Spausdinti

Profesorė atskleidė didžiausias sveikatos rizikos grupes

Profesorė atskleidė didžiausias sveikatos rizikos grupesVis mažiau vaikščiojame pėsčiomis net ir trumpiausius atstumus, nuolat patiriame stresą ir valgome greitą maistą. Tai tik dalis ydingų įpročių, kuriuos įvardijo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė profesorė Ramunė Kalėdienė. “Sveikata nėra sukuriama per dieną. Tačiau sugadinti ją galima greitai“, - interviu pradėjo ekspertė.

Su kokiomis visuomenės sveikatos problemomis susiduriame šiandien?

Lietuva visoje Europoje išsiskiria vienais didžiausių mirtingumo rodiklių. Mūsų šalyje yra itin daug širdies ir kraujagyslių, onkologinių ir kitų ligų atvejų. Taip pat Lietuva išsiskiria vienais didžiausių savižudybių rodiklių žemyne.  Pastebime socialinius ir ekonominius gyventojų sveikatos netolygumus. Ypatingai žymus atotrūkis tarp miesto ir kaimo gyventojų. Pastarųjų grupėje mirtingumas yra didesnis. Dideli sveikatos netolygumai egzistuoja ir skirtingo išsilavinimo bei pajamų žmonių grupėse. Labiausiai sveikatos požiūriu pažeidžiami yra kaime gyvenantys vidutinio amžiaus ir turintys žemiausią išsilavinimą vyrai. Tik pastarųjų metų statistika rodo, kad ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių sveikatos būklė pradėjo gerėti. Tai gera prognozė, nes visuomenė yra stipri ir sveika tada, kai  pažeidžiamiausių jos grupių sveikata gerėja.

Kaip galime tai keisti?

Daugelio ligų ar traumų galime išvengti sveikai gyvendami arba gaudami savalaikę ir kokybišką sveikatos priežiūrą. Esame toje situacijoje į kurią ilgai ėjome. Širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, kurie šiandien kelia bene didžiausią grėsmę, yra įgyjami, jei nebūna paveldimi, ne per trumpą laikotarpį.

Tačiau panašu, jog šiandien itin populiarėja sportas, sveika mityba, žaliavalgystė. Kaip vertinate šią tendenciją?

Tai stebime ne vien džiaugdamiesi, bet ir su nerimu. Ne visi žinome, kas yra sveika gyvensena, kaip reikia taisyklingai maitintis, sportuoti. Juk vienam žmogui tinka joga, o kitam jėgos pratimai, tačiau dabar daugelis atsižvelgia ne į savo organizmą ir sveikatos būklę, bet į madą. Kiekviena sveikatą stiprinanti veikla  turi būti pagrįsta moksliniais įrodymais. Šiuo metu vis didesnis dėmesys yra skiriamas personalizuotai ligų profilaktikai. Tai yra mūsų visuomenės sveikatos ateitis. Norėčiau patarti įsiklausyti į save ir specialistų nuomonę ir nepasiduoti vienadienėms madoms.

Kaip atskirti specialistus, kurių patarimais galima vadovautis?

Reikia vengti abejotinos kompetencijos specialistų, kurie remiasi savo patirtimi ar įvairiomis nepagrįstomis metodikomis, bet ne moksliniais įrodymais. Šiuo metu Lietuvoje rengiami aukštos kvalifikacijos visuomenės sveikatos specialistai, kurie turi pakankamai kompetencijų konsultuoti sveikos gyvensenos klausimais. Šie specialistai rengiami pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose. Akivaizdu, kad jiems darbo tikrai yra. Visuomenės sveikatos specialistai yra laukiami visuomenės sveikatos biuruose, ugdymo įstaigose, visuomenės sveikatos centruose. Jie vis geriau integruojami ir į  šeimos gydytojų komandas pirminės sveikatos priežiūros grandyje. LSMU Visuomenės sveikatos fakultete turime unikalią sveikatos vadybos magistrantūros studijų programą. Čia integruojamos visuomenės sveikatos ir vadybos studijos, o šios programos absolventai laukiami asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, ligonių kasose bei kitose su sveikata susijusiose institucijose. Tai būsimi sveikatos lyderiai. Puikiai žinoma, kad pats žmogus turi rūpintis bei saugoti savo sveikatą, tačiau tam, kad jis eitų teisinga kryptimi, būtini kvalifikuoti ir kompetentingi vedliai.

Vakarų medicina dažnai laikoma pavyzdžiu, tačiau kurios šalys diktuoja standartus visuomenės sveikatoje?

Kartais teigiama, kad Jungtinėse Amerikos valstijose ir Vakarų Europos valstybėse žmonės yra nutukę, valgo greitą maistą ir vengia stiprinti organizmą, tačiau tai nėra tiesa. Nutukę paprastai yra mažas pajamas gaunantys žemo išsilavinimo žmonės. Amerikoje stebimas didelis atotrūkis tarp vidutinės ir žemesnės klasių atstovų. Mažiausiu atotrūkiu pasižymi Skandinavijos šalys. Čia visuomenė yra lygiausia, tai yra pasižymi mažiausiais socialiniais ekonominiais sveikatos netolygumais, tuo tarpu Jungtinės Amerikos valstijos atrodo, nesuvaldo kontrasto.

 

LSMU inf.