Spausdinti

Instituto veikla

 

LSMU Kardiologijos institutas                                                                   

Adresas: Sukilėlių pr. 15, Kaunas
Tel.
 (8 37) 302871
El.paštas: rasa.ciubrinskiene@lsmuni.lt
Kontaktai

                                                                                                                           

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos institutas yra Medicinos akademijos padalinys, kuriame atliekami ilgalaikiai kardiologijos ir su ja susijusių gretutinių krypčių fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei eksperimentinės (socialinės) plėtros darbai, sudaromos sąlygos studentų studijoms, dėstytojų ir kitų specialistų kvalifikacijai kelti, rengia mokslininkus ir padeda rengti specialistus.

2017 metais institute buvo aštuonios mokslo laboratorijos, administracija, Bendrųjų reikalų skyrius.

2017 metais buvo siekiama integruotai spręsti profilaktinės, klinikinės ir fundamentinės kardiologijos problemas ir vykdant tyrimus pagal šias kryptis:

  1. Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologinių funkcijų bei jų reguliavimo mechanizmų tyrimas.
  2. Lietuvos gyventojų sveikatos būklės, širdies ir kraujagyslių ligų bei jų rizikos veiksnių paplitimo, raidos dėsningumų ir mirtingumo nuo jų tyrimas.
  3. Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos, diagnostikos bei reabilitacijos metodų kūrimas ir jų efektyvumo įvertinimas.

 

2017 m buvo vykdomi šie projektai:

Iš LRV biudžeto finansuojami projektai:

  1. Arterinio kraujo spaudimo kitimo dėsningumai nuo vaikystės iki paauglystės Kauno mieste (2014–2018 metai). Temos vadovė vyresn. m. d. V. Dulskienė, KI Populiacinių tyrimų laboratorija.
  2. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų perioperacinio laikotarpio prognozinių veiksnių, lemiančių gydymo baigtis, įvertinimas (2014–2018 metai). Temos vadovas prof. E. Širvinskas, KI Klinikinės kardiologijos laboratorija.
  3. Koneksinų ir jų formuojamų plyšinių jungčių kanalų savybės fiziologinėmis ir patologinėmis sąlygomis (2016-2017 metai). Temos vadovas prof F.Bukauskas, KI Molekulinės kardiologijos laboratorijos mokslininkų grupė.
  4. Išeminės kilmės širdies nepakankamumo struktūrinių pokyčių ir molekulinių mechanizmų tyrimas (2014-2017). Temos vadovė prof. D. Pangonytė, KI Kardialinės patologijos laboratorija.
  5. Sergamumo ir mirtingumo nuo lėtinių neinfekcinių ligų ilgalaikė raida. Projekto trukmė: 2017-2021 metai.  Projekto vadovas – prof., dr. Ričardas Radišauskas.
  6. Ritmo sutrikimų mechanizmų išeminėje širdyje tyrimai (2017-2020 metai). Temos vadovas habil. dr. Jonas Jurevičius.

 LMT remiami projektai:

