Spausdinti

Instituto istorija

Fiziologijos ir farmakologijos institutas, įkurtas 2011 metais, vienija du gilias tradicijas ir didelį mokslinį potencialą turinčius padalinius Fiziologijos ir Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedras. Jo vadovu išrinktas instituto sukūrimo iniciatorius ir organizatorius prof. Edgaras Stankevičius.

 

Fiziologijos katedros istorija

Vaizdas:AK logo.gifLietuvos Vyriausybei 1919 m. pradžioje persikėlus į Kauną, susirūpinta aukštosios mokyklos kūrimo reikalais. Mobilizacija ir lėšų trūkumas lėtino pirmojo lietuviško universiteto steigimą, nors būtinybė turėti tokią įstaigą buvo akivaizdi. 

1920 m. sausio 27 d. dabartiniame Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate (Gimnazijos g. 3) iškilmingai atidaryti Aukštieji kursai su šešiais skyriais: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos.

Medicinos skyrius 1922 m. peraugo į Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą. Čia Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedra įkurta 1922 m., pirmuoju katedros vedėju išrinktas prof. Vladas Lašas, kuris vadovavo iki 1966 m.

 

IV semestro medicinos, veterinarijos ir odontologijos studentai kartu su Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedros darbuotojais 1925 m. Viduryje sėdi prof. Vl. Lašas

 

 

Reorganizavus Kauno valstybinį universitetą ir įkūrus Kauno medicinos institutą nuo 1951 m. katedra buvo vadinama Normaliosios fiziologijos, nuo 1966 m. – Normalinės fiziologijos, nuo 1979 m. iki 1993 m. – Normalinės ir patologinės fiziologijos katedra, nes prisijungė patologinės fiziologijos katedra.

Nuo 1993 m. atsiskyrus patologinės fiziologijos katedrai, katedra vadinama Fiziologijos katedra.

 

2003 m. vėl susijungus su patologinės fiziologijos katedra, katedros pavadinimas išliko Fiziologijos katedra. 2011 m. balandžio 15 d. susijungus Fiziologijos ir Farmakologijos katedroms, įkurtas Fiziologijos ir farmakologijos institutas, kurio vadovu išrinktas instituto sukūrimo iniciatorius ir organizatorius prof. Edgaras Stankevičius.

 

 

Fiziologijos katedros vedėjai ir instituto vadovas

Prof. Vl. Lašas 

LasasPirmuoju katedros vedėju tapo prof. Vladas Lašas – baigė Sankt Peterburgo ir Tartu universitetus. 1930 m. kartu su J. Mackevičaite-Lašiene parengė ir išleido vadovėlį aukštosioms mokykloms "Trumpa žmogaus anatomija, fiziologija ir higiena". 1931 m. kartu su vyr. asistentu J. Šopausku parašė ir išleido vadovėlį studentams medikams "Fiziologijos praktikos darbai". 1945 m. - 1958 m. laikotarpiu monografijose parašė ir atspausdino visą fiziologijos kursą studentams, o 1965 m., atnaujinęs ir papildęs kurso dalis, išleido pirmąjį fiziologijos vadovėlį Lietuvoje "Žmogaus fiziologija".

1922 m. VI. Lašas išrinktas docentu, vėliau ekstraordinariniu profesoriumi, 1928 m. – ordinariniu profesoriumi, o 1922 m. - 1940 m. – 1941 m. – Kauno valstybinio universiteto prorektoriumi. 1924 m. - 1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto, 1944 m. -1946 m. – Kauno valstybinio universiteto Medicinos fakulteto dekanas. 1945 m. jam buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos Respublikos mokslo veikėjo vardas, 1946 m. išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos akademiku, 1948 m. - SSRS Medicinos Mokslų Akademijos nariu korespondentu. Jam vadovaujant buvo pastatyti Medicinos fakulteto rūmai A. Mickevičiaus gatvėje (1933), Akių ir Ausų-nosies-gerklės ligų klinikos Vytauto prospekte (1930; dabar Karo ligoninė) ir Klinikinė ligoninė (1940).

Jis vienas ir su kitais autoriais yra parengęs daugiau kaip 120 mokslo darbų – monografijų, vadovėlių, straipsnių, brošiūrų, apžvalgų, tarp kurių – stambus vadovėlis „Žmogaus fiziologija“ (1965). Bendradarbiavo leidiniuose „Aušrinė“, „Lietuvos ūkininkas“, „Jaunimas“, „Kultūra“.

 

Prof. Bernardas Padegimas 

1953 m. baigęs Kauno medicinos institutą, B. Padegimas buvo priimtas Fiziologijos katedros aspirantu. Tyrė ūminių alerginių reakcijų mechanizmus, interoreceptorių reikšmę, desensibilizaciją ir gavo naujų mokslinių duomenų apie pasyviąją anafilaksiją.

