Spausdinti

Anatomijos instituto veikla

 LSMU  Anatomijos institutas
Medicinos akademija

Adresas: A. Mickevičiaus g. 9, LT - 44307 Kaunas
Tel. (8 37) 327239 (vietinis 1439)
El. paštas: depanat@lsmuni.lt
Kontaktai

p1120280.jpg (regular, 500x500)

Anatomijos instituto tikslas - suteikti anatomijos žinių apie žmogaus kūno, organų sistemų bei atskirų organų sandarą, taip pat žinių, būtinų medicinos gydytojų profesiniam rengimui bei kitų žmogaus biologijos fundamentinių dalykų studijoms.

Institutui priklauso:

  • Ultramikrotomijos laboratorija;
  • Elektroninis mikroskopijos laboratorija;
  • Neuroanatomijos laboratorija;
  • Balzamavimo laboratorija;
  • Imunochemijos laboratorija;
  • Neuromorfologijos laboratorija;
  • Mikroskopijos laboratorija.

Šiuo metu Anatomijos institutas tampriausius ryšius palaiko kolegomis iš Vilniaus, Riga Stradins (Latvija), Tartu (Estija), Aacheno (Vokietija), Mičigano (JAV), Oksfordo (Didžioji Britanija) ir Varmijos-Mozūrijos (Lenkija) universitetų.

Anatomijos instituto partneriai:

M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinis skyrius

LSMU Neurologijos klinika

LSMU Kardiologijos klinika

LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika

 

Mokslinė veikla

Anatomijos instituto mokslinės veiklos raidoje išskiriami du laikotarpiai: antropologijos ir neuroanatomijos. Antropologiniai darbai buvo vykdomi iki 1940 metų. Prof. J. Žilinskas su savo mokiniais (A. Jurgučiu, J. Dobrovolskaite-Tikniene, R. Masalskiu ir kt.) tyrinėjo iškastines žmonių kaukoles ir Lietuvos bei Rytprūsių gyventojų somatometrinius požymius. Pokario metais antropologinius tyrimus Vilniaus universitete toliau plėtojo prof. J. Žilinsko mokinys prof. S. Pavilonis, o Kaune – prof. J. Nainys.

Neuroanatominių tyrimų kryptis ėmė formuotis pokario metais, kai doc. A. Jurgutis apibendrino dar iki karo jo surinktos žmonių galvos smegenų kolekcijos duomenis apie žmogaus galvos smegenų svorio ir smegenų kamieno matmenų individualias, amžines ir lytines variacijas. Jo tyrimų rezultatai apibendrinti kandidatinėje disertacijoje “Žmogaus galvos smegenų svorio ir matmenų variacijos”, kurią jis 1957 m. apgynė TSRS Medicinos mokslų akademijos Morfologijos mokslų taryboje. Tai buvo pirmas lietuvių neuroanatomų, o apskritai ir Lietuvos morfologų, Lietuvoje savarankiškai atliktas ir sėkmingai Maskvoje apgintas darbas.

Septintajame dešimtmetyje katedroje pagausėjo širdies ir kraujagyslių neuromorfologinių tyrimų krypties darbų, kuriems pradžią davė A. Urbonas, įvaldęs kraujagyslių inervacijos tyrimo metodus. Tuo laikotarpiu, išaugus studentų skaičiui, katedros kolektyvą papildė jauni dėstytojai, kurie greitai įvaldė tuos metodus ir sėkmingai įsitraukė į besiformuojančius širdies ir kraujagyslių neuroanatominius tyrimus, tebetęsiamus iki šiol. Per visą šį laikotarpį neuroanatominių tyrimų metodai nuolatos buvo atnaujinami ir tobulinami. Pradėję tyrinėjimus mezoskopiniu preparavimu ir neurohistologiniais impregnacijos metodais, katedros mokslininkai juos papildė specifiškesniais neurohistocheminiais, elektronomikroskopiniais, biofizikiniais ir imunohistocheminiais metodais. Širdies ir kraujagyslių neuroanatominių tyrimų rezultatai buvo apibendrinti 22 mokslo daktarų ir 2 habilituotų mokslo daktarų disertacijose.

Pirmajame šios krypties mokslinių darbų etape buvo ištirti sveikų žmonių magistralinių kraujagyslių inervacijos ypatumai ir jų pakitimai sergant kai kuriomis ligomis. Aštuntajame dešimtmetyje katedros mokslininkai ėmė tirti širdies nervinės reguliacijos histofiziologines ypatybes, buvo įvaldyta naujų histocheminių metodų, kurie įgalino nuo aprašomojo pobūdžio darbų pereiti prie nervinių struktūrų histofiziologinių tyrinėjimų. Buvo nustatyti širdies intrakardinio nervinio aparato lyginamosios morfologijos aspektai, nervinių struktūrų amžiniai pokyčiai ir pakitimai, esant vainikinės kraujotakos patologijai.

Anatomijos instituto daugiamečių mokslinių tyrimų sritis - širdies inervacija. Per pastaruosius metus buvo įdiegti modernūs tyrimo metodai. Šiuo metu histocheminiais, imunohistochemiais, elektromikroskopiniais ir neuroanatominiais (supravitalinis dažymas metileno mėliu, viduląstelinis žymėjimas)  tyrimo metodais instituto mokslininkai tyrinėja intrakardinių nervinių rezginių topografiją, nervinių mazgų struktūrinę organizaciją, intrakardinių neuronų ir nervinių skaidulų ultrastruktūrą bei histochemiją.

1989 metais prie Žmogaus anatomijos katedros buvo įkurta Neuromorfologinių tyrimų grupė. Joje pradėjo dirbti universitetinį išsilavinimą turintys biologai, kurie sėkmingai išplėtojo katedros mokslinę veiklą, suteikdami jai didesnį metodinį ir mokslinį fundamentalumą. Visa tai sudarė galimybę tyrimų rezultatus paskelbti prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose.

Anatomijos instituto neuroanatominių tyrimų rezultatai apibendrinti 20-je disertacijų. Šie darbai buvo pristatyti ir palankiai įvertinti neuromorfologų, fiziologų bei kardiologų mokslinėse konferencijose, kongresuose ir simpoziumuose. Instituto kolektyvas yra vienas iš nedaugelio fundamentinių mokslo katedrų, kuris jau 40 metų atlieka neuroanatominius tyrimus, sukūrė savitą neuroanatomų mokyklą, kurios techninė bazė ir metodinis lygis sudaro galimybę rengti mokslininkus Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.

Institutas kas keli metai organizuoja morfologų konferencijas. Jose dalyvauja svečiai iš Danijos, Švedijos bei kitų užsienio šalių. Institutas palaiko ryšius su kolegomis iš Rusijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos valstijų, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Turkijos ir kitų šalių.