Mokslas

  • Biudžetinės mokslo programos 2017-2021 (patvirtinta LSMU EMI Taryboje 2017)

    Mokslinė biudžetinė tema: „Biomolekulinių ir genetinių žymenų, funkcinės būklės bei rizikos veiksnių įtaka IŠL eigai, reabilitacijai ir baigtims“. Vadovas – dr. Narseta Mickuvienė.

     

    Potemės:

     

    1.1.            Biomolekulinių, genetinių žymenų, funkcinės būklės, rizikos veiksnių ir deguonies apykaitos sutrikimų nakties miego ir krūvio metu įtaka IŠL eigai, reabilitacijai ir baigtims. Klinikinės fiziologijos ir reabilitacijos laboratorija. Atsakingas vykdytojas: habil. dr. Julija Brožaitienė.

     

    1.2.            Kardiovaskulinės sistemos reakcijų į fizinį bei socialinį stresą ypatumai: sąsajos su IŠL biopsichosocialiniais rizikos veiksniais ir jų prognozinė reikšmė. Psichosomatinių tyrimų laboratorija. Atsakingas vykdytojas – dr. Narseta Mickuvienė.

     

    1.3.            Meteorologinių, heliofizinių, geomagnetinių ir kurortinių veiksnių įtaka IŠL eigai, reabilitacijai ir baigtims. Klinikinės fiziologijos ir reabilitacijos laboratorija, Psichosomatinių tyrimų laboratorija. Atsakingi vykdytojai – doc. dr. Arvydas Martinkėnas, dr. Dalia Martinaitienė.

     

     

     

     

    Elgesio ir biomolekulinių veiksnių įtaka kardiovaskulinių ligų eigai, reabilitacijai ir baigtims (2007-04-13 Nr.BE-2-21;2009-01-15 Nr.P1-38/2007;2009-09-12 Nr.P2-38/2007;2010-04-20 Nr.P3-38/2007; 2012-10-24 Nr.P1-110/2012). Programos vadovas habil. dr. Julija Brožaitienė

     

    Programos tikslasnustatyti informatyvius funkcinės būklės rodiklius ir biomolekulinius žymenis, sąlygojančius reabilitacijos ir ligos eigą bei turinčius  įtakos subjektyviai paciento sveikatai ir prognozei.

    Uždaviniai:

    1. Išanalizuoti sergančiųjų išemine širdies liga informatyvius funkcinės būklės  ir biomolekulinius žymenis (uždegiminius, genetinius, hormoninius), vertinti jų sąsajas su reabilitacijos ir ligos eiga bei baigtimis.

    2. Išanalizuoti sergančių galvos smegenų insultu informatyvius funkcinės būklės ir biomolekulinius žymenis ligos eigai ir baigtims prognozuot.

    3. Ištirti ligonių po kardiochirurginių operacijų klinikinės, neuroendokrininės ir genetinės raiškos įtaką reabilitacijai, ligos eigai ir baigtims.

    4. Ištirti sergančiųjų išemine širdies liga gyvenimo kokybės sąsajas su klinikine, psichoemocine būkle, socialiniais ir stresiniais gyvenimo įvykiai bei jų įtaką ligos eigai ir baigtims.

    5. Ištirti emocinių, kognityvinių, miego sutrikimų ir neuroendokrininių bei genetinių veiksnių įtaką išeminės širdies ligos eigai ir baigtims.

    6 Ištirti depresinių sutrikimų svarbą širdies ir kraujagyslių sistemos reaktyvumui ir kortizolio sekrecijai, reaguojant į standartinį fizinį ir emocinį stresą, sveikiems ir sergantiesiems išemine širdies liga.

     

    Meteorologinių, heliofizinių ir kurortinių veiksnių įtaka žmonių sveikatai (2008-05-12 Nr.BE-2-26; 2009-03-04 Nr.P1-82/2008). Programos vadovas dr. Dalia Stroputė

    Pastaruoju metu skiriamas didelis dėmesys kurortologinių tyrimų atgaivinimui, pabrėžiama, kad būtina atnaujinti meteorologinių, heliofizinių veiksnių tyrimus, įvertinti jų daromą poveikį žmogui, nustatyti vietovės tinkamumą poilsiui, atskirų ligų gydymui ar reabilitacijai, reikalinga gyventojų, turinčių skirtingų sveikatos problemų, reagavimo į orų kaitą stebėsena.

