparatų bei elektronogramų studijos, autopsijų ir diagnostinių biopsijų stebėjimo bei šiuolaikinės technologijos – virtualioji histopatologija (telepatologija). Tai viso histologinio pjūvio (stiklelio), kuris studijuojamas praktikos darbų metu, vaizdai. Jų maksimali skiriamoji geba yra ta pati, kaip ir standartinio optinio mikroskopo didžiojo padidinimo, ir yra skirti ne tik savarankiškoms patologijos studijoms, bet ir kaip laisvai prieinama ir pasirenkama alternatyva praktikos darbų metu tradiciniams histologiniams preparatams ant stiklelių. Virtualioji histopatologija (įdėti nuorodą  http://www.pathonet.lt/moodle/course/category.php?id=44 ) yra pritaikyta ir planšetiniams kompiuteriams. Čia taip pat pateikiama visų virtualių histologinių preparatų aprašai ir praktinės užduotys. Studijuojantysis pagal savo poreikius gali išsaugoti bet kurią vaizdo dalį bet kuriuo padidinimu.

    Studijuojant patologinę anatomiją probleminio mokymosi elementai taikomi jau daugiau nei tris dešimtmečius sprendžiant modeliuotas morfologines diagnostines užduotis, sudarytas iš mikroskopinių ir histologinių preparatų bei elektronogramų rinkinių. Ypatingas dėmesys yra skiriamas savarankiškai praktikai. Tuo tikslu atnaujinti visų praktikos darbų aprašai.

    Visų studijų programų studentams mokomoji medžiaga (interaktyvių studijų vadovėlis „Fundamentinė patologija“, Histopatologijos atlasas (lietuvių ir anglų kalba), praktikos darbų vadovai, Patologinės anatomijos vadovėlio atskiros dalys ir kt.) yra skaitmeninta ir prieinama internetinėje erdvėje (įdėti nuorodą http://www.pathonet.lt/moodle/ ) iš bet kurio studijuojančiojo kompiuterio.

    Patologinės anatomijos klinikoje nuolat vyksta patologijos rezidentūros (4 metų) bei kitų rezidentūros programų, kur studijuojama įvairių ligų patologijos diagnostikos pagrindai, studijos.

    Klinikos dėstytojai dėsto pasirenkamuosius dalykus, vadovauja studentų moksliniam darbui bei dalyvauja doktorantūros studijose. Vyksta gydytojų patologų podiplominis tobulinimasis.

    Dėstytojai nuolat tobulina dėstymą, pasitelkdami užsienio universitetų patirtį.

    Pagrindinės mokslo veiklos kryptys

    Patologinės anatomijos klinikos dėstytojai gydytojai patologai dalyvauja vykdant integruotas ligų diagnostikos, gydymo ir prognozės studijas (šiuolaikinė ligų patologijos diagnostika yra šių tyrimų dalis) pagal savo atliekamų diagnostinių tyrimų profilį: galvos smegenų navikų, plaučių, krūties, gimdos kaklelio, virškinamojo trakto, kepenų, skydliaukės, odos ir kt. lokalizacijos navikų ir nenavikinių pakitimų, taikant šiuolaikinius patologijos diagnostikos metodus (molekulinius ir genų raiškos baltymo lygmeniu). Klinikoje vis plačiau taikomi skaitmeninės vaizdo analizės metod

    Klinikinė veikla

    Patologinės anatomijos klinikoje atliekama virš 35 tūkst. biopsinių ir operacinės medžiagos, arti 60 tūkst. citologinių, virš 100 autopsijos tyrimų. Atliekami ne tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pacientų biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimai, bet taip medžiaga gaunama ir iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

    Reaguodama į didėjančius paciento diagnostikos gydymo kokybės reikalavimus, klinika nuolat diegia perspektyvias patologijos tyrimų technologijas, visa turima įranga atitinka šiandienos pasaulinius standartus. Klinikoje šalia rutininių ir specialiųjų dažymo metodų, ženkliai išplėstas imunohistocheminių (virš 100 žymenų naudojant Roche Ventana automatinius procesorius) tyrimo metodų taikymas. Pastaraisiais metais vis plačiau taikomi molekulinės patologijos metodai, reikalingi ne tik šiuolaikinei diagnozei nustatyti, bet ir individualizuotam gydymui parinkti.

    Automatizuotas visas audinių parengimo tyrimui procesas (preanalitinis etapas), klinikos darbuotojų pastangomis įdiegta informacinė ligonių patologijos tyrimo duomenų sistema (lietuvių kalba), apimanti tiek audinių parengimo tyrimui (laboratorijos darbą), tiek ir paties tyrimo (makroskopinio, histologinio ir kt. papildomų) išvados formavimo etapus, leidžia pasiekti šiuolaikinius patologijos tyrimo standartus. Įdiegta patologijos tyrimų kokybės valdymo sistema.

    Gydytojai patologai audinių struktūrinius pokyčius stebi šiuolaikiniais optiniais mikroskopais su dokumentavimo įranga.

    Daug dėmesio skiriama storosios žarnos, krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžio profilaktikos programų patologijos tyrimams.

    Visi biologiniai bandiniai saugojami pagal patologijos tyrimo standartus (daugiau nei 10 metų) ir visuomet yra prieinami pakartotinam įvertinimui ar papildomam tyrimui atlikti.

    Didelis dėmesys skiriamas gydytojų patologų podiplominiam tobulinimuisi: vyksta kasdieninis pacientų patologijos diagnostikos tyrimų aptarimas, gydytojai nuolat dalyvauja profesinių draugijų organizuojamuose renginiuose Lietuvoje ir Europoje bei skaito juose pranešimus.

    Drauge su kitų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų profilinių klinikų (Chirurgijos, Gastroenterologijos, Odos ir venerinių ligų bei kt.) gydytojais vyksta nuolatinis diagnostiškai sudėtingų pacientų aptarimas prie daugiagalvio diskusinio mikroskopo, kartu atliekant patologijos ir įvairių klinikinių tyrimų, tarp jų įvairaus audinių vaizdinimo, tai įprastosios ir skaitmeninės dermatoskopijos, siaskopijos, ultragarsinių tyrimų, radionuklidinės diagnostikos, kompiuterinės tomografijos, branduolių magnetinio rezonanso ir kt., sugretinimus.

    Klinikos bendradarbiai aktyviai dalyvauja rengiant teisinę bazę, reglamentuojančią Lietuvos patologijos tarnybos veiklą, patologijos tyrimų kokybę.

     

    Kontaktai

  • Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika

    LSMU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika
    Adresas: Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326084, 326853
    Faksas: (8 37) 326083
    El. paštas: plastines.chirurgijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovas prof. Rytis Rimdeika

    Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje dirba 10 darbuotojų, iš jų 8 pedagoginio ir 2 pagalbinio personalo. Klinikoje dirba 1 profesorius, 3 lektoriai ir 4 asistentai, šiuo metu studijuojantys doktorantūroje LSMU. Medicinos akademijos IV kurso studentams dėstoma „Atraminio ir judamojo aparato“ modulio ciklas, V kurso studentams „Urgentinių būklių plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija“. Taip pat klinikoje vykdoma Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos rezidentūros studijų 5 metų programa, kurios metu rengiami Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai. Klinikoje įvairių 1-2 mėnesių trukmės ciklų metu studijuoja įvairių specialybių rezidentai, kurie susipažįsta su specialybe.

    Istorija

    LSMU Kauno Klinikų plastinės chirurgijos pradžia - Nudegimų skyrius, kuris buvo įkurtas SAM ministro įsakymu 1972 metų gruodžio 7 dieną. Nuo 1998 balandžio 1 dienos, vykdant KMU klinikų Chirurgijos klinikos reformą, skyriuje suformuoti 2 sektoriai - nudegimų chirurgijos (ankstesnio Nudegimų skyriaus pagrindu) ir plastinės chirurgijos – mikrochirurgijos grupės pagrindu. 2006 metų balandžio 21 dieną KMU Senatas nutarė įsteigti Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kliniką. Šis Senato nutarimas buvo įtvirtintas KMU Rektoriaus ir Kauno klinikos Generalinio direktoriaus įsakymais. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos vadovu KMU Senate išrinktas prof. Rytis Rimdeika.

    Mokslinė veikla

    Klinikos patvirtinta mokslo tema “Įgytų minkštųjų audinių defektų gydymo metodų veiksmingumo tyrimas ir išeičių prognostinių kriterijų vertės nustatymas” yra tarpklinikinės programos “Skubioji medicina” sudėtinė dalis. Moksliniai tyrimai atliekami kartu su Ekstremaliosios medicinos katedra, Anatomijos institutu, Anesteziologijos, Chirurgijos, Intensyviosios terapijos, Laboratorinės medicinos, Odos ir veneros ligų, Ortopedijos traumatologijos, Radiologijos klinikomis, kartu organizuojamos bendros doktorantūros ar klinikinės studijos aktualioms problemoms spręsti. Bendradarbiaujant su užsienio partneriais vykdytos ir vykdomos programos , finansuojamos Europos sąjungos programų:

    • ES 6 Bendrosios programos projekto Tarptautinė programa “Ultimate pressure dressing system for the management of venous ulcers (ULSYS)”kartu su AB Biocentras, Brescia universitetu.

    Klinikoje vykdomos doktorantūros studijos, atliekami moksliniai tiriamieji darbai nudegimų epidemiologijos, nudegimų gylio nustatymo, nudegusių ligonių nuskausminimo, žaizdos infekcijos sukėlėjų identifikavimo, arterioveninių jungčių komplikacijų prevencijos, įgytų plaštakos deformacijų chirurginio gydymo, diabetinių žaizdų gydymo, tematikomis.

    Studijos

    IV kurso studentams „Atraminio judamojo aparato“ modulyje dėstoma ir suteikiama galimybė įsisavinti pagrindinių reumatinių, ortopedinių ligų ir sindromų bei traumų išsivystymo priežastis, bendruosius diagnostikos, gydymo, reabilitacijos bei prevencijosprincipus. Modulio turinį sudaro reumatinės ir ortopedidės ligos, vaikų ir suaugusiųjų traumos, reabilitacija ir fizioterapija. Nagrinėdami šio modulio problemas, studentai įgyja žinių, kurias galės pritaikyti medicinos gydytojo darbe bei stojant į specializuotas trečios pakopos studijas, ruošiančias gydytoją reumatologą, ortopedą- traumatologą, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją.

    V kurso studentams modulyje „Urgentinių būklių plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija“ dėstoma infekuotų žaizdų diagnostikos bendrieji principai, nudegimų traumą patyrusių pacientų energijos poreikis, enterinė ir perinterinė mityba, pagrindiniai medžiagų netekimo keliai, audinių defektų pagrindinės priežastys, audinių defektų rekonstrukcinės chirurginės operacijų tipai, indikacijos bei kontraindikacijos operacijoms. Klinikoje „Nudegimų chirurgijos“ ir „Rekonstrukcinės chirurgijos pagrindų“ cikluose studijuoja chirurgijos, abdominalinės chirurgijos, ortopedijos traumatologijos ir kitų chirurginio profilio specialybių rezidentai, odos ir veneros ligų specialybės rezidentai.

    Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

    Klinika palaiko ryšius su Švedijos Linkoping universiteto Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika, Jungtinės Karalystės South Manchester universiteto ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika, Suomijos Tampere universiteto ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika, Baltarusijos Minsko universiteto Chirurgijos klinika ir ligoninės mikrochirurgijos centru , Baltarusijos Gomelio universiteto Chirurgijos klinika ir srities ligoninės nudegimų centru, Latvijos valstybiniu Plastinės ir rekonstrukcinės mikrochirurgijos centru ir Brucu klinika, Lenkijos Wroclaw universitetinės miesto ligoninės Plastinės ir žaizdų chirurgijos centru.

    Vykdomi projektai

    • ES 6 BPP “Ultimate pressure dressing system for the management of venous ulcers (ULSYS)”

    Europos žaidų gydymo asociacijos (EWMA, Eropean Wound Management Associacion) kartu su Lietuvos žaizdų gydymo asociacija „šiuolaikinių žaizdų gydymo metodikų įdiegimo rusiškai kalbančiose europos šalyse“  projektas

     

    Kontaktai

     

  • Psichiatrijos klinika

    LSMU Psichiatrijos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326981
    Faksas: (8 37) 326918
    El. paštas: psichiatrijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovė prof. dr. Virginija Adomaitienė

    Tel. (8 37) 326981, Faksas (8 37) 326918
    El. paštas: virginija.adomaitiene@kaunoklinikos.lt

    Studijų administratorė Kristina Vosylienė
    El. paštas:
    kristina.vosyliene@fc.lsmuni.lt  

    Administratorė Ramunė Kavaliauskienė
    El. paštas:
    psichiatrijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Tel. (8 37) 326870


    Apie kliniką 

    1924 m. Kauno universitete įkurta Nervų ir Psichikos ligų katedra, kuri 1965-1985 m. vadinosi Neurologijos ir Psichiatrijos katedra, 1988-1991 m. Nervų, Psichikos ligų ir Neurochirurgijos katedra, nuo 1991 m. Psichiatrijos klinika. Tikslu vykdyti pedagoginę, mokslinę - tiriamąją bei švietėjišką veiklas. Visais istoriniais laikotarpiais klinikos mokslo darbuotojai aktyviai integravosi ne tik į universiteto, bet ir į Lietuvos Respublikai reikšmingas veiklas. Į klinikos veiklą dinamiškai integruojasi geriausi klinikos absolventai.

