Endokrinologijos institutas

  • Apie institutą

    LSMU Endokrinologijos institutas

     Adresas: Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas

    Tel.: +370 37 733819

    El.paštas:rasa.janulioniene@lsmuni.lt

     

    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos institutas (EI) buvo įsteigtas1978, o nuo 1994 tapo dabartinės Medicinos akademijos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dalimi.

    Tai Medicinos akademijos (MA) padalinys, įsteigtas tarptautinio ir nacionalinio lygio endokrininės sistemos ligų fundamentiniams, klinikiniams bei epidemiologiniams tyrimams vykdyti bei suteikiantis mokslinę bazę LSMU studentų trečio lygio (doktorantūra) studijoms ir dėstytojų mokslinės kvalifikacijos kėlimui.

    Institute veikia dvi laboratorijos - diabeto ir bendrosios endokrinologijos. Pagrindinės veiklos sritys apima fundamentaliuosius ir klinikinius tyrimus biomedicinos mokslų srityje, įskaitant Biologijos (B01) ir Medicinos (B06).

    Dabar vykdomos šios mokslinių darbų kryptys:

    Žmogaus reprodukcinę sveikatą prognozuojančių aplinkos ir genetinių veiksnių tyrimai.

    Neuroendokrininės reguliacijos ir jos sutrikimų molekulinių mechanizmų ir klinikinių ypatumų tyrimai.

    Sergančiųjų cukriniu diabetu registras ir imuninių, genetinių ir aplinkos faktorių įtakos ligos etiologijai, profilaktikai ir gydymo strategijai tyrimai.

     

    LSMU Endokrinologijos institute 2018 m. sausio 1 d. buvo 4 administracijos ir pagalbinio ūkinio personalo darbuotojai (2,25 etato), 17 mokslo darbuotojų (8,75 etato)(iš jų mokslininkų (2 kviestiniai) – 16 (7,25 etato), ir 5 laborantai (3 etatai). Iš viso – 25 darbuotojai (13,50 etato).

     

  • Mokslinių darbų temos

    Endokrinologijos institute vykdomos šios ir Lietuvos Respublikos biudžeto finansuojamos mokslo temos:

     

    A. Bendrosios endokrinologijos laboratorijoje:

    1. Neuroendokrininės reguliacijos mechanizmų tyrimai (Hipogonadizmu sergančių ir pakaitine testosterono terapija gydomų vyrų fizinės ir psichologinės būklės įvertinimas, Klinikiniai ir genetiniai tyrimai pogumburio-hipofizės ligų patogenezės ir gydymo galimybių įvertinimui.).

    2. Genetinių ir aplinkos veiksnių įtaka žmogaus reprodukcinei funkcijai.

    3. Skydliaukės tyrimai (Skydliaukės ligų naujų klinikinių, genetinių ir epigenetinių žymenų bei jų derinių paieška).

     

    B. Cukrinio diabeto laboratorijoje:

    1. Pirmojo tipo cukrinio diabeto registras ir imuninių, genetinių ir aplinkos veiksnių įtakos ligos etiologijai, profilaktikai ir gydymo strategijai tyrimai.

    2. Cukrinio diabeto rizikos veiksnių ir komplikacijų raidos tyrimai (Diabetinė neuropatija, retinopatija ir nefropatija sergant 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu; Klinikinių, genetinių ir aplinkos rizikos veiksnių įtaka, sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu, vėlyvųjų diabetinių komplikacijų raidai; Metaboliniu sindromu ir cukriniu diabetu sergančiųjų patiriamo streso sąsajos su emocine būkle ir gyvenimo kokybe).

    3. Antrojo tipo cukrinio diabeto profilaktikos tyrimai.

  • Apgintos ir rengiamos disertacijos 2013-2018 m.

