Sveiki gyvūnai, kokybiška produkcija – kelias į žmonių sveikatą

Gyvulininkystės pramonėje naudojamos tos pačios antibiotikų grupės, kaip ir žmonėms gydyti, todėl žmonės gali užsikrėsti bakterijomis atspariomis antibiotikams, tiesioginio kontakto su gyvuliais metu bei per maisto produktus, pagrindinė atsparumo antibiotikams priežastis – neatsakingas vaistų vartojimas.

Pavasarį Gamtinių resursų ir gyvybės mokslų universitete Vienoje (Austrija) mokslininkai iš Vokietijos, Lietuvos, Čekijos, Lenkijos diskutavo, kaip išsaugoti gyvūnų virškinamojo trakto sveikatingumą, apie gyvūninės kilmės maisto produktų kokybę bei įtaką žmonių sveikatai, ateities perspektyvas gyvulininkystės, gyvūninės kilmės maisto produktų gamybos srityse.

LSMU Gyvulininkystės technologijos fakulteto atstovai: doc. R. Stankevičius (LSMU GTF dekanas), G. Dovidaitienė, I. Kudlinskienė, dr. V. Buckiūnienė, J. Klementavičiūtė, G. Stanytė, dr. V. Valaitienė, prof. R. Gružauskas (LSMU GTF Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadovas) pristatė atliktų tyrimų rezultatus. Iniciavo diskusijas ir pateikė siūlymus kaip būtų galima sumažinti pašarinių antibiotikų kiekį renkantis alternatyvias pašarines žaliavas. Konferencijos dalyvius sudomino bei daugelį nustebino rezultatais prof. K. J. Domig pateiktos išsamios išvados apie antibiotikų rezistenciškumą. LSMU mokslininkai pristatė stendinius pranešimus apie hidrolizuotų mielių panaudojimą, ekstruduotų rapsų sėklų ir pupų įtaką karvių virškinamajam traktui bei produkcijos kokybei, topinambų įtaka ėrienos kokybei.

Ūkiuose išauginti sveiki gyvūnai, pagaminta produkcija – kelias į žmonių sveikatą. Dėl šio teiginio vieningai sutaria mokslininkai ir rengia išsamias rekomendacijas, kad tą pasiektų. Ekonomiška gyvūninės kilmės produktų gamyba bei sveikas gyvūno virškinamasis traktas – postūmis šalies ekonomikai: aukštos kokybės produkcija, patenkinti klientai. LSMU GTF Gyvūnų auginimo technologijų instituto darbuotojai lankėsi Vienos gamtinių resursų ir gyvybės mokslų universiteto Gyvūninės kilmės maisto produktų ir mitybos fiziologijos institute Vienoje (Austrija). Šio instituto prof. M. Gierus ir prof. K. Schedle ir R. Puntigam pristatė savo atliekamų tyrimų galimybes bei demonstravo naujausią laboratorinę įrangą. Prof. R. Gružausko kvietimu prof. K. Schedle rugsėjo 20 d. dalysis patirtimi konferencijoje ir skaitys pranešimą apie pašarų gamybą, technologinius procesus bei su mūsų mokslininkais įsitrauks į projektą dėl efektyvesnio vietinių pašarinių žaliavų panaudojimo gyvūnų mityboje. Anot prof. R. Gružausko, diegsime projektą programoje „EUREKA“ stebėsime ūkinių subjektų ir ūkininkų gamybinius procesus bei parengsime argumentuotas rekomendacijas.

Mokslininkų prognozės 2050 m. liūdnos, dėl atsparumo antibiotikams žemėje gali mirti daugiau žmonių nei nuo onkologinių susirgimų. Grėsmės skatina burtis įvairių institucijų atstovų grupes bei imtis priemonių. Mokslininkų tyrimai – kertinis akmuo, padedantis spręsti problemas iš esmės.

Gyvulininkystėje, žuvininkystėje bei augalininkystėje antibiotikai dabar naudojami ne tik ligoms gydyti bet ir ligų profilaktikai. Antibiotikams atsparios gyvulių bakterijos šią informaciją gali perduoti žmonių bakterijoms. Neištirta, kodėl antibiotikai skatina maisto medžiagų pasisavinimą ir gyvulių augimą. ES šalyse draudžiama vartoti antibiotikus, kaip gyvulių augimo stimuliatorių, bet JAV – ne. Mikroorganizmams plisti padeda – maisto produktų importas, žmonių mobilumas, migracija. Bakterijų atsparumui turi įtakos ir aplinkos tarša sunkiaisiais metalais bei detergentais.

Pasaulinės paukštininkystės asociacijos nariai LSMU prof. R. Gružauskas ir dr. V. Buckiūnienė gegužės viduryje lankėsi Europos paukščių mitybos simpoziume, Salou/Vila Seca (Ispanija) ir pristatė alternatyvių pašarinių žaliavų paieškos rezultatų apžvalgą, įvairių kvietrugių genotipų kokybinius rodiklius bei rekomendacijas kaip pagerinti lesalų maistinę vertę ir paukščių virškinamojo trakto sveikatingumą. Aptarė seleno ir įvairių aliejų bei antioksidantų įtaką vištų dėslumui kiaušinių ir paukštienos kokybei. Paukščių lesalai praturtinti selenu ir vitaminu E gerina kiaušinių kokybę. Prof. R. Gružauskas teigia, kad lesalai yra viena sudedamoji paukštienos gamybos dalių. Įdomu tai, kad pramoninėje paukštienos gamyboje naudojami tie patys deriniai visame pasaulyje. Australijos, JAV, Anglijos ir visų Europos valstybių mokslininkai Ispanijoje kartu sprendė klausimus apie paukščių šilumos stresą, virškinamojo trakto sveikatingumą, lesinimo strategiją, paukščių linijų derinių efektyvų naudojimą ir bendradarbiavimą.

Jolanta Jonikienė,

Asmeninio archyvo nuotr.