    Tikslas: Ištirti meteorologinių ir heliofizinių ir kurortinių veiksnių įtaką žmonių sveikatai.

    Uždaviniai:

    1. Atlikti Lietuvos pajūrio Palangos kurorto meteorologinių ir heliofizinių veiksnių analizę. 2.Išanalizuoti Palangos kurorto meteorologinių ir heliofizinių veiksnių, orų meteorologinių medicininių klasių poveikį sergantiesiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

    3.Išanalizuoti Palangos kurorto meteorologinių ir heliofizinių veiksnių, orų meteorologinių medicininių klasių poveikį sergantiesiems elgesio ir psichikos sutrikimais.

    4. Palyginti sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, elgesio ir psichikos sutrikimais meteotropines reakcijas.

    5. Patikslinti orų meteorologinių-medicininių klasių vertinimą.

    6. Sudaryti klimatinių faktorių prognozės modelį bei paruošti rekomendacijas meteotropinių reakcijų profilaktikai.

     

    Genetinių veiksnių ir aplinkos sąveikos įtaka psichikos sutrikimų eigai ir gydymui. (leidimo atlikti biomedicininį tyrimą leidimas 2009-10-12 Nr.BE-2-17, pritarimai papildymams: 2010-09-30 Nr.P1-72/2009; 2010-12-08  Nr. P2-72/2009; 2013-10-15 Nr. P3-102/2013).
    Programos vadovas dr. Narseta Mickuvienė

     

    Pagrindinis tyrimo tikslas – ištirti genetinių, neuroendokrininių, imuninių, uždegiminių ir infekcinių veiksnių ir aplinkos sąveikos įtaką psichikos sutrikimų eigai ir gydymui bei jų įtaką somatinių ligų atsiradimui.

    Šis tyrimas leis giliau suprasti molekulinius psichikos sutrikimų mechanizmus, prognozuoti psichikos sutrikimų eigą, gydymo rezultatus bei jų įtaką somatinių ligų atsiradimui. Kai kuriais atvejais genetiniai žymenys ar specifiniai aplinko faktoriai gali įtakoti psichikos sutrikimų gydymo metodo pasirinkimą. Moksliniuose darbuose dažniausiai atskirai nagrinėjama psichikos sutrikimų įtaka fiziniam pajėgumui, gyvenimo kokybei, kardiovaskulinės sistemos reaktyvumui, pažintinėms funkcijoms, biocheminiams rodikliams, miegui. Trūksta darbų nagrinėjančių kompleksines psichikos sutrikimų ir jų rizikos veiksnių sąsajas su specifinėmis somatinėmis ligomis.

    Šio tyrimo metu planuojama ištirti apie 500 ligonių turinčių psichikos sutrikimus ir gydomų LSMU EMI Streso ligų skyriuje. Visi įtraukti į tyrimą ligoniai bus ištirti standartizuotomis ir validžiomis psichikos sutrikimų diagnostikos anketomis, simptomų stiprumas bus matuojamas atitinkamomis klinikinėmis skalėmis ir klausimynais. Biocheminiams, hormoniniams ir imuniniams/serologiniams ir genetiniams tyrimams bus paimamas ligonių kraujas ir seilės. Taip pat bus vertinamas ligonių kardiovaskulinės sistemos reaktyvumas, miego rodikliai.

    Gauti mokslinio tyrimo duomenys bus svarbūs ne tik parenkant gydymą ar priemones atkryčio prevencijai, pacientams, turintiems psichikos sutrikimų, bet ir mažinant somatinių ligų riziką.

     

    Informacinės technologijos biomedicininiuose tyrimuose. Programos vadovas: dr. Aurelija Podlipskytė

     

    Dalyvaujama projektuose:

    7 BP BIO ASQ: „BIOASQ atsiliepia į biomedicininio semantinio indeksavimo ir klausimų formulavimo iššūkius ir sprendžia šiuos uždavinius (ICT Call 8:FP7-ICT-2011-8)“.

    Open Science Link: ” Open Semantically-enabled, Social-aware Access to Scientific Data (CIP-ICT PSP-2012-6)”.