    Doktorantai, kuriems 2013-2018 m. vadovavo ar vadovauja Endokrinologijos instituto mokslininkai ir disertacinių darbų pavadinimai

    1.     Dr. Gailytė Ieva. Jaunų sveikų vyrų vitamino D koncentracijos, kūno sandaros, endokrininės ir psichologinės būklės bei gyvenimo kokybės sąsajos (vadovas habil.dr. Gintautas Kazanavičius, gynimo data 2013-06-04).

    2.     Dr. Dubosienė Rūta. Cukrinio diabeto sąlygotų diabetinių opų sąsajos su gyvenimo kokybe, psichologiniais, sociodemografiniais ir diabeto klinikiniais veiksniais. (vadovas dr. Rita Šulcaitė, gynimo data 2013-08-09).

    3.     Dr. Giedrė Vasylienė. Asmenų, patyrusių galvos smegenų traumą, hipofizės endokrininės funkcijos, kūno sandaros, psichologinės būsenos ir gyvenimo kokybės sąsajos (vadovas dr. Rimantas Žalinkevičius, gynimo data 2013-08-27).

    4.     Dr. Dalia Daukšienė. Greivso ligos medikamentinio gydymo nesėkmės prognoziniai veiksniai (vadovė dr. Narseta Mickuvienė, gynimo data 2013-08-28).

    5.     Dr. Jonas Čeponis. Jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų reprodukcinė sveikata: ryšys su antropometrija ir  metaboline bei psichologine būkle (vadovas dr. Romualdas Tomas Preikša, gynimo data 2014-06-23).

    6.     Dr. Lina Čiaplinskienė. Hormoninės kontracepcijos poveikis metaboliniams, androgenų koncentracijos, psichologiniams bei seksualinės funkcijos pokyčiams moters organizme (vadovė prof. Birutė Žilaitienė, konsultantas prof. Johannes Bitzer, gynimo data 2016-08-25).

    7.     Dr. Smetanina Natalija. Vaikų ir paauglių antsvoris ir nutukimas: etiologija, pasekmės ir 12 mėnesių intervencijos poveikis (vadovė prof. dr. Rasa Verkauskienė, gynimo data 2016-08-30)

    8.     Rūta Krikščiūnienė. Kardiometabolinių, hormoninių ir genetinių veiksnių sąsajos su aortos dilatacijos išsivystymu, sergant Ternerio sindromu (vadovė prof. dr. Birutė Žilaitienė).

    9.     Miglė Francaitė – Daugelienė. Gestacinio diabeto ir nutukimo tolimosios pasekmės motinoms ir jų vaikams (vadovas prof. dr. Džilda Veličkienė, gynimo data 2018-07-05).

    10.  Rūta Navardauskaitė. Gyventojų įgimtos antinksčių hiperplazijos kohortinio tyrimo Lietuvoje analizė: genotipo-fenotipo koreliacija (vadovas prof. dr. Rasa Verkauskienė).

    11.  Aistė Kondrotienė. Papilinio skydliaukės vėžio diagnostinių ir prognostinių epigenetinių biožymenų tyrimas. (vadovė prof. dr. Birutė Žilaitienė, konsultantas prof. dr. Krystian Jażdżewski ).

    12.  Edita Prakapienė. Genetinių, klinikinių ir aplinkos veiksnių bei hormonų pokyčių sąsajos su 1 tipo cukrinio diabeto sąlygota nefropatija (vadovė dr. Lina Radzevičienė, konsultantė prof. dr. Rasa Verkauskienė)

    13.  Dovilė Ražanskaitė-Virbickienė. Sergančiųjų cukriniu diabetu autonominės nervų sistemos pokyčių ypatumai ir sąsajos su kardiovaskuliniais įvykiais bei gyvenimo kokybe (vadovas dr. Rimantas Žalinkevičius).

    14.  Ingrida Stankutė. Neautoimuniniu diabetu sergančių pacientų kasos beta ląstelių funkcijos tyrimas ir naujų genų mutacijų funkcinė analizė (vadovė prof. dr. Rasa Verkauskienė).

