Spausdinti

Tarptautinė slaugytojų diena – 2015: naujienos ir iššūkiai

prof.juratemacijauskiene1-1.jpg (2041x2592)Šių metų gegužės mėnesį Kaune vyko slaugytojų konferencija „Slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija: savalaikė ir efektyvi sveikatos priežiūra“, skirta Tarptautinei slaugytojų dienai.

Konferencijos pradžioje slaugytojus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės vardu pasveikino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Odeta Vitkūnienė.Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius sveikindamas slaugytojus kalbėjo apie slaugytojo vaidmens svarbą sveikatos priežiūros įstaigose bei aukštą slaugos specialistų kvalifikaciją.

Po Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovės Ingridos Zurlytės pranešimo ir SAM atstovės Odetos Vitkūnienės pranešimo, kuriame  supažindinta su ką tik patvirtintomis Lietuvos slaugos politikos kryptimis, konferencijoje aktyviai diskutuota apie slaugos politikos strategiją, kurios tikslas – užtikrinti kokybiškas, integruotas, į asmenį orientuotas ir mokslo įrodymais pagrįstas slaugos paslaugas, racionaliai naudojant sveikatos priežiūrai skirtus išteklius.

„Labai pažangu ir atitinka šios dienos sveikatos priežiūros sistemos lūkesčius ir poreikius: šios programos atsiradimas dar labiau išryškina slaugytojo svarbą paciento sveikatos priežiūroje“, – džiaugėsi dr. Jolanta Toliušienė po prof. Jūratės Macijauskienės pristatytos „Išplėstinės slaugos praktikos” magistrantūros programos. Ši naujai parengta programa sudomino ne tik besiruošiančius rinktis magistrantūros studijas slaugytojus, bet ir klinikinį darbą dirbančius slaugos specialistus.

Pacientų privatumo bei medicininės etikos klausimai buvo aptarti Lietuvos bioetikos komiteto vyriausiosios specialistės dr. Astos Čekanauskaitės pranešime.

„Kaip nekalbėti, kaip netylėti?“ – į šį klausimą atsakyti ir išsiaiškinti priežastis, kodėl vis susiduriame su sunkumais sveikatos priežiūroje bendraudami su kolegomis, pacientais ar jų artimaisiais padėjo doc. Eugenijus Laurinaitis.

Antrojoje konferencijos dalyje vyko keturios paralelinės sesijos, skirtos slaugytojams, norintiems pagilinti žinias konkrečiose terapinėse srityse.

Onkologijos ir hematologijos sesijoje gydytojas onkologas radioterapeutas dr. Viktoras Rudžianskas supažindino su spindulinės terapijos, gydant galvos ir kaklo navikus, galimybėmis. Pranešimo metu aptarti tyrimai, geriausiai vizualizuojantys naviką, jo metastazes, radioterapijos metodai, įvertinta indukcinės chemoterapijos svarba prieš skiriant chemoradioterapiją. Gydytojos hematologės Eglės Simaškienės pranešimo metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti su ypatumais ruošiant pacientą kaulų čiulpų transplantacijai, aptartas slaugytojo vaidmuo peritransplantaciniu laikotarpiu, dažniausios galimos komplikacijos.

Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Transfuziologijos sektoriaus vadovė dr. Diana Remeikienė pranešimo metu informavo apie naujienas, susijusias su kraujo komponentų transfuzija, siekiant sumažinti nepageidaujamų poveikių, aptartos pagrindinės komplikacijos susijusios su transfuzijomis, jų gydymo, prevencijos rekomendacijos. Slaugytojai turėjo galimybę išgirsti Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pranešimą. Pranešėjas atsakė į dalyvių klausimus, aptarė dažniausius mitus apie kaulų čiulpų transplantaciją, dalijosi savo patirtimi apie tai, kas svarbu paientui ir kaip galime padėti sveikti. Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės slaugytojos dalijosi patirtimi apie galimą nepageidaujamą geriamų priešvėžinių preparatų poveikį ir šio poveikio valdymo būdus bei priemones.