  1.  „Kalcio jonų apykaitos mechanizmai išeminiame miokarde“ (Nr MIP-15433); Projekto trukmė: 2015–2017 metai. Projekto vadovas vyr. m. d. J. Jurevičius.
  2. Programos „Sveikas senėjimas“ projektas „Širdies elektrinio jaudinimo registravimo ir kraujagyslių vaizdinimo optiniu būdu metodikos kardiochirurginėms operacijoms sukūrimas“ (Nr. SEN-15052). Projekto trukmė: 2015–2018 metai. Projekto vadovas prof. dr. R. Benetis.
  3. Programos „Sveikas senėjimas“ projektas „Pagyvenusių žmonių psichinė gerovė ir širdies ir kraujagyslių ligos“. Projekto trukmė: 2015–2018 metai. Projekto vadovas prof. habil. dr. A. Tamošiūnas.
  4. Programos „Sveikas senėjimas“ projektas „Pseudoeksfoliacinio sindromo klinikinių ypatumų sąsajos su išemine širdies liga ir oksidaciniu stresu“. Projekto trukmė: 2015–2018. Projekto vadovas dr. G. Bernotienė.
  5. Programos „Sveikas senėjimas“ projektas „Ūminiais išeminiais sindromais sergančių ligonių personalizuotas gydymas antiagregantais: kraujo krešėjimo sistemos biožymenys“. Projekto trukmė: 2015–2018. Projekto vadovas dr. V. Tatarūnas.
  6. „Amžinis aortos remodeliavimasis ir kylančios aortos dilatacinė patologija: epigenetinių biožymenų paieška“ (SEN-05-2016). Projekto trukmė: 2016–2018. Projekto vadovas vyr .m. d. V.Lesauskaitė.
  7. Atviros partnerystės projekto „Tarpinio kūnelio paveldimumo reguliavimo mechanizmai ir jo įtaka naviko ląstelių dalijimuisi ir invazyvumui“. Projekto trukmė: 2016–2018. Projekto vadovas vyr. m. d. V.A.Skeberdis.
  8.  Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“  projektas „Senėjimo įtaka lipidų metabolizmui ir naviko ląstelių gyvybingumui“. Projekto trukmė: 2016–2018. Projekto  vadovas vr.  m. d. Sergio Bordel Velasco.
  9.  "Plyšinių jungčių (PJ'ių) jautrumo pH struktūriniai-funkciniai tyrimai; PJ'ių kanalų vartinių savybių modeliavimas"; sutarties Nr. MIP-76/2015. Projekto trukmė: 2015- 2018. Projekto vadovas prof. habil. dr. Feliksas Bukauskas.
  10. Point-of-care metodas tikagreloro farmakogenomikai (OPTOGEN), 01.2.2-LMT-K-718-01-0038.  Projekto trukmė: 2017-12-21 – 2021-12-31. Projekto vadovas – dr. V.Tatarūnas.         
  11. Kardiometabolinės rizikos veiksniai, sergant Ternerio sindromu: perspektyvus kohortinis vienos populiacijos tyrimas.Projekto trukmė:2016 -01- 01 -  2017 -12 -31. Vadovė - prof. Rasa Verkauskiene.

  Kiti projektai:

  1. Projektas: „Sindrominį kurtumą lemiančių koneksino 26 mutacijų tyrimas“

    Projekto tikslas: Kelti jaunojo tyrėjo mokslinę kvalifikaciją bei skatinti savarankišką aukšto lygio mokslinių tyrimų planavimą ir atlikimą.

    Santrauka

    Baltymo koneksino 26 (Cx26), formuojančio pyšinių jungčių (PJ) kanalus, mutacijos yra dažniausia žmonių įgimto neurosensorinio kurtumo priežastis. Nepaisant tyrimų, rodančių, kad Cx26 pašalinimas iš sraigės juntamojo epitelio, sąlygoja kurtumą, baltymo vaidmuo klausos palaikyme nėra aiškus. Cx26 vaidmens nustatymą apsunkina galimos dvi baltymo formuojamų kanalų konfigūracijos, kurios pasižymi skirtingomis funkcijomis audinyje. Du gretimų ląstelių membranose esantys puskanaliai formuoja PJ kanalus, kurie užtikrina tiesioginį elektrinio ir cheminio signalo perdavimą tarp ląstelių. Puskanaliai taip pat gali egzistuoti kaip atskiras funkcinis vienetas užtikrinantis transmembraninį signalo perdavimą. Dauguma taškinių Cx26 mutacijų sukelia sindrominį kurtumą neprarandant kanalo funkcijų, kaip kad KID (angl. - keratitis-ichthyosis-deafness) sindromo atveju, kuomet klausos netekimas yra lydimas rimtų odos sutrikimų. Iškelta pagrindinė hipotezė teigianti, kad KID ir kitų su Cx26 susijusių ligų patogenezę lemia sutrikusi puskanalių funkcija, dėl kurios pakinta transmembraninis signalo perdavimas ir kyla pavojus ląstelės vientisumui. Amino rūgštys, kurių mutacijos sukelia KID sindromą, yra išsidėsčiusios kanalo poroje, kas leidžia daryti prielaidą, kad sutrikęs kanalų pralaidumas yra pagrindinis veiksnys lemiantis ligą. Purinerginis signalo perdavimas ir Ca2+ svarbūs sraigės ir odos audinių funkcijoms, todėl esame numatę ištirti dviejų KID sindromą nulemiančių mutacijų, G45E ir D50N, poveikį Ca2+ patekimui į ląstelę ir ATF išėjimui iš ląstelės bei po to sekančiam signalo perdavimui į gretimas ląsteles. Eksperimentams planuojama naudoti žinduolių ląsteles, ekspresuojančias žinomą Cx. Tyrimus tęsime su natyvaus audinio keratinocitais ir sraigės audinio gabaliukais paimtais iš transgeninių gyvūnų su G45E mutacija. Tikimės, kad šie tyrimai suteiks svarbių žinių apie Cx26 mutacijų nulemtą sindrominį kurtumą bei eilę kitų ligų, kurias sąlygoja Cx kanalų funkcijų pakitimai.