    Už universiteto ribų klinikai atstovauja:

    1. prof. V. Adomaitienė - LR vyriausia specialistė psichiatrijai, Europos komisijos darbo grupės narė (RAN Health), Pasaulio sveikatos organizacijos kviestinis ekspertas.
    2. Prof. B. Burba - LR SAM konsultantas psichiatrijos klausimais.
    3. Doc. D. Leskauskas – LR SAM konsultantas vaikų - paauglių psichikos sveikatos klausimais.
    4. Gyd. D. Klimavičius – Kauno krašto vyriausias vaikų-paauglių psichiatras. Dauguma klinikos gydytojų Lietuvos gydytojų sąjungos, psichiatrų asociacijos nariai.

    Psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal PSO apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, leidžiantis patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį, tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.

    Psichikos sveikatos priežiūra – specializuota sveikatos priežiūra, kurios tikslas – teikti psichiatrinę pagalbą (diagnozuoti, gydyti sutrikusias žmogaus psichikos funkcijas, laiku perspėti psichikos ligų paūmėjimus), padėti žmogui prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįžti.

    Klinikinės veiklos kryptys:

    Teikti asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas ambulatorinėje bei stacionarinėje grandyse, konsultuoti besigydančius kitose profilinėse klinikose bei skubios pagalbos skyriuose. Klinikos gydytojai teikia paslaugas ambulatoriškai,  stacionare, konsultuodami kitose profilinėse klinikose.

    1. Nervų sistemos ligų ambutalorinis konsultacinis skyrius (koordinatorius dr. V. Steiblienė, tel. (8-37) 326278)

    Antrinio ir tretinio lygio ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos.

    2. Stacionarinis gydymas:

    2. 1. Ūmios psichiatrijos sektorius. Sektoriaus vadovas prof. B. Burba, tel. (8-37) 326016

    Visos ūmios būklės, psichozės, afektiniai sutrikimai, diagnostiškai sudėtingi atvejai, gydymui rezistentiški sutrikimai, kitų ligų sąlygoti psichikos sutrikimai.

    2.2. Ribinių būsenų sektorius. Sektoriaus vadovas prof. V. Adomaitienė, tel. (8-37) 326981

    Gydomi neuroziniai, stresiniai, somatoforminiai ir kiti su nerimu bei nuotaikos pokyčiais susiję sutrikimai.

    2.3. Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektorius. Sektoriaus vadovas doc. D. Leskauskas, tel. (8-37) 6042

    Gydomi vaikai nuo 6 iki 18 metų amžiaus, sergantys ūmiais ar paūmėjusiais psichikos sutrikimais.

    2.4. Vaikų ir paauglių dienos stacionaras (koordinatorius gyd. D. Vėlavičienė, tel. (8-37) 327185).

    Diagnostikos ir gydymo priemonės: 

    Specializuota psichodiagnostika bei diferencinė diagnostika pagal poreikį naudojantis LSMUL Kauno kinikuose licenzijuotais diagnostikos metodais bei visų licenzijuotų specialybių gydytojų konsultacijomis.

    Gydymas: medikamentinis, individuali ir grupinė psichoterapija, šeimos konsultavimas, psichosocialinė reabilitacija, šviesos terapija, užimtumo ir meno terapija, struktūruota aplinkos terapija, kineziterapija.

    Pagrindinė mokslo veiklos kryptis: Psichiatrijos integracija į bendrąją mediciną – nuo problemos atpažinimo iki situacijos valdymo. Rezultatai viešinami spaudoje, konferencijose, naudojami pedagoginiame darbe.

    Projektai:

    „Serotoninerginės sistemos genų kandidatų polimorfizmo bei socialinės aplinkos sąsajos su mėginimu nusižudyti ir diagnozuotais psichikos sutrikimais“, finansuojamas Lietuvos mokslų akademijos (vadovas prof. V. Adomaitienė).

     

    Vykdomos studijų programos:

    1. Medicinos fakultetas

    1.1. Studijų kryptis – Medicina

    2. Slaugos fakultetas

    2.1. Studijų kryptis - Slauga

    • Pirmosios pakopos studijų programa - Akušerija, 3 k. Moters ir šeimos psichinė sveikata 20 k.
    • Pirmosios pakopos studijų programa - Akušerija (neakivaizdinis būdas), 3 k. Moters ir šeimos psichinė sveikata 5 val.
    • Pirmosios pakopos studijų programa - Slauga, 3 k. Psichikos sveikatos slauga 20 val.
    • Pirmosios pakopos studijų programa - Slauga (neakivaizdinis būdas), 3 k. Psichikos sveikatos slauga 5 val.

    2.2. Studijų kryptis - Reabilitacija

    3. Visuomenės sveikatos fakultetas

    3.1. Studijų kryptis - Psichologija

    4. Podiplominės studijos

    • Psichiatrijos rezidentūros.
    • Vaikų-paauglių psichiatrijos rezidentūros.

    Rezidentūros mokomosios bazės: LMSUL Kauno klinikų Psichiatrijos klinika, Kauno apskrities priklausomybių centras, VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninė, VšĮ Kauno apskrities ligoninėje, LSMU Elgesio medicinos institutas, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM.

     5. Doktorantūros studijos

    5.1. Skubios medicinos pagalbos psichiatrinių krizių atvejais kokybės gerinimo kvalifikacijos kėlimo mokymais efektyvumas ir ilgalaikė išliekamoji vertė (doktorantė A. Lygnugarytė - Grikšienė)

    5.2. Vyrų psichoemocinės būklės, pažintinių funkcijų, seksualinės sveikatos ir bendros gyvenimo kokybės sąsajos su priešinės liaukos vėžio diagnostika, jo gydymu ir komplikacijomis (doktorantė S. Nikulina)

    5.3. Vaikystės autizmo komobidirnių sutikimų ankstyvos diagnostikos bei korekcijos sąsajos su socialinės integracijos ir  gyvenimo kokybės rodikliais. (doktorantūra D. Vėlavičienė)

    6. Konferencijų organizavimas

    2010 - 2014 metais įvyko 34 mokslinės praktinės konferencijos, bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio parneriais.

    Kontaktai

  • Pulmonologijos klinika

    LSMU Pulmonologijos klinika
    Adresas: Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326953
    El.paštas:pulmonologijos.imunologijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovas prof. Raimundas Sakalauskas


    Pulmonologijos klinika LSMU Pulmonologijos klinika – pirmaujanti Lietuvoje savo srities mokslo ir gydymo vieta.

    Pulmonologijos klinikos sudėtyje yra Pulmonologijos ir alergologijos skyrius (50 lovų), miego laboratorija, bronchologijos kabinetas ir pulmonologijos laboratorija. Konsultacinėje poliklinikoje veikia 2 pulmonologo, 2 alergologo ir klinikinio imunologo bei 1 genetiko kabinetas. Klinikos bronchologijos kabinetas yra pats moderniausias visoje Lietuvoje. Naudojamos visos šiuolaikinės diagnostikos priemonės. Gydytojai pulmonologai 2009 metais pirmieji ir vieninteliai Lietuvoje įdiegė į klinikinę praktiką pažangiausią ir naujausią minimaliai invazinį pulmonologijoje naudojamą diagnostikos metodą - endobronchinį ir endoskopinį ultragarsą, savo efektyvumu atitinkantį chirurgines procedūras ir pasižymintį ypač dideliu saugumu, mažu komplikacijų skaičiumi. o  2010 metais pirmieji Baltijos šalyse pradėjo genetinius plaučių vėžio tyrimus (EGFR mutacijos nustatymas), pagal kuriuos parenkamas individualus gydymą plaučių vėžiu sergantiesiems naujausiais biologines terapijos vaistais. Daug metų aktyviai bendradarbiaujama  su Gento (Belgija), Geteborgo ir Lundo (Švedija), Krokuvos (Lenkija), A.Einšteino medicinos (JAV) mokslo centrais ir universitetais. Palaikomi glaudūs ryšiai su Vokietijos Manheimo universiteto ir Heidelbergo universiteto Krūtinės ląstos klinikos specialistais, kurie yra vieni iš pirmaujančių plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo srityse.  Klinikos gydytojai specialistai aktyviai dalyvauja Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos (LPAD) veikloje. Nuo 2006 m. iki šiol leidžiamas žurnalas “Pulmonologija, imunologija ir alergologija“ .

    Studijos

    Klinika yra atsakinga už šiuos medicinos fakulteto ikidiplominių studijų modulius:

    • „Krūtinės ligos,alergologija ir klinikinė imunologija bei hematologija ir onkologija“ medicinos akademijos IV kurso studentams

    LSMU Pulmonologijos klinika vykdo kelias podiplominių rezidentūros studijų programas:

    • Alergologija ir klinikinė imunologija
    • Pulmonologija

    Gydytojai rezidentai baigę antrosios pakopos studijas turi galimybę pasirinkti šias doktorantūros studijų programas:

    • Alergologija
    • Klinikinė imunologija
    • Molekulinių metodų taikymas moksliniams tyrimams
    • Mikroorganizmų ir organizmo genetinių ypatumų sąveika sergant vidaus organų ligomis
    • Pulmonologija

    Mokslas

    Viena iš pagrindinių klinikos mokslo krypčių – lėtinių obstrukcinių plaučių ligų etiologijos, patogenezės, patofiziologijos, diagnostikos, gydymo klausimai. Nuo 2001 m. klinika dalyvauja LSMU mokslo programoje “Pulmonologija ir imunologija” (programos vadovas – prof.R.Sakalauskas), vykdo LSMU Mokslo fondo remiamą temą „Genetinių faktorių, predisponuojančių lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, tyrimai“. Kartu su Geteborgo Universiteto Respiracinės medicinos ir alergologijos departamentu vykdo tarptautinę programą CAPTA, dalyvauja Globalaus alergijos ir astmos europinio tinklo (GA2LEN) konsorciumo (ES 6-sios bendrosios programos rėmuose) veikloje (koordinatorė – prof. B.Šitkauskienė), įsteigė „Lietuvos alfa-1 antitripsino tyrimų asociaciją“.  Klinikoje taip pat vykdomas mokslinis-tiriamasis darbas respiracinės infekcijos, plaučių vėžio, obstrukcinės miego apnėjos srityse. Klinikoje veikia Pulmonologijos laboratorija (vedėjas – prof.K. Malakauskas), kuri aktyviai dalyvauja klinikos mokslinėje veikloje. Klinika bendradarbiauja su Gento (Belgija), Geteborgo ir Lundo (Švedija), Krokuvos (Lenkija), A.Einšteino medicinos (JAV) universitetais. Pastaraisiais metais Pulmonologijos ir imunologijos klinikoje įsteigti Pirminio imunodeficito centras (vadovė – prof. B. Šitkauskienė), Suaugusiųjų cistinės fibrozės centras (vadovas – prof. K. Malakauskas) bei Plautinės hipertenzijos centras (vadovas – prof. S. Miliauskas).

    • Šiuo metu sėkmingai vykdomi klinikos mokslininkų  tarptautiniai projektai:
    • „Proteosominių genų alelių kaip bronchų astmos rizikos veiksnių tyrimas Latvijos, Lietuvos ir Taivano populiacijose” (2011-2013)
    • „Th9 limfocitų raiškos ir eozinofilų aktyvumo reikšmė prognozuojant alerginių kvėpavimo ligų eigą“ (2012-2014)
    • „Onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos gerinimas ir visaverčio gydymo užtikrinimas Lietuvoje“ (2013-2014)

    Nuo 2001 m. Pulmonologijos ir imunologijos klinikoje apgynė mokslo daktaro disertacijas šie mokslininkai: S. Miliauskas, B. Šitkauskienė, V. Dudzevičius, J. Staikūnienė, M. Žemaitis, A. Vitkauskienė, K. Biekšienė, A.Krisiukėnienė, D. Serapinas, D. Urbonienė, N. Vagulienė, M. Vaitkus, G. Pilkauskaitė, I. Bajoriūnienė, S. Lavinskienė.

     

    Kontaktai

  • Radiologijos klinika

    LSMU Radiologijos klinika
    Adresas: Eiveniu 2, LT-50009, Kaunas
    Tel. (8 37) 326154
    Faksas: ( 37) 326154
    El.paštas: radiologijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovas prof. dr.  Algidas Basevičius

    El.paštas:  algidas.basevicius@kaunoklinikos.lt
    Tel. (8 37) 327191, mobil. (8 699) 20572

     

    Pagrindinis veiklos tikslas – šiuolaikinių, moksliškai pagrįstų spindulinės diagnostikos metodikų taikymas ligų diagnostikai ir gydymui.

