Sulaukė pripažinimo: finansuoti 8 išskirtiniai LSMU mokslo projektai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų inovatyvios idėjos sulaukė pripažinimo – net 8 mokslo projektus, vadovaujamus Universiteto atstovų, finansuos Lietuvos mokslo taryba (LMT) ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Projektų finansavimui skirta daugiau nei 4 mln. eurų.

2017 m. gruodį pasirašytos sutartys liudija, kad finansavimą gavo tik aukščiausios kompetencijos moksliniai tyrimai, atitinkantys griežtus mokslo kokybės, idėjos naujumo ir originalumo kriterijus. Didžioji dalis LSMU mokslininkų didelės apimties ir kitų reikšmingų projektų yra sumanios specializacijos krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“, kuriai Lietuvoje šiuo metu skiriama daug dėmesio.

„Visada labai džiugina konkurso būdu laimėti mokslo projektai. Tai rodo aukštą mokslininkų kvalifikaciją ir planuojamų tyrimų kokybę ir novatoriškumą. Šių kvietimų ypatumas – vertinta ne vien tik mokslinė kokybė, bet ir galimybė komercializuoti arba praktiškai pritaikyti planuojamus gauti rezultatus. Matome, kad mūsų mokslininkų bendradarbiavimas su verslu plečiasi ir įgyja vis didesnį pagreitį. Laimėti projektai svarbūs ir mūsų Universiteto mokslinių tyrimų strateginei plėtrai, nes jų tematika atitinka pernai patvirtintas LSMU mokslo strategines kryptis. Projektų vadovams ir jų komandoms norisi palinkėti sėkmės siekiant užsibrėžtų tikslų“, – sakė LSMU prorektorė mokslui. prof. Vaiva Lesauskaitė.

Pasak LSMU Plėtros tarnybos vadovės Laimos Matusevičienės, finansavimą gavusių projektų temos sutampa su tarptautinėmis tendencijomis, todėl jos aktualios ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Praktiškai visose Europos Sąjungos valstybėse sveikatos technologijos ir gyvybės mokslai išskiriami kaip prioritetinė sritis, kurioje teikiama ir finansuojama itin daug projektų“, – LSMU mokslininkų projektų aktualumą pabrėžė L. Matusevičienė.

Finansuodama projektus LMT siekia tobulinti mokslinę mokslininkų kvalifikaciją vykdant nepriklausomus aukšto lygio mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, taip pat didinti žinių komercinio ir technologijų perdavimo mastą, MITA – skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą ir inovatyvių produktų kūrimą bei jų išleidimą į rinką.

LMT mokslininkų projektus finansuos pagal dvi 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programų priemones – „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712) ir „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumaniosios specializacijos srityje“ (Nr. 01.2.2-LMT-K-718), MITA – pagal Technologinės plėtros projektų priemonę.

Projektų vadovai apie mokslinius tyrimus

 

Dr. Vacis Tatarūnas (LSMU MA KI). Projekto pavadinimas: „Point-of-care“ metodas tikagreloro farmakogenomikai. Finansuojama LMT, 718 priemonė (sumani specializacija).

Projekto tikslas – sukurti prietaisą, kuris palengvintų kraujo krešėjimo sistemą veikiančių vaistų (antiagregantų) skyrimą konkrečiam ligoniui individualiai. Be to, vykdant projektą numatyta patvirtinti naują biožymenį, kuris gali daryti reikšmingą įtaką tikagreloro veiksmingumui.

 

 

 

 

Dr. Aistė Jekabsone (LSMU MA NI). Projekto pavadinimas: Egzosomų pritaikymas tiksliniam vaistų pristatymui. Finansuojama LMT, 718 priemonė (sumani specializacija).

Projektas skirtas inovatyviajam produktui kurti, kuris, tikimės, padės įveikti glioblastomą – itin dideliu invazyvumu ir prasčiausia išgyvenamumo prognoze pasižymintį smegenų naviką. Šiuo metu taikomos gydymo strategijos yra mažai efektyvios, nes glioblastomoms yra būdinga cheminei ir radioterapijai atspari kamieninių ląstelių populiacija, lemianti auglių atsinaujinimą, taip pat greitas plitimas, sumažinantis lokalizuoto gydymo veiksmingumą. Be to, daugelis veiksmingų vaistų nuo vėžio nepereina per kraujo–smegenų barjerą.

Šiuo projektu sieksime minėtas problemas spręsti pasitelkdami egzosomas – mažutėles, apie 100 nanometrų dydžio pūsleles, kurias gamina dauguma mūsų kūno ląstelių. Šios pūslelės organizme keliauja kaip svarbūs pašto kurjeriai, gabenantys svarbią informaciją, statybines ląstelių medžiagas arba net ląstelių dalis. Mažieji ląstelių paštininkai gerai žino, kur jų krovinys turi nukeliauti, ir susilieja tik su ta ląstele, kuriai yra skirti. Šia nuostabia jų savybe ir pasinaudosime kurdami naują glioblastomų gydymo terapiją.

