Anatomijos institutas

  • Anatomijos instituto veikla

     LSMU  Anatomijos institutas
    Medicinos akademija

    Adresas: A. Mickevičiaus g. 9, LT - 44307 Kaunas
    Tel. (8 37) 327239 (vietinis 1439)
    El. paštas: depanat@lsmuni.lt
    Kontaktai

    p1120280.jpg (regular, 500x500)

    Anatomijos instituto tikslas - suteikti anatomijos žinių apie žmogaus kūno, organų sistemų bei atskirų organų sandarą, taip pat žinių, būtinų medicinos gydytojų profesiniam rengimui bei kitų žmogaus biologijos fundamentinių dalykų studijoms.

    Institutui priklauso:

    • Ultramikrotomijos laboratorija;
    • Elektroninis mikroskopijos laboratorija;
    • Neuroanatomijos laboratorija;
    • Balzamavimo laboratorija;
    • Imunochemijos laboratorija;
    • Neuromorfologijos laboratorija;
    • Mikroskopijos laboratorija.

    Šiuo metu Anatomijos institutas tampriausius ryšius palaiko kolegomis iš Vilniaus, Riga Stradins (Latvija), Tartu (Estija), Aacheno (Vokietija), Mičigano (JAV), Oksfordo (Didžioji Britanija) ir Varmijos-Mozūrijos (Lenkija) universitetų.

    Anatomijos instituto partneriai:

    M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinis skyrius

    LSMU Neurologijos klinika

    LSMU Kardiologijos klinika

    LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika

     

    Mokslinė veikla

    Anatomijos instituto mokslinės veiklos raidoje išskiriami du laikotarpiai: antropologijos ir neuroanatomijos. Antropologiniai darbai buvo vykdomi iki 1940 metų. Prof. J. Žilinskas su savo mokiniais (A. Jurgučiu, J. Dobrovolskaite-Tikniene, R. Masalskiu ir kt.) tyrinėjo iškastines žmonių kaukoles ir Lietuvos bei Rytprūsių gyventojų somatometrinius požymius. Pokario metais antropologinius tyrimus Vilniaus universitete toliau plėtojo prof. J. Žilinsko mokinys prof. S. Pavilonis, o Kaune – prof. J. Nainys.

    Neuroanatominių tyrimų kryptis ėmė formuotis pokario metais, kai doc. A. Jurgutis apibendrino dar iki karo jo surinktos žmonių galvos smegenų kolekcijos duomenis apie žmogaus galvos smegenų svorio ir smegenų kamieno matmenų individualias, amžines ir lytines variacijas. Jo tyrimų rezultatai apibendrinti kandidatinėje disertacijoje “Žmogaus galvos smegenų svorio ir matmenų variacijos”, kurią jis 1957 m. apgynė TSRS Medicinos mokslų akademijos Morfologijos mokslų taryboje. Tai buvo pirmas lietuvių neuroanatomų, o apskritai ir Lietuvos morfologų, Lietuvoje savarankiškai atliktas ir sėkmingai Maskvoje apgintas darbas.

    Septintajame dešimtmetyje katedroje pagausėjo širdies ir kraujagyslių neuromorfologinių tyrimų krypties darbų, kuriems pradžią davė A. Urbonas, įvaldęs kraujagyslių inervacijos tyrimo metodus. Tuo laikotarpiu, išaugus studentų skaičiui, katedros kolektyvą papildė jauni dėstytojai, kurie greitai įvaldė tuos metodus ir sėkmingai įsitraukė į besiformuojančius širdies ir kraujagyslių neuroanatominius tyrimus, tebetęsiamus iki šiol. Per visą šį laikotarpį neuroanatominių tyrimų metodai nuolatos buvo atnaujinami ir tobulinami. Pradėję tyrinėjimus mezoskopiniu preparavimu ir neurohistologiniais impregnacijos metodais, katedros mokslininkai juos papildė specifiškesniais neurohistocheminiais, elektronomikroskopiniais, biofizikiniais ir imunohistocheminiais metodais. Širdies ir kraujagyslių neuroanatominių tyrimų rezultatai buvo apibendrinti 22 mokslo daktarų ir 2 habilituotų mokslo daktarų disertacijose.

    Pirmajame šios krypties mokslinių darbų etape buvo ištirti sveikų žmonių magistralinių kraujagyslių inervacijos ypatumai ir jų pakitimai sergant kai kuriomis ligomis. Aštuntajame dešimtmetyje katedros mokslininkai ėmė tirti širdies nervinės reguliacijos histofiziologines ypatybes, buvo įvaldyta naujų histocheminių metodų, kurie įgalino nuo aprašomojo pobūdžio darbų pereiti prie nervinių struktūrų histofiziologinių tyrinėjimų. Buvo nustatyti širdies intrakardinio nervinio aparato lyginamosios morfologijos aspektai, nervinių struktūrų amžiniai pokyčiai ir pakitimai, esant vainikinės kraujotakos patologijai.

    Anatomijos instituto daugiamečių mokslinių tyrimų sritis - širdies inervacija. Per pastaruosius metus buvo įdiegti modernūs tyrimo metodai. Šiuo metu histocheminiais, imunohistochemiais, elektromikroskopiniais ir neuroanatominiais (supravitalinis dažymas metileno mėliu, viduląstelinis žymėjimas)  tyrimo metodais instituto mokslininkai tyrinėja intrakardinių nervinių rezginių topografiją, nervinių mazgų struktūrinę organizaciją, intrakardinių neuronų ir nervinių skaidulų ultrastruktūrą bei histochemiją.

    1989 metais prie Žmogaus anatomijos katedros buvo įkurta Neuromorfologinių tyrimų grupė. Joje pradėjo dirbti universitetinį išsilavinimą turintys biologai, kurie sėkmingai išplėtojo katedros mokslinę veiklą, suteikdami jai didesnį metodinį ir mokslinį fundamentalumą. Visa tai sudarė galimybę tyrimų rezultatus paskelbti prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose.

    Anatomijos instituto neuroanatominių tyrimų rezultatai apibendrinti 20-je disertacijų. Šie darbai buvo pristatyti ir palankiai įvertinti neuromorfologų, fiziologų bei kardiologų mokslinėse konferencijose, kongresuose ir simpoziumuose. Instituto kolektyvas yra vienas iš nedaugelio fundamentinių mokslo katedrų, kuris jau 40 metų atlieka neuroanatominius tyrimus, sukūrė savitą neuroanatomų mokyklą, kurios techninė bazė ir metodinis lygis sudaro galimybę rengti mokslininkus Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.

    Institutas kas keli metai organizuoja morfologų konferencijas. Jose dalyvauja svečiai iš Danijos, Švedijos bei kitų užsienio šalių. Institutas palaiko ryšius su kolegomis iš Rusijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos valstijų, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Turkijos ir kitų šalių.