1957 m. jis apgynė disertaciją medicinos mokslo daktaro laipsniui įgyti, o 1968 m. – habilituoto mokslo daktaro disertaciją "Eksperimentiniai duomenys apie anafilaksijos išsivystymo mechanizmą", sukūrė pasyviosios anafilaksijos terminologiją.

Po prof. Vl. Lašo mirties prof. Bernardas Padegimas buvo išrinktas katedros vedėju. Jis katedrai vadovavo 1966 m. - 1993 m.

 

Prof. Romualdas Abraitis 

1961 m. jis baigė Kauno medicinos institutą ir buvo paskirtas Fiziologijos katedros asistentu. 1965 m. apgynė medicinos mokslo daktaro disertaciją, 1992 m. Romualdas Abraitis apgynė habilituoto mokslų daktaro disertaciją tema "Širdies anafilaksija".

Naudodamas sekcijinę ir eksperimentinę tyrimų medžiagą, nustatė širdies laidžiosios sistemos, kontraktilinio miokardo ir širdies vainikinių kraujagyslių histaminerginės sistemos reikšmę alerginėms reakcijoms.

1993 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Tais pačiais metais profesorius tapo katedros vedėju. Prof. habil. dr. Romualdas Abraitis katedrai vadovavo 1993 m. - 2002 m. 

 

 

Prof. Anatolijus Juozas Kondrotas 

1961 m. baigė KMI Gydomąjį fakultetą. 1963 m. - 1965m. buvo KMI Normaliosios fiziologijos katedros aspirantas, 1965 m.-1969 m. KMI Normaliosios fiziologijos katedros vyr. dėstytojas. Nuo 1969 m. – docentas. Tyrė alerginių reakcijų imunologinius patogenezės mechanizmus, atliko fitoimunostimuliatorių ikiklinikinius tyrimus.

1966 m. apgynė med. mokslų kandidato disertaciją tema „Acetilcholino, histamino, heparino vaidmuo ūmaus tipo alerginėse reakcijose“. 1969 m. Normaliosios fiziologijos katedros docentas, 1979 m. Patologinės fiziologijos sektoriaus vedėjas. 1984m. Lietuvos valstybinės premijos laureatas. 1992 m. apgynė habilituoto medicinos daktaro disertaciją tema „T- ir B-limfocitų vaidmuo ūmaus tipo alerginėse reakcijose“. 1994m. gavo profesoriaus pedagoginį mokslinį vardą. Buvo Lietuvos patofiziologų mokslinės draugijos valdybos pirmininkas, yra Lietuvos imunologų mokslinės draugijos garbės narys, tarptautinio žurnalo “Imunologija, alergologija, infektologija” redakcinės tarybos narys. Recenzavo šiuos mokslinius leidinius: “Imunologiniai tyrimo metodai reumatologijoje” (E. Redaitienė ir kt.), “Imunologija” (J. Pieškus) “Alergologija” (R. Dubakienė).

1993 m.-2003 m. Patologinės fiziologijos katedros vedėjas, profesorius.


Prof. Egidijus Kėvelaitis 

kevelaitisProf. R. Abraičio mokinys, profesorius Egidijus Kėvelaitis, vadovavo katedrai 2002 m. - 2009 m. 1979-1985 m. jis studijavo Kauno medicinos institute ir jau nuo antrųjų studijų metų savo mokslinę ir profesionalią veiklą susiejo su Fiziologijos katedra. 1985 m. - 1988 m. E. Kėvelaitis dirbo KMI Normalinės ir patologinės fiziologijos katedros asistentu, 1988 m. – 1992 m. – KMI (nuo 1989 m. – KMA) Normalinės ir patologinės fiziologijos vyr. dėstytoju, 1992 m. – 2001 m. KMA (nuo 1998 m. KMU) Fiziologijos katedros docentu. Dirbdamas katedroje, E. Kėvelaitis pirmasis užregistravo žmogaus širdies sinusinio mazgo (sekcinės medžiagos) elektrinius potencialus, taip pat ištyrė alerginius širdies laidžiosios sistemos ir širdies vainikinių kraujagyslių histaminerginius mechanizmus. Moksliniai tyrimai buvo apibendrinti medicinos mokslų kandidato disertacijoje, kuri apginta 1988 m., o 1993 m. nostrifikuota į mokslų daktaro disertaciją. 2001 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 2002 m. – 2009 m. buvo Fiziologijos katedros vedėju.

Organizavo renginius „KMU knyga 2002 – 2003“, „KMU knyga 2004 – 2005“, „KMU knyga 2006 – 2007“, kuriuose pristatomi ir apdovanojami mūsų universiteto leidinių autoriai.