    Uždaviniai :

    1. optimaliausių šiuolaikinių radiologinės diagnostikos metodikų paieška  nustatant atskirus patologinius pakitimus.
    2. moksliškai pagristų naujų diagnostinių metodikų paieška ir pritaikymas  klinikinėje praktikoje.
    3. Radiologijos mokslo naujovių ir galimybių aptarimas ir pateikimas studijų procese.
    4. Nuolatinis radiologinės pagalbos teikimo gerinimas, gydytojų radiologų bei radiologijos technologų kvalifikacijos tobulinimas. 

    Istorija

    Kryptingas rentgenologijos – radiologijos mokslo vystymasis susijęs su tuometiniame Kauno medicinos institute įkurta Rentgenologijos ir radiologijos katedra. Šis padalinys įkurtas 1956 m. Katedros vedėjai buvo: P.Jašinskas (1956-1972 m.), E.Keleras (1972-1977 m.), L.Gradauskas (1977-1983 m.). Vėliau katedros pavadinimas ir struktūra buvo keičiama ne kartą. 1983 m. dvi nedidelės katedros sujungtos į vieną padalinį suformuojant Anesteziologijos, reanimatologijos ir radiologijos katedrą, kurios vedėja buvo A.Lukoševičiūtė (1983-1989 m.), o Radiologijos sektoriaus vadovas – L.Gradauskas.
         1989 m. Rentgenologijos - radiologijos katedra pradėjo kuruoti onkologijos kursą, o katedra pavadinta Radiologijos ir onkologijos katedra. Jos vadovu tapo Z.Satkevičius, o Onkologijos sektoriaus – S.Jarašius. Ši katedra veikė iki 1991 m. Per visą katedros egzistavimo laikotarpį joje dirbo (asistentais, docentais): J.Šukytė-Čaikauskienė, A.Sutkus, H.Gintautas, R.D.Bandzaitienė, V.T.Ragaišienė, J.Kiudelis, E.Juozaitytė, A.Basevičius, D.Virvičiūtė-Skorupskienė ir kiti. Buvo įkurti specializuoti diagnostiniai kabinetai: 1963 m. – konsultacinės poliklinikos, 1979 m. – neurochirurgijos korpuso, 1989 m. endokrinologijos korpuso. Įdiegti ir pritaikyti specialieji kontrastiniai, funkciniai, ultragarsiniai, intervenciniai metodai, pradėti plėtoti kompiuterinės tomografijos ir radionuklidinė diagnostika. Nuo 1991 m. susikūrė KMU Radiologijos klinika. Jos vadovai – dr. V. Stankevičius (1991-1992), prof. L. Gradauskas (1992-1997), prof. Z. V. Satkevičius (1997-2002) ir prof. A. Basevičius (nuo 2002 m. iki dabar). Dabartinėje LSMU Radiologijos klinikoje susiformavo 5 skyriai – Rentgeno (vadovė – dr. E.Jonaitienė), Tomografijų (vadovas – prof. S.Lukoševičius), Intervencinės radiologijos (vadovas – doc. R.S.Kaupas), Branduolinės medicinos (vadovas – dr. G.Kuprionis) ir Radiologinės diagnostikos skyrius esantis Kauno klinikų filiale – Onkologijos ligoninėje (vadovė – dr. I.Gineikienė). 2012 metais atidarytas naujas, pritaikytas klinikiniam diagnostiniam bei pedagoginiam darbui Radiologinės diagnostikos centras, kuriame atliekami patys sudėtingiausi DKT (daugiapjūvės kompiuterinės tomografijos), MRT (magnetinio rezonanso tomografijos) ir PET (pozitronų emisijos tomografijos) ir kiti branduolinės medicinos tyrimai. Klinikoje veikia 7 specializuoti sektoriai – neuroradiologijos, pilvo ir dubens organų radiologijos, krūtinės ląstos radiologijos, skeleto ir minkštųjų audinių radiologijos, veido – kaklo srities radiologijos, širdies ir kraujagyslių radiologijos bei specialiosios radiologijos.Šiuo metu Radiologijos klinikoje dirba virš 200 žmonių, iš kurių - virš 80 gydytojų radiologų ir echoskopuotojų, virš 40 rezidentu, virš 80 radiogijos technologų ir kitų slaugos personalo darbuotojų. Radiologijos klinika – didžiausias Radiologinės diagnostikos padalinys Lietuvoje, kurioje sukoncentruota šiuolaikinė radiologinė diagnostinė aparatūra – skaitmeniniai rentgeno ir mamografijos aparatai bei kabinetai, 10 UG diagnostinių įrenginių, 4 kompiuterinės tomografijos, 3 magnetinio rezonanso tomografijos aparatai, 3 gama kameros, angiografijos ir kaulų densitometrijos (DXA) aparatai, vienintelis Lietuvoje – PET (pozitronų emisijos tomografijos) aparatas. Radiologiniai tyrimai atliekami bet kuriuo paros metu, nes nuolat funkcionuoja 2 gydytojų radiologų ir 2 gydytojų radiologų – rezidentų budimi postai. Esant reikalui, bet kuriuo paros metu gali būti atliekamos ne tik diagnostinės, bet  ir gydomosios intervencinės radiologijos procedūros.Nuolat auga atliekamų radiologinių tyrimų ir procedūrų skaičiai. 2012 metais atlikta virš 300 tūkst. bendrųjų rentgenologinių tyrimų, virš 30 tūkst. mamografinių tyrimų, virš 2,5 tūkst. kaulų densitometrijos (DXA) tyrimų, virš 55 tūkst. UG tyrimų, virš 29 tūkst. KT tyrimų, virš 3,6 tūkst. MRT tyrimų, virš 7 tūkst. branduolinės medicinos tyrimų (iš jų – apie 300 PET tyrimų), virš 3 tūkst. intervencinės radiologijos diagnostinių ir gydomųjų procedūrų. Radiologijos klinikoje, vienintelėje Lietuvoje atliekami specializuoti širdies ir kraujagyslių KT (320 pjūviu aparatu) tyrimai, nėščiųjų, kurioms įtariami vaisiaus sklaidos defektai, MRT tyrimai, labai specializuoti funkciniai MRT ir KT (perfuzijos) bei visa eilė kitų tyrimų.

    Mokslas ir studijos

    2003 m. Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriaus darbuotojų iniciatyva Kaune pirmą kartą Lietuvoje surengti tarptautiniai TATENA kursai. 2006 metais, Radiologijos klinikos darbuotojų iniciatyva Kaune įvyko 1-as Baltijos šalių radiologų kongresas
    Klinikoje dažnai vieši kolegos iš užsienio – JAV, Prancūzijos, Danijos, Švedijos, kurie dalyvauja baigiamuosiuose rezidentūros egzaminuose, ginant disertacijas, teikiant konsultacinę ir diagnostinę pagalbą. Klinikos gydytojai dažnai tobulinasi Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose seminaruose, konferencijose bei įvairios trukmės stažuotėse. Pastaraisiais metais Radiologijos klinikos gydytojai ir rezidentai tobulino savo radiologijos žinias, įsisavino naujas diagnostinių tyrimų metodikas ilgalaikėse (2-6 mėn. trukmės) stažuotėse įvairiuose pripažintuose užsienio šalių moksliniuose centruose: Ženevoje (Šveicarija), Londone (D.Britanija), Turku (Suomija), Bolonija (Italija), Grenoblis (Prancūzija), Barselona (Ispanija) ir kitur.
    Klinikoje radiologiją studijuoja studentai, gydytojai rezidentai, besitobulinantys gydytojai radiologai, doktorantai, radiologijos technologai. Radiologijos klinika yra patvirtinusi ar atnaujinusi 27 gydytojų tobulinimo programas, kuriose gali tobulintis ir studijuoti ne tik gydytojai radiologai bet ir kitų specialybių gydytojai. Radiologijos klinika atnaujino ir patvirtino naują radiologijos rezidentūros program (ruošiama ją akredituoti ir Europos Sąjungoje). LSMU doktorantai nuolat aktyviai renkasi Radiologijos klinikoje vykdomas 3 pasirenkamasias doktorantūros studijų programas. Radiologijos klinikoje studijas vykdo įvairių kursų bei modulių (“Kvėpavimo”, “Onkologijos ir hematologijos”, “Judėjimo sistemos”, “Neuro mokslų” irk t) medicinos fakulteto studentai, bendrosios bei specialiosios radiologijos kursą išklauso bei įsisavina Odontologijos fakulteto, odontologijos ir burnos higienos specialybių studentai
    2002-2012 m. klinikoje apginta 15 mokslo daktarų disertacijos neuroradiologijos,pilvo radiologijos, branduolinės medicinos, torakalinės radiologijos ir kitomis temomis.Radiologijos klinikops darbuotojų paruoštas ir išleistas pirmasis Lietuvoje “Radiologijos pagrindų” vadovėlis (2005 m), įteiktas spaudai atnaujintas ir papildytas “Radiologijos pagrindų” leidimas (numatoma išleisti 2013 m), pradėtos ruošti ir atskirų anatominių sričių patologinių pakitimų radiologinių tyrimų mokomosios – metodinės priemonės.
    Pedagoginį darbą klinikoje dirba 5 profesoriai (A.Basevičius, S.Lukoševičius, E.Monastyreckienė, I.Kulakienė, R.Gleiznienė), 17 medicinos daktarų (iš jų 4 docentai) ir 19 asistentų. Kiekvienais metais Radiologijos klinikos darbuotojai išspausdina virš 40 mokslinių straipsnių (iš kurių apie 3-5 straipsniai leidiniuose su ISI koeficientų) Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose bei pristato virš 120 mokslinių pranešimų įvairiuose Lietuvos ir užsienio moksliniuose renginiuose. Radiologijos klinikos gydytojai nuolat dalyvauja multidisciplininiuose pacientų aptarimuose su įvairiomis profilinėmis LSMU klinikomis, kaip antai – Onkologijos ir hematologijos, Chirurgijos, Gastroenterologijos, Patologinės anatomijos ir kitomis..
    Ruošiami ir nauji moksliniai darbai. Įgyvendinama Radiologijos klinikos mokslo kryptis: “Radiologinių tyrimo metodų optimizavimas ankstyvų onkologinių ligų atvejais bei vertinant proceso išplitimą”. Radiologijos klinika, kaip partneris dalyvauja įvairiuose “kietuose” ir “minkštuose” moksliniuose projektuose su įvairiomis LSMU klinikomis (Kardiologijos, Pulmonologijos ir imunologijos, Neurologijos, Neurochirurgijios, Onkologijos – Hematologijos, Gastroenterologijos irk t), kitais parneriais (UAB “Inta”, :”Ortho Baltic”, LSMU Veterinarijos akademija, LSU, KTU, VGTU).
    Klinikoje šiuo metų studijas vykdo 10 Radiologijos klinikos doktorantų, besigilinančių į kepenų, kasos, žarnyno, veido srities, galvos smegenų, kraujagyslių ir kitų pakitimų tyrimų įvairiais šiuolaikiniais radiologiniais metodais galimybes. Radiologijos klinikoje veikia studentų mokslinės draugijos (SMD) Radiologijos būrelis, kuriame mokslinius darbus ruošia ir tobulinasi daugiau kaip 60 LSMU studentų.Radiologijos klinikos gydytojai radiologai dirba nuolatinėse SAM komisijose, atlieka ekspertizes, vykdo kita organizacinę – metodinę veiklą.

    Tarptautiniai partneriai

    MATRA projekto, kuriame, kaip ir daugelyje kitų, dalyvauja Radiologijos klinika, partneriai užsienyje: Nyderlandų Metrologijos ir Technologijos institutas bei partneriai, Švedijos (Geteborgo, Upsalos ir Stokholmo), Danijos (Viborgo), Latvijos (Rygos), Estijos (Talino, Tartu), Prancūzijos (Paryžiaus ir Grenoblio), Šveicarijos (Ženevos) ir kitų užsienio šalių radiologijos skyrių mokslininkai. Radiologijos klinikos patyrę gydytojai radiologai nuolat vykdo apmokymus gydytojams iš Kazachstano bei vyksta į tikslines mokslines- klinikines išvykas padedant kelti Kazachstano gydytojų radiologų mokslinį klinikinį lygį. Tokie vizitai atliekami Astanos (Kazachstanas) National Medical Holding bazėje.  
    Klinikos gydytojai yra įvairįų Europos ir pasaulio radiologinių draugijų - ESR (bendrosios radiologijos), ESNR (neuroradiologijos), ESGAR (gastroabdominalinės radiologijos), ESUR (urogenitalinės radiologijos), AURE (universitetinių radiologų), ESMRMB (magnetinio rezonanso), EANM (branduolinės medicinos), ESTI (krūtinės ląstos radiologijos), RSNA (Šiaurės Amerikos radiologų) ir kt. nariai. Radiologijos klinika yra Kauno krašto radiologų draugijos (šiuo metu vienijančios 121 narį) bazė. Net 8 Radiologijos klinikos mokslininkai radiologai yra LRA (Lietuvos radiologų asociacijos) Tarybos nariai.