  • Instituto istorija

    Instituto įkūrimas

    1918-1919 metai Lietuvoje aprašyti įvairiais aspektais. 1919 m. Vilniaus okupacija atėmė vienintelę Lietuvos aukštąją mokyklą- Vilniaus universitetą. 1919 m. liepos 13 d. grupė medikų spaudoje paskelbė pareiškimą apie būtinumą sudaryti sąlygas užbaigti medicinos studijas iš įvairių Europos miestų į Lietuvą sugrįžusiems studentams. Išrinkti studentų atstovai apie tai surašė memorandumą, kuris buvo Įteiktas Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamentui ir Kauno medicinos draugijai. Valdžia dar nespėjo sureaguoti, o Medicinos draugija kartu su studentais paruošė Aukštųjų medicinos kursų programą, sudarė sąmatą ir įteikė Vyriausybei. Nelaukdama formalaus Vyriausybės atsakymo, Medicinos draugija nusprendė savarankiškai įsteigti medicinos kursus, kuriuose galėtų užbaigti studijas IV ir V kursų studentai. Tai įvyko 1919 m. spalio 6 d., o praėjus vos keliems mėnesiams, t.y. 1920 m. sausio 27 d., buvo iškilmingai atidaryti Aukštieji kursai ir kitų specialybių studentams, kurie 1922 m. vasario 16-ąją tapo Kauno universitetu. Simboliška, kad pirmasis aukštojo mokslo žingsnis buvo anatomijos paskaita, kurią 1920 m. sausio 20 d. perskaitė Karo ligoninės chirurgas Jurgis Žilinskas. Jis ir tapo anatomijos instituto įkūrėju. Anatomijos institutui buvo paskirtas namas Mickevičiaus gatvėje. Po metų kieme pastatė kitą namą ir pavadino jį "Anatomikumu". Abiejuose namuose įsikūrė preparavimo salė, auditorija, anatomijos muziejus, morgas, laboratorija, biblioteka, chemikalų sandėlys ir kiti anatomijos ūkiui būtini skyriai.

    Pirmąjį instituto kolektyvą sudarė laikinai profesoriaus pareigas einantis Jurgis Žilinskas, vyresniosios asistentės Liuda Tumaitė-Jaraškienė ir Juzė Bubėnaitė, jaunesnieji asistentai Julius Bučas, J. Statkevičius, Aleksandras Savickas, Voldemaras Grolis, laborantas Juozas Jaržemskas ir preparatorius Stasys Daugėla. Vėliau (1927-1932) institute dar dirbo vyresnysis asistentas Antanas Aleknavičius, jaunesnieji asistentai Juozas Ambrazas, Jonas Čeponis, Juozas Jaržemskas, Kostas Nakvedavičius, Bronius Stukas, vyresnysis laborantas Vytautas Avižonis, preparatorius Jonas Radvinauskas ir demonstratorė Ida Kronikaitė. 1936 m. į institutą atėjo J. Dobrovolskaitė-Tiknienė, Romualdas Masalskis, o 1940 m. – Artūras Jurgutis. Iki karo institute epizodiškai dirbo A. Paprockas, V. Tamasionis, L. Damijonaitis, S. Pavilonis ir O. Slavinskaitė-Sruogienė. Kadrų kaita buvo didelė, nes vyravo nuomonė, kad norintiems tapti chirurgais pravartu pabūti anatomais. Iš tikrųjų, žymiais chirurgais tapo buvę anatomijos instituto bendradarbiai J. Jaržemskas, A. Aleknavičius, A. Paprockas, V. Tamasionis, L. Damijonaitis, o po karo - Jonas Platūkis, Jonas Šošas, Leonas Kondrotas, Gintas Sabalys ir kt.

     

    Institutas karo metais ir vėliau

    Kauno universitete anatomija buvo dėstoma medicinos ir gamtos-matematikos fakultetų studentams. Be to, anatomijos preparavimo salėje (prozektoriume) buvo rengiamos ginekologijos ir topografinės anatomijos pratybos. Vienintelis žinių šaltinis buvo anatomijos paskaitos. Dėl to prof. J. Žilinskas labai stengėsi išleisti lietuviškų vadovėlių. Kadangi visą anatomiją apimantį vadovėlį greitai parašyti ir išleisti buvo sunku, imta leisti atskirus anatomijos skyrius. 1924 m. pasirodė "Neurologijos paskaitos", 1931 m. - "Osteologija ir sindesmologija" ir 1934 m. - "Splanchnologija". Be studijoms reikalingos medžiagos šiems vadovėliams buvo lemta tapti lietuviškos medicininės terminijos ištaka. Kita ne mažiau svarbi instituto veikla buvo nukreipta į demonstracinės medžiagos organizaciją ir anatomijos muziejaus kūrimą. Prof. J. Žilinskas, studijavęs Dorpato universitete, lankęsis Sankt Peterburge ir tobulinęsis Miunchene, matė geriausius to meto anatomijos muziejus ir suprato, kad anatomijos studijos be anatominių preparatų nieko vertos. Todėl anatomijos muziejaus kūrimui buvo nukreiptos visos instituto jėgos. Jau pirmomis instituto gyvavimo dienomis V. Starostinas (vėliau LVA anatomijos katedros docentas) pagamino ir surišo 20 skeletų, kurie ir tapo pirmaisiais muziejaus eksponatais. Prof. J. Žilinsko paskatinti muziejaus eksponatus gamino visi - ir bendradarbiai, ir studentai, tačiau didžiausią ir vertingiausią indėlį įnešė I. Kronikaitė ir J. Radvinauskas.

    Pradžioje sąlygos Anatomijos instituto kūrimui buvo sunkios. Didelis ir sudėtingas ūkis duso mažose ir nepritaikytose patalpose. Viltį teikė naujų medicinos fakulteto rūmų statyba, kuri prasidėjo 1931 m. Dėl rūmų statybos nugriautas vienas anatomijos instituto pastatas dar labiau apsunkino darbo sąlygas. Prof. J.Žilinskas buvo rūmų statybos organizacinio komiteto narys ir išrūpino institutui visą vakarinį Medicinos rūmų fligelį. 1933 m. iškilmingai atidarytuose naujuose medicinos fakulteto rūmuose anatomijos institutui teko jam pritaikytos patalpos, kuriose buvo įrengtos erdvus prozektoriumas, morgas, griaučių ruošimo laboratorija, anatomijos muziejus su preparatų ekspozicijai skirtais baldais bei kita anatomijos studijoms reikalinga įranga.

    Sunkiu ir pasiaukojančiu darbu sukurtame Anatomijos institute jo kolektyvui ilgai dirbti neteko. 1940 m. įvykiai užbaigė pirmąjį instituto gyvavimo etapą. Prof. J. Žilinskas išvažiavo į Lietuvai grąžintą Vilnių, kur pradėjo vadovauti Vilniaus universiteto Anatomijos katedrai. 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus, kur 1957 m. mirė (1957 03 15, Voterberis, Konektikuto valstija).

    Išvykus prof. J.Žilinskui į Vilnių, 1940-1944 m. institutui vadovavo R. Masalskis, o asistentais dirbo A. Jurgutis, J. Dobrovolskaitė-Tiknienė, L. Petrauskas ir J. Kaveckas. Medicinos fakultete tvyrojo netikrumo atmosfera. Fakulteto rūmai buvo nešildomi ir neapšviesti. Pratybos prozektoriume vyko žvakių ir spingsulių šviesoje. Visi jautė suėmimo ir išvežimo į Vokietiją grėsmę. Pagaliau 1943 m. kovo 19 d. neaiškią ir miglotą ateitį "nušvietė" įsakymas uždaryti medicinos fakultetą, o į paskaitas susirinkusius studentus pasitiko vokiečių kareiviai. Nors vėliau buvo gautas leidimas tęsti studijas vyresnių kursų studentams, tačiau pirmieji du kursai liko uždaryti. J. Dobrovolskaitė-Tiknienė ėmėsi iniciatyvos ir prie prof. K. Baršausko bei prof. J.Purėno suorganizuotų technikos kursų įsteigė medicinos technikų skyrių, kurio studentams dėstė anatomijos kursą pagal Medicinos fakulteto programą.

