Spausdinti

Pirmoji Baltijos šalyse žarnyno mikrofloros transplantacija

Pirmoji Baltijos šalyse žarnyno mikrofloros transplantacijaLietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje sėkmingai atlikta pirmoji Baltijos šalyse žarnyno mikrofloros transplantavimo procedūra.

Pirmuoju pacientu tapo 55 metų vyras, sirgęs sunkiu ir užsitęsusiu žarnyno uždegimu. Ligoniui skirti antibiotikai buvo neveiksmingi, nes ligą sukėlusiClostridium difficile bakterija buvo atspari visiems žinomiems antibakteriniams vaistams. Žarnyno mikrofloros transplantavimas iš sveiko į sergančio žmogaus plonąją žarną yra vienas veiksmingiausių Clostridium difficile infekcijos gydymo būdų. Procedūros metu per zondą, įkištą į plonąją žarną, ligoniui buvo transplantuota specialiai paruošta sveiko žmogaus mikroflora.

„Praėjus trims dienoms po procedūros, ligoniui išnyko viduriavimas, karščiavimas, normalizavosi uždegimo duomenys, o po savaitės jis visiškai pasveiko“, – pasakoja procedūrą atlikęs Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas dr. Juozas Kupčinskas.

Clostridium difficile infekcijai būdingas dažnas viduriavimas, didelė temperatūra, pilvo skausmai. Šiems simptomams užsitęsus ilgesnį laiką galimi ir dar sunkesni padariniai – išsekimas, žarnyno perforacija arba sepsis. Ši infekcija dažniausiai nustatoma išsivysčiusiose Vakarų šalyse, kur nepagrįstai ir neatsakingai vartojami plataus veikimo spektro antibiotikai. Pasak Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovės prof. Astros Vitkauskienės, pastaraisiais metais šios infekcijos atvejų skaičius padidėjo ir Lietuvoje.

„Antibiotikai veikia ne tik ligos sukėlėją, bet ir normaliąją žarnyno mikroflorą, todėl pakinta bakterijų santykis. Tada Clostridium difficile gali sudaryti net iki 40 proc.“, – teigia prof. A. Vitkauskienė.

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius dr. Gediminas Kiudelis pažymi, kad besaikis antibiotikų vartojimas artimiausiais dešimtmečiais gali būti sunkiai išsprendžiama problema. Clostridium difficile bakterijos sukeltas žarnyno uždegimas – gleivinės kolitas diagnozuojamas vis dažniau, nes vartojant antibiotikus žarnyne sutrinka bakterijų pusiausvyra ir išveša pavojingos bakterijos. Clostridium difficile infekcija gydoma specifiniais antibiotikais, bet pastaruoju metu visame pasaulyje vis dažniau susiduriama su atspariomis šios infekcijos padermėmis.

Žarnyno mikrofloros transplantacija yra nauja perspektyvi transplantacijos forma, tačiau šiai procedūrai nebūtinas imunologinis donoro ir recipiento suderinamumas, po procedūros nereikalinga imunosupresija. Donorais dažniausiai pasirenkami jauni, sveiki asmenys. Svarbiausia donorą nuodugniai ištirti dėl užkrečiamųjų ligų (A, B ir C hepatitų, ŽIV, sifilio) ir patikrinti, kad jo išmatose nebūtų parazitų bei ligas galinčių sukelti bakterijų. Žarnyno mikrofloros transplantacijos veiksmingumas, gydant antibiotikams atsparią Clostridium difficile infekciją, siekia 90–95 proc. Labai retais atvejais gali prireikti pakartotinės procedūros.

Pasak dr. J. Kupčinsko, kol kas šį naują gydymo metodą Amerikos vaistų ir maisto administracija (FDA) patvirtino tik vienai indikacijai – Clostridium difficile infekcijai gydyti. Tačiau pasaulyje atliekami moksliniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti šio metodo efektyvumą gydant Krono ligą, autoimunines ligas ir net metabolinį sindromą. Sužinoję apie Kauno klinikose įdiegtą naują metodą, jo mokytis į Kauną jau planuoja atvykti Rygos Stradinio medicinos universiteto gastroenterologai.

Bakterijų atsparumo antibiotikams problema šiuo metu yra tiek svarbi, kad Europos Komisija įsteigė „Horizonto“ premijas ir paskelbė konkursą laimėti pirmąją, skiriamą už galimybes kokybiškai pagerinti antibiotikų vartojimą. Milijono eurų apdovanojimas atiteks asmeniui arba jų grupei, sukūrusiai greitosios diagnostikos testą, kuris padėtų pacientams lengvai nustatyti, ar jiems būtina vartoti antibiotikus, ar ne. Taip siekiama stabdyti piktnaudžiavimą antibiotikais ir užkirsti kelią antimikrobiniam atsparumui.

Vienos garsiausių JAV klinikų, Klivlando klinikos, ekspertai žarnyno mikrofloros transplantavimą pripažino viena iš dešimties pažangiausių 2014 metų medicinos naujovių ir skyrė jai šeštąją vietą. Klivlando klinikos pažangiausių medicinos naujovių dešimtukas sudaromas atsižvelgiant į klinikinį vaisto, gydymo metodo arba technologijos poveikį ir didelę sėkmės tikimybę. Be to, šios medicinos naujovės turi būti taikomos arba netrukus pradėtos taikyti klinikinėje praktikoje.

Žmogaus žarnyne gyvenančios bakterijos – mikroflora – yra tarsi atskiras žmogaus organas. Virškinamajame kanale gyvena milijonai mikroorganizmų, padedantys skaidyti maisto medžiagas, gaminti vitaminus ir atliekantys kitas labai svarbias funkcijas. Tarp sveiko žmogaus ir žarnyno mikrofloros vyksta simbiozė – gaunama abipusė nauda. Jau žinoma, kad žarnyno bakterijose yra 10 kartų daugiau genetinės informacijos negu žmogaus genome, ir šios srities tyrimai yra viena iš daugiausiai žadančių mokslo šakų.

 

Kauno klinikų inf.