    Daugiau informacijos apie radiologijos naujienas galite rasti čia.

  • Reumatologijos klinika

    LSMU Reumatologijos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 327149
    Faksas: (8 37) 326032
    El.paštas: reumatologijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovė prof. Asta Baranauskaitė

    Apie kliniką

    Reumatologijos klinika įsteigta 1992 metais buvusios vidaus ligų klinikos bazėje, įsikūrusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Nuo pat įkūrimo pradžios dėstytojų komanda, kurią sudaro aukščiausio lygio specialistai, medicinos mokslų daktarai, vadovaujami profesorės N. Misiūnienės, vėliau profesorės A. Baranauskaitės vykdo reumatinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūrą, vysto Reumatologijos mokslą Lietuvoje ir ugdo jaunus būsimus gydytojus bei mokslininkus, pasitelkdami savo ir užsienio kolegų patirtį.

    Reumatologijos kliniką sudaro  27 lovų stacionaras ir 2 konsultaciniai kabinetai.

    Beveik visi Reumatologijos klinikos specialistai – šiuo metu 9 gydytojai - dirba  ir gydomąjį, ir pedagoginį darbą, konsultuoja kitus Kauno klinikos skyrius, dalyvauja studentų ir rezidentų ugdymo procese, dalyvauja Lietuvos Reumatologų Asociacijos veikloje, prisideda kuriant reumatologinių ligų diagnostikos ir gydymo gaires Lietuvoje. Klinikoje nuolat vykdomos tarptautinės klinikinės studijos.

    Gydomos šios reumatologinės ligos: reumatoidinis artritas, osteoartritas, sisteminės jungiamojo audinio ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerodermija ir kt.), podagra, ankilozuojantis spondiloartritas, reaktyvus artritas, žvynelinė artropatija,  uždegiminės raumenų ligos, sąnarių, kaulų ir minkštųjų audinių infekcijos,  vaskulitai (Vegenerio granuliomatozė, temporalinis arterijitas, mikroskopinis poliangijitas ir kt.), periartritas (tendinitas, bursitas ir kt.). Atliekama tretinio lygio reumatinių ligų ir neaiškių skeleto raumenų sistemos sutrikimų, muskuloskeletinių navikų diferencinė diagnostika. Reumatologijos klinikoje naudojami modernūs biologinės terapijos gydymo metodai: TNF blokatoriai (infliksimabas, adalimumabas, etanerceptas), monokloninis anti CD20 antikūnas rituksimabas, certolizumabo pegolis, tocilizumabas, belimumabas.

    Klinikos specialistai atlieka šias diagnostines ir gydomąsias procedūras: sąnarių echoskopiją,  ultragarsu kontroliuojamas  ir aklas sąnario punkcijas, intrasąnarines injekcijas, šlapimo rūgšties kristalų sąnariniame skystyje mikroskopinę diagnostiką, kapiliaroskopiją, odos biopsiją. Ligų diagnostikai ir gydymui taikomos šiuolaikinės radiologinės priemonės (kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas, kaulų skenavimas, densitometrija), imunologiniai tyrimai, audinių ir organų biopsijos, skaitmeninė videokapiliaroskopija.

     

    Studijos

    Reumatologijos klinika dalyvauja Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto studijų programose. Ruošiami IV ir VI kurso studentai. Reumatologijos studijos įtrauktos į IV kurso Atraminio – judamojo aparato patologijos modulį, kurio metu  studentai turi galimybę stebėti reumatologine liga sergančio paciento diagnostikos ir gydymo procesą, individualiai ar su dėstytoju matyti ir aptarti realius pacientus, klausytis paskaitų, dalyvauti seminaruose ir tutoriniuose užsiėmimuose.  VI kurso studentai gali pasirinkti 1,5 mėnesio trukmės klinikinės reumatologijos ciklą, kurio metu įgyja papildomų reumatologijos žinių. Be studentų, mūsų klinika dalyvauja įvairaus profilio gydytojų rezidentų ruošimo procese. 2 mėnesių trukmės reumatologijos ciklo metu gydytojai rezidentai dirba skyriuje, konsultaciniuose kabinetuose. Reumatologijos rezidentai ruošiami pagal 4 metų trukmės Reumatologijos rezidentūros programą, kurios metu apie pusę laiko dirba Reumatologijos, kitą pusę - įvairiuose vidaus ligų, Neurologijos, Ortopedijos, Dermatologijos, Radiologijos skyriuose. Baigę Reumatologijos rezidentūrą specialistai turi sąnarių echoskopijos pagrindus, moka atlikti diagnostines bei gydomąsias sąnarių punkcijas. Klinikos dėstytojai dalyvauja ir baigusių studijas specialistų kvalifikacijos kėlimo procese: skaitomos paskaitos, rengiami gydytojų tobulinimosi kursai šeimos gydytojams, vidaus ligų gydytojams ir gydytojams reumatologams.

     

    Mokslas

    Mūsų klinikos mokslininkų pasiekimai leidžia diegti naujus ir efektyvesnius reumatinių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo metodus. Reumatologijos klinikoje buvo vykdomos epidemiologinės nugaros skausmų, spondiloartrito studijos. Domimasi sisteminės raudonosios vilkligės, sisteminės sklerodermijos, reino sindromo diferencine diagnostika. Klinika dalyvavo tarptautiniame reumatoidinio artrito eigos ir ankstyvos diagnostikos bei prognostinių veiksnių tyrime. Dalyvaujame EULAR (Europos reumatologų lygos), EUSTAR (Europos reumatologų lygos sklerodermijos mokslinių tyrimų grupė) inicijuotuose tarptautiniuose projektuose. Atliekami imunogenetiniai tyrimai, gydant biologine terapija. Šiuo metu doktorantūros studijose studijuoja 2 studentai, kurių tyrinėjimo sritys – podagros ir hiperurikemijos epidemiologija, hiperurikemijos ir kardiovaskulinės patologijos ryšys, podagros ultragarsinė diagnostika bei seronegatyvių spondiloartropatijų ankstyva diagnostika. Doktorantai turi gerą elektroninę informacinę duomenų bazę, prieigą prie recenzuojamų leidinių, vadovėlių, tarpdisciplininio bendradarbiavimo galimybes. Studijas remia Nacionalinis ar LSMU mokslo fondas, kiti fondai, remiantis projektinio finansavimo principais.

     

    Kontaktai

  • Šeimos medicinos klinika

    LSMU Šeimos medicinos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326670
    Faksas: (8 37) 337506
    El.paštas: klinika@kaunas.omnitel.net
    Kontaktai
    Klinikos vadovas prof. Leonas Valius

    Apie kliniką

    LSMU Medicinos akademijos (MA) Šeimos medicinos klinika yra mokslinė ir praktinė šeimos medicinos gydytojų rezidentų ruošimo bazė. Taip pat klinikoje dėstomas praktiniai ir teoriniai šeimos medicinos moduliai Visuomenės sveikatos, Medicinos, Slaugos ir Odontologijos fakultetų studentams.

    Rezidentūros studijos sudaro 16 specializuotų ciklų. Šeimos medicinos ciklas trunka apie 1,5m. ir skirstomas į keletą veiklos sričių. Viena jų –Šeimos medicinos klinikoje. Kita (3mėn.) – įgūdžių formavimas privačioje klinikoje, kur rezidentai gali susipažinti su darbo organizavimu, darbo struktūra ir principais bei klinikine veikla. 3 mėn. – didelį skaičių gyventojų aptarnaujančioje poliklinikoje, 3mėn. – kaimo medicinos praktika. Rezidentai priskiriami rezidentūros vadovui – šeimos gydytojui ir dirba kartu. Atsižvelgiant į rezidento įgūdžius, žinias, aktyvumą, dirbant su pacientais, jam suteikiamas tam tikras savarankiškumas. Šiuo metu MA Šeimos medicinos klinikoje yra keli kabinetai, kur dirba vien rezidentai.

    Šeimos medicinos ciklo teorinio kurso metu rezidentai yra supažindinami su mokslinio darbo rengimo principais. Vienas privalomų šeimos medicinos rezidentūros komponentų – mokslinė veikla. Kritinis literatūros skaitymas, korektiškas mokslinio tyrimo planavimas ir atlikimas, gautų duomenų analizė bei atlikto darbo parengimas publikavimui – šiuolaikinio šeimos gydytojo praktikoje būtini įgūdžiai, kurie yra lavinami visu šeimos medicinos rezidentūros  studijų laikotarpiu. Per 3 rezidentūros metus šeimos medicinos rezidentai turi parengti, atlikti, apibendrinti ir pristatyti savo atliktą mokslinį darbą pirminės sveikatos priežiūros srityje arba išspausdinti  bent 1 straipsnį recenzuojamame žurnale.

     

    Mokslinė veikla

    Klinikos darbuotojai dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose projektuose, vertinančiuose pirminės sveikatos priežiūros, šeimos medicinos galimybes ir efektyvumą. Tai:

    -FP7-HEALTH-2009-single-stage Euprimecare – „Qality and costs of primary care in Europe“ projekto Nr 241595;  

    -FP-7 HEALTH-2010-single-stage CERCA „Community-embedded Reproductive health Care for Adolescents“;

    -Lietuvos – Šveicarijos bendradarbiavimo programos projektas CH-3-ŠMM-01/07 „Šeimos gydytojų mokymai apie pacientų konsultavimą sveikos gyvensenos klausimais“

    - LSMU-VDU projektas TABESORI – Tarpsektorinis bendradarbiavimas sprendžiant sveikatos problemas socialinės atskirties gyventojų grupėse .

     

    Klinikinė veikla

    Pirminės sveikatos priežiūros (PSP) paslaugos teikiamos Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje  (Eivenių g. 2) ir Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos padalinyje (Vytauto pr. 49) prie klinikos prisirašiusiems pacientams, bei neprisirašiusiems pacientams kuriems reikalinga būtinoji pagalba.

    Pacientai, esant ūmiam sveikatos sutrikimui atvykus šeimos gydytojo ne darbo konsultuojami skubios pagalbos kabinete.

    Klinikoje atliekama nėščiųjų sveikatos priežiūra. Vykdomos profilaktinės programos (gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio programos, informuojama apie krūties vėžio profilaktinę mamografinę programą, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa).

    Klinikoje atliekama profilaktinė vaikų sveikatos priežiūra ir skiepai. Pacientai gali konsultuotis su gydytoju psichiatru, bei psichologu.

    Šeimos klinikos nedarbo valandomis pacientai konsultuojami Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje, savaitgaliais ir švenčių dienomis galima konsultacija telefonu su budinčiu šeimos gydytoju.

     

    Mokslinės publikacijos

    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Mokslinių publikacijų sąrašas

     

    Kontaktai

  • Širdies krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika

    LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
    Adresas: Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326433, 326045
    Faksas:(8 37) 326934
    El.paštas: kardiochirurgijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis

     

    Istorija

    Kardiochirurgijos klinika įkurta 1991m. Iki tol ji buvo I chirurgijos (buvusios hospitalinės) klinikos sudėtyje (vad. prof. J.Brėdikis). 1993 m. pabaigoje buvo sujungtos trys kardiochirurginio profilio klinikos poskyriai - kardiochirurgijos (vad. Prof. R.Putelis), išeminių širdies ligų chirurgijos (vad. prof. A.Dumčius) ir širdies elektrinės stimuliacijos (vad. prof. P.Stirbys). Dėl 2000 m. ir 2006 m. klinikos restruktūrizacijos, prijungus kraujagyslių ir krūtinės chirurgijos skyrius, 2006 m. klinika pervadinta į Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos kliniką. Šiuo metu kardiochirurgijos klinikos sudėtyje yra 4 skyriai, 5 sektoriai ir 8 operacinių blokas. Klinikoje atliekamos visos įmanomos operacijos.

    2001 m. kovo 22 d. klinikoje sėkmingai atlikta pirmoji Kaune širdies persodinimo operacija.

    2007 metais klinikoje atlikta pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltyje kompleksinė širdies ir plaučių persodinimo operacija.

    Nuo 1995 m. klinikai vadovauja prof. Rimantas Benetis - Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgijos draugijos valdybos narys, Europos širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos draugijos narys, Europos širdies ir krūtinės chirurgų asociacijos (EACTS) podiplominių studijų komiteto narys, Europos vožtuvų plastikos chirurgų grupės (EVRG) narys, Kazachstano Respublikos Garbės profesorius.

    Profesorius apdovanotas Europos kardiotorakalinės chirurgijos asociacijos (EACTS) prof. Francis Fontan Premija, ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, skirtas Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas „Profesijos riteris“ už pasišventimą ir ištikimybę profesijai, apdovanojimas „Kauno sveikatos riteris“ už nuopelnus medicinai.