    Karo ir okupacijų mašina negailestingai niokojo Anatomijos instituto turtą, nors bendradarbiai pagal išgales jį pasiaukojančiai globojo. Taip savo namuose ar pas pažįstamus pavyko išsaugoti turto dalį.

    1944 m. vėl pradėjo veikti Kauno universitetas su Medicinos fakulteto gydomuoju, stomatologijos ir farmacijos skyriais. Anatomijos institute buvo tik du prieškariniai bendradarbiai - A. Jurgutis ir J. Dobrovolskaitė-Tiknienė. Jie ir pradėjo pirmuosius anatomijos užsiėmimus. Po metų, didėjant į pirmą kursą priimamų studentų skaičiui, į katedrą atėjo J. V. Nainys, o vėliau H. Gintautas, E. Gintautienė, L. Steponavičius, V. Steponavičienė, V. Sakalauskaitė-Rechlevičienė, V. Krisiukėnaitė, B. Jakubauskaitė, E. Miliūnaitė-Strockienė, A. Urbonas, R. Skačkauskaitė-Mikėnienė, o dar vėliau ir dabartiniai bendradarbiai. Pagal seną tradiciją be jau paminėtų iš Anatomijos isntituto į praktinę mediciną išėjo H. Gintautas (rentgenologas), E. Gintautienė (akušerė-ginekologė), J. V. Nainys (teismo medikas), P. Berūkštis (otorinolaringolo-gas), V. Ksivickas (infekcionistas), R. Gailys (patologoanatomas), G. Sabalys (chirurgas-stomatologas). Dideli nuopelnai priklauso ilgamečiam Anatomijos instituto laborantui Jonui Želviui, ant kurio pečių buvo uždėta sunki instituto ūkio našta ir su kuria jis puikiai tvarkėsi.

    1944-1967 m. iki paskutinės gyvenimo dienos katedrai vadovavo docentas A. Jurgutis (išskyrus 1950-1957 m.), kai ji buvo sujungta su histologijos-embriologijos katedra, vadovaujama prof. B. Abraičio). Visa savo veikla jis tęsė prieškarines tradicijas ir auklėjo bendradarbius trykštančiu humanizmu, nesavanaudiškumu ir altruizmu. Didelė medicininė ir humanitarinė erudicija, vidinė kultūra ir inteligencija pelnė jam ne tik bendradarbių, bet ir visuomenės pagarbą. Doc A.Jurgutis parašė vadovėlį "Osteologija", kartu su bendradarbiais - vadovėlį "Žmogaus anatomija" medicinos mokykloms, recenzavo ir redagavo medicininius straipsnius ir knygas. Po doc. Artūro Jurgučio mirties 1967 metais, Anatomijos institutui, pervadintam į Žmogaus anatomijos katedrą, vienerius metus vadovavo doc. L.Steponavičius, o 1968-1973 m. - prof. A.Urbonas. Su prof. A.Urbono vardu yra susieti keli nauji reiškiniai. Jis 1952-1955 m. studijavo aspirantūroje Maskvos I Medicinos instituto anatomijos katedroje pas prof. G. F. Ivanovą, kuris garsėjo Rusijoje (ir tuometinėje Tarybų Sąjungoje) savo erudicija ir puoselėjo sovietinės anatominės mokyklos garbingas tradicijas. Grįžęs į Kauną, A.Urbonas katedros bendradarbiams perdavė įgytus lavoninės medžiagos konservavimo ir preparavimo įgūdžius, parašė kelias mokymo priemones šiais klausimais ir sumodernino anatomijos dėstymą. Jis taip pat "pasėjo" mokslinį neuromorfologijos grūdą, kuris išsirutuliojo į rimtą neuromorfologijos mokyklą, gyvuojančią ir šiandien. Dėl įvairių biurokratinių ir formalių dalykų 1973 m. dar kartą Anatomijos katedra vėl buvo sujungta, bet šį kartą su Teismo medicina katedra. Jungtinei katedrai iki 1988 m. įvykusio šių katedrų atsiskyrimo vadovavo prof. J. V. Nainys.

    Be mokslinės veiklos katedros bendradarbiai nuolat tobulino anatomijos dėstymą, ruošė mokymo priemones, rašė vadovėlius, mokslo populiarinimo ir publicistinius straipsnius ir brošiūras. 1972 m. kartu su Vilniaus universiteto anatomijos katedros bendradarbiais buvo parašytas "Žmogaus anatomijos" vadovėlis aukštųjų medicinos mokyklų studentams, kurio antroji laida pakartota 1984 m.

    Šiandieninis Anatomijos instituto kolektyvas tęsia savo pirmtakų tradicijas ir veiklą, puoselėdami neuroanatomijos mokslinių tyrimų šaką.

     

    Anatomijos instituto vadovai

    jurgiszilinskas.jpg (376x240, 163x240)Prof. Jurigis Žilinskas (1885-1957). Anatomijos institutui vedėjavo 1922-1940 metais. Prof. Jurgis Žilinskas yra laikomas lietuviškos anatomijos ir antropologijos kūrėju. Studijavęs mediciną 1906-1912 m. Tartu universitete, jis parvežė į Nepriklausomą Lietuvą ir pažangiausias to krašto mokslo idėjas. Dar studijuodamas universitete jis įgijo gilių teorinių žinių, nes anatomiją ir antropologiją universitete dėstė vienas žymiausių Europos anatomų, prof. Augustas Rauberis. Jo portretą Jurgis Žilinskas buvo pasikabinęs savo darbo kabinete Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Gilių praktinių medicinos žinių J. Žilinskas sukaupė savo atkaklaus darbo dėka, nes kelis metus vasaromis jis asistavo Petrui Avižoniui (vėliau VDU rektorius) jo Akių ligų klinikoje ir dirbo vakarais Tartu universiteto Chirurgijos, Akušerijos, Histologijos katedrose asistentu. 1914 -1916 m., Pirmojo Pasaulinio karo metu, J. Žilinskas buvo mobilizuotas į armiją ir dirbo kartu su N. Burdenko (1876-1946), žymiu rusų ir Sovietų sąjungos neuropatologu. Profesorius N. Burdenko buvo pažystamas J.Žilinskui dar iš Tartu universiteto laikų, kur dėstė chirurgiją. Karo metu J. Žilinskas buvo paskirtas vadovauti Raudonojo Kryžiaus Šiaulių ruožo sanitariniam traukiniui. Čia jis pasižymėjo kaip puikus gydytojas ir administratorius. 1916 m. jis sumaniai išvedė traukinį su ligoniais ir medicininiu personalu iš vokiečių apsupties ir per Daugpilį laimingai pasiekė Vilnių. 1916 m. jam net buvo patikėta vadovauti Minsko karo ligoninei, kur jam buvo suteiktas karinis pulkininko laipsnis. Carienė Natalija Fiodorovna už nuopelnus apdovanojo J. Žilinską Šv. Stanislovo IV laipsnio ordinu. 1916 m. pabaigoje J. Žilinskas buvo pakviestas į Tartu universitetą kaip gabus studentas tęsti mokslinio darbo. Jis pradėjo rinkti mokslinę medžiagą vėžio gydymo klausimais, bet čia jį pasiekė žinia apie gimtojo krašto nepriklausomybę. Padrąsintas Tartu universiteto profesorių N. Burdenko ir W. Zoege-Manteuffel, kad reikia grįžti į savo kraštą, J. Žilinskas sugrįžo 1918 m. į Vilnių, o 1919 m., Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, atvyko dirbti į Kauno karo ligoninę. (Daugiau žr. Žilinsko portretas(v.2)).