Projektą vykdo entuziastinga tarpdisciplininė komanda iš kelių Universiteto padalinių: Neuromokslų instituto, Farmacijos fakulteto, Anatomijos instituto bei Veterinarijos akademijos, taip pat dalį projekto išlaidų padengia ir prie veiklų vykdymo prisideda UAB „Energenas“. Džiaugiamės, kad mūsų idėja buvo labai gerai įvertinta užsienio ekspertų – paskirtas maksimalus balų skaičius už planuojamų rezultatų svarbą ir panaudojimo perspektyvas bei už idėjos novatoriškumą. Tikimės nenuvilti vertintojų bei rėmėjų ir dėsime visas pastangas, kad pagerintume šia sunkia onkologine liga sergančių žmonių būklę Lietuvoje, Europoje, ir visame pasaulyje.

Doc. dr. Arvydas Ūsas (LSMU MA MF). Projekto pavadinimas: Inovatyvus pažangios terapijos konstruktas sąnarinės kremzlės regeneracijai. Finansuojama LMT, 718 priemonė (sumani specializacija).

Osteoartritas yra degeneracinis sąnarinės kremzlės pažeidimas, ypač paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių arba atsirandantis po sąnario traumų. Šiuo metu vis dar nėra veiksmingo gydymo metodo, kuris leistų atkurti pažeistą kremzlės audinį. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas biologinei kremzlės pažeidimų terapijai ir audinių inžinerijai.

Projekto „Inovatyvus pažangios terapijos konstruktas sąnarinės kremzlės regeneracijai“ metu bus siekiama sukurti biologinį produktą, skirtą sąnarinės kremzlės regeneracijai, ir parengti paraišką sukurtam produktui patentuoti. Panaudojant polimerų sintezės metodus ir elektrinį verpimą, bus kuriama biodegraduojanti trimatė (3D) matrica, turinti kremzlės audinio susidarymą skatinančių augimo faktorių. Ant šios matricos bus auginami chondrocitai arba kamieninės ląstelės, bus tiriamos ir optimizuojamos konstrukto fizinės bei biologinės savybės in vitro sąlygomis. Vėliau konstruktas bus implantuojamas į dirbtinai sukeltas eksperimentinių gyvūnų sąnario pažeidimo vietas, bus vertinamas terapinis implanto efektyvumas ir gebėjimas skatinti kremzlės audinio susidarymą.

Prof. dr. Mindaugas Malakauskas (LSMU VA VF). Projekto pavadinimas: Inovatyvus pieno ir išrūgų maistinių matricų modeliavimas naujais raugais ir biokomponentais saugesnio sūrio gamybos technologijai. Finansuojama LMT, 718 priemonė (sumani specializacija).

Šiuo projektu siekiama sukurti saugesnio ir daugiau išrūgų baltymų turinčio sūrio gamybos technologijos prototipą. Tokio prototipo idėjos autoriai – prof. Loreta Šernienė, prof. M. Malakauskas ir prof. Dalia Sekmokienė – kartu su kolegomis planuoja pasitelkti inovatyvius technologinius sprendimus optimaliam sūrio maistinių matricų modeliavimui panaudojant atrinktus perspektyviausius funkcionaliuosius augalinės kilmės biokomponentus bei baktericidinius raugus, komponuojamus iš vietinių fermentuotų produktų, išskirtų pienarūgščių bakterijų.                                                                                                                                                                                     Prof. D.Sekmokienė ir prof. L.Šernienė

Prof. dr. Vilmantė Borutaitė (LSMU MA NI). Projekto pavadinimas: Smegenų išeminių pažaidų ir apsauginių mechanizmų tyrimas: mitochondrijų nespecifinio laidumo pora ir ląstelių žūtis senėjančiose smegenyse. Finansuojama LMT, 712 priemonė (visuotinė dotacija).

Projekte numatome spręsti aktualią biomedicinos problemą – suprasti, kaip miršta ląstelės smegenų išeminio insulto metu ir rasti efektyvias neuroprotekcines priemones, kad šios ligos metu neprarastume neuronų.

Smegenų insultas yra viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių sunkią negalią ir darbingumo praradimą, bei yra antroji pagal mirtingumą suaugusiųjų liga. Senstant sergamumas šia liga didėja, todėl senstančiai visuomenei ši liga gali tapti viena svarbiausių sveikatos problemų.