    Prof. R. Benetis Nuolat kviečiamas į užsienio šalis konsultuoti, skaityti paskaitas, atlikti chirurgines operacijas. Padėjo plėtoti Širdies chirurgijos centrus Indijoje ir Kazachstane. Stažavosi ir dirbo Danijoje, Švedijoje, Belgijoje, Londono Royal Brompton Harefield ligoninės Širdies chirurgijos skyriuje, Niujorko (JAV) St. Peters ligoninėje ir kt.

     

    Mokslinė veikla

    Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos kolektyvas aktyviai dalyvauja moksliniame ir pedagoginiame darbe. Medicinos fakulteto IV kurso studentai susipažįsta su širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos pagrindais moduliuose „Širdies ir kraujagyslių bei endokrininės ligos“,  „ Krūtinės ligos, alergologija ir klinikinė imunologija bei hematologija ir onkologija“.    Klinikoje studijuoja 15 rezidentų pagal studijų programas: „Širdies chirurgija‘, Krūtinės chirurgija“ ir „Kraujagyslių chirurgija“.  Taip pat vis daugiau užsienio gydytojų (tiek iš Vakarų Europos, tiek iš buvusių sovietinių respublikų) tobulina medicinos žinias mūsų klinikoje.

     

    Klinikos mokslinių darbo kryptys: išeminės širdies ligos chirurginio gydymo metodai, naudojant autoarterinius nuosrūvius, širdies vožtuvų atstatomosios rekonstrukcinės ir protezavimo operacijos, naudojant biologinius auto-, homo- ir heterotransplantantus bei mechaninius širdies vožtuvų protezus, aortos, jos šakų ir stambiųjų krūtinės kraujagyslių chirurginio gydymo metodai, tobulinami miokardo apsaugos metodai. Gvildenama uždelsto širdies nepakankamumo chirurginio gydymo ir širdies transplantacijos klausimai, tobulinamos minimalios apimties miokardo revaskuliarizacijos operacijos be DKA (dirbtinės kraujo apytakos). Klinikoje sukurta originali tachikardijų intraoperacinės diagnostikos bei operacinio gydymo be dirbtinės kraujo apytakos metodika, pasiūlyta daugiau kaip 30 įvairių elektrodų ir elektrostimuliatorių konstrukcijų, kurių apie 20 gaminama serijiniu būdu. Sukurta kompiuterinė mepingo sistema, krūtinės raumenų stimuliacijos metodas, ruošiant ligonius kardiomioplastikai. Intensyviai vystomos kompleksinių širdies operacijų bei ligonių su mažomis išstūmimo frakcijomis operacijų metodai. Taip pat analizuojami praktiniai darbo aspektai diagnostikos ir gydymo būdų taikymas, jų tobulinimas, įvertinimas ir vienodų principų suformulavimas. Chirurginės rizikos vertinimas.

    Urgentinės operacijos dėl krūtinės traumų. Dalis tokių operacijų atliekamos naudojant vaizdo torakoskopijos metodus. Krūtinės sienos rekonstrukcinės operacijos dėl įgimtos ar įgytos (dėl ligų  bei traumų) deformacijos, navikų, infekcinių-uždegiminių ligų. Urgentinės ir elektyvios operacijos dėl patologijos pleuros ertmėje (spontaninio pneumotorakso, įvairios kilmės pleurito, empiemos, navikų), naudojant vaizdo torakoskopiją. Plaučių rezekcinės operacijos dėl piktybinių navikų bei kitų ligų. Gerklų apatinės (postyginės) dalies ir trachėjos rekonstrukcinės operacijos dėl įvairios kilmės stenozių.

    Krūtinės, pilvo aortos aneurizmų atviros operacijos bei endostentavimas, sudėtingos aortos lanko šakų kraujagyslių rekonstrukcinės operacijos, kompleksinės širdies ir kraujagyslių operacijos, klubo ir kojų arterijų rekonstrukcinės operacijos lyginimas su endovaskulinėmis intervencijomis (perkutatinė transluminalinė angioplastika, subintiminė angioplastika, stentavimas), infekcijų kraujagyslių chirurgijoje komplikacijų sudėtingas operacinis gydymas, panaudojant giliąsias kojų venas. Kompleksinis sergančiųjų cukriniu diabetu angiopatijos gydymas, sudėtingos distalinių arterijų rekonstrukcinės operacijos. Pacientų, sergančių inkstų funkcijos nepakankamumu fistulės suformavimas bei jų rekonstrukcinės operacijos.

    Dalyvaujama LSMU vykdomo projekto „Medicinos mokslų nacionalinės kompleksinės programos pagrindai: studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I_II studijų pakopose; dėstytojų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas“, vientisųjų medicinos studijų programos studentų papildomų praktikų įgyvendinimas veikloje.

    Klinikoje įrengtos iki 150 vietų konferencijų salė ir 4 auditorijos aprūpintos modernia videoprojekcine įranga. Vaizdai iš operacinių gali būti demonstruojami į konferencijų salę, tokiu būdu yra sukurtos galimybės tobulinti studijų procesą klinikoje studijuojantiems studentams ir rezidentams.

    Klinikos mokslininkai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokslo renginiuose; bendradarbiauja su Švedijos Lundo universitetine klinika, Švedijos Umea universitetu, kuriame 1997 m. pradėti rengti klinikos širdies anesteziologai, širdies chirurgai, Čikagos Masonic medicinos centru, Danijos Aalborg, Vokietijos Vupertalio širdies centrais ir kitais širdies chirurgijos skyriais.

    Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos kolektyve – 5 profesoriai, 1 docentas ir 10 lektorių. Dauguma gydytojų – jauni, pažangūs specialistai. Ne vienas jų tobulinosi moderniose Danijos, Švedijos, Vokietijos, Olandijos, Belgijos ir JAV klinikose.

     

    Kontaktai

  • Urologijos klinika

    LSMU Urologijos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326090
    Faksas: (8 37) 326873
    El.paštas: urologijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Klinikos vadovas prof.  Mindaugas Jievaltas

    Tikslai, uždaviniai, reikšmingi istorijos faktai

    Urologijos skyrius Kauno klinikos įkurtas 1955 rugsėjo 27 d, o 1992 m įkurta urologijos klinika. Ją sudaro LSMU Kauno klinikų Urologijos skyrius ir LSMU Kauno klinikų Konsultacinės poliklinikos urologijos kabinetai. Čia dirba patyrę gydytojai urologai. Urologijos klinikoje yra 35 lovos. Per metus gydoma apie 2000 ligonių. Atliekama apie 1800 operacijų, atliekama 30-40 inkstų transplantacijų.

    LSMU KK Urologijos klinikos tikslas suteikti studentams ir rezidentams modernios urologijos žinias, plėtoti modernų urologijos mokslą ir suteikti kvalifikuotą, savalaikę šiuolaikinę pagalbą, paremtą įrodymais pacientams, sergantiems urologinėmis ir onkourologinėmis ligomis.

    LSMU Kauno klinikų gydytojai atitinkančia Vakarų šalių standartus diagnostine aparatūra (kompiuteriniais tomografais, magnetinio rezonanso skaitytuvais, pozitronų emisijos kompiuterine tomografija,ultragarsiniais aparatais) greitai ištiria pacientus, nustato diagnozę.

    Kauno Klinikos yra daugiaprofilinės, todėl urologiniai pacientai,ypač sergantys onkologinėmis ligomis, yra konsultuojami kitų aukščiausio lygio specialistų pvz. onkologų chemoterapeutų, radioterapeutų, nefrologų, mikrobiologų, reanimatologų. Tai ypač svarbu parenkant teisingą gydymo taktiką ir gelbstint pacientus iš  sunkių ir sudėtingų būklių.

     

    Pagrindinės mokslo veiklos kryptys

    Onkologinė urologija, urologinė ginekologija, urologinė andrologija, šlapimo takų akmenligė.

    Klinikos mokslininkai savo darbo rezultatus yra paskelbę respublikinėje ir užsienio spaudoje, konferencijose ir suvažiavimuose. Autorių kolektyvas išleido specialisto žinyną “Urologija” (1989), vadovėlius “Urologijos pradmenys” (2000), “Šeimos gydytojo urologija” (2002), “Inkstų vėžys” (2006), Šlapimo takų akmenligė (2006), šlapimo pūslės vėžys (2008), Erektilinė disfunkcija (2012), vadovėlio „Chirurgija“ bendraautoriai.

     

    Studijų programos

    Klinika dalyvauja medicinos studijų programoje,  V kurso MF studentams, modulis – „Inkstų ir šlapimo takų patologijos ir klinikinės toksikologijos“; gydytojų rezidentų rengime „Urologijos programa“ .Gydytojams organizuojami biomedicinos srities podiplominių studijų kvalifikacijos kėlimo kursai: Onkourologija; Endourologija; Prostatos ligos. Šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo tendencijos.

     

    Pagrindiniai vykdomi projektai

    LMT, LSMU Mokslo fondo, tarptautiniai

    Vykdomos mokslinės studijos kartu su Lietuvos Urologijos Draugija

    Rezidentūros programos, studentų skaičius,

    Klinika yra studentų studijų bazė Kas metai paskaitos ir darbai dėstomi apie 30-čiai grupių (320 studentų) V kurso MF studentams, modulis – „Inkstų ir šlapimo takų patologijos ir klinikinės toksikologijos“. Klinikoje rengiami urologijos rezidentai, savo žinias urgentinėje urologijoje gilina chirurgijos ir nefrologijos, šeimos gydytojų rezidentai bei stažuotojai. Studijų tikslams klinika naudojasi LSMU Kauno klinikų urologijos skyriaus ir operacinės bei konsultacinių kabinetų moksline baze.

     

    Klinikinės veiklos kryptys

    Svarbiausios klinikos darbo kryptys yra šios: onkourologija, transplantantologija, plastinė ir rekonstrukcinė urologija; inkstų akmenligės gydymas, metafilaktika ir profilaktika, andrologija, minimaliai invazinių chirurginių metodų pritaikymas gydant urologinius pacientus.

    Atliekamos visos transuretrinės operacijos: prostatos rezekcija dėl prostatos išvešėjimo, šlapimo pūslės rezekcijos dėl navikų, uretrotomijos ir kitos. Atliekamos minimaliai invazinės procedūros - inkstų arterijų embolizacija, perkutaninė nefrostomija, retrogradinė ir antegradinė vidinės sėklinės venos skleroterapija, laparoskopinis v. testicularis perrišimas, venoveninė epigastrinė - testikulinė jungtis. Inkstų akmenligė gydoma moderniais metodais, atliekamos endoskopinės operacijos (ureteroskopinės ir perkutaninės nefrolitotripsijos lanksčiais ir rigidiškais instrumentais), ekstrakorporinės litotripsijos. 
Konsultacijomis, diagnostika ir gydymu klinikos specialistai aktyviai dalyvauja “Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos” programoje.

     

    Kiti klinikos pasiekimai

    Urologinės klinikos gydytojai yra  aktyvūs Lietuvos urologų ir Europos urologų asociacijų nariai, dalyvaujaLietuvos Nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos, Lietuvos uroginekologijos draugijos veikloje.  

    Palaikomi glaudūs ryšiai su Vakarų Europos ir JAV urologijos klinikomis, vykdomos pasikeitimo programos kviečiant iš užsienio urologus į mūsų kliniką pasidalinti patirtimi. Daugumamūsųurologųstažavosiįvairioseužsienioklinikose.

     

    Kontaktai

  • Vaikų chirurgijos klinika

    LSMU Vaikų Chirurgijos klinika
    Adresas:
    Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 327078
    Faksas: (8 37) 327078
    El.paštas: vaiku.chirurgijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovas prof. Vidmantas Barauskas

    Vaikų chirurgijos klinikos vadovas – Prof. Vidmantas Barauskas

    Vidmantas Barauskas 1978 m. baigė Kauno medicinos institutą ir buvo paskirtas Kauno medicinos instituto hospitalinės chirurgijos stažuotoju. Nuo 1981 m. dirba vaikų chirurgu Kauno Klinikose, 1986 m. paskirtas vaikų chirurgijos skyriaus vedėju, o nuo 1996 m. renkamas vaikų chirurgijos klinikos vadovu. 1992 m. jam suteikta aukščiausia vaikų chirurgo kategorija. 1997 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją “Krūtinės ląstos deformacijų chirurginio gydymo indikacijos ir metodai”, 2000 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas. 2005 m. atliko habilitacijos procedūrą  “Įgimtų vaikų anomalijų ir ligų chirurginio gydymo taktika ir rezultatai”ir tapo profesoriumi,  2007 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas. 
    Nuo 2012 m. yra Rygos Sradinio Universiteto vaikų chirurgijos klinikos vizituojantis profesorius.
    Plataus profilio vaikų chirurgas, atliekantis bendrosios vaikų chirurgijos, urologijos, krūtinės chirurgijos operacijas. Labiau specializuojasi įgimtų naujagimių virškinamojo trakto anomalijų chirurgijoje ir įgimtų krūtinės ląstos deformacijų chirurgijoje. Yra įdubos krūtinės operacijos Nuss’o metodika pradininkas Lietuvoje. Per metus iš viso atlieka virš 300 operacijų.
    2007 m. suteiktas Europos Vaikų Chirurgo Sertifikatas.
    Stažavosi Berlyno, Kopenhagos, Graco, Zalcburgo ir kt. vaikų chirurgijos centruose.
    Visuomeninė veikla:
    Kauno Medicinos Universiteto senato narys – 2000-2005 ir 2005-2009 m.
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos fakulteto tarybos narys.
    Lietuvos Sveikatos Universiteto Profesorių Klubo valdybos narys.
    Lietuvos Vaikų Chirurgų Draugijos Pirmininkas nuo 2003 m.
    Baltijos Šalių Vaikų Chirurgų Asociacijos Prezidentas 2000-2002 ir 2006-2008 m.
    EUPSA (European Association of Pediatric Surgery) tarybos narys nuo 2003 m.
    UEMS ( European Union of Medical Specialists) vaikų chirurgijos sekcija – vykdomojo komiteto (naujų ES šalių atstovas) narys  nuo 2005 m.
    WOFAPS (World Federation of Associations of Pediatric Surgeons) – tarybos narys nuo 2003 m.
    Žurnalų “Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas” ir ‘Acta Chirurgica Latviensis” redkolegijų narys.