     

    Romualdas Masalskis (gimimo metai nežinomi, miręs 1944). Katedros vedėjui prof. J. Žilinskui 1940 m. išvykus dirbti į Vilniaus universitetą ėjo katedros vedėjo pareigas iki 1944 m. Buvo anatomijos dėstytojas, gydytojas. 1944 m. jis išvyko iš Lietuvos ir tais pat metais žuvo Vokietijoje.

     

    arturasjurgutis.jpg (170x260, 170x248)Doc. Artūras Jurgutis (1909-1967). Anatomijos katedros vedėjas 1944-1950 ir 1957-1967 metais. Tyrinėjo įvairias antropologijos, neurologijos problemas. 1957 m  apgynė disertaciją tema: "Žmogaus galvos smegenų svorio ir dydžio variacijos" Buvo žymus lektorius, mokslo žinių populiarintojas, tobulino lietuvišką anatomijos vardyną, buvo mokslinio žurnalo "Medicina", redaktoriumi. Paskelbė 63 mokslinius straipsnius, monografijas, 3 vadovėlius. 

     

    Blažiejus Abraitis- blaziejusabraitis.jpg (376x240, 200x172)Prof. Blažiejus Abraitis (1899-1975). Jungtinės anatomijos, histologijos ir embriologijos katedros vedėjas 1950-1957 metais. Tyrė audinių sąveiką formuojantis akies obuoliui, raumenims, nervams, odai. Mokėjo aiškiai ir vaizdžiai studentams pateikti sudėtingus embriogenezės klausimus, domėjosi su amžiumi susijusias žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemos audinių kitimais. Jo pastangomis 1951 m. įkurta Sovietų sąjungos anatomų, histologų ir embriologų mokslinės draugijos LTSR skyrius. Kartu su bendradarbiais išleido originalų histologijos ir embriologijos vadovėlį.

     

    Liudvikas Steponavičius- liudvikassteponavicius.jpg (376x240, 153x240)Doc. Liudvikas Steponavičius (1924-1973). Katedros vedėjas 1967 - 1968 metais. Tyrė smegenų kamieno, smegenėlių laidų morfologiją, 1962 m apgynė disertaciją "Vidurinių smegenėlių kojyčių amžinė anatomija". Domėjosi medicinos ir anatomijos istorijos klausimais, paskelbė 17 mokslinių publikacijų.

     

    Adolfas Urbonas- adolfasurbonas.jpg (376x240, 158x240)Prof. Adolfas Urbonas (1922-1995). Žmogaus normaliosios anatomijos katedros vedėjas 1968-1972 metais. A.Urbonas gimė 1922 m. Kretingos apskrities Kulių valsčiuje, 1943 m. baigė Plungės gimnaziją. 1946-1952 studijavo Kauno medicinos institute, tapo gydytoju. 1952-1955 m. buvo Maskvos medicinos instituto aspirantas, kurią baigęs apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją. Grįžęs į KMI tęsė darbą anatomijos katedroje, savarankiškus mokslinius tyrimus, kuriuos 1967 m. vainikavo sėkmingai apginta medicinos mokslų daktaro disertacija (habilitacinis darbas). A.Urbonas tyrė širdies ir kraujagyslių sistemos inervaciją normos ir patologijos (augant piktybiniams augliams) atvejais. Spaudoje paskelbė per 150 mokslinių ir publicistinių straipsnių, mokomųjų knygų, dalyvavo paruošiant anatomijos vadovėlį, katedros moksliniame – tiriamajame darbe įtvirtino neuromorfologinių tyrimų kryptį ir išugdė eilę šio darbo pasekėjų.

    Prof. A. Urbonas buvo tautodailininkas, palikęs didelę kolekciją akvarele ir pastele nutapytų nuostabių Lietuvos gamtos vaizdų. Jo kapas yra Kauno Romainių kapinėse.

     

    Jonas-Vytautas Nainys- jonas-vytautasnainys.jpg (376x240, 200x237)Prof. Jonas–Vytautas Nainys (1923–1989). Gimė 1923 m. Kretingoje, gydytojo šeimoje. Mokėsi Kretingos ir Šiaulių gimnazijose. Studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje, vėliau – Kauno medicinos institute, kurio medicinos fakultetrą baigė 1945 m. Po to dirbo KMI anatomijos katedros dėstytoju. Pirmuosius savo mokslinius tyrimus osteologijos srityje apibendrino 1950 m. apgindamas medicinos mokslų kandidato disertaciją. Po to J. V. Nainys dirbo patologinės anatomijos ir teismo medicinos katedroje, gilinosi teismo medicinos srityje. 1966 m. Tartu universitete (Estija) J. V. Nainys apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją (habilitacinį darbą); 1968 m. jam suteiktas profesoriaus mokslinis vardas.

    Prof. J. V. Nainys mokslinius tyrimus vykdė ostelogijos ir teismo medicinės osteologijos srityje, buvo žinomas Lietuvos teismo medikas, antropologas, paskelbė per 200 publikacijų, išleido teismo medicinos vadovėlį, keletą mokomųjų knygų ir metodinių rekomendacijų, dalyvavo ekshumuojant ir ištiriant Kauno IX forte palaidotų II Pasaulinio karo aukų, o taip pat K. Donelaičio, S. Dariaus ir S. Girėno ir kitų žymių asmenų palaikus.

    1955-1960m. prof. J. V. Nainys buvo gydomojo fakulteto prodekanas ir dekanas. 1950-1951 m. jis buvo anatomijos, o 1973-1988 m. jungtinės anatomijos ir teismo medicinos katedros vedėjas. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

     

    Rimvydas Stropus- dsc_0082.jpg (170x260, 170x114)Prof. Rimvydas S. Stropus (g. 1936 m.). Žmogaus anatomijos katedros vedėjas 1988-2001 metais.

     

     

     

     

    Vidmantas Aželis- dsc_0071.jpg (170x260, 170x150)

    Doc. Vidmantas Aželis (g. 1945 m.). Žmogaus anatomijos katedros vedėjas ir atkurto Anatomijos instituto vadovas 2001-2004 metais.

     

     

     

     

     

    Dainius Haroldas Pauža- dsc_0098.jpg (170x260, 170x254)

    Prof. Dainius H. Pauža (g. 1962 m.). Anatomijos instituto vadovas (nuo 2004).