Vykdoma daug ikiklinikinių bei klinikinių tyrimų, tačiau veiksmingų priemonių, ypač turinčių neuroapsauginį poveikį, išeminio insulto terapijai nėra. Šio projekto tikslas yra kelti mokslinę tyrėjų kompetenciją, vykdant tarptautiniu mastu konkurencingus mokslinius tyrimus, kuriais siekiama ištirti išeminių pažaidų molekulinius mechanizmus besivystančiose ir senstančiose smegenyse, bei siekiant surasti veiksmingas neuroprotekcines medžiagas terapijai. Džiaugiamės, kad mums pavyko suburti jaunų, entuziastingų, siekiančių žinių ir darbščių tyrėjų grupę, kuri, tikimės, bus pajėgi įvykdyti iškeltas užduotis. Atlikdami numatytus tyrimus mokslininkai, doktorantai ir studentai kels savo mokslinę kompetenciją, nes šiems tyrimams atlikti bus reikalingos pačios naujausios ląstelių biologijos, neurochemijos tyrimų metodikos, nauji pažangūs tyrimų instrumentai.

Planuojame įdiegti žmogaus indukuojamų pliuripotencinių (daugiagalvių) (sin. pluripotencinių) kamieninių ląstelių kultūrų metodikas, siekdami ištirti, kaip žmogaus ląstelės miršta insulto metu ir kaip jas apsaugoti nuo išeminių pažaidų. Šioje srityje jau turime pradinį įdirbį, nes mūsų grupės narė dr. Silvija Jankevičiūtė grįžo iš stažuotės Lundo universitete, kur mokėsi dirbti su indukuojamų žmogaus pliuripotencinių (daugiagalvių) ląstelių kultūromis. Tikimės šioje srityje tęsti bendradarbiavimą su Lundo universiteto mokslininkais ir teikti paraišką tarptautiniam projektui.

Prof. dr. Valdas Jakštas (LSMU FF ir LSMU VA VF). Projekto pavadinimas: Eubiotiškai daugiafunkcių nutraceutikų kūrimas. Finansuojama LMT, 718 priemonė (sumani specializacija).

Virškinamajame kanale gyvuojančios mikroorganizmų bendruomenės (mikrobiotos) funkcija yra svarbi sveikatai ir gyvenimo kokybei, nes gali nulemti puvimo, rūgimo procesų eigą ir toksinus gaminančių bei ligas sukeliančių mikroorganizmų plitimo mąstą. Projekto tikslas yra sukurti kompleksinės sudėties produktą, palankų mikrobiotai – eubiotiką.

Eubiotike bus technologiškai suderinti skirtingų funkcijų ingredientai, skirti mikrobiotos funkcijai palaikyti ir gyvenimo kokybei nepalankiems mikroorganizmams nuslopinti. Kurdami produktą eksperimentiniu būdu atrinksime ingredientus, moksliniais tyrimais pagrįsime kompleksinių sistemų funkcijas ir sukursime gamybos metodą, kuris leistų ingredientams išlikti aktyviems tiek pačiam produkte, tiek virškinamojo kanalo terpėje.

Dr. Jurgita Skiecevičienė (LSMU MA MF). Projekto pavadinimas: Daugiapakopis molekulinis skrandžio vėžio tyrimas: kraujyje cirkuliuojančių genetinių, epigenetinių ir mikrobiomo biožymenų profiliavimas. Finansuojama LMT, 712 priemonė (visuotinė dotacija).

Mokslo projektu siekiama tobulinti jame dalyvaujančių mokslininkų kvalifikaciją, pritaikyti moderniausius mokslinio tyrimo metodus skrandžio vėžio ir ikivėžinių skrandžio ligų diagnostikos srityje, tirti kraujyje laisvai cirkuliuojančias DNR ir RNR molekules. Tai – vienas pirmųjų tyrimų pasaulyje, kuriame bus kompleksiškai tiriami genetiniai, epigenetiniai ir mikrobiomo pokyčiai, o rasti nauji biožymenys arba jų deriniai galės būti taikomi personalizuotai (pritaikomajai) neinvazinei ankstyvajai skrandžio vėžio diagnostikai, stebėsenai bei ligos eigai prognozuoti.

Prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė (LSMU MA MF). Projekto pavadinimas: Sveikatos dienoraštis. Finansuojama MITA, Technologinės plėtros projektas.

Projektu, kartu su UAB „Softneta“, siekiama sukurti programinės įrangos prototipą „Sveikatos dienoraštis“, kuris būtų skirtas asmeniniam sveikatos tinklaraščiui kurti, moduliams „Būsimos mamytės“ ir „Mano diabetas“. Šie moduliai leis savarankiškai kaupti medicinos duomenis ir juos naudoti asmens sveikatos priežiūros tikslais.