    7BP PONTE:”Efektyvi pacientų atranka inovatyviems klinikiniams tyrimams, egzistuojantys vaistai - naujoms indikacijoms”.

     

  • Lietuvos mokslo tarybos finansuojami projektai

    „Psichoemocinių ir miego sutrikimų sąryšio su širdies ligomis bei poveikio gyvenimo kokybei tyrimai“ (sut. LIG-03/2012). 2012-2014 m. Projekto vadovas prof. habil. dr. G. Varoneckas (CV).

    Darbo tikslas – ištirti psichoemocinių, miego sutrikimų sąryšio su širdies ligomis dinamiką bei jų poveikį su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir paruošti rekomendacijas širdies ligų rizikos faktorių korekcijai.

    Bus atliktas kartotinis epidemiologinis tyrimas tarp Palangos miesto gyventojų, nustatant  nemigos ir depresijos paplitimo sąsajas su socialiniais, biologiniais bei gyvensenos veiksniais, išeminės širdies ligos (IŠL) ir jos rizikos veiksnių pasireiškimu bei su sveikata susijusia gyvenimo kokybe. 2003 m. balandžo mėn. buvo ištirti 1602 asmenys. Kartotino tyrimo metu numatoma ištirti 1100 asmenų (69 proc. kviestųjų). Tam pačiam kontingentui atlikus kartotinus tyrimus po 10 metų būtų galima nustatyti rizikos faktorių poveikio laipsnį širdies ligų išsivystymui, sukurti prognostinį matematinį modelį širdies ligų vystymosi rizikos tikimybei įvertinti.

    Bus atliktas ir klinikinis tyrimas, nagrinėjantis psichinės būklės, miego kokybės ir kardiovaskulinės funkcinės būklės sąryšį sergantiems IŠL. Klinikinio tyrimo duomenų banką numatoma sudaryti iš 2000 sergančiųjų IŠL.

    Klinikinis tyrimas sergantiems IŠL ne tik išaiškins širdies ligų rizikos veiksnius ir jų paplitimą, kartu bus nustatyti ryšiai tarp psichoemocinės būklės, miego kokybės ir kardiovaskulinės sistemos funkcinės būklės, išaiškinta nuovargio, depresijos ir miego sutrikimų įtaka širdies ligų vystymuisi tarp sergančiųjų.

    Projekto rezultatai ir parengtos rekomendacijos bus mokslinis pagrindas ilgalaikės širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos ir kontrolės strategijos formavimui, siekiant efektyviai sumažinti sergamumo ir mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir išorinių priežasčių, rodiklius.

    Rekomendacijos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių ankstyvajai ir pirminei profilaktikai Palangos miesto gyventojams

    Rekomendacijos ankstyvajai nemigos diagnostikai

    Rekomendacijos nemedikamentiniam miego sutrikimų gydymui sergantiems IŠL

    Rekomendacijos nuovargio diagnostikai ir korekcijai

     

    Psichikos sutrikimai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje: sąsajos su metaboliniu sindromu ir mirtingumu“ (sut. Nr. LIG-03/2011). 2011-2013 m. Projekto vadovas habil. dr.  R.  Bunevičius.

    Psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija, yra tiesiogiai susiję su sergamumu ir mirtingumu nuo įvairių ligų, ypač nuo širdies kraujagyslių ligų. Metablinis sindromas, platų sutrikimų spektrą apjungiantis rizikos veiksnys, ženkliai padidina sergamumą širdies kraujagyslių ligomis ir ankstyvų mirčių dažnį. Įvairūs biologiniai, elgsenos veiksniai sieja metabolinį sindromą su psichikos sutrikimas. Jų sąveika gali įtakoti somatinių ligų eigą, mirtingumą, įskaitant mirtingumą nuo išorinių priežasčių. Projekto tikslas:  pirminės sveikatos priežiūros grandyje ištirti psichikos sutrikimų paplitimą ir jų sąsajas su polinkiu į savižudybę, alkoholio vartojimu, metaboliniu sindromu ir mirtingumu. Tyrimas vykdomas dviem etapais. Pirmajame etape vienmomentiškai tiriami pacientai besikreipiantys į šeimos gydytoją. Antrajame etape - prospektyviai tiriami gyventojai, pasirašę pirminės sveikatos prižiūros centruose, naudojantis 2004 metais viename iš Lietuvos rajonų atlikto momentinio tyrimo baziniais duomenimis, vertinant išeitis pagal medicininę dokumentaciją ir statistinius duomenis. Projekto rezultatai padės nustatyti ir įvertinti problemas su kuriomis susiduria šeimos gydydtojai diagnozuodami psichikos sutrikimus, suicidines tendencijas ir rizikingą alkoholio vartojimą; suteiks naujų žinių apie psichikos sutrikimų sąsajas su rezistencija insulinui, metaboliniu sindromu, kardiovaskuliniais įvykiais, apie somatinių veiksnių įtaką psichikos sutrikimų, jų komplikacijų pasireiškimui. Gauti duomenys leis pagrįsti psichikos, somatinių ligų profilaktikos strategijas atsižvelgiant į gyvensenos, biologinius veiksnius, parengti jų rizikos vertinimo metodiką.