     

     

     

     

     

     

     

     

     

  • Studijos

    Tomo Raginos nuotr.- anat.jpg (376x240, 350x233)Anatomijos institute dėstoma Žmogaus anatomijos disciplina Medicinos, Odontologijos, Farmacijos, Slaugos ir Visuomenės sveikatos fakultetų pirmo kurso studentams, bei įvairios modulių programos Medicinos fakulteto II, III ir V kursų studentams. Universiteto doktorantai institute studijuoja neuroanatomijos ir žmogaus kūno evoliucijos kursus. Anatomijos institute savo žinias gilina gydytojai rezidentai.

    Atsisiųskite:

     powerpoint.png (90x68, 68x68)

    Kompiuterinės testavimo sistemos pristatymas

     powerpoint.png (90x68, 68x68)

    Computerised testing system presentation

       
    word-icon.png (90x68, 68x68)

     Prašymo forma

    pdf-logo.jpg (90x68, 68x68)  Studentų mokslinių darbų temos
     images.jpg (90x68, 68x68)

    Svarbiausi dokumentai, reglamenuojantys anatomijos studijų tvarką Anatomijos institute

      

    Fakultetų studijos                           

    Studies for Foreign students

    Medicinos fakultetas

     Faculty of Medicine

    Farmacijos fakultetas

     Faculty of Odontology

    Odontologijos fakultetas

     Faculty of Pharmacy

    Slaugos fakultetas

     

    Visuomenės sveikatos fakultetas

     

     

    SKOLŲ ATSISKAITYMAS / RETAKES

     

  • Baigiamojo mokslinio darbo temos

     

    Baigiamojo mokslinio darbo temos MF studentams 2016 m.

    Dėstytojo vardas, pavardė

    Darbo tema

    Kontaktai

     

     

       Prof. dr. N. Paužienė

    1. Širdies sinusinio prieširdžių mazgo tyrimas elektroniniu mikroskopu.

    2. Širdies prieširdinio skilvelių mazgo tyrimas elektroniniu mikroskopu.

    3. Širdies laidžiosios sistemos  atrioventrikulinių žiedų  tyrimas elektroniniu mikroskopu.

    Tel.nr.: 396051

    El.p.: neringa.pauziene@lsmuni.lt

        Doc. dr. Inga Saburkina

    1. Eksperimentinių gyvūnų skilvelių epikardinio nervinio rezginio lyginamoji anatomija 

    Tel.nr.: 327218

    El.p.: tedeinga@yahoo.com

     

     

       Lekt. dr. K. Rysevaitė-Kyguolienė

     

    1. Eksperimentinių gyvūnų širdies skilvelių inervacijos  imunohistocheminis tyrimas. 

    2. Eksperimentinių avių širdies inervacijos pokyčių tyrimas po atliktos prieširdžių abliacijos.

    Tel.nr.: 395808

    El.p.: kristina.rysevaite@gmail.com

        Lekt. dr. Gertrūda Skripkienė

    1. Eksperimentinių gyvūnų širdies neuronų morfologijos tyrimas.

    Tel.nr.: 327295
    El.p.: gertruda.skripkiene@lsmuni.lt

     

         Asist. H. Inokaitis

    1. Širdies sinusinio prieširdžių mazgo imunohistocheminis tyrimas.

    2. Širdies prieširdinio skilvelių mazgo imunohistocheminis tyrimas.

    3. Širdies laidžiosios sistemos atrioventrikulinių žiedų imunohistocheminis tyrimas

    El. paštas: hermanasinok@gmail.com

     

  • Svarbiausi dokumentai
  • Žmonių palaikų aukojimo medicinos mokslui programa

    Amsterdamo chirurgų gildijos daktaro Nicolaes Tulp'o Anatomijos pamoka (1632; Drobė, aliejus). Rembrandt van Rijn (1606-1669)- the_anatomy_lesson_rembrant.jpg (376x240, 320x240)Jei Jūs nusprendėte paaukoti savo palaikus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos institutui, Lietuvos medicinos darbuotojų bendruomenė yra labai dėkinga už tokį kilnų Jūsų apsisprendimą. Šis Jūsų sprendimas leis medicinos studentams ir gydytojams studijuoti žmogaus anatomiją.

    Prašau užpildyti Paskutinės valios pareiškimo formos 3-4 egzempliorius ir juos pasirašyti. Vieną formos pasirašytą egzempliorių išsiųskite Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos institutui (A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas LT44307), antrąjį egzempliorių pasilikite sau, o kitus egzempliorius (jei pageidaujate) įteikite saugoti Jūsų artimiesiems arba žmonėms, kuriais Jūs pasitikite. Šis Jūsų paskutinės valios pareiškimas yra konfidencialus (neviešinamas), todėl prašau apie Jūsų sprendimą informuoti tik savo artimuosius bei/arba savo bendrosios praktikos gydytoją.

    Jei Jūs pakeisite savo gyvenamąją vietą, prašau apie tai kuo skubiau pranešti LSMU Anatomijos institutui paštu (asta.jureviciute@lsmuni.lt arba depanat@lsmuni.lt) ar telefonu (8-37 327239).

    Gavę Jūsų užpildytą ir pasirašytą Paskutinės valios pareiškimo formą, mes Jums išsiųsime specialią kortelę, kurią Jūs saugosite kartu su Jūsų asmens dokumentais. Po Jūsų mirties, Jūsų artimieji mums apie tai praneš telefonu. Tai galės padaryti Jūsų šeimos nariai ar kiti Jūsų pareiškime nurodyti artimieji. Palaikų atvežimą į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą atliks Anatomijos institutas. Ne darbo valandomis, savaitgaliais bei švenčių dienomis Jūs galite susisiekti su mumis šiame informaciniame lape nurodytais mobiliaisias telefonų numeriais.

    Jūsų palaikai Anatomijos institute bus iki 3 metų. Toks Jūsų palaikų saugojimo terminą sąlygoja palaikų balzamavimo ypatybės ir žmogaus kūno anatomijos studijų trukmė. Pasibaigus Jūsų balzamuotų palaikų saugojimo laikotarpiui Anatomijos institute, Jūsų palaikai bus kremuojami arba, Jums pageidaujant, laidojami be kremavimo. Karstas arba urna su kremuotais Jūsų palaikais bus palaidota Kauno miesto kapinių sklype, kuriame Lietuvos sveikatos mokslų universitetas laidoja ir prižiūri žmonių palaikus, panaudotus moksliniams tyrimams ir studijoms. Jei pageidaujate, kad Jūsų palaikai arba urna su Jūsų kremuotais palaikais būtų palaidoti (-a) kitoje vietoje, tai Jūs turite pažymėti Jūsų Paskutinės valios pareiškime.

    Aukštos kvalifikacijos Anatomijos instituto specialistai nuolatos papildo Anatomijos muziejaus mokomųjų eksponatų kolekciją, kurioje jie ilgai saugojami ir naudojami medicinos studentų mokymui. Anatomijos eksponatai vaizduoja atskiras žmogaus kūno dalis ir organus. Sutikimą, kad Jūsų palaikų dalys ar organai būtų panaudoti kaip anatominiai eksponatai, Jūs taip pat galite pareikšti, pildydami Paskutinės valios pareiškimą. Jei savo pareiškime Jūs nesutiksite, kad Jūsų palaikų atskiros dalys būtų panaudoti kaip anatominiai eksponatai, jos tam nebus naudojamos.

    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos institutas prisiima atsakomybę už Jūsų palaikų kremavimą, palaidojimą ir kapo priežiūrą, pagal Lietuvos respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 17 straipsnio nuostatas bei LSMU patvirtintu Žmogaus palaikų naudojimo  medicinos studijoms programos vykdymo tvarkos aprašu.

