Universiteto mokslininkai pradėjo sudėtingą daugiapakopį molekulinį skrandžio vėžio tyrimą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimų instituto Molekulinės ir klinikinės gastroenterologijos laboratorijos biologai ir bioinformatikai pradėjo ambicingą ir sudėtingą mokslinį tyrimą. Vienas jo tikslų –  išsisiaiškinti molekulinius biožymenis, kurie padėtų diagnozuoti ir gydyti skrandžio vėžį ankstyvose išsivystymo stadijose.

Pasak LSMU Gastroenterologijos klinikos vadovo doc. dr. Juozo Kupčinsko, pagal mirtingumą skrandžio vėžys pasaulyje yra trečioje vietoje ir išlieka vienu blogiausią prognozę turinčių vėžių tarp visų onkologinių susirgimų. Daliai onkologinių susirgimų veikia ankstyvos vėžio patikros programos.Tačiau skrandžio vėžiui iki šiol nėra sukurta jokios veiksmingos ankstyvos patikros programos, kurią būtų galima taikyti klinikinėje praktikoje.

Šiuos tikslus turėtų padėti pasiekti ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Daugiapakopis molekulinis skrandžio vėžio tyrimas: kraujyje cirkuliuojančių genetinių ir epigenetinių ir mikrobiomo žymenų profiliavimas“, kurį vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimų instituto molekulinės ir klinikinės gastroeneterologijos specialistai.

Vienas iš objektų, kurį tirs mokslininkai – kraujyje laisvai cirkuliuojanti vėžinė DNR. Yra žinoma, jog nedideli augliai, atsiradę virškinimo trakte,  ankstyvose patologijos stadijose į kraują išskiria genetinę informaciją. Pasitelkiant naujos kartos sekoskaitos metodikas, mokslininkai gali  šias DNR molekules aptikti ir jas išanalizuoti. Taip pat bus analizuojama ir visų kraujyje esančių bakterijų ar jų nuolaužų genetinė informacija.   

Dar vienas molekulinių biologų tyrimų taikinys – nekoduojančios, tokios kaip mikro RNR, molekulės, kurių fragmentai iš vėžinių ląstelių patenka į kraują. Jų kiekio didėjimas gali perspėti apie besivystančią grėsmingą ligą.

Per artimiausius 3 metus projekto autoriai tirs su navikiniais procesais siejamų genų mutacijas, kraujyje cirkuliuojančią vėžinę DNR, inventorizuos laisvai cirkuliuojančias mikro RNR molekules ir susies šiuos molekulinius pokyčius su pacientų klinikiniais duomenimis.

Daugiau informacijos:

https://www.delfi.lt/video/laidos/mokslo-ekspresas/mokslo-ekspresas-kodel-sveiku-lietuviu-zarnyno-bakteriju-ivairove-net-1-5-karto-didesne-nei-vokieciu-ir-kitos-zarnyno-paslaptys.d?id=79957325

Kauno klinikų nuotr.