    15.  Diana Šimonienė. Sunkios rezistencijos insulinui etiologinių ir patogenetinių veiksnių tyrimas (vadovas prof. dr. Džilda Veličkienė).

  • Dalyvavimas projektuose 2013-2018 m.

    Dalyvavimas projektuose 2013-2018 m.

     Projektas MIP-1412/2014 "Gestacinio diabeto ir nutukimo tolimosios pasekmės motinoms ir jų vaikams" (Projekto vadovas: dr. Džilda Veličkienė. Projekto biudžetas 71912,65 eurai. Projekto trukmė 2014-05-01.-2016-12-31)

     Tikslas: Įvertinti tolimąsias gestacinio diabeto ir/ar nutukimo pasekmes motinų ir jų vaikų sveikatai.

    Uždaviniai:

    1. Įvertinti nutukimo paplitimą reprodukcinio amžiaus moterų 15-20 metų laikotarpyje.

    2. Įvertinti moterų, kurioms, diagnozuotas gestacinis diabetas ir/ar nutukimas prieš daugiau nei 15 metų, ir jų vaikų sveikatos būklę (angliavandenių, lipidų apykaitą, kūno kompoziciją, psichinę sveikatą, mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, socialinį statusą, diabeto ir širdies kraujagyslių ligų riziką).

    3. Palyginti tos pačios mamos vaikų, gimusių esant patologiniam nėštumui, komplikuotam gestaciniu diabetu ir/ar nutukimui ir esant normaliam nėštumui, sveikatos būklę.

    4. Įvertinti cukrinio diabeto komplikacijų dažnį tiriamiesiems, kuriems yra gliukozės tolerancijos sutrikimas ar cukrinis diabetas.

    5. Įvertinti dažniausiai 2 tipo cukrinio diabetą predisponuojančio geno TC F7L2 vieno nukleotido polimorfizmus (rs7901695, rs7903146, rs7895340, rs11196205, rs12255372) gestaciniu diabetu sirgusioms moterims ir jų vaikams.

    6. Parengti ištyrimo, stebėjimo ir gydymo rekomendacijas moterims, kurioms buvo diagnozuotas gestacinis diabetas.

    7. Parengti ištyrimo ir stebėjimo rekomendacijas palikuoniams, kurių motinoms buvo nustatytas gestacinis diabetas.

    Projektas MIP-15445 „Kardiometabolinės rizikos veiksniai, sergant Ternerio sidromu: perspektyvus kohortinis vienos populiacijos tyrimas“. Projekto vadovė prof. dr. Rasa Verkauskienė. Projekto pradžia 2015-04-01, pabaiga 2018-03-30. Biudžetas – 87666 eurai. Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

    Tyrimo tikslas: Nustatyti kardiometabolinius aortos dilatacijos rizikos veiksnius Ternerio sindromu (TS) sergančių moterų populiacijoje Lietuvoje.

    Tyrimo uždaviniai:

    1. Radiologiniais tyrimais (kardioechoskopija, MRT) įvertinti patologinių aortos pakitimų dažnį tiriamoje sergančiųjų TS populiacijoje.

    2. Įvertinti įgimtų kardiovaskulinių anomalijų sąsajas su aortos dilatacija tiriamojoje grupėje.

    3. Įvertinti metabolinių sutrikimų ir hormonų disbalanso įtaką aortos dilatacijai sergančioms TS.

    4. Palyginti  Fibrilin-1 (FBN-1) geno vieno nukleotido polimorfizmų (VNP)  rs10519177 ir rs211818 dažnį tarp  sergančių TS ir sveikų moterų.

    5. Įvertinti  FBN-1 geno VNP rs10519177 ir rs2118181 sąsajas su aortos pakitimais sergančioms TŠ.

    6. Nustatyti kardiometabolinių, hormonų pokyčių bei genetinių veiksnių ryšį su aortos diametro kitimu per 18 mėn. sergančiosioms TS.