Prof. E. Kėvelaitis kaip mokslininkas dalyvavo ir vadovavo daugeliui Lietuvos ir užsienio programų, buvo didelės erudicijos žmogus. 2000 m. – 2007 m. buvo Europos fiziologų draugijų federacijos (FEPS) tarybos narys. Buvo Europos kardiologijos draugijos (angl. European Society of Cardiology), Niujorko Mokslų akademijos (angl. New York Academy of Sciences), Danijos farmakologų draugijos (angl. Danish Society of Pharmacology) narys. 2001m. - 2009 m. – žurnalo „Medicina“ redakcijos valdybos pirmininkas ir mokslinis redaktorius. Prof. E .Kėvelaičio dėka žurnalas „Medicina“ 2007 m. įtrauktas į Mokslinės informacijos instituto (ISI) (angl. Institute for Scientific Information) leidinių sąrašą.

Prof. E. Kėvelaitis su bendraautoriais parengė 6 vadovėlius, vadovavo ir kartu su Lietuvos bei užsienio mokslininkais išleido vadovėlį „Žmogaus fiziologija“, kuris 2005 m. buvo apdovanotas Lietuvos respublikos švietimo ir mokslų ministerijos premija. 2006 m. išleistas antrasis šio vadovėlio leidimas. Iš viso prof. E. Kėvelaitis yra daugiau nei 150 publikacijų bendraautoris.

 

Prof. Edgaras Stankevičius

 

Nuo 2009 m vadovavo KMU Fiziologijos katedrai, 2011 m. įkūrus Fiziologijos ir farmakologijos institutą, tapo jo vadovu.

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos fiziologų draugijos istorija

Liet_Fiziologu_draug_logo2

Plėtojantis fiziologijos mokslui Lietuvoje, 1955 m. birželio 6 d. tuometiniame Kauno medicinos institute buvo įkurta Lietuvos fiziologų draugija. Draugijos steigėju ir pirmuoju pirmininku tapo prof. Vl. Lašas (1955 m. – 1966 m.). Pradžioje draugija vadinosi Lietuvos fiziologų, farmakologų ir biochemikų draugija ir turėjo 26 narius.

Pirmuoju draugijos sekretoriumi buvo prof. habil. dr. Algis Mickis, vėliau – doc. dr. Vl. Rimkevičiūtė, o nuo 1987 m. iki dabar doc. dr. Genuvaitė Civinskienė. Finansus tvarkė doc. dr. Jonas Skirius, o nuo 1975 m. iki dabar doc. dr. Rimvydas Miliauskas. Po akad. Vl. Lašo mirties iki 1969 m. draugijai vadovavo prof. dr. Jonas Šopauskas. Po jo mirties (1969 m.) iki 1997 m. – prof. habil. dr. Bernardas Padegimas, 1997 m. – 2005 m. – prof. habil. dr. Romualdas Abraitis. 2005 m. – 2009 m. draugijos veiklai vadovavo prof. dr. Egidijus Kėvelaitis. Dabartinis Lietuvos fiziologų draugijos pirmininkas yra prof. E. Stankevičius.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę didelių prof. habil. dr. A. Gutmano ir prof. dr. E. Kėvelaičio pastangų dėka nuo 1997 m. Lietuvos fiziologų draugija tapo asocijuota Europos fiziologų draugijų federacijos (angl. Federation of European Physiological Societies – FEPS) nare, o nuo 1999 m. – tikrąja šios organizacijos nare.

Dalyvavimas šioje organizacijoje suteikia:

  1. galimybes dalyvauti ir gauti paramą kongresuose, kuriuos organizuoja FEPS;
  2. nemokamą prieigą prie FEPS žurnalo „Acta Physiologica“, kuris turi gerą citavimo indeksą.

 

 

Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros istorija

1922 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakultete įkurta Farmakologijos katedra. Pirmuoju jos vedėju tapo profesorius P. Raudonikis, kuris katedrai vadovavo iki 1937m., o farmakologijos kursą skaitė nuo 1922 m. iki 1927 m. 1927 – 1940 m. farmakologijos paskaitas skaitė prof. B. Šiaulis. Jis vadovavo katedrai 1937 – 1940 m. 1940 – 1941 m. Farmakologijos katedrai vadovavo prof. J. Kairiūkštis, 1941 – 1948 m. doc. V. Kairiūkštis. 1948 m. katedros vedėju tapo doc. A. Tumas, kuris vadovavo katedrai 9 metus. Nuo 1956 m. katedros vedėjo pareigas perėmė prof. A. Mickis, kuris Farmakologijos katedrai vadovavo ilgiausiai – net 36 metus.

1990 m. prof. A. Mickio iniciatyva katedroje įkurtas naujas padalinys – klinikinės farmakologijos skyrius, jam parengti dėstytojai. Tais pačiais metais katedra pavadinta Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedra. 1992 – 1997 m. katedros vedėju buvo doc. R. Basevičius, nuo 1997 m. iki pat Fiziologijos ir farmakologijos institutos sukūrimo katedros vadovu buvo doc. A. Milašius.

Katedros dėstytojai parengė daugiau nei 30 metodinių leidinių, parašė ir išleido 6 farmakologijos vadovėlius. Už lietuviškų farmakologijos vadovėlių rengimą katedros darbuotojams 1987 m. suteikta Lietuvos respublikinė premija.