     

    Vaikų chirurgijos klinikoje dirbantys vaikų chirurgai:

    Prof.V.Barauskas
    Doc.R.Bagdzevičius
    V.Jazdauskienė
    E.Eiva
    G.Irician
    R.Ivanovienė
    Doc.A.Kilda
    Dr.D.Malcius
    A.Palepšaitis
    B.Rudaitienė
    G.Trumpulytė
    D.Žeromskienė

    Vaikų ortopedai – traumatologai:

    Dr.E.Čekanauskas
    V.Dailyda
    Dr.R.Degliūtė
    Dr.V.Gerulis
    J.Gintautienė
    M.Gružauskas
    Dr.J.Klebanovas
    G.Kušleika
    M.Masteika
    A.Pribuišis
    R.Simonaitytė
    V.Vitkevičius


    Skyriuje atliekamos visos reikalingos vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos ir nudegimų chirurgijos operacijos.
    Klinika yra Lietuvos krūtinės ląstos deformacijų chirurgijos centras. Klinikos chirurgai  nuo 2003 m. vieninteliai Lietuvoje dėl įdubos  krūtinės atlieka miniinvazinę Nuss’o operaciją.
    Klinikos vaikų chirurgai yra video endoskopinės chirurgijos pradininkai (nuo 1996 m.) ir lyderiai Lietuvoje, šiuo metu vieninteliai Lietuvoje atlieka “vieno troakaro laparoskopines operacijas”
    Klinikos vaikų chirurgai yra šlapimo nelaikymo  (nuo 1995 m.) ir tarplytiškumo (nuo 1998 m.) korekcinų operacijų pradininkai Lietuvoje.
    Vaikų ortopedai yra šleivapėdystės  gydymo Ponseti metodu pradininkai ir puoselėtojai Lietuvoje.
     Vaikų ortopedai – traumatologai yra artroskopijos ir mišrios traumos gydymo lyderiai Lietuvoje.
    Per metus Klinikoje:
    -          5000 stacionaro ligonių,
    -          3700 operacijų,
    -          28000 ambulatorinių apsilankymų.
     
    Vaikų konsultacinėje poliklinikoje darbo dienomis veikia trys specializuoti kabinetai:
    -          Chirurgijos,
    -          Urologijos,
    -          Ortopedijos – traumatologijos.

    Pedagoginį darbą klinikoje dirba 6 darbuotojai:
    Prof.dr.Vidmantas Barauskas - klinikos vadovas
    Doc.dr.Robertas Bagdzevičius
    Docentas dr.Artūras Kilda
    Lektorius dr.Dalius Malcius
    Asistentė V.Jazdauskienė
    Asistentė K.Jankauskaitė- Urniežienė


    Vaikų chirurgija dėstoma V kurso medicinos fakulteto studentams (2 kreditai).
    Klinikoje taip pat ruošiami rezidentai - vaikų chirurgai. Šiuo metu klinikoje studijuoja 11 rezidentų - vaikų chirurgų.
    Per pastaruosius 5 metus išleistos 5 mokymo knygos, klinikos bendradarbiai yra 4 vadovėlių bendraautoriai.

    Klinikoje aktyviai dirbamas mokslo tiriamasis darbas. Šiuo metu klinikoje yra 5 doktorantai – A.Palepšaitis ir M.Gružauskas. J.Gintautienė., R.Simonaitytė, L.Lukošienė.
    Per pastaruosius 5 metus išspausdinti 38 mokslo straipsniai: 9 mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, 18 Lietuvos mokslo tarybos patvirtinto sąrašo tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, 11  kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

    Bendrosios vaikų chirurgijos sektorius

    Vadovas – Prof. Vidmantas Barauskas

    Tel. (+370 37) 326043

    Vaikų urologijos sektorius

    Vadovas – Doc. Artūras Kilda

    Tel. (+370 37) 326567

    Artūras Kilda 1993 m. baigė Kauno Medicinos Akademiją, po rezidentūros nuo  1996 m. dirba Kauno Klinikose vaikų chirurgu,  2003 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją “ Veiksniai, įtakojantys  vaikų, operuotų dėl įdubos krūtinės ląstos, ankstyvuosius pooperacinius rezultatus”, 2008 m. tapo vaikų chirurgijos klinikos docentu, 2009m. vaikų urologijos sektoriaus vadovu.
    Plataus profilio vaikų chirurgas, per metus atliekantis apie 400 operacijų. Specializuojasi vaikų urologijos , torakalinės chirurgijos, vaikų onkologijos, endochirurgijos srityse. Yra vienas vaikų video endochirurgijos pradininkų ir vystytojų Lietuvoje .
    Stažavosi Zalcburge, Leipcige, Hamburge.

     

    Pūlinės infekcijos vaikų chirurgijos sektorius

    Vadovas - Dr.D.Malcius

    Tel. (+370 37) 326567

    Dalius Malcius 1990 m. baigė Kauno Medicinos Akademiją, nuo 1992 m. dirba Kauno Klinikose vaikų chirurgu, nuo 1996 m. klinikos administratorius.
    2009 m. apgynė Medicinos daktaro disertaciją “ Ūminio hematogeninio osteomielito epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai”,  2009 m. paskirtas pūlinės infekcijos vaikų chirurgijos sektoriaus vadovu, pradėjo dirbti vaikų chirurgijos klinikos lektoriumi.
    Plataus profilio vaikų chirurgas, per metus atliekantis apie 300 operacijų. Specializuojasi pūlinėje vaikų chirurgijoje, vaikų urologijoje, video endochirurgijoje. Yra vienas vaikų video endochirurgijos pradininkų ir vystytojų Lietuvoje.
    2007 m. suteiktas Europos Vaikų Chirurgo Sertifikatas.
    Stažavosi Hamburge, Stokholme, Salzburge, Leipcige.
    Visuomeninė veikla.
    Lietuvos Vaikų Chirurgų Draugijos Sekretorius nuo 2003 m.
    Baltijos Šalių Vaikų Chirurgų Asociacijos Sekretorius 2000-2002 ir 2006 – 2008 m.
    EUPSA (European Association of Pediatric Surgery) informacijos komiteto narys 2003-2008 m.

     

    Vaikų ortopedijos – traumatologijos sektorius

    Vadovas - E.Čekanauskas

    Tel.(+370 37) 327080

    Emilis Čekanauskas 1989 m. baigė Kauno Medicinos Akademiją, nuo 1990 iki 2000 metų dirbo vaikų ortopedu-traumatologu Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje , o nuo 2000 metų Kauno Klinikose vaikų chirurgijos klinikoje vaikų ortopedijos – traumatologijos sektoriaus vadovu, nuo 2009 m. vaikų chirurgijos klinikos administratoriumi.
    2010 m. apgynė Medicinos daktaro disertaciją “ Vaikų, patyrusių dislokuotą žastikaulio viršgumburinį lūžį, gydymo metodų vertinimas”.
    Plataus profilio vaikų ortopedas-traumatologas, per metus atliekantis virš 300 operacijų, specializuojasi onkologijoje,  pėdos, alkūnės sąnario, dauginės traumas  chirurgijoje.
    Stažavosi Tel Avive, Stokholme, Vienoje, Marselyje, Helsinkyje.
    Visuomeninė veikla.
    Lietuvos vaikų ortopedų-traumatologų draugijos valdybos narys.

     

  • Vaikų ligų klinika

    LSMU Vaikų ligų klinika
    Adresas:Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 326626
    Faksas: (8 37) 327160
    El. paštas: vaiku.ligu.klinika@gmail.com
    Kontaktai
    Klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas

    Tel.(8 37) 326963
    El. paštas: rimantas.kevalas@kaunoklinikos.lt

     

     

     

    Vaikų ligų klinikos tikslas

    Teikti aukščiausio lygio skubią ir specializuotą pagalbą 0-18 m. vaikams, dalyvauti ikidiplominiame ir podiplominiame mokymo procesuose, organizuoti ir vykdyti studijas ir mokslinius tyrimus.

     

     

    Vaikų ligų klinikos struktūra:

    • Vaikų priėmimo skyrius
    • Vaikų konsultacinė poliklinika
    • I vaikų ligų skyrius
    • II vaikų ligų skyrius
    • Vaikų intensyviosios terapijos skyrius

     

    Vaikų ligų klinikos sektoriai:

    • Urgentinės pediatrijos
    • Kardiologijos ir reumatologijos
    • Gastroenterologijos
    • Onkohematologijos
    • Nefrologijos
    • Pulmonologijos
    • Alergologijos

     

    Vaikų ligų klinikos istorija

    Kauno Universiteto Vaikų ligų katedra įkurta 1924 m. Jos pagrindinė organizatorė buvo V. Tumėnienė - Mingailaitė, kuri 1923 m. vasarą buvo išrinkta prof. Buinevičiaus vadovaujamos vidaus ligų katedros vyresniąja asistente. Jos pastangomis 1924 m. gegužės 13 d. Kaune, Maironio g. atidaryta pirmoji Vaikų ligoninė, kuri tapo Vaikų ligų katedros klinikine baze. 1944 m. prof. V. Tumėnienė buvo priversta pasitraukti į Vakarus, o Vaikų ligų katedrai ima vadovauti P.Baublys (vėliau – Vilniaus universiteto docentas), tačiau greitai jis išvyksta į Vilnių. Vaikų ligų katedros vadovavimas perduodamas dr. A.Matulevičiui (1953 m. jam suteikiamas docento vardas). Jis Vaikų ligų katedros vedėju buvo iki savo mirties 1959 m. 1959 m. rudenį Vaikų ligų katedrai pradeda vadovauti doc. O.Grinkevičienė (1976 m. suteikiamas profesorės vardas). Prof. O. Grinkevičienė Vaikų ligų katedrai vadovavo iki 1991 m. 1991 m. Vaikų ligų katedra buvo reorganizuota į Vaikų ligų kliniką ir jai pradėjo vadovauti doc. J.Bojarskas. Nuo 2000 m. Vaikų ligų klinikos vadovas – prof. R. Kėvalas.

    Urgentinės pediatrijos sektorius

    Sektorių sudaro Vaikų intensyviosios terapijos skyrius (VITS) ir Vaikų priėmimo poskyris (VPP). Veiklos tikslas - suteikti šiuolaikišką aukščiausio lygio pagalbą kritinės būklės ligoniams bei konsultuoti kiekvieną vaiką, kuris kreipiasi pagalbos. VITS ištakos siekia 1977 m. Dabartinis skyrius, reikšmingai renovuotas 1995 m. Šveicarijos vyriausybės finansuojamo projekto dėka, dabar turi 8 šiuolaikiškai aprūpintas lovas, kuriose gydoma 1200 ligonių per metus. VPP dabartinėse patalpose veikia nuo 1999 m. Kasmet į VPP kreipiasi ir pagalba suteikiama 25 000 pacientų. Atlikus būtinas pertvarkas, dabartiniame VPP teikiama skubi konsultacinė pagalba, skubi medicinos pagalba vaikams bei stebėjimo paslauga.  Sektoriuje šalia klinikinio darbo vykdomas mokslinis darbas, kurio pagrindinės kryptys – sunki bakterinė infekcija (tarptautinis vaikų sepsio paplitimo tyrimas SPROUT, karščiuojančio vaiko sunkios bakterinės infekcijos rizikos vertinimas,  s.aureus sukeltos infekcijos studija), šiuolaikinė hospitalinės infekcijos priežiūra (Lietuvos duomenų suvestinė, INICC registras, dirbtinai ventiliuojamų ligonių apatinių kvėpavimo takų kolonizacija patogeniniais mikroorganizmais), trauma (sunki galvos smegenų trauma, terapinė hipotermija,  vaikų traumų registro kūrimas). Sektoriuje rezidentūrą atlieka Vaikų ligų, Vaikų chirurgijos, Šeimos medicinos, Anesteziologijos, Intensyvios terapijos klinikų gydytojai-rezidentai, mokosi studentai.