    7. Įvertinti TS sergančių moterų psichoemocinę būklę, pažintines funkcijas, lytinę funkciją bei gyvenimo kokybę.

    Projektas SEN-14/2015 “Genetinių ir epigenetinių veiksnių, prognozuojančių papilinio skydliaukės vėžio klinikinę eigą skirtingo amžiaus asmenų grupėse, tyrimas“. Projektas vykdomas pagal nacionalinę mokslo programą „Sveikas senėjimas“. Vadovė prof. dr. Birutė Žilaitienė. Projekto pradžia 2015-10-01, pabaiga 2018-12-31. Biudžetas 199865 eurai. Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

    Projekto tikslas - nustatyti specifines miRNR, kurias būtų galima panaudoti kaip biožymenis ankstyvajai papilinės skydliaukės karcinomos (PSK) diagnostikai bei agresyvios eigos naviko rizikos prognozavimui. Vykdant projektą, numatoma ištirti 5 miRNR (-146b, -221, -222, -181, -21) raiškos profilį skirtingos ligos eigos pacientų grupėse, panaudojant didelius navikinio audinio mėginių kiekius parafininiuose blokuose. Siekiant įvertinti šių biožymenų tinkamumą naviko eigos prognozavimui, bus analizuojamos navikinio audinio miRNR raiškos pokyčių sąsajos su BRAF V600E geno mutacija bei klinikiniais PSK ypatumais. Įvertinus ligos prognozę, bus galima atrinkti didelę PSK progresavimo riziką turinčius pacientus, sudarant jiems optimalų gydymo ir ilgalaikio stebėjimo planą, o pacientams su vangios eigos PSK, pritaikyti mažesnės apimties gydymo ir stebėjimo taktiką. Kraujo plazmos miRNR (-146b, -221, -222, -181, -21) raiškos tyrimas pacientams, sergantiems PSK, mazgine struma bei sveikiems asmenims leis pritaikyti tiriamus biožymenis piktybinių ir gerybinių skydliaukės mazgų diagnostikoje. Mūsų nustatyti PSK biožymenys bus panaudoti rengiant PSK ankstyvosios diagnostikos gaires bei nustatant agresyvios eigos naviko riziką. Tai pagerins PSK diagnostiką ir gydymą, sveikatos priežiūrą bei sumažins socialines ir ekonomines ligos pasekmes.

    Projektas „Genetinis diabetas Lietuvoje“ (CH-3-ŠMM-01/09). Projekto trukmė nuo 2012 metų lapkričio iki 2016 metų balandžio mėnesio. Projektas finansuotas Šveicarijos Konfederacijos paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Projekto biudžetas 6 684 38 87€.

     Lietuvos - Šveicarijos bendradarbiavimo programos „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ projektas „Genetinis diabetas Lietuvoje“ buvo sukurtas remiantis naujausiomis mokslo žiniomis. Tyrimo tikslai:

    1. Ištirti 1 tipo cukrinio diabeto kilmę Lietuvos vaikų ir jaunų suaugusių asmenų (iki 25 metų) populiacijoje, identifikuojant neautoimuninio diabeto kohortą.

    2. Atlikti genetinius tyrimus sergantiesiems 1 tipo neautoimuniniu diabetu.

    3. Palyginti autoimuniniu ir genetiniu diabetu sergančių pacientų metabolinę kontrolę ir diabeto komplikacijų dažnį.

    Atmetus autoimuninę diabeto kilmę ir pacientams diagnozavus genetinį diabetą, jie galėjo pereiti nuo leidžiamų insulino preparatų prie geriamųjų vaistų. Tai buvo pirma ir unikali galimybė Lietuvos pacientams diagnozuoti genetinį diabetą nemokamai.

