Spausdinti

Tarptautinis simpoziumas Rygoje: simuliacija turi tapti privalomu mokymo metodu

Tarptautinis simpoziumas Rygoje: simuliacija turi tapti privalomu mokymo metoduDaugelį metų trunkančios klinikinės praktikos metu ne vienam gydytojui tenka susidurti su ūminėmis, dažnai gyvybei grėsmingomis paciento būklėmis. „Tokiomis situacijomis gydytojų veiksmai turi būti greiti, užtikrinti ir dažnai lemiantys paciento gyvybės ar mirties klausimą. Naudojant simuliacijomis grįstą mokymąsi, tiek studentai, tiek gydytojai rezidentai gali įgauti įgūdžių, kurie yra būtini, norint suteikti tinkamą pagalbą kritinės būklės pacientams“, – simuliacijos metodais pagrįsto mokymosi neįkainojamą reikšmę pastebi LSMU Medicininės simuliacijos centro vadovas dr. A. Gelmanas.

Vasario 4–6 dienomis Rygos Stradinio universiteto medicinos studijų technologijų centre (Rygoje) įvyko pirmasis Baltijos šalių simuliacijos ir virtualios realybės panaudojimo edukacijai sveikatos priežiūroje bei paciento saugumui simpoziumas (angl. First Baltic Sea Symposium on Simulation and Virtual Reality in Health Care and Patient Safety). Tarptautinio renginio organizatoriais tapo Rygos Stradinio universitetas kartu su Rygos technikos universitetu, Kopenhagos medicinos edukacijos ir simuliacijos akademija, Hamburgo taikomųjų mokslų universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Renginiui finansinę paramą skyrė Hamburgo valstybinis mokslo ir mokslinių tyrimų fondas ir Rygos Stradinio universitetas. Paskaitas, seminarus ir praktinius mokymus vedė prof. Elisabeth Van Gessel, Ženevos tarpdisciplininės simuliacijos centro atstovė, prof. Heineas Hermannas, fizikas ir naujų medžiagų vizualizacijos specialistas, LSMU Anesteziologijos klinikos atstovai prof. Andrius Macas, dr. Arūnas Gelmanas, Eseno simuliacijos centro vadovė Stefanie Merse, Hamburgo taikomųjų mokslų universiteto biomedicininės inžinerijos katedros vadovas, psichologas prof. Marcas Schütteas bei kompiuterijos ir matematikos prof. Borisas Talgas. Simpoziumo idėją entuziastingai palaikė LSMU Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algimantas Tamelis, LSMU Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas, LSMU Medicininės simuliacijos centro vadovas dr. Arūnas Gelmanas, Anesteziologijos klinikos docentė Jūratė Gudaitytė. Suvažiavime ypač gausiai dalyvavo LSMU Anesteziologijos ir Chirurgijos klinikų, Ekstremaliosios medicinos katedros, Simuliacijos centro dėstytojai, rezidentai ir studentai.

Pasak LSMU Anesteziologijos klinikos vadovo profesoriaus A. Maco, šis įspūdingas suvažiavimas tapo bene pirmuoju tokiu Baltijos regione. Tiek Kaunas, tiek Ryga gali didžiuotis savo universitetų ligoninių turimais simuliacijos centrais, kurie atlieka niekuo nepakeičiamą mokymo funkciją ateities profesionalams. Naudojant medicininę simuliaciją, vyksta efektyvus mokymas, studentai turi galimybę praktiškai prisiliesti prie gydymo metodų ir tokiu būdu puikiai pasirengti savarankiškam gydymo etapui. Pasak profesoriaus, renginyje taikyti tam tikri simuliacijos metodai bei priemonės, diskutuota apie skirtingas mokymo koncepcijas. Šis simpoziumas apėmė ir dėstytojų, ir studentų, ir net aktorių, dalyvaujančių simuliacijos procesuose, mokymus. „Simuliacija turi labai daug teigiamų aspektų, rengiant jaunąjį specialistą,“ – teigia profesorius A. Macas. „Pirmiausia – tai paciento saugumo klausimas ne tik mokymo proceso metu, bet ir vėliau, jaunam specialistui pradedant klinikinę savo praktiką.“ Jau patyrusiems gydytojams simuliacijos metodas suteikia galimybę tobulinti įgūdžius. Pirmojo kurso studentus simuliacija motyvuoja: jaunimas laukia praktikos, o simuliacija leidžia išgyventi realias situacijas dar mokantis.

