Tarptautinis simpoziumas „Skausmas Baltijos šalyse 2017“

Balandžio 28 d. „Žalgirio“ arena, pilna žiūrovų, šešiolikos valstybių vėliavos, salėje tvyro įtampa… Krepšinis? Ne, ne jis. Nematyti komentatorių, nėra ovacijų ir šūksnių… Tai kas? Tai – nuotaikos iš 6-ojo Tarptautinio simpoziumo „Pain in the Baltics 2017“ („Skausmas Baltijos šalyse“ 2017). Simpoziumas – kas dveji metai organizuojamas dviejų dienų renginys, paeiliui vykstantis Baltijos šalyse. Jis skirtas skausmo medicinos atstovams ir visiems sveikatos priežiūros specialistams, kurie domisi lėtinio skausmo arba skausmo ligos diagnostikos ir gydymo klausimais.

Kaip visuomet arenoje – svarbi statistika: 250 dalyvių iš šešiolikos šalių: Amerikos, Europos, Izraelio, 30 žodinių pranešimų, 13 – stendinių, 40 pranešimų, atspausdintų žurnale „Skausmo medicina“. Visa tai per šiuos simpoziumo „kėlinius“: 4 plenarinės sesijos, 2 praktiniai seminarai, trumpųjų pranešimų sesija, stendinių pranešimų sesija. O kas pagrindiniai renginio favoritai? Tai – prof. Bartas Morlionas (Belgija), Europos skausmo federacijos išrinktasis prezidentas, prof. Troelsas Jensenas (Danija), Tarptautinės skausmo studijų asociacijos buvęs prezidentas, prof. Peras Hanssonas (Norvegija), žymiausias neuropatinio skausmo teoretikas pasaulyje, dr. Johnas Vytautas Prunskis (JAV), geriausias pastarųjų kelerių metų skausmo gydytojas Ilinojaus valstijoje ir Čikagoje bei daugelis kitų, tikrų skausmo medicinos lyderių savo valstybėse. Pranešimų temos – pačios aktualiausios – nuo kanabinoidų (kanapės) iki opioidų privalumų ir trūkumų skausmo medicinoje, nuo neuropatinio skausmo medikamentinio gydymo iki jo sudėtingiausių intervencijų, įskaitant smegenų kamieno ląstelių implantacijas, nuo paprastų klinikinių skausmo testų iki vaizdinių technikų taikymo ir vertinimo. Neliko neapžvelgtos ir skausmo potyrio psichologinės, socialinės temos ir šiuolaikinės skausmo psichoterapijos galimybės. Simpoziume taip pat buvo pristatyti mūsų kaimynų – Lenkijos, Latvijos, Estijos – skausmo medicinos teisinės bazės ir skausmo paslaugų teikimo organizavimo pasiekimai. Šių pranešimų statistika parodė, kad mes jau tolokai atsiliekame – tiek specialistų algologų nebuvimu, tiek specializuotų skausmo medicinos kursų nerengimu universitetuose, tiek skausmo klinikų skaičiumi…

6-ojo tarptautinio simpoziumo dalyviai diskutavo ir kitomis svarbiomis temomis, ieškojo atsakymų į klausimus, kaip sustabdyti lėtinio skausmo – skausmo ligos paplitimą ir griaunančią jo jėgą. Ekonominiai ir socialiniai šios ligos lemiami padariniai ne tik kad neatsilieka, o dažnai ir lenkia tokias ligų grupes kaip širdies ir kraujagyslių ligos arba onkologinės ligos. Viena iš daugiausia diskutuotų simpoziume temų – daugiadalykis skausmo valdymas. Šiandien visuotinai yra pripažinta, kad lėtinis skausmas – tai nėra paprastas biomedicinos klausimas, tai sudėtinga biopsichosocialinė problema. Skausmo liga sergančio paciento būklę reikia vertinti visapusiškai. Tai turi daryti įvairių specialistų komanda, siekdama surasti bendrą vardiklį, kaip galima padėti ligoniui. Skausmo gydytojas, slaugytojas, psichologas, kineziterapeutas – tai pagrindiniai komandos nariai, kurie, pasitelkdami konsultantus gydytojus, gali surasti išeitį, kaip pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir funkcionavimą, nekalbant jau apie patiriamo skausmo suvaldymą. Koks tokio sprendimo priėmimo principas – daugiadalykis (angl. multidisciplinary) ar tarpdalykinis (angl. interdisciplinary)? Ar specialistų komandos narys pasako savo požiūrį į paciento skausmo kilmę ir galimybę jį suvaldyti specialiosiomis priemonėmis. O gal tiksliau veikti tarpdalykiškai, kai komandos narys suderina su visais kolegomis bendrą kuo geriausią pacientui sprendimą. Simpoziume prelegentai ir dalyviai atsakymo į šiuos klausimus nerado, bet jie neatidėliotini ir būtini skausmo paciento kančioms mažinti ir gyvenimo kokybei pagerinti.