     

     

     

    e-PREDICE

    Projektas „Ankstyvoji diabeto komplikacijų prevencija Europoje“ (e-PREDICE)“ finansuotas septintosios Bendrosios programos. Projekto tikslas buvo įvertinti įvairių gydymo rėžimų, farmakologinių ir gyvenimo būdo keitimo intervencijų ilgalaikius efektus siekiant ankstyvos diabeto komplikacijų prevencijos pacientams su vidutinėmis hiperglikemijomis ir patikrinimo metų diagnozuotu diabetu. Tyrimo metu planuojama ištirti 3000 45 - 74 metų amžiaus pacientų 12 šalių. Projekto biudžetas 8 212 206 89 € iš jų Lietuvos dalis 224 864 00 €. Projekto trukmė nuo 2012 01 01, baigtas dalyvavimas projekte 2015 07 31. Vietinis projekto vadovas: dr. Džilda Veličkienė.

    MANAGE-CARE

    „2 tipo diabetu sergančiųjų aktyvus senėjimas kaip inovatyvaus lėtinio priežiūros valdymo modelis Europoje (MANAGE-CARE)” finansuotas septintosios Bendrosios programos. MANAGE - CARE projekto tikslas sukurti modelį kaip išvengti brangiai kainuojančių komplikacijų ir ilgų hospitalizacijų pacientams sergantiems lėtinėmis ligomis, naudojant diabetą, kaip lėtinės ligos modelį.

    Vietinis projekto vadovas: dr. Džilda Veličkienė. Projekto biudžetas 1 154 069 00 €, iš jų Lietuvos dalis – 14 659 00 €. Projektas vykdytas 2013.05.01.– 2016.12.31.

    LSMU – KTU finansuojamas projektas: „Diabetinės inkstų ligos prognozės technologija“

    Tikslas: sukurti 2 tipo cukriniu diabetu sergančių nutukusių asmenų diabetinės inkstų ligos prognozės technologiją, paremtą ligos progresavimo matematiniu modeliu.

    Uždaviniai:

    1.     Susisteminti informaciją bei sukurti tokį matematinį modelį, kurie leidžia prognozuoti nutukusių pacientų diabetinės inkstų ligos progresavimą priklausomai nuo cukrinio diabeto eigos, gydymo ir gretutinių ligų, t. y. leidžia sudaryti ligos ir kaštų prognozės technologiją DILPROT;

    2.     Surinkti visus reikalingus duomenis ir validuoti matematinį bei kompiuterinį modelį;

    3.     Sudaryti ir pademonstruoti DILPROT technologiją ir jos taikymo metodiką.

    4.     Sukurti Markovo grandinių modelį, leidžiantį prognozuoti ligos progresavimą ir gydimo išeitis;

    5.     Validuoti sukurtą diabetinės inkstų ligos duomenų analizės matematinį bei kompiuterinį modelį;

    6.     Sudaryti ir pademonstruoti diabetinės inkstų ligos prognozės technologiją ir taikymo galimybes.

    Projekto trukmė: 2017.04.01. -2017.12.30. Projekto biudžetas: 19903,62 eurų. Vadovai: dr. Džilda Veličkienė (LSMU) ir prof. Alzbutas (KTU).

     

    Dalyvavimas COST veiklose

     Doc. habil. dr. Valentinas Matulevičius. MPNS COST veikla TD1103. Europos fizikos bei  NMR ir MRI metodologijos hiperpoliarizacijos organizacija.

    Prof. Rasa Verkauskienė, dr. Romualdas Tomas Preikša, prof. Birutė Žilaitienė, dr. Jonas Čeponis Cost veikla BM1105. GnRH Trūkumas: žmogaus reprodukcijos neuroendokrininio reguliavimo išaiškinimas.

     

    Dalyvaujama šiose tarptautinėse nebiudžetinėse programose:

    1. DIAMOND (Diabetes Mondiale)

    2. EURODIAB-TIGER (Europe and diabetes: type 1 genetic epidemiology resource)

    3. LitDiane (Klinikinių, genetinių ir aplinkos rizikos veiksnių įtaka sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu vėlyvųjų diabetinių komplikacijų raidai, InterDiane konsorciumo dalis)

    Tyrimo atlikimo vieta: Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinika, Nefrologijos klinika, Akių ligų klinika  ir LSMU Endokrinologijos institutas.

