Vienintelis Lietuvoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Virškinimo sistemos tyrimo institutas darbuosis renovuotose patalpose

 

 

Vienintelis Lietuvoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Virškinimo sistemos tyrimo institutas darbuosis renovuotose patalpose

Vienintelis Lietuvoje LSMU Virškinimo sistemos tyrimo institutas penkerių metų gyvavimo ir sėkmingos veiklos sukaktį mini įsikurdamas ir darbus tęsdamas renovuotose patalpose. Iš Europos struktūrinių fondų lėšų atnaujinto LSMU Mokomojo laboratorinio korpuso 6-ajame aukšte įsikūrė dvi mokslo laboratorijos – Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos bei Chirurginės gastroenterologijos.

Sveikindami su įkurtuvėmis, žodį tarė LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, LSMU prorektorė prof. Vaiva Lesauskaitė, LSMU MA MF dekanas prof. Algimantas Tamelis, Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius, Lietuvos mokslų akademijos vyriausiasis mokslinis sekretorius prof. Vytautas Basys, šias patalpas palaiminęs LSMU kapelionas monsinjoras doc. Artūras Jagelavičius ir kt.

LSMU rektoriui prof. Remigijui Žaliūnui ir LSMU Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovui prof. Limui Kupčinskui perkirpus įkurtuvių juostelę, prisiminta vienintelio tokio mūsų šalyje instituto kūrimo ir gyvavimo istorija.

Instituto veiklos pradininkai – 2002 m. prie LSMU Gastroenterologijos klinikos įkurta mokslininkų grupė. Tuomet dirbo tik pora mokslinių bendradarbių, vėliau prie medikų prisijungė molekuliniai biologai, genetikai. Jų mokslinių tyrimų rezultatai buvo diegiami į klinikinę praktiką. Jau prieš 12 m. įdiegti retų kepenų ligų – Vilsono ligos, hemochromatozės – genetiniai tyrimai, ieškoma naujų uždegiminių ir onkologinių virškinamojo kanalo ligų biožymenų, atliekami žarnyno mikrobiotos tyrimai. 2015 m. instituto mokslininkai pirmieji Rytų ir Centrinėje Europoje į klinikinę praktiką įdiegė žarnyno mikrobiotos transplantaciją (atlikta jau daugiau nei 20).

2011 m. įkurtame institute jau dirba 10 mokslininkų ir doktorantų (genetikai, molekuliniai biologai ir gydytojai gastroenterologai), iš viso – 14 darbuotojų.

Naujose patalpose įsikūrusios Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys yra uždegiminių žarnyno ligų (opinio kolito, Krono ligos) epidemiologiniai, genetiniai, genominiai ir klinikiniai tyrimai, taip pat su H. pylori infekcija susijusių ligų – gastrito, opos, skrandžio vėžio epidemiologiniai, mikrobiologiniai, genetiniai ir klinikiniai tyrimai. Taip pat atliekami retų virškinamojo kanalo ir kepenų ligų (Vilsono ligos, hemochromatozės, Buddo ir Chiari sindromo bei kt.) klinikiniai ir genetiniai tyrimai, ikinavikinų bei navikinių virškinamojo kanalo ligų patogenezės tyrimai, žmogaus žarnyno mikrobiomo ir dvynių mikrobiomo tyrimai.

Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijoje dirba genetikai, molekuliniai biologai ir klinikiniai gastroenterologai, 2002–2016 m. atspausdinę daugiau nei 150 mokslinių straipsnių.

Pagrindiniai chirurginės gastroenterologijos laboratorijos darbai – virškinimo sistemos navikinių ir uždegiminių ligų molekulinių bei klinikinių tyrimų vykdymas, jų plėtra. Šios laboratorijos pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys yra virškinimo sistemos navikinių ligų patogenezės ypatumų, komplikacijų ir gydymo taktikos įtaka ligos eigai bei baigtims, taip pat ūminio ir lėtinio pankreatitų patogenezės ypatumų, komplikacijų, gydymo taktikos įtaka ligos eigai bei baigtims. Atliekami eksperimentiniai ir klinikiniai šių sričių tyrimai.

Chirurginės gastroenterologijos laboratorija glaudžiai bendradarbiauja su LSMU MA Chirurgijos klinika ir yra jos funkcinis mokslo padalinys.

Universiteto administracijos rūpesčiu ir pastangomis atsiradusi galimybė darbus tęsti naujose moderniose patalpose – ne tik instituto darbuotojų darbo sąlygų pagerinimas, bet ir įžvalgi investicija į Universiteto bei visos Lietuvos mokslo ateitį.

„Gastroenterologija yra viena greičiausiai pasaulyje plėtojamų medicinos mokslo sričių, kuria gali pasigirti ir Lietuva. Džiaugiamės tarptautiniu mūsų mokslinės veiklos pripažinimu. Bendradarbiaujant su užsienio kolegomis mūsų mokslininkų darbai spausdinami „Nature“, „Nature genetic“ ir kt. leidiniuose“, – sakė instituto vadovas prof. L. Kupčinskas.

LSMU komunikacija