Spausdinti

Pirmasis tūkstantis gyvenimo dienų – pagrindas būsimai žmogaus gerovei

LVNA valdybos pirmininkė doc. A. Prasauskienė (K. Šimatonio nuotr.)Praėjusią savaitę Lietuvos vaikų negalios akademija (LVNA) pakvietė į antrąją metinę konferenciją simboliniu pavadinimu „Atverti langai“. Renginio metu kalbėta apie didžiausių galimybių langus, kai aktyviausiai vystosi galvos smegenų funkcijos, ir naujausius būdus padėti raidos sutrikimų turintiems vaikams.

Į metinę konferenciją susirinko daugiau nei 200 specialistų, dirbančių su sutrikusios raidos vaikais: gydytojai, slaugytojai, psichologai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, logopedai, socialiniai darbuotojai, dailės ir muzikos terapeutai.

„Atverti langai – tai laikotarpiai, kai vaiko galvos smegenys ypatingai imlios tai informacijai, kurią jos gauna“, – pradėdama konferenciją paaiškino LVNA valdybos pirmininkė, LSMU Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė ir Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ direktorė doc. Audronė Prasauskienė. Kalbėdama apie kognityvinę ir socialinę raidą, docentė priminė, kad per pirmąjį tūkstantį gyvenimo dienų susidaro pagrindas fizinei, emocinei, intelektinei asmens gerovei, o sutrikusi ankstyvoji raida turi įtakos visam tolesniam žmogaus gyvenimui. Todėl pačios veiksmingiausios intervencijos – tos, kurios taikytos ankstyvame amžiuje.

Garbingas konferencijos svečias iš Italijos, Europos vaikų negalios akademijos (European Academy of Childhood Disability, EACD) vadovas, Pizos universiteto profesorius Giovannis Cionis pabrėžė, kad raidos sutrikimų spektras yra labai platus, jų nuolat daugėja. Profesorius atkreipė dėmesį, kad net 10 proc. paauglių turi įvairaus sunkumo psichikos sutrikimų, autizmo spektro sutrikimai nustatomi 1 proc. vaikų. Pasak profesoriaus G. Cionio, pasaulyje net 17 milijonų asmenų yra nustatytas cerebrinis paralyžius, o su šia negalia susijusios tiesioginės bei netiesioginės išlaidos vienam asmeniui per metus viršija 100 tūkst. eurų.

„Ankstyva diagnostika ir anksti pradėtas gydymas gali pakeisti natūralią sutrikimo eigą“, – ne kartą pabrėžė prof. G. Cionis. Vardydamas pagrindines problemas, jis atkreipė dėmesį, kad raidos sutrikimų daugėja, jie diagnozuojami palyginti vėlai, taikomi gydymo būdai nėra paremti mokslo įrodymais, dažnai taikomi alternatyvūs metodai, neužtikrinantys pagalbos saugumo ir efektyvumo. Be to, visame pasaulyje skiriasi specialistų rengimo programos ir nepakanka skiriamo finansavimo.

Konferencijos organizatorės ir lektorės (iš kairės į dešinę): Agnė Laurinonienė, Reda Zizaitė, Asta Eitmantytė, Audronė Prasauskienė, Indrė Bakanienė, Irma Gaidienė, Deimantė Stankevičienė, Aušra Šlečkienė, Daiva Nedzinskienė, Kristina Povilaitienė (K. Šimatonio nuotr.)Anot prof. G. Cionio, ankstyva diagnozė galima jau pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais, kuo tikslesnė diagnozė ir prognozė svarbi tėvams, ji būtina sudarant stebėjimo programas didelės rizikos kūdikiams, kad būtų galima pritaikyti pagal vaiko poreikius ir matyti, kaip teigiama linkme keičiasi natūrali sutrikimo eiga. Kalbėdamas apie ankstyvąją diagnostiką, prof. G. Cionis greta šiuolaikinių radiologinių, genetinių tyrimų akcentavo ir klinikinio ištyrimo naudą. „Patyrusia akimi vertinant spontaninius naujagimio, kad ir gimusio prieš laiką, judesius, galima matyti, ar jie yra normalūs ir pagal tai prognozuoti būsimą negalią“, – specialios įrangos nereikalaujančią tyrimo metodiką pristatė profesorius.

„Šiuo metu raidos sutrikimų srityje vyksta revoliuciniai pokyčiai, todėl turi keistis mūsų požiūris į tai, ką ir kodėl darome“, – apžvelgdama galvos smegenų raidai svarbiausius veiksnius pabrėžė LSMU doktorantė, Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ gydytoja vaikų neurologė Indrė Bakanienė. Ji paneigė ne vieną gajų mitą apie pagalbą kalbos sutrikimų turintiems vaikams. Apie vaiko judesių raidos ypatumus ir tinkamiausią laiką intervencijai kalbėjo kineziterapeutė Deimantė Stankevičienė. Būrys Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ specialisčių dalijosi įspūdžiais ir naujienomis iš svarbiausių tarptautinių renginių, kuriuose dalyvavo per prabėgusius metus.

Konferencijos metu keturios specialistės iš Prienų vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“, Abromiškių reabilitacijos ligoninės, Kauno specialiosios mokyklos, Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ pristatė atvejus iš savo praktikos. LVNA valdyba geriausiai įvertino Abromiškių reabilitacijos ligoninės ergoterapeutės Justinos Tamošiūnaitės pateiktą atvejį. Ji laimėjo stipendiją dalyvauti Europos vaikų negalios akademijos konferencijoje, kuri vyks 2016 m. vasarą vyks Stokholme, Švedijoje (http://eacd2016.org/).

Apžvelgdama pirmuosius LVNA gyvavimo metus, doc. A. Prasauskienė papasakojo apie nuveiktus darbus: suorganizuotą I-ąją LVNA konferenciją, iš rėmėjų sukauptas lėšas, už kurias bus sukurtas LVNA tinklalapis ir suteikta viena stipendija LVNA nariui dalyvauti EACD konferencijoje. Pradėtos diskusijos su EACD vadovybe dėl raidos sutrikimų srityje dirbančių specialistų iš kitų šalių mokymo ir dėl tyrimo, kurio metu bus išanalizuota Europos šalių praktika rengiant vaikų reabilitacijos srityje dirbančius specialistus. Svarbiausias ateinančių metų uždavinys – suorganizuoti įdomią III-iąją LVNA konferenciją, sukaupti lėšų naujai stipendijai, atlikti planuotą tyrimą ir suorganizuoti bent vieną papildomą seminarą aktualia tema.

Kauno klinikų inf.