Pagrindinis simpoziumo organizatorius – Lietuvos skausmo draugija – bendradarbiaudama su Europos skausmo federacija, Lietuvos sveikatos mokslo universitetu, Skausmo klinikų asociacija, parengė mokslinę ir socialinę simpoziumo programą. Simpoziumo dalyviams, tarp kurių vyravo anesteziologai (19 proc.), neurologai (17 proc.), būsimieji gydytojai (29 proc.), renginys „Žalgirio“ arenoje patiko. Simpoziumą ir jo mokslinę programą labai palankiai įvertino ir pasauliniai skausmo medicinos lyderiai, o į simpoziumo sekretoriatą ir toliau plinta teigiami delegatų vertinimai… Viskas būtų neblogai, jei ne vienas bet… Į „Žalgirio“ areną neužklydo nė vienas žiniasklaidos atstovas, nors visi didžiausi ir mažesni žiniasklaidos banginiai apie tai puikiai žinojo…

Kodėl ketvirtoji valdžia nesusidomėjo, kai Lietuvoje lėtinį skausmą patiria ir skausmo liga serga 21 proc. suaugusių gyventojų (dydžiu prilygsta mūsų sostinei Vilniui), kai didžioji dauguma šių pacientų užsiima savygyda, o iracionalus skausmą malšinančių vaistų vartojimas yra pats prasčiausias, kai taip sunkiai pas mus skinasi kelią skausmo medicinos įteisinimo ir paslaugų organizavimo klausimai? Galbūt mūsų žurnalistai simpoziumą palaikė labai specializuotu specifiniu renginiu. Nesinorėtų tikėti, kad jie pasvarstė renginį esant nereikšmingą, nes skausmo medicinos – kaip specialybės – Lietuvoje nėra. Renginio organizatoriams buvo nesmagu patirti, kaip žymūs svečiai iš penkiolikos užsienio valstybių nesulaukė jokio mūsų žiniasklaidos dėmesio… O žurnalistika, kuri savo principais neturi sienų, praleido unikalią galimybę susitikti su pasaulio skausmo medicinos korifėjais ir išgirsti naujienas iš pirmųjų lūpų. Manyčiau, kad profesionali medicinos žurnalistika turėtų tapti kasdienio visuomenės švietimo norma. Visi žinome Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžtį: „Sveikata – tai visapusė fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalavimų nebuvimas“. Kalbant apie lėtinį skausmą – visiška diametrali priešingybė, nes tai – biologinis, psichologinis ir socialinis sutrikimas, kuris kol kas neišsprendžiamas medikų galvosūkis. Bendrų pastangų su žurnalistais suvienijimas galėtų būti veiksmingas sprendžiant lėtinio skausmo galvosūkį.

7-asis Baltijos šalių skausmo simpoziumas 2018 m. pabaigoje vyks Estijoje.

 

Dr. Arūnas Ščiupokas,

Lietuvos skausmo draugijos prezidentas,

6-ojo tarptautinio simpoziumo „Pain in the Baltics 2017“ pirmininkas

 

Simpoziumo komiteto nuotr.

Nuotraukoje: Simpoziumo vėliava perduota Estijai (iš kairės): Latvijos, Estijos, Lietuvos skausmo draugijų prezidentai ir prof. K. Petrikonis, simpoziumo mokslinio komiteto pirmininkas.