     

    „Sergančiųjų išemine širdies liga gyvenimo kokybę ir ligos baigtis sąlygojantys veiksniai“ (sut. Nr.  LIG-04/2011). Projekto vadovė dr. N. Mickuvienė.

    Moksliniuose tyrimuose prioritetas suteikiamas naujai širdies-kraujagyslių ligų tyrimų krypčiai – kompleksinių uždegiminių, hormoninių ir genetinių žymenų paieškai išęminės širdies ligos (IŠL) baigtims prognozuoti. Paskutiniu metu didelis dėmesys skiriamas uždegiminių žymenų, hormoninų ir prohormoninių veiksnių įtakai širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinei būklei, sergančiųjų IŠL gyvenimo kokybei bei baigtims. Todėl svarbu kompleksiškai įvertinti uždegiminių, hormoninių žymenų ir elgesio veiksnių (depresijos, nerimo, asmenybės D tipo, nuovargio) sąveikos įtaką sergančiųjų IŠL ilgalaikei gyvenimo kokybei, ligos eigai ir baigtims. Šiuo projektu bus siekiama nustatyti ilgalaikę gyvenimo kokybę pažeidžiančius veiksnius – psichikos sutrikimus, psichosocialinius veiksnius ir jų sąsajas su uždegiminiais ir hormoniniais žymenimis, tikslu išskirti pažeidžiamiausias grupes. Iškeltiems uždaviniams nagrinėti bus naudojami skerspjūvio tyrimo ilgalaikio klinikinės kohortos stebėjimo duomenys. Bus tiriama sergančiųjų IŠL ilgalaikė gyvenimo kokybė, psichikos sutrikimai, psichosocialiniai veksniai, uždegiminiai (interleukinas-6 ir didelio jautrumo CRB) bei hormoniniai (prohormonas N-galinio smegenų natriuretinis peptidas (NT-pro-BNP), TSH, FT4, FT3, rT3) žymenys, ligos eiga ir baigtys. Uždaviniams nagrinėti bus naudojami kaupiamos klinikinės kohortos ilgalaikio stebėjimo ir kraujo serumų duomenys.
    Šiuo projektu bus nustatomos ilgalaikę gyvenimo kokybę pažeidžiančių veiksnių (psichikos sutrikimų (depresijos, nerimo, asmenybės D tipo, nuovargio) bei psichosocialinių faktorių (socialinės paramos, stresinių įvykių), ir uždegiminių (didelio jautrumo CRB, interleukino-6) bei hormoninių žymenų (NT-pro-BNP, TSH, FT4, FT3, rT3)) sąsajos - tikslu nustatyti sergančiųjų IŠL pažeidžiamiausias grupes.

     

  • Europos Komisijos Projektai

    CIP. Atvira, semantiškai įgalinanti, socialiai sąmoninga prieiga prie mokslinių duomenų (angl. Open Semantically-enabled, Social-aware Access to Scientific Data, toliau OpenScienceLink). Lietuvos atstovas projekte habil. dr. Robertas Bunevičius (2013.02.01-2014.04).

     Partneriai: Drezdeno technikos universitetas (Vokietija), Kembridžo universiteto ligoninės (Didžioji Britanija), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Nacionalinis ir Kapoditrian Atėnų universitetas (Graikija), Katalikiškasis universitetas Liuvene (Belgija), Consiglio Nazionale Delle Ricerche (Italija), PROCON OOD  (Bulgarija), TRANSINSIGHT GMBH (Vokietija).

