Universitetas pasirengęs prisijungti prie perspektyvios tarptautinių tyrimų srities

Susitikimas su prorektoriumiLSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto (GTF) Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadovo prof. habil. dr. Romo Gružausko kvietimu Lietuvoje lankėsi Hohenhaimo universiteto Gyvulininkystės instituto Jaunosios tyrinėtojų grupės „Mikrobiologinė aplinka“ lyderė portugalė dr. Amelia Camarinha Silva ir vokietė prof. dr. Jana Seifert iš Hohenhaimo universiteto.

Viešnios dalyvavo susitikime su LSMU prorektoriumi studijoms prof. dr. Kęstučiu Petrikoniu ir aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes. „Mus vienijantis dalykas – studentai. Semdamiesi patirties iš kolegų Vokietijoje, mes galime daug nuveikti įtraukdami į bendrus projektus tiek LSMU, tiek Hohenhaimo universiteto magistrantus. Turime daug bendro ir galime dalytis patirtimi tarp mokslininkų, o taip pat kurti naujas ir stiprinti jau esamas studijų programas. Tikiuosi, šis jūsų vizitas, atvers naujas bendradarbiavimo galimybes ir žmonių medicinos tyrimų srityje“, – apibendrindamas susitikimą teigė prorektorius.

Rugsėjo 26–28 d. mokslininkės iš Vokietijos skaitė paskaitas apie gyvūnų mikroorganizmo mikroflorą ir pašarų bei jų priedų įtaką žarnyno sveikatingumui ir pristatė pranešimus tarptautiniame moksliniame seminare „Gyvūnų mitybos ir jų virškinamojo trakto mikroorganizmų sąveika“.

Pirmą kartą Lietuvoje viešėjusios mokslininkės buvo nustebintos LSMU studentų susidomėjimu paskaitomis bei gausiu dalyvių būriu tarptautiniame seminare. Į seminarą susirinko beveik trys šimtai dalyvių. „Žarnyno bakterijose yra dešimt kartų daugiau genetinės informacijos negu gyvūno genome, ir šios srities tyrimai yra viena iš daugiausiai žadančių bei naujausių mokslo sričių gyvulininkystėje. Aš nemanau, kad daugiau nei 150 studentų susirinko išgirsti būtent apie tai, jie buvo pasirengę diskutuoti, o tai, tik įrodo jų susidomėjimą genomo koduojamų baltymų struktūra (mikroorganizmų), jų funkcijos nustatymu, pašarų priedų, probiotikų, oligosacharidų, fermentų, procesų nuo kurių gali kisti žarnyno mikrobiota sveikatingumas analize. Jeigu bus užtikrintas žarnyno sveikatingumas, pavyks pasiekti aukštesnio produktyvumo ir produkcijos kokybės. Mums su kolege prof. J. Seifert buvo malonu lankytis LSMU. Universiteto studentai drąsūs ir motyvuoti. Paskaitose buvo daug diskusijų, o tai, tik dar kartą įrodo, kad besidominčių žarnyno mikroflora netrūksta ir Lietuvoje“, – trykšdama gera nuotaika, teigė dr. A. C. Silva.

GTF dekanas doc. dr. R. Stankevičius teigia, kad tarptautinis bendradarbiavimas suteikia galimybę tobulėti, susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais, įgyti profesinių žinių bei įgūdžių, atnaujinti studijų programas. Motyvuoja plėsti mokslinę ir praktinę veiklą, keistis patirtimi, įsitraukti į tarptautinius mokslo projektus.

Gyvūnų mitybos specialistė prof. dr. J. Seifert kalbėjusi apie šėrimų būdus žarnyno mikrobiomai, dalijosi ne tik savo patirtimi, bet ir pristatė Hohenhaimo universiteto projekto „Pašarų ir žarnyno mikrobų sąveika“ rezultatus. „Žarnyne gyvenančios bakterijos – mikrobiota – yra tarsi atskiras organas. Virškinimo trakte gyvena milijonai mikroorganizmų, kurie skaidydami maisto medžiagas, gamina vitaminus bei atlieka svarbias funkcijas. Tarp sveiko gyvūno ir žarnyno mikrofloros vyksta simbiozė – gaunama abipusė nauda. Žarnyno mikroflora yra ypatingai sudėtinga. Žarnyne gyvena virš 1000 mikroorganizmų ir daugiau negu pusę tūkstančio įvairių rūšių bakterijų, kurios susijusios ne tik tarpusavyje, bet ir su gyvulio organizmu. Gyvuliui augant, mikroflora stiprėja ir gali kovoti su infekcijų sukėlėjais patekusiais į virškinimo traktą.Anot, prof. J. Seifert: „... būtina žinoti apie sveiko žarnyno mikroflorą bei maisto įtaką jai. Gyvūno organizmo mikroflora susieta su šeimininko organizmu (makroorganizmu) ir jį supančia aplinka. Tarp makroorganizmo ir mikroorganizmų yra labai glaudus ryšys – simbiozė. Gyvulių ligos priklauso nuo daugybės veiksnių: ankstyvo naujagimio atskyrimo nuo motinos, genų kombinacijos, nevisaverčio šėrimo ir nesubalansuotų racionų, sąlygų laikymo vietose“.

Neatsparumas žarnyno gleivinės uždegimams – susijęs su naudingųjų bakterijų praradimu, pabrėžia dr. A. C. Silva. Imuninei sistemai reikia kontakto su žarnyno bakterijomis, kad ji galėtų atskirti svetimas ląsteles. Sumažėjusi bakterijų įvairovė suklaidina imuninę sistemą. Vaistai gali pakeisti žarnyno bakterijų sudėtį ir medžiagų apykaitą. Pavyzdžiui, antimikrobiniais vaistais mintančios bakterijos priverčia gliukozę virsti riebalais.

„Kiaulių organizmas fiziologiškai ir genetiškai artimesnis žmonėms, tad jos, kaip organizmo modeliai gali pasitarnauti žmonių ligų tyrimams“, – įsitikinusi mokslininkė.

Jolanta Jonikienė

Liudo Andriušio nuotr.