    Vaikų konsultacinė poliklinika

    Vaikų konsultacinėje poliklinikoje teikiama planinė specializuota antrinio ir tretinio lygio ambulatorinė pagalba vaikams. Vidutiniškai per metus vaikų konsultacinėje poliklinikoje registruojama  apie 30 000 konsultacijų ir 45 000 apsilankymų.

    Vaikų konsultacinėje poliklinikoje konsultuoja aukščiausio lygio įvairių specializacijų 67 gydytojai (iš jų 19 medicinos mokslo daktarų, 9 docentai, 1 profesorius)  ir 18 slaugytojų. Pacientus konsultuoja vaikų ligų specialistai: alergologai, gastroenterologai, pulmonologai, nefrologai, hematologai, kardiologai-reumatologai, vaikų ligų gydytojai, chirurgai, urologai, proktologas, ortopedai-traumatologai, otorinolaringologas, ginekologai, neonatologai, gydytojai echoskopuotojai, gydytojai radiologai. Esant indikacijoms, pacientai siunčiami į kitas Kauno klinikų poliklinikas vaikų neurologo, endokrinologo, okulisto, psichiatro, psichologo, genetiko ir kitų specialistų konsultacijoms. Teikiant ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, taikomi naujausi šiuolaikiniai diagnostikos ir ambulatorinio gydymo metodai. Poliklinikoje atliekami  išsamūs alergologiniai, kvėpavimo funkcijos, širdies echoskopijos ir kitų organų echoskopiniai, endoskopiniai, radiologiniai tyrimai, laboratoriniai tyrimai (biocheminiai ir imunocheminiai, hematologiniai, citologiniai bendraklinikiniai, klinikiniai bakteriologiniai ir mikologiniai, infekcinių ligų diagnozei patvirtinti reikalingi serologiniai ir kt. tyrimai).

    I vaikų ligų skyrius

    I vaikų ligų skyriuje yra vaikų nefrologijos, pulmonologijos, alergologijos sektoriai.

    Vaikų nefrologijos sektorius

    Vaikų nefrologijos sektorius įkurtas 1996 m., kai daugumoje specializuotų klinikų darbas buvo pradėtas organizuoti sektoriais. Tai aukščiausios kvalifikacijos specialistų grupė, galinti atlikti visas atitinkamos srities diagnostikos, gydymo, mokslines bei pedagogines užduotis. Nuo įkūrimo pradžios vaikų nefrologijos sektoriui vadovauja doc. vaikų nefrologė Birutė Pundzienė. Visi sektoriaus gydytojai gydo ligonius stacionare, konsultuoja ambulatoriškai vaikų konsultacinėje poliklinikoje bei visuose klinikų vaikų skyriuose.   

     

    Klinikinė nefrologinė pagalba

    • Stacionaras 15 lovų. Per metus vidutiniškai išgydoma 320 ligonių.
    • Konsultacinėje poliklinikoje apsilanko apie 2 000 vaikų per metus.
    • Visuose kituose klinikų vaikų skyriuose atliekama daugiau, kaip 130 vaikų nefrologo  konsultacijų.

     

    Diagnostika

    • Atliekami visi reikiami klinikiniai ir biocheminiai laboratoriniai tyrimai.
    • Infekcinių ligų sukėlėjų identifikavimui atliekami mikrobiologiniai bei imunologiniai tyrimai. Analizuojamas jautrumas antibakteriniams vaistams ir sudėtingesniais atvejais, parenkant tinkamą gydymą, konsultuoja klinikinis mikrobiologas.
    • Inkstų audinį pažeidžiančių ligų diferencinei diagnostikai atliekamos inkstų biopsijos.
    • Vertinant šlapinimosi sutrikimus, yra atliekami urodinaminiai tyrimai, kurie kompiuterinės sistemos pagalba, leidžia objektyviai įvertinti šlapimo organų funkciją.
    • Paros kraujospūdžio monitoringas įgalina stebėti kraujo spaudimo pokyčius paros bėgyje, vaikui užsiimant normalia veikla – procedūrų metu, žaidžiant, miegant ar užsiimant kita veikla. 
    • Kadangi sektorius yra integruotas į bendrą klinikų struktūrą, reikalui esant, galime disponuoti visu šiuolaikiniu LSMUL KK technologijų spektru: kompiuterine tomografija, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimais, angiografija, radioizotopine, šiuolaikine rentgenologine diagnostika bei kitomis ištyrimo ir gydymo galimybėmis.

     

    Esant inkstų nepakankamumui ūminių būklių metu ar lėtinių ligų metu išsivysčius galutiniam inkstų nepakankamumui, galimos pakaitinės inkstų terapijos procedūros visų amžiaus grupių vaikams:

    • Peritoninė dializė;
    • Hemodializė;
    • Hemofiltracija ir hemodiafiltracija;
    • Transplantacijos.

     

    Pedagoginis ir mokslinis darbas

    Trims sektoriaus gydytojams už mokslinius darbus vaikų nefrologijos srityje yra suteiktas mokslinis laipsnis. Kasmet yra paruošiama po keletą mokslinių straipsnių įvairia tematika į medicininius žurnalus. Bendradarbiaujant su kitais Lietuvos bei užsienio vaikų ir suaugusiųjų nefrologais, organizuojamos konferencijos gydytojams nefrologams, vaikų ligų ir šeimos gydytojams.

    Sektoriaus gydytojai aktyviai įsijungė į podiplominių studijų procesą, organizuodami vaikų nefrologijos tobulinimosi kursus Lietuvos pediatrams, vaikų nefrologams ir bendrosios praktikos gydytojams. Vaikų nefrologijos kursą dėsto būsimiems gydytojams – LSMU universiteto gydomojo bei kitų fakultetų studentams. Skaito paskaitas ir veda praktinius seminarus gydytojams rezidentams. Ypač didelę pagalbą ir naudą teikia bendradarbiavimas su Nefrologijos klinika, vaisingi ir naudingi ryšiai su Vaikų chirurgijos urologijos sektoriumi. Sektoriaus gydytojai bendradarbiauja su kitais Europos šalių vaikų nefrologijos centrų gydytojais.

     

    Mokslinio darbo kryptys:

    • Ūminio inkstų pažeidimo ankstyva diagnostika.
    • Hemolizinio ureminio sindromo epidemiologijos ir prognozės tyrimai.
    • Šlapimo organų infekcijos kartojimosi ir gydymo problemos.
    • Antibakterinio profilaktinio gydymo efektyvumo kūdikiams, kuriems nustatytas III-V laipsnio vezikoureterinis refliuksas iki pirmosios simptominės infekcijos, įvertinimas, dalyvaujant tarptautinėje „PREDICT“ studijoje.
    • Ruošiami ir tobulinami pakaitinės inkstų terapijos algoritmai, remiantis kitų pasaulio šalių patirtimi.

     

    Vaikų pulmonologijos sektorius

    Pulmonologijos sektoriaus veikla vykdoma šiomis kryptimis:

    • Ambulatorinis pacientų konsultavimas Vaikų konsultacinėje poliklinikoje.
    • Stacionarinis pulmonologinių pacientų ištyrimas ir gydymas.
    • Pedagoginis darbas.
    • Mokslinis darbas.

     

    Vaikų ligų klinikos Vaikų konsultacinėje poliklinikoje ir stacionare aukščiausios kvalifikacijos specialistai - vaikų pulmonologai ir vaikų pulmonologai-alergologai konsultuoja vaikus iš visos Lietuvos. Sektoriuje per metus gydoma virš 1000, poliklinikoje konsultuojama apie 3000 kvėpavimo ir alerginėmis ligomis sergančių vaikų. Čia taip pat sekami ir gydomi pacientai, sergantys sunkiomis lėtinėmis plaučių ligomis – nekontroliuojama astma, cistine fibroze, kitomis pūlingomis bei intersticinėmis plaučių ligomis.

    Vaikų kvėpavimo organų ligų diagnostikai ir gydymui naudojamos visos techninės galimybės, esančios Kauno klinikose:

    • Siekiant nustatyti alerginę kvėpavimo sistemos susirgimų prigimtį, galimas išsamus alergologinis kūdikių ir vaikų ištyrimas. Atliekami alerginiai odos dūrio mėginiai įkvepiamiems alergenams, tiriami maisto ir įkvepiamiems alergenams specifiniai IgE klasės antikūniai kraujo serume, daromi nosies sekreto citologiniai tyrimai.
    • Vaikų kvėpavimo funkcijai tirti naudojama pasaulinius kokybės standartus atitinkanti kompiuterinė įranga Vmax. Vyresniems nei 7 metų amžiaus vaikams atliekama spirometrija, bronchų provokaciniai ir išplėtimo mėginiai. Be rutininių tyrimų, taip pat galima ištirti plaučių talpas, dujų difuziją plaučių alveolių – kapiliarų lygyje, kvėpavimo raumenų jėgą. Šie tyrimai labai svarbūs lėtinėmis plaučių ligomis sergantiems vaikams. Mažų, 3-7 metų amžiaus vaikų kvėpavimo funkciją galima įvertinti mažesniems vaikams pritaikytu Jaeger MasterScope spirometru bei impulsinės oscilometrijos metodu (IOS), kuriam nereikia aktyvaus vaikų bendradarbiavimo atliekant tyrimą.
    • Patyrę specialistaiatlieka sudėtingus bronchologinius tyrimus. Diagnostinės ir gydomosios bronchoskopijos Vaikų klinikoje atliekamos bet kurio amžiaus kūdikiams ir vaikams.
    • Vaikų klinikos specialistai taip pat naudojasi naujausiais radiologiniais tyrimais (kompiuterine tomografija, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimu, pozitronų emisijos tomografu, kontrastiniais, radioizotopiniais tyrimais). Plačiai taikomi ultragarsiniai tyrimai. Naudojant įvairius vizualizacijos metodus, galima atlikti ir tokias procedūras, kaip pleuros ertmės punkcija ir drenažas ar plaučio audinio transbronchinė arba transtorakalinė biopsija.
    • Siekiant užtikrinti kuo geresnę vaikų kvėpavimo organų ligų diagnostiką ir gydymą, glaudžiai bendradarbiaujama su kitų sričių specialistais – ausų-nosies-gerklės gydytojais, vaikų chirurgais, onkologais, neurologais, imunologais, radiologais, mikrobiologais, genetikais. Ūmių ir lėtinių plaučių bei alerginių ligų diagnostikai naudojamasi visomis Kauno Klinikų laboratorijų galimybėmis, todėl sergantiems vaikams galima atlikti sudėtingus biocheminius, imunologinius ir mikrobiologinius tyrimus.
    • Siekiant teikti specializuotą pulmonologinę pagalbą vaikams, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, Vaikų ligų klinikoje įkurtas Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centras. Jame tiriami, gydomi ir nuolat prižiūrimi cistine fibroze bei kitomis lėtinėmis pūlingomis bei intersticinėmis plaučių ligomis sergantys pacientai. Naujausių kvėpavimo takų priežiūros priemonių - kosulio asistentų ir vibracinių liemenių - naudojimas leidžia užtikrinti kokybišką šių pacientų kvėpavimo takų priežiūrą ir gydymą.
    • Glaudus bendradarbiavimas su vaikų intensyvios pagalbos gydytojais bei vaikų neurologais leido išplėtoti pagalbą nervų-raumenų ligomis sergantiems vaikams. LSMU Vaikų ligų klinikoje, vienintelėje Lietuvoje, šiems ligonimas pritaikoma ir užtikrinama ilgalaikė neinvazinė ventiliacija namuose.

    Aukščiausios kvalifikacijos specialistų žinios ir plačios diagnostinės galimybės leidžia diagnozuoti ir efektyviai gydyti ne tik įprastas vaikų kvėpavimo organų ligas, bet ir retus bei sudėtingus susirgimus.

    6 sektoriaus gydytojai – medicinos mokslų daktarai, apgynę disertacijas vaikų pulmonologijos ar alergologijos temomis, stažavęsi Europos ir JAV ligoninėse. Tai visoje respublikoje gerai žinomi specialistai, vadovaujantys moksliniams darbams, ruošiantys plaučių ir alerginėmis ligomis sergančių vaikų diagnostikos ir gydymo rekomendacijas bei skaitantys pranešimus respublikos ir tarptautinėse konferencijose.

    Vaikų pulmonologai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose projektuose, nagrinėjančiuose vaikų kvėpavimo sistemos ligų problemas. Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje žinomi sektoriuje vykdytų tarptautinių projektų ISAAC ir SPACE, tyrusių alerginių ligų paplitimą bei astmos prevenciją, rezultatai.

