Spausdinti

Prancūzijos ambasadorių kalbinę gimnazistai kalbos egzaminą išlaikė

Ką reiškia būti ambasadoriumi Lietuvoje? Ar lietuviai labai skiriasi nuo prancūzų? Ką norėtumėte pakeisti Prancūzijos istorijoje, jei galėtumėte? Kokia Europos ateitis?  Tokių ir panašių klausimų sulaukė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud, viešėjęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje.

Šioje gimnazijoje prancūzų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos mokoma sustiprintu lygiu, tad garbaus svečio vizitas gimnazistams tapo tam tikru prancūzų kalbos įgūdžių patikrinimu.

Įdomus sutapimas: kai 2013 m. LSMU gimnazijoje viešėjo tuometė Prancūzijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau, prancūzų kalbos mokėsi tik 20 gimnazijos moksleivių – o štai po ketverių metų tie patys moksleiviai su Prancūzijos ambasadoriumi P. Jeantaud jau gebėjo diskutuoti prancūziškai.

Lietuvos ir Prancūzijos sąsajos – kultūros kalba

LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys pabrėžė, jog šiandien LSMU gimnazijoje prancūzų kalbos mokosi nebe dvi dešimtys, o net per 320 mokinių. Gimnazija aktyviai ieško daugiau prancūzakalbių mokytojų, mat skaičiuojama, jog per artimiausius kelerius metus šios kalbos besimokančių mokinių skaičius išaugs iki 500.

Susitikimas su prancūzų diplomatu gimnazistams buvo ir puiki pilietiškumo pamoka, mat P. Jeantaud pokalbyje su mokiniais 100 pastarųjų Lietuvos metų apžvelgė per istorines ir kultūrines sąsajas su Prancūzija.

„Visą pastarąjį šimtmetį Lietuva išliko europietiška, ir per visą šį laikotarpį Lietuva ir Prancūzija vis „susitikdavo“. Išreikšdami pagarbą lietuviškai kultūrai ir jos giliems europietiškiems saitams,  organizuojame tarptautinių jubiliejinių renginių, kurie aprėps keturis svarbius, abi valstybes susiejusius  laikotarpius“, – pasakojo LSMU gimnazijos svečias.  

Prancūzijos sostinėje, Orsay muziejuje bus surengta Baltijos šalių simbolizmo ir M.K. Čiurlionio kūrybos paroda, vyks „Paryžiaus mokyklos“, litvakų dailininko Raphaël Chwolès portretų paroda, pokario laikotarpį atskleidžianti fotomenininko Antano Sutkaus fotografijų paroda iš Vilniaus nukeliaus iki pat Paryžiaus – o šių dienų ,,atrastą laiką“ Europoje simboliškai įprasmins bendras Prancūzijos ir Lietuvos šokėjų kūrinys.

Gimnazistai domėjosi Europos ateitimi

Iš klausimų, kuriuos LSMU gimnazijos moksleiviai uždavė Prancūzijos ambasadoriui Lietuvoje, buvo akivaizdu, kad politinės, istorinės ir kultūrinės Europos aktualijos jiems anaiptol nesvetimos – ir nieko stebėtina: nuo šių mokslo metų gimnazijoje trys mokytojai iš Prancūzijos jiems dėsto ne tik savo gimtąją prancūzų kalbą, bet ir moko informatikos bei Europos istorijos.

Tad jaunuoliai ambasadoriaus klausė, kaip jis vertina rinkimų Europos šalyse ir Prancūzijoje rezultatus, kokią mato Europos ateitį, kokias politines reformas savo šalyje ketina įgyvendinti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Buvo matyti, kad Prancūzijos ambasadoriui išprususio jaunimo smalsumas buvo malonus: į moksleivių klausimus jis atsakė plačiai, pasitelkdamas vaizdingų palyginimų.