    Pildydami Paskutinės valios pareiškimą, Jūs įvardinkite bent tris artimuosius, kurie savo parašais įsipareigos pranešti Anatomijos institutui apie Jūsų mirtį.

    Dėmesio:

    • Jūs visada ir be jokių paaiškinimų galite atšaukti Jūsų palaikų aukojimą LSMU Anatomijos institutui. Užtenka, kad apie tai Jūs asmeniškai informuosite Anatomijos institutą telefonu, paštu arba elektroniniu paštu.
    • Jei mirtis Jus užtiks už Lietuvos Respublikos ribų, Jūsų Paskutinės valios pareiškimo sutartis su Anatomijos institutu bus negaliojanti.
    • Jūsų Paskutinės valios pareiškimas negalios, jei Jūs mirsite smurtine mirtimi ar sergate užkrėčiamomis ligomis.
    • Artimieji, įvardinti Paskutinės valios pareiškimo, Jūsų pageidavimu bus pakviesti į laidojimo apeigas ir laidotuves.

     

    Prof. Dainius H. Pauža,

    Anatomijos instituto vadovas

  • Anatomijos instituto muziejus

    Muziejaus vedėja - Vega Kriaučiūnienė

    Adresas: A. Mickevičiaus g. 9, LT - 44307 Kaunas

    Telefono nr.: (8-37) 327283 (vietinis - 5147)

    El. paštas: vega.kriauciuniene@lsmuni.lt.

     

    Eksursijos

    Ekskursijos organizuojamos tik grupėms ir tik iš anksto susitarus. Ekskursijos trukmė ~45 min.

    Bilieto kaina:

    • 2,00 € moksleiviams ir studentams;
    • 3,00  suaugusiems.

    Dėl eksursijų prašome kreiptis į muziejaus vedėją Vegą Kriaučiūnienę: tel. nr.: (8-37) 327283 arba mob. tel.nr.:  8 652 98867, el. paštas: vega.kriauciuniene@lsmuni.lt

     

    SVARBU! Anatomijos muziejaus lankymo nuostatai

     

     

     Anatomijos muziejaus istorija

    Anatomijos muziejus- dscn0630_1.jpg (376x240, 320x240)Dabartinės Anatomijos muziejaus kolekcijos pagrindą sudaro 1920-1940 m. profesoriaus Jurgio Žilinsko ir jo bendražygių surinkti muziejiniai preparatai. Vėliau Anatomijos instituto dėstytojų ir studentų bendradarbiavimo eigoje buvo pagaminta ir gaminama daug naujų eksponatų.

    Žmogaus anatomijos muziejus kaip sudėtinė Anatomijos instituto dalis iki 1940 m. priklausė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetui. 1945 metais VDU buvo pavadintas Kauno universitetu, o 1946 metais rugsėjo mėn. 1 dieną visiškai išformuotas. VDU bazėje buvo suorganizuoti Politechnikos ir Medicinos institutai. Juose dirbti buvo pakviesti nauji, palankūs okupaciniam režimui pedagogai. 1995 metais Kauno medicinos institutas buvo perorganizuotas į Kauno medicinos akademiją, 1991 metais Kauno medicinos akademija į Kauno medicinos universitetą, o 2010 metais Kauno medicinos universitetas – į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, susijungus Kauno medicinos universitetui su Lietuvos veterinarijos akademija.

    Šie rūmai, kuriuose dabar mes esame, buvo pastatyti pirmojo Anatomiukumo vietoje tik 1932 metų pabaigoje (atiduoti oficialiai eksplotacijai 1932 12 31). Rūmai buvo pastatyti pagal architekto V. Dubeneckio projektą. Anatomijos muziejus nuo 1933 metų ir iki šių dienų yra toje pačioje vietoje – vakarinio fligelio trečiame aukšte.

    Persikėlus į naujas patalpas, muziejiniai preparatai buvo sudėti į labai gražias baltas erdvias spintas, kurias meistrai pagamino pagal specialų užsakymą. Sudėliojus eksponatus, pasirodė, kad preparatų tokiam dideliam muziejui yra labai mažai, todėl 1933-1940 m. laikotarpį galime vadinti muziejaus renesanso laikotarpiu, nes buvo pagaminta labai daug naujų. Vadovaujant profesoriui, laborantams V. Radvinauskui, J. Radvilavičiui bei preparatorei Idai Kronikaitei studentai iš molio, vaško, medžio, vielos ar papje-mašė masės mielai gamino anatominius modelius. Dažnai tokie modeliai buvo 5-10 kartų didesni už natūralius. Tokiuose modeliuose buvo lengviau suieškoti ir įsiminti sudėtingas anatomines struktūras.

    Tačiau kiek mes begamintume modelių, jie niekuomet neatstos tos organų formos, jų išsidėstymo įvairovės, kurią sukūrė gamta. Todėl jau nuo 16 a. anatomai stengėsi tyrinėti mirusio žmogaus kūną. Pradžioje jie tai darė slapta nuo visuomenės ir valdžios institucijų, "vogdami" lavonus naktimis iš kapinių, ir tik vėliau buvo leista oficialiai tyrinėti mirusio žmogaus kūną. To pasėkoje buvo sukurtas anatomijos mokslas. Dabartiniu metu mirusio žmogaus kūnas yra svarbi mokomoji priemonė studentams, patalogo-anatomams bei teisminės medicinos atstovams, kurie skrodimų metu stengiasi nustatyti žmogaus ligos ir mirties priežastis bei pravesto gydymo efektyvumą. Mirusieji tarnauja gyviesiems.

    Anatomijos muziejus- dscn0633_1.jpg (376x240, 320x240)Mirusio žmogaus palaikai į Anatomijos institutus patenka įvairiais keliais. Anksčiau tam tikslui vartodavo mirusių benamių, kalinių palaikus, apie 1970-80 m. gyvas žmogus galėdavo "parduoti savo kūną" už 200-300 rublių. Atsirasdavo tokių vikruolių, kurie parduodavo savo kūną kelis kartus. Vėliau tokio pirkimo buvo atsisakyta, nes jis prieštaravo moralės normoms - negali žmogus parduoti gyvas būdamas savo palaikų. Dabartiniu metu tiek Europoje, tiek Lietuvoje naudoti tik pagal testamentą ar paskutinės valios pareiškimą paliktus žmonių palaikus. Ką tai reiškia? Prieš mirtį, žmogus sudaro testamentą arba parašo savo paskutinės valios pareiškimą, kuriame savo kūną palieka Anatomijos institutui. Kai žmogaus palaikai patenka į Anatomijos institutą, jie yra balzamuojami fiksuojančiais ir  konservuojančiuose tirpalais, kad vėliau daug kartų galėtų pasitarnauti medicinos studijoms praktinių užsiėmimų metu.

    1922-1940 metais buvo sukaupia pagrindinė Žmogaus anatomijos muziejaus dalis. Per 80 metų, žinoma, dalis preparatų neišlaikė laiko išbandymų, kurie prasidėjo jau 1946 m. Karo metu muziejaus eksponatai buvo nunešti ir paslėpti rūsyje, todėl 1946 metais Kauno miestą nualinęs didžiulis potvynis, užliejo rūsius ir sugadino dalį muziejaus eksponatų. Žuvo beveik visi iš molio, gipso studentų nulipdyti modeliai.

