Virškinamojo trakto mikrobiomą tiriantys pasaulio mokslininkai rinkosi Kaune

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje 2015 m. buvo atlikta pirmoji Baltijos šalyse žarnyno mikrobiomos transplantavimo procedūra. Šiuo metu klinikoje jau atlikta daugiau kaip 50 sėkmingų transplantacijų pacientams, sergantiems kitiems gydymo metodams atsparia Clostridium difficile infekcija.

Clostridium difficile infekcijos sukeltas žarnyno uždegimas – pavojinga, kartais net mirtina žarnyno liga, dažniausiai nepagrįsto ir neatsakingo antibiotikų vartojimo padarinys. Ši liga dažnėja visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva – sergamumas Clostridium difficile infekcija per pastaruosius 5-erius metus Lietuvoje padidėjo net 3 kartus“, – teigia Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas akademikas prof. Limas Kupčinskas.

Vienos garsiausių Jungtinių Amerikos Valstijų klinikų Klivlando universitetinio medicinos centro ekspertai žarnyno mikrofloros transplantavimą pripažino viena iš dešimties pažangiausių 2014 metų pasaulio medicinos naujovių. Sveikatos priežiūros srityje dirbantys specialistai ir visuomenė žarnyno mikrobioma ypač susidomėjo prieš 5–6 metus, kai, panaudojus naujus molekulinės biologijos ir genetikos metodus, 2012 m. buvo baigtas Pasaulinis žmogaus mikrobiomo projektas. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad žarnyne gyvenančios bakterijos sudaro apie 60 proc. viso žmogaus kūno ląstelių, t. y. bakterijų yra beveik 1, 5 karto daugiau negu žmogaus organizmo ląstelių.

Ši sveiko žmogaus mikroorganizmų visuma – mikrobiomas – veikia kaip atskiras žmogaus organas: bakterijų gaminamos medžiagos aktyviai veikia žmogaus organizmo procesus, o šio organo pokyčiai gali būti ne tik infekcinių, bet ir įvairių alerginių, metabolinių, degeneracinių ligų priežastis arba rizikos veiksnys. Su žarnyno mikrobiomos pokyčiais susijusių ligų tyrimai jau 10 metų vykdomi LSMU Virškinimo sistemos tyrimo institute, todėl neatsitiktinai XXXI tarptautinė konferencija, skirta aktualiems žmogaus viršinamojo trakto mikrobiomos klausimams, patikėta surengti Kaune.

Rugsėjo 13–15 d. Kaune vykusioje konferencijoje „Žmogaus mikrobiomos aktualijos“ daugiau kaip 400 gydytojų ir mokslininkų iš 40-ties pasaulio šalių (JAV, Japonijos, Australijos, Pietų Korėjos, Brazilijos, Izraelio ir kt.) aptarė, kaip naujausius virškinamojo trakto mikrobiomo molekulinių tyrimų pasiekimus panaudoti klinikinėje praktikoje. Gydytojai praktikai ir mokslininkai svarstė dar neišspręstus klausimus: ar tikslinga tirti sveiko žmogaus mikrobiomą, bandant nuspėti būsimas ligas? Kodėl įvairių šalių gyventojų mikrobiomas labai skirtingas? Ar galima modifikuoti mikrobiomą dieta ir kitais neinvaziniais metodais? Kokie nauji mikrobiomos transplantacijos būdai ir daug kitų klausimų.

Tarptautinės konferencijos metu bus įteiktas 2004 m. Nobelio premijos laureatų Australijos mokslininkų B. Maršalo ir R. Voreno įsteigta premija už pasiekimus virškinamojo trakto mikrobiomo tyrimų srityje.