„Visose šalyse – nuo Prancūzijos iki Ispanijos, Lenkijos ar Lietuvos – šiandien yra tokių, kurie renkasi kompasą, ir tokių, kurie dabartį vertina tarsi per galinio vaizdo veidrodėlį ir tvirtina, esą anksčiau buvo geriau. Tačiau atskaitos taškas lieka neaiškus: kada gi buvo tas „geriau“? Tuo tarpu tie, kurie Europos šiandieną vertina tarsi turėdami kompasą, labiau žiūri, kas juos jungia, ir tai dažniausiai yra kultūra bei ateities vizija“, – vertindamas politinę padėtį įvairiose Europos šalyse, skirtingas valstybių pozicijas vaizdžiai apibūdino P. Jeantaud.

Skatino ieškoti ne skirtumų, o ryšių

Garbus svečias ne kartą pabrėžė, jog dabartis skatina tarp valstybių ieškoti ne skirtumų, o sąsajų.  Kad ir kokie skirtingi būtų lietuviai ir prancūzai, šiandien visiems tenka spręsti tokias pačias problemas: nuo ekonomikos ar demografijos – iki populizmo ar „Brexit“.

Gyvame, šiltame pokalbyje su LSMU gimnazistais ambasadorius atskleidė ir asmeninio pobūdžio sąsajų su Lietuva bei mūsų šalies kultūra. Pirmoji netiesioginė P. Jeantaud pažintis su Lietuva jaunystėje prasidėjo nuo knygos – tai buvo Oskaro Milašiaus kūryba, o trečiojo jo sūnaus vardas yra Kazimieras.

Vaizdžiais palyginimais gimnazijos svečias apibūdino ir ambasadoriaus veiklą: „Gyvenimas trumpas, tuo tarpu diplomato karjera leidžia gyventi tarsi keletą gyvenimų vienu metu: atsiveria galimybės per trumpą laiką intensyviai pažinti kito krašto kultūrą, tradicijas, ekonomiką. Smalsu, kiek toli galima nueiti tuo pažinimo keliu. Reikia būti labai kantriam, atsargiam, jausti pagarbą dialogo partneriui. Visi tam tikra prasme esame amatininkai ir sodininkai, tad tenka tartis. kokią kultūrą ir kaip puoselėsime drauge, kokius vaisius auginsime – ir tai liečia ne tik diplomatiją, bet ir apskritai gyvenimą“, – kalbėjo Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje.

P. Jeantaud padrąsino moksleivius aktyviau kalbėti prancūziškai ir naudotis visomis Kaune ar Lietuvoje esančiomis galimybėmis klausytis originalios prancūzų kalbos. Iš LSMU gimnazijos Prancūzijos ambasadorius išvyko pažadėjęs du gimnazijos bendruomenei svarbius dalykus: jog būtinai dalyvaus ir atidarys kitąmet su Prancūzijos ambasada rengiamą tarptautinį prancūziškų moksleivių teatrų festivalį, o liepos 14-ąją geriausiai besimokantys gimnazistai bus pakviesti į šventinę viešnagę Prancūzijos ambasadoje.

LSMU gimnazija – frankofoniška mokykla

Lietuva stebėtojo teisėmis priklauso Tarptautinei frankofonijos organizacijai, kuri įvairias pasaulio šalis vienija ne tik kalbos, bet ir kultūros pagrindu. Prancūzų kalbai ir frankofoniškai veiklai LSMU gimnazijoje skiriama daug dėmesio. Moksleiviai skatinami pažinti Prancūzijos kultūrą: gimnazijoje veikia moksleiviškas teatras, nuo pat pirmųjų metų mokykla dalyvauja tradiciniame prancūziškų mokyklų teatrų festivalyje „Premiers Rideaux“ – ir šiemet šioje teatro šventėje talentingiausia trupe tapo LSMU gimnazijos aktoriai.  

Pasak LSMU gimnazijos direktoriaus A. Bučnio, gimnazija aktyviai siekia viena pirmųjų įsijungti į prancūziškų mokyklų tinklą „Label de education“. Neseniai užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su Prancūzijos Grenoblio miesto Stendalio licėjumi, kuris gimnazijai žada parengti daugiau prancūzakalbių mokytojų. Svarstoma ir abiejų mokyklų mokinių mainų galimybė.

Į frankofonų veiklą aktyviai įsitraukusi ir Universiteto bendruomenė: Universitete prancūzų kalbos mokosi 250 studentų. Prieš dvejus metus LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas tapo Prancūzijos garbės konsulu Kaune.