    Pulmonologijos sektoriuje aktyviai dirbamas ir pedagoginis darbas. Kasmet virš 300 studentų čia studijuoja vaikų kvėpavimo organų ligas. Čia dirba ir mokosi gydytojai rezidentai, rengiami pagal Vaikų ligų gydytojo ir vaikų pulmonologo rezidentūros programą. Gilinti žinias ir kelti savo profesinę kvalifikaciją vaikų pulmonologijoje atvyksta vaikų ligų specialistai ir šeimos gydytojai iš visos Lietuvos.

    Vaikų alergologijos sektorius

    Sunkiausiomis alerginėmis ligomis sergantys vaikai gydomi stacionare, o taip pat konsultuojami Vaikų poliklinikoje.

    Alerginėmis ligomis sergantys vaikai konsultuojami  aukščiausios kvalifikacijos specialistų, daugelis kurių apgynę disertacijas vaikų pulmonologijos ar alergologijos srityse, stažavęsi įvairiose Europos ir JAV ligoninėse.

    Vaikų ligų diagnostikai ir gydymui naudojamos visos techninės galimybės, esančios LSMU Kauno Klinikose. Galimas išsamus alergologinis kūdikių ir vaikų ištyrimas: atliekami alerginiai odos dūrio mėginiai bei tiriami specifiniai IgE kraujuje maisto ir įkvepiamiems alergenams, atliekami odos lopo mėginiai su maisto alergenais, nosies sekreto citologiniai tyrimai, išsamūs kvėpavimo funkcijos mėginiai. Sunkiai sergantiems ligoniams gali būti taikomas gydymas plazmafereze.

    Dažnai sergantys vaikai tiriami dėl galimo imunodeficito, o jį diagnozavus kas mėnesį gydomi intraveniniu imunologlobulinu.

    Sektoriaus gydytojai dalyvauja leidžiant respublikines metodines rekomendacijas bei vadovėlius studentams apie dažniausių vaikų alerginių ligų diagnostiką ir gydymą, yra dažni lektoriai respublikinėse mokslinėse konferencijose, aktyviai dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose projektuose (ISAAC, SPACE, 7BPHELIX) nagrinėjančiuose vaikų alerginių ligų paplitimą bei vėlesnius, sąlygojančius šių ligų dažnėjimą.

    Sektoriuje vyksta ir aktyvus pedagoginis darbas – skaitomos paskaitos V kurso studentams, pediatrijos ir šeimos besitobulinantiems gydytojams, rezidentams.

     

    II vaikų ligų skyrius

    II vaikų ligų skyriuje yra vaikų kardiologijos ir reumatologijos, onkohematologijos ir gastroenterologijos sektoriai.

    Kardiologijos ir reumatologijos sektorius

    Klinikinis darbas  - teikiama ambulatorinė ir stacionarinė pagalba.

    Konsultuojami ir gydomi vaikai, sergantys įgimtomis ir įgytomis širdies kraujagyslių ligomis, sukaupta didelė patirtis tiriant ir gydant įvairaus amžiaus vaikus dėl ritmo sutrikimų. Atliekami neinvaziniai širdies laidžiosios sistemos tyrimai per stemplę, didesniems vaikams juos galima atlikti ambulatorinėmis sąlygomis. Atliekami intrakardiniai invaziniai širdies laidžiosios sistemos tyrimai bei šrdies ritmo sutrikimų šalinimas perkateteriniu būdu, atliekant aritmogeninio židinio radiodažnines abliacijas. Sektoriaus gydytojai diagnozuoja įgimtas širdies ydas, atlikdami širdies ultragarso tyrimus visų vaikų skyrių pacientams, tame tarpe naujagimiams, reikalui esant organizuoja skubią kardiochirurginę pagalbą.

    Sektoriuje gydomi vaikai, sergantys sąnarių ir sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis. Jiems taikomi naujausi gydymo metodai biologinės terapijos vaistais - etanerceptu, adalimumabu, infliksimabu. Taikomas gydymas intrasąnarinėnis gliukokortikoidų injekcijomis.

    Mokslinis ir pedagoginis darbas

    Sektoriuje nuolat mokosi ir dirba vaikų kardiologijos rezidentai (2 arba 1), ateityje mokysis ir vaikų reumatologijos rezidentai. Jiems skaitomos paskaitos, mokomi atlikti praktines procedūras. V –VI kurso studentai atlieka mokslinius darbus vaikų kardiologijos ir reumatologijos srityje, darbai pristatomi SMD konferencijose.

     

    Vaikų onkologijos ir hematologijos sektorius

    Vaikai, sergantys piktybiniais navikais pradėti gydyti LSMUL Kauno klinikose 1997 m. II vaikų ligų skyriuje.  2005 m. įsteigtos pirmosios vaikų onkologijos ir hematologijos profilio lovos (10 lovų), 2012 m. įkurtas naujas 15 lovų vaikų onkologijos ir hematologijos poskyris II vaikų ligų skyriaus sudėtyje. Vaikai, sergantys kraujo ir kraujodaros ligomis, ambulatoriškai konsultuojami kasdien vaikų konsultacinėje poliklinikoje vaikų hematologo kabinete.

    Vaikų onkologijos ir hematologijos poskyryje dirba specialistų komanda, sudaryta iš gydytojų vaikų hematologų, poskyrio slaugytojų, psichologo, socialinio darbuotojo ir reabilitologo.

     

    Veiklos kryptys:

    • Vaikų kraujo ir kraujodaros organų ligos.
    • Vaikų piktybiniai navikai.
    • Centrinės nervų sistemos navikai.

    Esame Šiaurės šalių vaikų onkohematologų (NOPHO), Lietuvos vaikų onkohematologų, Lietuvos hematologų Draugijos nariai.

     

    Vaikų gastroenterologijos sektorius

    Dr. R. Rokaitė yra baigusi dietologijos rezidentūrą, konsultuoja ligonius dietologijos klausimais vaikų klinikoje ir kitose Kauno klinikų skyriuose.

    Šiame sektoriuje dirbamas klinikinis, pedagoginis ir mokslinis darbas, kuriami ir įdiegiami nauji vaikų sergančių virškinamojo trakto ligomis gydymo bei diagnostikos metodai. Doc. R. Kučinskienė atliko mokslinius tyrimus, kuriais nustatė H. pylori infekcijos reikšmę vaikų virškinamojo trakto ligų patologijai, pateikė šių vaikų ligų diagnostikos ir gydymo rekomendacijas.

    Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas vaikų sergančių lėtinėmis uždegiminėmis žarnų ligomis (UŽL) ištyrimui ir gydymui, vedamas Kauno krašto vaikų UŽL registras, taikomi naujausi gydymo metodai imunomoduliatoriais ir imunosorbcija. Virškinamojo trakto ligų diagnostikai plačiai naudojami ultragarsiniai, ezofagogastroduadenoskopiniai, kolonoskopiniai tyrimai, ERCP, kepenų ligos diagnozuojamos, atliekant kepenų pritaikomąją biopsiją, kompiuterinius ir magnetinio rezonanso tyrimus. Pradėti taikyti nauji diagnostiniai metodai vaikams sergantiems maistine alergija, dr. R.Rokaitė atlieka odos lopo mėginius su pagrindiniais maisto alergenais. Sektorius bendradarbiauja su suaugusiųjų gastroenterologijos klinika, čia vyksta intensyvus pedagoginis darbas.

     

    Visų sektorių ir skyrių kontaktai

  • Veido ir žandikaulių chirurgijos klinika

    LSMU Veido ir žandikaulių chirurgijos klinika
    Adresas: Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
    Tel. (8 37) 327041
    El. paštas: veido.zandikauliu.chirurgijos.klinika@kaunoklinikos.lt
    Kontaktai
    Klinikos vadovas prof. habil. dr. Ričardas Kubilius


    Apie kliniką

    Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje dirbama studijų, klinikinės praktikos ir mokslinio darbo kryptimis. Vienas iš pagrindinių klinikos tikslų - suteikti studentams burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Burnos, veido ir žandikaulių chirurgija dėstoma Odontologijos fakulteto III, IV ir V kursų bei Medicinos fakulteto VI kurso studentams. Paskaitas skaito patyrę lektoriai: prof. habil. dr. Ričardas Kubilius, prof. Gintaras Juodžbalys, doc. Stasys Bojarskas, doc. Dalius Sakavičius, lekt. Vesta Guzevičienė, lekt. Gintaras Janužis, lekt. Algirdas Lukošiūnas. Klinikinių praktinių darbų metu Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos ambulatorijoje ar stacionare studentai patys, kontroliuojami dėstytojo, atlieka chirurginius veiksmus, tobulina chirurginius manualinius įgūdžius. Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos stacionare studentai tiria ligonius, stebi ir asistuoja įvairioms veido ir žandikaulių srityje atliekamoms operacijoms. Šių studijų metu studentai atlieka mokslinius darbus, formuojami mokslinio darbo pagrindai.

    Klinikoje vyksta doktorantūros ir rezidentūros podiplominės studijos. Baigę Odontologijos fakultetą absolventai gali pasirinkti Burnos chirurgijos rezidentūros programą, o baigę Medicinos fakultetą - Veido ir žandikaulių chirurgijos rezidentūros programą. Doktorantūros studijų metu doktorantai gilina teorines veido ir žandikaulių chirurgijos žinias.

    Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje veikia Veido ir žandikaulių chirurgijos studentų mokslinės draugijos būrelis. Būrelio moksliniu vadovu yra lekt. dr. Gintaras Janužis. Būrelio veikloje dalyvauja Odontologijos ir Medicinos fakultetų studentai.

    Dėstytojai, kartu su studentais, klinikinių darbų metu konsultuoja pacientus, teikia jiems reikalingą ambulatorinę pagalbą. Profesoriai ir docentai planingai konsultuoja poliklinikoje pacientus iš įvairių šalies rajonų. Kiekvienais metais ambulatorijoje suteikiama konsultacinė ar gydomoji pagalba daugiau kaip 10 000 pacientų, atliekama apie 1000 ambulatorinių operacijų.

    Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos stacionaras – tai vienas iš trijų savarankiškų tokio profilio stacionarų mūsų šalyje, kur teikiama specializuota stacionarinė pagalba ligoniams, sergantiems veido ir žandikaulių srities ligomis. Čia gydomos veido ir žandikaulių srities traumos, uždegimai, navikai, neurostomatologinės ligos, įgimti ir įgyti defektai ir deformacijos, seilių liaukų ligos ir kt. Kai kurios operacijos, kaip neurostomatologinių ligų ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario chirurginis gydymas atliekamas tik šioje Respublikos gydymo įstaigoje.  

    Klinikoje vykdomas mokslinis darbas ,,Veido traumų ir skausmų etiologijos, patogenezės bei klinikos tyrimų, diagnostikos ir gydymo tobulinimas“ klausimais. Klinikos mokslininkai tobulina dantų implantų ir dantų implantacijos metodus. 

    Veido ir žandikaulių chirurgijos klinika palaiko glaudžius ryšius su Kauno technologijos universitetu, Vilniaus Rygos Stradins (Latvija), Tartu (Estija), Oulu (Suomija), Hacettepe (Turkija), Granados (Ispanija), Mičigano (JAV), Porto (Portugalija) universitetų kolegomis.

     

    Kontaktai

  • Vidaus ligų klinika

    Vidaus ligų klinikoje dirba 16 darbuotojų, iš jų 14 pedagoginio ir 2 pagalbinio personalo. Klinikoje dirba 1 profesorius, 5 docentai, 1 lektorius, 7 asistentai.

     

    Istorija

    Vidaus ligų klinika įkurta 2002 m, reorganizavus Vidaus ligų propedeutikos katedrą. Ilgametis Vidaus ligų propedeutikos katedros vedėjas buvo prof. habil.  Alfredas Žiugžda (1952 – 1988), vėliau – prof. habil. dr. Marija Staponkienė  (1988 -2001). Vidaus ligų klinika yra įsikūrusi Kauno klinikinėje ligoninėje.

     

    Mokslinė veikla

    Širdies nepakankamumo diagnostika, panaudojant impedanso pletizmografijos metodą (bendradarbiaujant su kardiologijos klinika). Periferinių arterijų ligos neinvazinė diagnostika.

    Miokardo infarkto EKG stadijų pokyčiai. Aterosklerotinių pokyčių nustatymas naudojant neinvazinius metodus. Klinikoje dirba 2 doktorantai.

     

    Studijos

    Ikidiplominės studijos – medicinos fakulteto II – III kurso studentų probleminis mokymas, Odontologijos, Farmacijos fakultetų studentams dėstomos vidaus ligos, Visuomenės fakultetų studentams – sveikatos būklės įvertinimas. Podiplominėse studijose vidaus ligų rezidentūros programoje studijuoja apie 100 rezidentų.

     

    Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

    Bendradarbiaujama su pasauline 3M LITTMANN kompanija, Kazachstano Asfendijarovo medicinos universitetu, tarptautiniu žurnalu „Electrocardiology“. Doc. E. Kalinauskienė yra šio žurnalo tarptautinė redaktorė.

     

    Kontaktai