    Dabartinės kolekcijos sudėtyje yra apie 80 procentų prieš karą pagamintų eksponatų. Anatomijos muziejaus pagrindinis vaidmuo visuomet buvo didinti anatomijos studijų efektyvumą, tačiau jo bazėje buvo atlikta ir nemažų mokslinių ir pedagoginių atradimų.

     

    Anatomijos muziejaus vadovai

    Šiuo metu anatomijos instituto muziejaus vadovės pareigas užima Vega Kriaučiūnienė. Nuo 1996 m. muziejaus vedėju metų dirbo Algirdas Šakalys. Anatomijos muziejaus vedėja iki 1996 metų dirbo Angelė Rudžianskaitė, kuri vėliau (iki 2001 metų) buvo muziejaus konsultantė. Po 1974-1978 metais atliktos Anatomijos muziejaus rekonstrukcijos, įvedus muziejaus vedėjo pareigybę, pirmoji šias pareigas užėmė Janina Starkienė.

  • Anatomijos instituto kontaktai

    LSMU Medicinos akademija Anatomijos institutas
    Adresas: A. Mickevičiaus g. 9, LT - 44307 Kaunas
    Tel. nr. (8 37) 327239 (vietinis 5140)
    El. paštas: depanat@lsmuni.lt

    Kontaktai

    Prof. dr. Dainius Haroldas Pauža
    Vadovas

    Tel.nr. (8 37) 327313 ( vietinis 5158)
    El. paštas: dainius.pauza@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 22 

    Giedrė Deveikytė
    Studijų administratorė

    Tel.nr.  (8 37) 327239 (vietinis - 5140)
    El. paštas: depanat@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 21

    Asta Jurevičiūtė
    Administratorė

    Tel.nr.  (8 37) 327239 (vietinis - 5140)
    El. paštas: asta.jureviciute@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 21

     

    Anatomijos instituto dėstytojai:

    Doc. dr. Darius Batulevičius
    Tel. nr. (8 37) 327295 ( vietinis -5154)
    El. paštas: darius.batulevicius@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 42 

    Doc. dr. Aušra Burkauskienė
    Tel. nr.
    (8 37) 327238 (vietinis - 5139)
    El. paštas:
     ausra.burkauskiene@gmail.com
    Kabineto Nr. 20

    Doc. dr. Anita Dabužinskienė
    Tel.nr. 
    (8 37) 327238 (vietinis - 5139)
    El. paštas: anita.dabuzinskiene@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 20 

    Asist. Jolita Gruzinskienė
    Tel.
     vietinis - 5116
    El. paštas: jolita@gmx.com
    Kabineto Nr. 43

    Lekt. dr. Hermanas Inokaitis
    Tel. nr.
     (8 37) 327218 (vietinis - 5136)
    El. paštas: hermanasinok@gmail.com
    Kabineto Nr. 41

    Asist. Egidijus Juodis
    Tel.
     (8 37) 327263 (vietinis - 5150)
    El. paštas: emiegalius@gmail.com
    Kabineto Nr.

    Lekt. dr. Rūta Jurgaitienė
    Tel.
    (8 37) 327218 (vietinis - 5136)
    El. paštas: rutpuk@yahoo.com
    Kabineto Nr. 41

    Prof. dr. Neringa Paužienė
    Tel. nr.
    (8 37) 396051 (vietinis - 5117)
    El. paštas: neringa.pauziene@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 44

    Doc. dr. Jurgita Plisienė
    Tel.
     nr. (8 37) 327218 (vietinis - 5136)
    El. paštas: jurgaplis@yahoo.de

    Asist. Aleksandras Ratkevičius
    Tel. nr.
     vietinis - 5116
    El. paštas: rsandrius11@gmail.com
    Kabineto Nr. 43 

    Lekt. dr. Kristina Rysevaitė-Kyguolienė
    Tel. nr.
    (8 37) 395808 (vietinis- 5115)
    El. paštas: kristina.rysevaite@gmail.com
    Kabineto Nr. 40

    Doc. dr. Inga Saburkina
    Tel. nr.
    (8 37) 327218 ( vietinis - 5136)
    El. paštas: tedeinga@yahoo.com
    Kabineto Nr.41

    Lekt. dr. Valdas Skripka
    Tel. nr.
    (8 37) 327295 ( vietinis -5154)
    El. paštas: valdas.skripka@lsmuni.lt
    Kabineto Nr. 42 

    Lekt. dr. Gertrūda Skripkienė
    Tel. nr.
    (8 37) 327295 (vietinis - 5154)
    El. paštas: gertruda.skripkiene@lsmuni.lt
    Kabineto Nr.42 

    Asist. Sergej Sosunkevič
    Tel. nr.
     vietinis - 5116
    El. paštas: doctor@inbox.lt
    Kabineto Nr. 43

    Doc. dr. Vytautas Vaičekauskas
    Tel. nr.
    (8 37) 395381 (vietinis - 5114)
    El. paštas: vytautasvaicekauskas@yahoo.com
    Kabineto Nr. 45 

    Prof. emeritas habil. dr. Rimvydas Stasys Stropus
    Tel. nr.
    (8 37) 327240 (vietinis - 5141)
    El. paštas: Rimydas.Stropus@lsmuni.lt
    Kabineto Nr.24

     

    Anatomijos instituto laboratorijų kontaktai:

    Elektroninės mikroskopijos laboratorija

    Jurgita Šventoraitienė
    Laboratorijos vedėja
    El. paštas: jurgita04@gmail.com
    Tel. nr. (8 37) 327241  (vietinis - 5118)

    Aistė Masaitytė
    Specialistė elektroninei mikroskopijai
    Tel. nr. (8 37) 327241  (vietinis - 5142)

    Audrys G. Pauža
    Biologas
    Tel. nr.  (vietinis - 5121,5122)

     

    Anatominių preparatų laboratorija

    Egidijus Juodis
    Laboratorijos vedėjas
    El. paštas: emiegalius@gmail.com
    Tel. nr. (8 37) 327263  (vietinis - 5150)

    Adomas Aladaitis
    Prozektorius
    Tel. nr. (8 37) 327263  (vietinis - 5150)

    Karolis Lukoševičius
    Prozektorius
    Tel. nr. (8 37) 327263  (vietinis - 5150)

    Prozektoriumas - Tel. nr. (8 37) 327284 (vietinis - 5148)
    Aldona Ašutaitienė
    Vyresnioji laborantė

    Elena Novikaitė
    Laborantė

     

    Neuromorfologijos laboratorija

    Dr. Kristina Rysevaitė-Kyguolienė
    Laboratorijos vedėja
    El. paštas: kristina.rysevaite@gmail.com
    Tel. nr. (8 37) 395808 (vietinis - 5115)

    Violeta Kemežienė
    Vyresnioji laborantė
    Tel. nr. (vietinis - 5121,5122)

    Nida Rutkauskienė
    Vyresnioji laborantė
    Tel. nr. (8 37) 327241  (vietinis - 5142)

  • Kitų LSMU padalinių ir Anatomijos instituto bendri moksliniai projektai

     

