Spausdinti

Žymus sveikatos vadybos ekspertas su LSMU bendruomene dalijosi patirtimi

Labai svarbu, kad universiteto studentai gautų tinkamus teorinius pagrindus, tačiau dar svarbiau, kad įgytas žinias jie mokytųsi taikyti praktikoje. Negana to, vien tik vaikščioti į dėstomas paskaitas neužtenka – reikia abipusio studentų ir fakultetų atstovų bendradarbiavimo. Tai studentams leistų labiau savimi pasitikėti ir jaustis pilnaverčiais akademinės bendruomenės nariais. Taip mano Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) viešėjęs ir savo įžvalgomis apie visuomenės sveikatą su Universiteto bendruomene dalijęsis Australijos Grifito universiteto profesorius Mark Avery.

Daugiau nei 30 metų įvairioms gydymo įstaigoms Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje vadovavusio ir Kauną pamilusio prof. M. Avery teigimu, šaliai, siekiančiai pagerinti savo sveikatos apsaugą, labai svarbu ruošti iššūkių nebijančius ir labai gerai pasirengusius šios sistemos lyderius. Pirmas žingsnis to link – universitetai, skiriantys daug dėmesio ne tik medikų, bet ir visuomenės sveikatos specialistų bei kompetetingų šios srities vadybininkų ruošimui. „Studentai, studijuojantys sveikatos apsaugos vadybą, nori išmokti spręsti esamas problemas, nori būti ateities strategijų dalimi ir žinoti, kaip šioje srityje siekti karjeros aukštumų. Studentai nori išmokti lyderystės, informatikos, finansų, ekonomikos, verslo, teisės dalykus. Tai yra dalykai, iš kurių susideda modernių laikų sveikatos priežiūros lyderio kasdienybė“, – pavyzdžiais, kas Australijos studentus motyvuoja rinktis sveikatos vadybos studijas, dalijosi prof. M. Avery.

Pasak profesoriaus, ruošiant sveikatos sistemos lyderius taip pat labai svarbu, kad studentai turėtų galimybę susipažinti su naujausia informacija apie sveikatos apsaugą ir joje vykstančius reiškinius.

Pasakodamas apie tai, kaip turėtų atrodyti aukštoji mokykla, labiausiai tinkanti ruošti lyderius, prof. M. Avery atkreipė dėmesį į teorijos ir praktikos balansą. Jo teigimu, įvairi mokslinė veikla galiausiai turėtų būti išbandoma praktikoje – analizuojant ir tikrame gyvenime pritaikant studijų metu įgytas teorines žinias. Čia jis išskyrė LSMU ir LSMU ligoninę Kauno klinikas. „Jungtis tarp Universiteto ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos studentams yra labai vertinga ir vėliau teigiamai atsiliepia jų karjerai bei pačiai sveikatos apsaugos sistemai“, – teigė profesorius iš Australijos.

Pasak prof. M. Avery, sveikatos apsaugos sistemoje visada reikės lyderių, gebančių priimti atsakingus ir svarbius sprendimus. Vis dėlto, dėl šios specialybės specifikos ne visi jauni žmonės pasiryžta tai studijuoti – gilinantis į kokią nors biomedicinos sritį galiausiai tampama gydytoju, tačiau lyderystės studijas kur kas sunkiau apibrėžti ir įsivaizduoti. Dėl to, profesoriaus iš Australijos teigimu, universitetų, ugdančių lyderius, pagrindinis uždavinys yra aiškinti visuomenei, ką jie veikia ir kokią įtaką daro bendrai sistemai, kuri atsakinga už visuomenės sveikatos priežiūrą.

Jau 7 metus su LSMU bendradarbiaujantis ir šį kartą Universitete pagal „Erasmus+“ mainų projektą viešėjęs profesorius džiaugiasi, kad per šį laiką sveikatos apsaugos vadybos srityje pavyko pasiekti abiems šalims apčiuopiamų rezultatų. Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su LSMU prof. M. Avery išskyrė darbą sveikatos lyderystės, slaugos, visuomenės sveikatos problemų srityse. Jis pasidžiaugė, kad tyrimų metu gauti rezultatai šiandien prieinami ne tik bendradarbiavusiems universitetams, bet ir kitoms Europos ir Australijos aukštosioms mokykloms.

Dalyvaudamas LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto organizuotoje 2-ojoje Nacionalinėje visuomenės sveikaktos konferencijoje, taip pat prie apvaliojo stalo su LSMU ligoninės Kauno klinikų administracijos atstovais, taip pat Kauno Dainavos poliklinikos ir Kauno klinikinės ligoninės vadovais diskutavęs, o vėliau LSMU studentams paskaitas skaitęs prof. M. Avery kalbėjo ir apie tai, kad Lietuvos ir Australijos sveikatos apsaugos sistemos turi daug panašumų – skiriasi tik išsivystymo lygiai, požiūris į kylančias problemas ir jų sprendimo būdai. Pasak daugelį metų skirtingoms gydymo įstaigoms vadovavusio profesoriaus, Lietuvai išskirtinumo suteikia sveikatos apsaugos sistemos finansavimas, taip pat drąsa nebijoti būti kitokiems ir neįprastais būdais spręsti visuomenės sveikatos problemas. Čia prof. M. Avery išskyrė valstybės dėmesį vartojimo kultūrai, kas turi daug įtakos bendrai visuomenės sveikatai.

Pasak profesoriaus, Lietuvos ir Australijos sveikatos apsauga šiuo metu išgyvena didelių pokyčių metą. Dėl šios priežasties labai svarbu, kaip visame pokyčių procese elgiasi sistemos lyderiai – kaip, orientuojantis į apčiuopiamą rezultatą, renkamasi spręsti kylančias problemas. M. Avery teigimu, panašų pokyčių metą išgyvenančioms šalims labai svarbu toliau bendradarbiauti universitetų lygmenyje ruošiant sveikatos priežiūros įstaigų lyderius. Tokiu būdu teigiami pokyčiai būtų juntami ne tik universitetų, bet ir valstybių lygmenyje.