    Tyrimo tikslas - nustatyti, kodėl trečdaliui visų 1 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų atsiranda vėlyvos komplikacijos, tai yra, įvertinti klinikinių, genetinių ir aplinkos veiksnių įtaką smulkiųjų ir stambiųjų kraujagyslinių komplikacijų (nefropatijos, retinopatijos, centrinės-periferinės-autonominės neuropatijos, širdies ir kraujagyslių ligų) atsiradimui ir progresavimui.

    Uždaviniai:

    1.     Įvertinti sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu komplikacijų paplitimą.

    2.     Įvertinti aplinkos veiksnių įtaką cukrinio diabeto komplikacijų vystymuisi.

    3.     Įvertinti genetinių veiksnių įtaką cukrinio diabeto komplikacijų vystymuisi.

    4.     Įvertinti genetinių ir aplinkos veiksnių sąveiką cukrinio diabeto komplikacijų vystymuisi.

    Vadovė: Prof. dr. Rasa Verkauskienė.

     

    Studentų projektai:

    Projektas ,,Dehidroepiandrosterono sulfato (DHEAS)  ir steroidų metabolomo (SM) svarba, tiriant ligonius su antinksčių neoplazija (AN). Akronimas – STEROMEDA

    (Tyrimą atlieka: LSMU IV kurso medicinos studentė Gytė Donielaitė; mokslinis vadovas - Habil. dr. doc. Valentinas Matulevičius. Projekto biudžetas - 1 893,07  eurai. Projekto trukmė – 2018-07-01 – 2018-08-31)

     Projekto tikslas – atliekant prospektyvinį ir retrospektyvinį tyrimą išsiaiškinti galimą antinksčių patologiją pagal DHEAS rezultatus ir atrinkti svarbiausius atvejus steroidų metabolomo tyrimui.

     Daugybės atvejų klinikinis ir pradinis dehidroepiandrosterono koncentracijos tyrimas  bus atliekamas  LSMU Endokrinologijos institute  ir leis atrinkti patologinius atvejus steroidų  metabolomo tyrimams Čekijos Prahos Endokrinologijos institute. Čia planuojama ištirti 50 asmenų steroidų metabolomą (25 – kontrolinė grupė, 25 – daugiausia antinksčių incidentalioma sergantys ligoniai). Bus siekiama išsiaiškinti, ar steroidų metabolomo tyrimai gali pagerinti ligų diagnozių nustatymą ir ar  įneš daugiau  objektyvumo klinikiniams sprendimams.  Studentas turės pakankamai laiko ir galimybių išmokti klinikinio mokslinio darbo pagrindų ir savo kompetencijos ribose aktyviai dalyvauti projekto uždavinių vykdyme.

    Kontaktiniai asmenys:

    Gytė Donielaitė – LSMU IV kurso medicinos studentė

    El. p. gdonielaite@gmail.com, tel. nr. +37062621851

    Mokslinis vadovas – Habil. dr. doc. Valentinas Matulevičius

    El. p. valentinasmatulevicius@ymail.com, tel. nr. +37068661445

    Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

     

     

  • Kontaktai

    KONTAKTAI

     

    Prof. dr. Rasa Verkauskienė

    Direktorė

    Tel.: +370 37 327097, (vietinis 7097)

    El. paštas: rasa.verkauskiene@lsmuni.lt

     

    Cukrinio diabeto laboratorija

    Prof. dr. Džilda Veličkienė

    Laboratorijos vadovė

    Vyresnioji mokslo darbuotoja

    Tel.: +370 37 703494 (vietinis 3494)