    • LSMU Kardiologijos institutas, Ląstelių kultūrų laboratorija

        Dr. Vytenis Arvydas Skeberdis skeberdis.jpg (thumb, 95x100)

        Tarpląstelinių tunelinių nanovamzdelių formavimosi ir savybių tyrimai

     

     

    • LSMU Odontologijos fakulteto Veido ir žandikaulio chirurgijos klinika

    mindaugasp.jpg (thumb, 100x93)   Mindaugas Pranskūnas

       Apatinio žandikaulio alveolinės ataugos antkaulio histologinės struktūros ypatumai

     

     

    • LSMU Infekcinių ligų klinika

        Danguolė Važnaisienėvaznaisiene.jpg (thumb, 91x100)

       Apatinių galūnių didžiųjų amputacijų rizikos veiksnių ir teigiamos kaulo kultūros prognostinės reikšmės nustatymas sergantiems ir nesergantiems cukriniu diabetu

     

    • LSMU Neurologijos klinika

     edita_kanyte-veniene.jpg (thumb, 67x100)   Edita Kanytė-Venienė

        Odos nervinių skaidulų kokybiniai ir kiekybiniai parametrai, sergant Charcot-Marie-Tooth liga

     

      

     

    • LSMU Ortopedijos traumatologijos klinika

    kontautas.jpg (thumb, 69x100)

       Dr. Egidijus Kontautas

       Žmogaus apatinės galūnės kaulų lūžių osteosintezės metodų biomechaninių savybių tyrimai

     

     

    •  LSMU VA Maisto saugos ir kokybės katedra 

    rasavaitukaityte.jpg (90x68, 68x68)

       Rasa Vaitukaitytė

       Galūnių patologijų įtaka kalakutų raumeninių skaidulų struktūros pakitimams

     

    • LSMU Neuromokslų Institutas Biochemijos laboratorija

    skemiene_baliutyte_.jpg (thumb, 100x90)

       dr. Giedrė Baliutytė, Kristina Škėmienė

       Antocianinų apsauginio poveikio nuo išemijos – reperfuzijos sukeltos apoptozinės  ląstelių  žūties mechanizmo tyrimas

     

    • LSMU Odontologijos fakulteto Veido ir žandikaulio chirurgijos klinika

    rakauskaite_asta.jpg (thumb, 74x100)

          Asta Rakauskaitė

         Dantų pigmentacija žalia spalva, tam tikroje srityje, sąlygota bilirubino depozicijos kietuosiuose audiniuose: literatūros apžvalga ir atvejo analizė su anatomine paveikto danties analize

     

     

    paulaviciute_baikstiene.jpg (thumb, 79x100) 

       Daiva Paulavičiūtė - Baikštienė

        Akies hidrodinamikos morfologiniai ir patofiziologiniai ypatumai glaukomos atvejais bei intervencinių gydymo metodų efektyvumo analizė

     

    • LSMU Akių ligų klinika

      dr. Giedrius Kalesnykas, prof. dr. Ingrida Janulevičienė, dokt. R. Baršauskaitė, gyd. rez. G. Tamoševičiūtė

    kalesnykasg.jpg (376x240, 83x100)     tamoseviciute_barsauskaite.jpg (376x240, 100x85)Prailginto veikimo augimo faktorių neuroprotekcinio poveikio įvertinimas eksperimentiniame regos  nervo pažeidimo modelyje

         Evaluation of prolonged action growth factors neuroprotective effects in the experimental optic nerve damage model

     

    • LSMU Kardiologijos klinika

      Prof. dr. Aras Puodžiukynas, dokt. Vilius Kviesulaitis, dr. Tomas Kazakevičius, doc. dr. Vytautas Zabiela

    kardiologija.jpg (regular, 251x100)  Radiodažninės abliacijos įtaka širdies autonominei reguliacijai ir širdies autonominei inervacijai

      Impact of radiofrequency ablation on heart autonomic innervation and regulation



    • LSMU Neuromokslų Institutas  Biochemijos laboratorija 

    baniene_r.jpg (200x200, 80x116)trumbeckaite_s.jpg (226x169, 90x116)

      Prof. dr. Rasa Banienė prof. dr. Sonata Trumbeckaitė

       Išemijos - reperfuzijos poveikio inkstų mitochondrijų funkcijoms mechanizmo tyrimas

       Investigation of kidney mitochondrial injury caused by ischemia/reperfusion

     

     

    •  LSMU Neuromokslų Institutas  Biochemijos laboratorija 

    toleikis_trumbeckaite_liobikas.jpg (226x169, 226x95)

       Prof. habil.dr. Adolfas Toleikis, prof. dr. Sonata Trumbeckaitė,, doc. dr. Julius Liobikas

             Riebalų rūgščių vaidmuo oksidacinio fosforilinimo reguliacijoje

             The role of fatty acids in the regulation of oxidative phosphorylation

      

    • LSMU Neuromokslų Institutas  Biochemijos laboratorija 

    jekabsonea_.jpg (regular, 80x110)

        dr. mokslo darbuotoja Aistė Jekabsonė
        
  • Kitų mokslo tyrimų institucijų ir Anatomijos instituto bendri moksliniai projektai

     

    • University of Leicester, Clinical Sciences Wing, Cardiology Group, Cardiovascular Sciences

    kieranbrack_.jpg (thumb, 89x100)     Dr. Kieran Brack

         Neuroanatomy of the rabbit heart and immunohistochemical demonstration of nNOS positive nerve fibers in the rabbit ventricle

     

      

     

    • Vilniaus universitetas, Biotechnologijos institutas

    vilmapetrikaite.jpg (thumb, 75x100)

          Vilma Petrikaitė

          Žmogaus Hsp90 šaperono slopiklių farmakokinetinių savybių, toksiškumo bei priešvėžinio  aktyvumo tyrimas

     

     

    • Lietuvos Sporto universitetas (LSU), Judesių fundamentaliųjų ir klinikinių tyrimų centras

    kilikevicius_audrius.jpg (regular, 100x117)

        Audrius Kilikevičius

        Cibz ir Irak2 genai – potencialūs griaučių raumenų masės kontrolės taikiniai

     

     

     

    • Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas

    rimgailaite_radvile.jpg (original, 100x115)    Radvilė Rimgailaitė

        Pataisinių šeimos augalų gametofitų vidinės sandaros anatominiai tyrimai

     

     

     

     

     

     

    • Galway University Hospitals Department of Cardiothoracic Surger

     

    marcdacosta.jpg (regular, 89x139)rackauskas.jpg (regular, 89x139)Mark Da Costa, MCh, FRCSI,FRCS(Glasgow), FRCS(Eng)

    Dr. M. Račkauskas

    Projekto tikslas: naudojant avies modelį ištirti eNOS ir IL10 poveikį sukeliant ūminio išeminio miokardo sužalojimą

    Project investigating the effects of eNOS and IL10 on acute ischaemic injury in myocardium in an ovine model

     

  • Registracija, norintiems mikroskopuoti Anatomijos institute

     

    Dėmesio!!!

    Visi asmenys, norintys dirbti su mikroskopais Anatomijos instituto laboratorijose, privalo būtinai užsiregistruoti ČIA.

    Kilus klausimams ar neaiškumams prašau kreipkitės į Neuromorfologijos laboratorijos vedėją Kristiną Rysevaitę - Kyguolienę.

     

  • Įdomu ir naudinga