Tarptautinė slaugytojų diena – 2015: naujienos ir iššūkiaiDidelio konferencijos dalyvių susidomėjimo sulaukė Anestezijos ir intensyviosios slaugos sesija. Ši sesija išsiskyrė tuo, kad joje daugiau nei pusę pranešimų skaitė slaugytojos, pranešimai atspindėjo šių dienų slaugos aktualijas, buvo paremti praktiniais pavyzdžiais. Slaugytojų kvalifikacijos kėlimui, tolimesniam profesiniam tobulėjimui neabejingas Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas, kurio pranešimas – atviras pokalbis su slaugytojais apie personalo saugumo bei paciento, sergančio ŽIV ar bet kuria kita infekcine liga, privatumo problemas buvo itin įdomus. Pasak profesoriaus, sveikatos priežiūros specialistai yra didelė ekonominė vertybė, o nesąmoningo paciento kraujo paėmimas dėl ŽIV ar kitos infekcijos nėra neetiškas, nes ankstyva ligos diagnozė ir gydymas pagerina paciento išgyvenamumo prognozę.

Kiti pranešėjai savo pranešimais siekė ne tik suteikti žinių, bet ir paskatinti diskusijas. Ingrida Urbonienė kalbėjo apie iššūkius intensyviosios terapijos slaugytojo darbe, didelių darbo krūvių problemą, šeimos narių dalyvavimą slaugoje intensyviosios terapijos skyriuje, ateinančias informacines technologijas, modernią medicininę įrangą, taip pat ateities specialistus – išplėstinės anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo perspektyvas. Dr. Vilma Raškelienė pranešime atkreipė slaugytojų dėmesį į klaidas darbe, pabrėžė, kad dauguma klaidų įvyksta dėl sistemos trūkumų ir norint išvengti klaidų pasikartojimo būtina jas analizuoti, sukurti darbo organizavimo kultūrą, grindžiamą atvirumu, pasitikėjimu.

Saugaus paciento pozicionavimo ant operacinio stalo svarba gvildenta Daivos Didvalės pranešime, pabrėžiant, jog atidus paciento pozicionavimas, spaudžiamų kūno vietų apsauga, paciento padėties keitimas užsitęsusių operacijų metu, nuolatinis situacijos vertinimas operacinėje padeda išvengti komplikacijų.  Konferencijos dalyviai diskutavo, dalijosi savo patirtimi. Anot prof. A. Maco, konferencijos dalyvių aktyvumas anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų sesijoje parodė, kad konferencijoje pristatyti pranešimai aktualūs, o slaugytojos domisi naujovėmis.

Konferencijos paralelinėje sesijoje „Psichikos sveikata“ buvo gvildenami aktualūs psichinės  sveikatos slaugos klausimai. Konferencijos tematika buvo plati, apėmė ir juridinius aspektus slaugoje, savižudybių rizikos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei ankstyvosios intervencijos bei biologinių gydymo metodų, agresijos atpažinimo bei jos valdymo klausimus. Šiuolaikinėje psichikos sveikatos priežiūroje vis aktualesnė tampa sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir pacientų bendravimo kokybė bei tarpusavio santykiai.

Dirbant multidisciplininėje psichikos sveikatos darbuotojų komandoje, teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, būtina išmanyti psichiatrinės etikos principus, juridinius teisinius aspektus, užtikrinant paciento bei slaugytojo teises.  Savo patirtimi dalinosi pranešėjai prof. Virginija Adomaitienė, dr.  Vesta Steiblienė, dr. Aida Kunigėlienė, dr. Kristina Dambrauskienė, psichikos sveikatos slaugytojas Donatas Gužauskas. Fojė buvo surengta Psichiatrijos klinikos pacientų darbų paroda. Piešiniai ant akmens, Ebru menas, batika popieriuje, paveikslai, siuvinėjimas, atvirukų menas, lipdiniai iš molio nepaliko abejingų. Konferencijos organizatoriai dėkojo Psichiatrijos klinikos pacientams už nuostabius meno kūrinius bei slaugos administratorei Ritai Ribaitienei už šios parodos organizavimą.