    Projekto OpenScienceLink trukmė: 2013-02-01 iki 2016-01-31

    Pagrindiniai tikslai:

    Sukurti, pristatyti ir valdyti holistinį požiūrį į tyrimų rezultatų publikavimą sklaidą, sąsajų kūrimą, recenzavimą ir vertinimą remiantis atvira mokslinės informacijos prieiga;
    Įgalinti mokslinės informacijos atvirai prieigai sankirtą naują eco-sistemą, kuri suteiktų eilę aukštos kokybės paslaugų visoms suinteresuotoms šalims.

    Bendrieji projekto uždaviniai:

    GO1: Sukurti, įgyvendinti, vadovauti, vertinti, plėsti ir stiprinti ecosistemą skirtą daugeliui suinteresuotų šalių (įskaitant leidėjus, mokslininkus, akademikus, mokslines organizacijas, universitetus, mokslinių tyrimų fondus, valdžios fondus ir įstatymų leidėjus) vertinti, tirti, apdoroti, kurti sąsajas ir analizuoti atvirai prieinamą mokslinę informaciją;

    GO2: Pristatyti aukštos kokybės procesus, kuriant ir valdant duomenų žurnalus, identifikuojant ir naudojant mokslinių tyrimų kryptis, kuriant mokslininkų grupių ir bendradarbiavimo tinklus, mokslinės infoirmacijos recenzavimą, kuriant ir skaičiuojant mokslinio atlikimo metrikas;
    GO3: Dokumentuoti ir skleisti gerosios patirties ir projektų rinkinius kaip optimaliai naudotis ir plėsti atviros prieigos mokslinę informaciją.

    OpenScienceLink valdomos paslaugos:

    1. Mokslinių duomenų žurnalų sukūrimas remiantis semantiškai įgalinančių tyrimų dinamikos aptikimu;
    2. Naujas, atviras, semantiškai asistuojamas kolegų recenzavimo procesas;
    3. Moklsinių tyrimų tendencijų aptikimas ir analizė;
    4. Dinamiškas mokslininkų bendradarbiavimas paremtas nedeklaruojamais, semantiškai numanomais santykiais;
    5. Mokslinių tyrimų vertinimo paslaugos. 

     

    7 BP BIOASQ atsiliepia į biomedicininio semantinio indeksavimo ir klausimų formulavimo iššūkius ir sprendžia šiuos uždavinius: (angl. A challenge on large-scale biomedical sematic indexing and question answering). Projektas vykdomas 2010-2013 m. Lietuvos atstovas projekte habil. dr. Robertas Bunevičius.

    1. Didelės apimties biomedicininės informacijos klasifikavimas pagal ontologines koncepcijas (semantinis indeksavimas),
    2. Biomedicininių klausimų klasifikavimas pagal atitinkamas koncepcijas,
    3. Dokumentų paieška pagal atitinkamus fragmentus, koncepcijas ir žiniomis pagrįstus duomenis,
    4. Surinktos informacijos pateikimas glausta ir vartotojui suprantama forma.

     

    7BP PONTE:”Efektyvi pacientų atranka inovatyviems klinikiniams tyrimams, egzistuojantys vaistai - naujoms indikacijoms” (sut. Nr. 247945). Projektas vykdomas 2010-2013 m. Lietuvos atstovas projekte habil. dr. Robertas Bunevičius.

     

    PONTE idėja – panaudoti senus cheminius junginius naujoms medicininėms indikacijoms.

    PONTE tikslas yra sukurti kompiuterinę sistemą (platformą), kuri palengvintų ligonių atranką ir supaprastintų repozicinių klinikinių tyrimų vykdymą.

  • Europos struktūrinių fondų finansuojamas projektas pagal 2007-2013 m.

    Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto “Tyrėjų gebėjimų stiprinimas” įgyvendinimo priemonę Nr.VP1-3.1-ŠMM-07-K “Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija): “Geno – aplinkos sąveika jungianti mažos trijodtironino koncentracijos sindromą ir kardiovaskulinės ligos baigtis (GET-VASC). (sut. Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-060). Mokslinio tyrimo vadovas: habil. dr. J. Brožaitienė (2012–2014 m. projektui vadovavo habil. dr. R. Bunevičius).