    Finansavimo šaltinis

    Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veikla „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“

     Projekto trukmė: 2017-2019

    Stažuotojas: dr.Lina Rimkutė

    Stažuotojo vadovas: prof. Vytautas K. Verselis

     

  2. Kraujagyslių rekanalizacijos ir funkcinės reparacijos ultragarso sistemų generuojamais kavitaciniais srautais eksperimentinis – klinikinis tyrimas (Jungtinės veiklos sutartis Nr. BN15-171). Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto mokslininkais. Projekto trukmė:  2015–2018 metai. Už sutarties vykdymą atsakingas dr. V. Veikutis.
  3. ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamas projektas „Sindrominį kurtumą lemiančių koneksino 26 mutacijų tyrimas“ (Nr. DOTSUT-140) pagal veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Projekto trukmė: 2017-11-28 – 2019-11-27. Projekto vykdytojas: Lina Rimkutė; stažuotojo vadovas: Vytautas K. Verselis.
  4. Horizont M-era.Net projektas: “ Engineering and functionalization of delivery system with Pelargonium sidoides biologically active substance on periodontal inflamed surface area“. Projektas laimėtas 2017 m. Nr. S-M-ERA.NET-17-2/PRM17-31.  Projekto trukmė: 2017-05-01 – 2019-05-01.  Projekto vadovė -  Nijolė Savickienė.             

                  

Tarptautinės mokslo programos:

  1. EK Horizon 2020 – „ATHLOS – sveikatos trajektorijos senėjant: ilgalaikės galimybės ir sinergija“. Programos trukmė: 2015–2020 m. Vadovas  prof. habil. dr. A. Tamošiūnas.
  2. EK Horizon 2020 – „HEALTH-TECH – Sveiko senėjimo mokslinių tyrimų ir technologijų kokybės centras“ Mokslinių tyrimų koordinatorė prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė.

 

Kitos sutartys

LMT ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama doktorantūra:

  1. LSMU MA KI Membranų biofizikos laboratorija, doktorantė M. Almanaitytė. Doktorantūros trukmė: 2013–2017 mVadovė vyr. m. d. R. Mačianskienė.
  2. LSMU MA KI Populiacinių tyrimų laboratorija, doktorantė I. Grabauskytė. Doktorantūros trukmė: 2014–2018 m. Vadovas vyr. m. d. A. Tamošiūnas.
  3. LSMU MA KI Membranų biofizikos laboratorija, doktorantė Inga Andriulė. Doktorantūros trukmė: 2017–2021 mVadovė vyr. m. d. R. Mačianskienė.

 

Doktorantai, studijuojantys LSMU Kardiologijos institute

 

Biologijos mokslo krypties -4;

Biofizikos mokslo krypties -5;

Medicinos mokslo krypties   -5;

Visuomenės sveikatos mokslo krypties  -1.

 

Darbuotojai ir etatai 2017 m.

2017 metais LSMU Kardiologijos institute buvo 28,47 mokslininkų etatai, kitų tyrėjų  -  9,25   etatai  ir 33,62 kito personalo  etatai.

 

PUBLIKACIJOS

2017 m. Kardiologijos instituto mokslo darbuotojai publikavo:

  •  53 straipsnius straipsnius Clarivate Analytics DB Journal Citation Reports sąrašo leidiniuose:
  • 45 straipsnius Clarivate Analytics Journla Citation Reports sąrašo leidiniuose su rodikliu >0, kurių CR >30 proc. nuo atitinkamos mokslo kategorijos AIF.
  • 8 straipsnius recenzuojamuose kituose periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose mokslo leidiniuose, įtrauktuose į kitas tarptautines duomenų bazes.