    El. paštas: dzilda.velickiene@lsmuni.lt

    Prof. habil. dr. Antanas Norkus

    Vyriausiasis mokslo darbuotojas

    Tel.:+370 698 25567

    El. paštas: antanas.norkus@lsmuni.lt

    Dr. Rytas Ostrauskas

    Vyriausiasis mokslo darbuotojas

    Direktorės pavaduotojas mokslui

    Tel.: +370 610 23645 (vietinis 3447)

    El. paštas: rytas.ostrauskas@lsmuni.lt

    Dr. Rimantas Žalinkevičius

    Vyriausiasis mokslo darbuotojas

    Tel.: Phone: +370 37 326482 (vietinis 6482)

    El.paštas: rimantas.zalinkevicius@lsmuni.lt

    Prof. dr. Dalė Marčiulionytė

    Vyresnioji mokslo darbuotoja

    Tel.: +370 37 703442

    El. paštas:dalia.marciulionyte@lsmuni.lt

    Dr. Rita Šulcaitė

    Vyresnioji mokslo darbuotoja

    Tel.: +370 698 14229 (vietinis 6699)

    El. paštas:rita.sulcaite@gmail.com

    Dr. Lina Lašaitė

    Vyresnioji mokslo darbuotoja

    Tel.: +370 617 69038

    El. paštas: linlasla@yahoo.com

    Dr. Evalda Danytė

    Mokslo darbuotoja

    Tel.: +370 687 12838

    El. paštas: evalda.danyte@gmail.com

    Dr. Lina Radzevičienė

    Vyresnioji mokslo darbuotoja

    Tel.: +370 686 10099

    El. paštas: lina.radzeviciene@lsmuni.lt

     

    Bendrosios endokrinologijos laboratorija

    Prof. Birutė Žilaitienė

    Laboratorijos vadovė

    Vyriausioji mokslo darbuotoja

    Tel.: +370  37 798498 (vietinis 6506)

    El. paštas: Birute.Zilaitiene@lsmuni.lt

    Doc. habil. dr. Valentinas Matulevičius

    Vyresnysis mokslo darbuotojas

    Tel.: +370 686 61445

    El. paštas: valentinasmatulevicius@ymail.com

    Dr. Romualdas Tomas Preikša

    Vyresnysis mokslo darbuotojas

    Tel.: +370 698 45889

    El. paštas: preiksar@yahoo.com

    Dr. Audronė Šeibokaitė

    Jaunesnioji mokslo darbuotoja

    Tel.: +370 655 38031

    El. paštas: audroneshb@yahoo.com

    Dr. Loreta Dunderienė

    Jaunesnioji mokslo darbuotoja

    Tel.: +370 650 27140

    E-mail: loretarad@yahoo.com

    Dr. Jonas Čeponis

    Jaunesnysis mokslo darbuotojas

    Tel.: +370 652 73522

    El. paštas: ceponis@gmail.com

    Dr. Dalia Daukšienė

    Jaunesnioji mokslo darbuotoja

    El. paštas: dalia.dauksiene@gmail.com

    Mintautė Kazokaitė

    Jaunesnioji mokslo darbuotoja

    El. paštas: mintaute.kazokaite@lsmuni.lt

     

    Doktorantai

     

    Rūta Navardauskaitė

    Tel.: +370 37 326801 (vietinis 6801)

    El. paštas: ruta.navardauskaite@lsmuni.lt

    Rūta Krikščiūnienė

    El. paštas: ruta.kriksciuniene@lsmuni.lt

    Aistė Kondrotienė

    Tel.: +370 677 79745

    El. paštas: aiste.kondrotiene@lsmuni.lt

    Edita Prakapienė

    Tel.: +370 672 87125

    El.paštas: edita.danieliute@gmail.com

    Ingrida Stankutė

    Tel.: +370 37 326801 (vietinis 6801)

    El. paštas: ingrida.stankute@lsmuni.lt

    Dovilė Ražanskaitė-Virbickienė

    Tel.: +370 37 326656 (vietinis 6656)

    El. paštas: dovile.rvirbickiene@gmail.com

    Diana Šimonienė

    El-paštas: diana.kud@gmail.com