Pasak LSMU Medicininės simuliacijos centro vadovo dr. A. Gelmano, Rygoje vykusio renginio paskirtis – dalytis idėjomis ir populiarinti simuliacijomis pagrįstą mokymąsi. „Simpoziumo dalyviai dalyvavo interaktyviuosiuose praktiniuose seminaruose apie simuliacijų, moderniųjų technologijų panaudojimą mokant studentus bei sveikatos priežiūros specialistus“. Pritardamas profesoriui A. Macui, dr. A. Gelmanas taip pat džiaugėsi, kad simpoziumo metu daug dėmesio skirta studentų vaidmeniui, praktiškai taikant šias metodikas. „Šio renginio idėja gimė prof. J. Lorenzui iš Hamburgo (Vokietija). Tačiau organizaciniame komitete dalyvavo atstovai iš Kopenhagos medicinos edukacijos akademijos (angl. CAMES – Copenhagen Academy for Medical Education), Hamburgo taikomųjų mokslų universiteto (vok. HAW – Hochschule für Angewandte Wissenschaften Hamburg), Rygos Stradinio universiteto (angl. RSU – Riga Stradiņš University), Rygos technikos universiteto (angl. RTU – Riga Technical University). Norisi pasidžiaugti, kad ir Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas prisidėjo prie sklandžios šio gražaus renginio eigos“, – džiugiomis akimirkomis dalinosi LSMU Medicininės simuliacijos centro vadovas, pastebėdamas, kad, naudojant simuliacijas, galima tobulinti ne tik techninius įgūdžius, bet ir didinti komandinio darbo efektyvumą, tobulinti komunikaciją su pacientu, jo artimaisiais bei kolegomis, kelti kvalifikaciją personalo, dirbančio operacinėse ar intensyviosios terapijos palatose. Simuliacijos naudojimo ribos labai plačios, tačiau norėtųsi pabrėžti, jog „visos pastangos skirtos paciento saugumui didinti“.

Pasak LSMU Anesteziologijos klinikos docentės Jūratės Gudaitytės, didžiąją dalį mokslinės programos sudarė labai įvairios tematikos sesijos, praktiniai mokymai, vyko klinikinių įgūdžių mokymo, simuliacijos panaudojimo pacientų saugumui, netechninių įgūdžių mokymo, naujausių gaivinimo rekomendacijų, mokymo, kaip studentus įtraukti į kitų studentų mokymą, sesijos. Pasak doc. J. Gudaitytės, ypač vertingas buvo psichologo Peterio Dieckmanno netechninių, o komunikacijos įgūdžių mokymo seminaras „Netechninių įgūdžių pratimai – mažas biudžetas, didelis mokslas“. „Šio seminaro patirtį tikrai panaudosiu savo, dėstytojo, praktikoje“, – simpoziumo metu įgautą reikšmingą patirtį vertina LSMU Anesteziologijos klinikos docentė. Atskiras seminaras buvo skirtas mokymui, kaip parengti tikrovišką modelį, naudojant specialų grimo vašką, dažus. Modeliai gali būti ne tik specialiai apmokyti aktoriai, bet ir studentai. Docentė džiaugiasi, kad Latvijos ir Lietuvos studentus mokė jų bendraamžiai vokiečiai ir danai. „Seminaras buvo naudingas ir dėstytojams, nes pamatėme, kaip reikia apgalvoti visas technines smulkmenas, net grindų ir sienų apsaugą“. Pasak doc. J. Gudaitytės, statistika rodo, kad, teikiant medicinos pagalbą, žalą patiria 18 proc. pacientų ir tai įvyksta dėl gydymo spragų, kurias panaikinti galima mokantis, gilinant ne tik žinias, bet ir reformuojant sistemos modelį. Žinoma, kad 70 proc. klaidų medicinoje įvyksta dėl žmogiškojo veiksnio. „Taigi būdas mažinti klaidas – pakeisti atlikimo būdą. Simuliacijos mokymo tikslas – ugdyti supratimą, kaip reikia dirbti“, – teigia doc. J. Gudaitytė.