Į konferenciją atvyko ir Endokrinologijos sesijoje dalyvavo Latvijos slaugytojų diabetologų asociacijos pirmininkė Liga Arente. Viešnia skaitė pranešimą apie iššūkius ir pasiekimus slaugant cukriniu diabetu (CD) sergančiuosius Latvijoje. Pranešėja papasakojo, jog Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, slaugytojai diabetologai moko sergančiuosius ir jų šeimos narius pagal patvirtintą CD mokymo programą. Birštono sanatorijos „Versmė“ vyr. slaugytoja-slaugos administratorė Birutė Bartkevičiūtė pristatė magistro baigiamojo darbo, kurio metu  tyrė cukriniu diabetu sergančiųjų pacientų gyvenimo kokybės, mokymosi motyvacijos ir slaugytojo vaidmens sąsajas, rezultatus. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių CD sergančių pacientų nurodė, kad jų gyvenimo kokybė buvo vidutiniška. Dauguma pacientų suprato, kad būtinai turi išmanyti apie savo ligą, buvo patenkinti slaugytojo diabetologo teikiamomis paslaugomis ir nurodė, jog būtent šie specialistai inicijavo jų mokymą.

Fondo „Aš neabejingas“ įkūrėjos dr. Žanetos Štreimikytės pranešimas suteikė galimybę geriau suprasti, kaip vaiko cukrinis diabetas įtakoja visos šeimos gyvenimą. Vaiko gliukozės kiekį kraujyje kontroliuoti būtina dvidešimt keturias valandas, septynias dienas per savaitę. Vaiko liga, kaip ir kitokie išbandymai, šeimą arba sustiprina arba išskiria. Labai svarbu, kad šeimos nariai ir artimieji nors retkarčiais pakeistų mamą, kuri dažniausiai vaiko diabeto valdymu ištisą parą rūpinasi visiškai viena. Lektorė pristatė cukriniu diabetu sergančių vaikų situaciją vaikų darželiuose ir mokyklose, paminėdama, jog ne visada ugdymo įstaigos yra pasirengusios užtikrinti, kad  šia liga sergančiu vaiku bus tinkamai pasirūpinta.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos slaugytoja diabetologė Aušra Krivolap pristatė pagrindinius sveikos mitybos principus ir akcentavo slaugytojo vaidmenį, keičiant sergančiųjų cukriniu diabetu įpročius. Lietuvos slaugytojų diabetologų draugijos pirmininkė, Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos slaugytoja diabetologė Virginija Bulikaitė padėkojo visiems, prisidėjusiems parengiant sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo programą, kurios tikslas – užtikrinant kokybišką sergančiųjų CD mokymą, pagerinti pacientų priežiūros kokybę. Vienas svarbiausių programos uždavinių buvo suvienodinti mokymo programos turinį ir vartojamas sąvokas visose Lietuvos gydymo įstaigose, teikiančiose slaugos paslaugas sergantiesiems CD.

Gausus slaugytojų, besidominčių naujienomis ir pažanga slaugytojo darbe, skaičius, dalinimasis patirtimi su kolegomis, kad paciento priežiūra būtų efektyvesnė, nepaliko abejonių – mes mokomės, geriname slaugos kokybę, o slaugytojo vaidmuo tampa vis svarbesnis.

Konferencijos organizatoriai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos ir rūpybos katedra, LSMU ligoninė Kauno klinikos, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga ir Lietuvos slaugytojų diabetologų draugija.

 

LSMU inf.