    Mirtingumo dažnis Lietuvoje yra tarp didžiausių Europoje ir mirtingumas nuo širdies-kraujagyslių ligų siekia apie 56 proc. nuo bendro mirtingumo. Pacientams, persirgusiems miokardo infarktu (MI) ar insultu, dažnai pasireiškia depresijos simptomai, nuovargis, pablogėjusios kognityvinės funkcijos ir visa tai blogina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Modifikuojamų veiksnių ir biožymenų, kurie veikia tiek mirtingumą, tiek gyvenimo kokybę po ūmių kardiovaskulinių įvykių, atradimas yra svarbus uždavinys siekiant suprasti ir pagerinti kardiovaskulinės ligos baigtis. Ligoniams po ūminio miokardo infarkto ar insulto yra stebimas laisvo trijodtironino (T3) koncentracijos sumažėjimas, kas siejama su blogesne ligos prognoze ir su depresijos komorbidiškumu. Skydliaukės hormonų įvairių komponentų genetines alteracijas veikia ir aplinkos veiksniai, tokie kaip seleno ir jodo kiekis maiste ir yra susiję su sergamumu, mirtingumu ir ligonių savijauta. Tačiau šios sąveikos ligoniams po ūmių kardiovaskulinių įvykių nėra nagrinėtos. Geresnis supratimas, kaip skydliaukės hormonai įtakoja smegenų-skydliaukės-širdies sąveiką, gali atverti naujus taikinius ir naujus žymenis tiek miokardo infarkto, tiek ir depresijos gydyme.
    Šio projekto tikslas yra nustatyti, ar su skydliaukės ašimi susijusių genų polimorfizmas, sąveikaujant su aplinkos veiksniais, veikia skydliaukės hormonų koncentracijas, išgyvenamumą ir gerą savijautą ligoniams, patyrusiems didžiuosius kardiovaskulinius įvykius.
    Tikslams pasiekti planuojama ištirti ligonius po ūminio MI ir ligonius po insulto vienmomentiniu bei perspektyviniu tyrimu, įvertinti klinikinius, psichologinius, endokrininius, aplinkos ir genetinius veiksnius, įtakojančius išgyvenamumą po ūmių kardiovaskulinių įvykių ir nagrinėti ligonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
    Tikimasi, kad šis projektas suteiks naujų svarbių žinių, leidžiančių suprasti mechanizmus, kokie genų ir aplinkos veiksniai yra susiję su kardiovaskuliniais įvykiais ir kiek tai veikia ligos baigtis ir ligonių savijautą. Tai taip pat sudarys farmakogenetinį pagrindą naujiems klinikiniams tyrimams, nagrinėjantiems endokrininių, kardialinių ir mitybos intervencijų taikymą ligoniams po ūminio MI ar insulto.

    Pagrindiniai tyrimo tikslai:

    1. Nustatyti, ar ligoniams po ūminio MI mažos T3 koncentracijos sindromas yra susijęs su skydliaukės ašimi susijusių proteinų genetiniu polimorfizmu, ar su aplinkos veiksniais, tokiais kaip jodo ir seleno nepakankamumas, ar jų sąveika.
    2. Nustatyti, ar klinikinės baigtys po ūminio MI yra susijusios su mažos T3 koncentracijos sindromu, ar su genetiniu polimorfizmu su skydliaukės ašimi susijusių proteinų, ar su aplinkos veiksniais, tokiais kaip jodo ir seleno nepakankamumas.
    3. Nustatyti, ar depresija ir kognityvinės funkcijos pacientams po MI yra susijusios su mažos T3 koncentracijos sindromu, ar su genetiniu polimorfizmu su skydliaukės ašimi susijusių proteinų, ar su aplinkos veiksniais, tokiais kaip jodo ir seleno nepakankamumas.
    4. Nustatyti, ar geno-aplinkos sąveika, sąlygojanti mažos T3 koncentracijos sindromo pasireiškimą, išgyvenamumą ar savijautą pacientams po ūmaus MI gali būti ekstrapoliuojama pacientams po insulto.
  • Publikacijos

  • Kita