Kaip nurodė Eseno (Vokietija) simuliacijos centro atstovė Stefanie Merse, simuliacijos metodą būtina taikyti visų lygių ir visų medicinos studijų rūšių procese – ne tik skubios pagalbos, anesteziologijos, reanimacijos arba chirurgijos studijose. Pradinis komunikacijos įgūdžių kursas vyksta prieš studentų susitikimą su tikrais pacientais. Aukštesniuose kursuose simuliacija taikoma klinikiniams įgūdžiams tobulinti, struktūrizuotam egzaminui, o baigiamajame studijų etape – ir bendriesiems klinikiniams bei komunikacijos, arba netechniniams įgūdžiams ugdyti bei vertinti. Studentai turi būti parengti, kaip ištirti smurto auką, pranešti blogą žinią pacientui. Aktoriai, rengiami egzaminui, turi gerai žinoti ne tik savo vaidmenį, bet ir gebėti suteikti grįžtamąjį ryšį. Vienas pacientas-aktorius tenka 3 studentams. Jei studentų yra daugiau negu trys, dėstytojas gali atlikti tik paciento tyrimo demonstraciją.

Tarptautinio simpoziumo metu pastebėta, kad simuliacijos, kaip mokymo, metodą būtina taikyti visoms medicinos sritims, – nuo techninių įgūdžių, klinikinių įgūdžių formavimo iki skubios pagalbos situacijų, tam tikrų situacijų sprendimo tikroviškoje ligoninės aplinkoje, kartu dalyvaujant gydytojams bei slaugytojams, įvairių specialybių atstovams. Simuliacija turi tapti privalomu mokymo metodu, kaip ir Vokietijoje, Danijoje ir kitose šalyse.

Kaip pastebėjo prof. Doris Ostergaard, reformuojant mokymą pats svarbiausias dalykas yra ne techninės priemonės arba brangiausia ir naujausia aparatūra, o dirbantys žmonės. Jie turi būti profesionaliai pasirengę, gerbiami ir tinkamai įvertinami.

Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos rezidento Aurimo Pečkausko komentaras:

Šis tarptautinis simpoziumas įrodo faktą, kad Baltijos šalių universitetai demonstruoja didelį entuziazmą siekdami pritaikyti pasaulyje jau savo vietą suradusias, simuliacijomis pagrįstas mokymo metodikas klinikinėje praktikoje. Juk ir sniego lavina prasideda nuo mažyčio gabalėlio.

Mane nustebino tai, kad simuliacijas galima pritaikyti beveik bet kuriame sveikatos priežiūros specialisto rengimo etape, tiek ikidiplominėse, tiek podiplominėse studijose, tiek ir sertifikuotiems gydytojams keliant profesinę kvalifikaciją. Taip pat norisi pasidžiaugti, kad šios metodikos efektyvios ir lavinant netechninius įgūdžius, kurie labai svarbūs komandiniam darbui operacinėse, intensyviosios terapijos, chirurgijos arba terapinio profilio skyriuose. 

Norisi pabrėžti studentų vaidmenį. Studentai yra jauni, entuziastingi žmonės, dažnai turintys kiek kitokį mąstymą negu jų pirmtakai. Būtent šio požiūrio skirtumus galima efektyviai panaudoti organizuojant simuliacijas. Kolegos iš Vokietijos puikiai pademonstravo, kaip studentai gali ne tik mokytis, tačiau ir mokyti savo kolegas.

Man, susiduriančiam su simuliacijų scenarijų rengimu, labai aktuali buvo praktinė Simuliacijos scenarijų rengimo stotelė. Jose kolegos iš Latvijos dalijosi patirtimi, kaip parengti efektyvias situacijas ir kaip iš jų išgauti maksimalią naudą tiek mokantiems, tiek besimokantiems simuliacijų dalyviams. Šias žinias tikrai pritaikysiu praktiškai.

LSMU Chirurgijos klinikos profesoriaus Žilvino Dambrausko, doktoranto Povilo Ignatavičiaus, rezidentės Ritos Gudaitytės komentaras:

Pasimokėme praktinės standartizuoto paciento tyrimo mokymo tvarkos, kaip tobulinti chirurginius įgūdžius, turint mažą biudžetą. Įdomiausia simpoziumo dalis – rekomendacijos ir pristatyta galimybė kurti ir organizuoti bendrus tarpspecialybinius gydytojų ir slaugytojų mokymus klinikiniams ir, ypač komandinio darbo, komunikacijos įgūdžiams mokyti.

 

LSMU inf.