Renginiuose visuomenei – ir LSMU jaunieji mokslininkai

Baltijos pažangiųjų technologijų institutas rengia Café Scientifique @ Coffee Inn mokslo populiarinimo renginius Kaune ir Vilniuje. Nuo rugsėjo iki gegužės mėn. Kaune numatyti ir jau vyksta 8 diskusijos-seminarai. Šių renginių fone, jaukioje „Coffee Inn“ aplinkoje, įvairių sričių mokslininkai dalijasi savo darbais su plačiąja visuomene.

Viename iš tokių vakarų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) MA Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros pirmųjų metų doktorantė Lauryna Pudžiuvelytė pasakojo apie pieštukus lūpoms, jų gydomąsias bei apsaugines savybes ir net mokė pasigaminti tokį pieštuką iš ekologiškų bei mums visiems prieinamų medžiagų.

LSMU doktorantė L. Pudžiuvelytė dalijosi žiniomis, kaip išsirinkti arba kaip pasigaminti veiksmingą priemonę kovai su lūpų pūsleline.

„Apie 90 proc. pasaulio gyventojų yra Herpes Simplex viruso, sukeliančio lūpų pūslelinę, nešiotojai. Lūpų pūsleline užsikrečiama nuo sergančiųjų, tačiau virusą gali perduoti ir jį nešiojantys, bet patys to nežinantys asmenys. Dažnai Herpes Simplex plinta ir lašeliniu būdu per orą. Nors užsikrėsti lengva, tačiau iš karto kokie nors ligos simptomai pasireiškia tik 1 proc. žmonių. Kitiems pūslelinė pasirodo tik tuomet, kai atitinkami veiksniai (infekcinės ligos, imuninės sistemos nusilpimas, įvairios traumos, pervargimas ir kt.) paskatina infekcijos paūmėjimą“, – pasakojo doktorantė.

Pasakodama apie simptomatiką, L. Pudžiuvelytė nurodė, kad pūslelinė dažniausiai pasireiškia vandeningais odos ir gleivinių bėrimais lūpų, burnos gleivinės, nosies srityje. Dar prieš pasirodant pūslelėms, pažeidimo vietoje jaučiamas niežulys, deginimas, dilgčiojimas, matomas nedidelis paraudimas. Po keleto valandų atsiranda skaidraus skysčio pripildytos pūslelės, kurios vėliau subliūkšta ir virsta šašais. Šios pūslelės ir yra užkrato nešėjos, todėl gydant pūslelinę svarbu kuo greičiau jas išdžiovinti ir užkirsti kelią infekcijos plitimui.

„Pajutus pirmuosius infekcijos požymius (niežulį, dilgčiojimą) efektyvūs yra tepalai, sudėtyje turintys priešvirusinių veikliųjų medžiagų (acikloviro, pencikloviro, karbenoksolono), pleistrai nuo lūpų pūslelinės. Lūpų pūslelinės plitimą slopina, gijimą skatina ant odos tepami eteriniai aliejai (levandų, arbatmedžių). Ligos plitimo slopinimui gali būti vartojami geriamieji antivirusiniai vaistai“, – kalbėdama apie gydymą sakė L. Pudžiuvelytė ir pasakojo apie natūralias profilaktikos priemones – iš gamtos – bei jau susirgus.

„Geriausias gydymo būdas – profilaktika“, – sakė L. Pudžiuvelytė ir pasakojo apie mums gerai žinomus augalus, bet gal ne taip gerai žinomas jų vaistines, dydomasias bei profilaktines savybes.

„Išoriniam vartojimui skirti kosmetiniai arba mediciniai produktai.

Įterpus dezinfekuojančių medžiagų, vietinių anestetikų juos galima panaudoti kaip vaistinių medžiagų nešėjus ir lengvai gauti vietinį gydomąjį poveikį, o įterpus antioksidantų, dažiklių, pigmentų ir kt., panaudoti kaip apsauginę, profilaktinę, dekoratyvinę kosmetinę priemonę“, – pasakojo doktorantė apie lūpų pieštukus, jų paskirtį ir savybes.

Pasibaigus pristatymui, būtent apie pieštukus lūpoms, jų gydomąsias ir sudėties chemines savybes, LSMU MA Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros pirmųjų metų doktorantė Lauryna Pudžiuvelytė sulaukė daugiausia klausimų ir į juos atsakinėjo.

Džiuljeta Kulvietienė,

Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba