Pirmąkart Lietuvoje Gyvūnų tyrimų centre chirurgai tobulino profesines žinias

LSMU Gyvūnų tyrimų centre (GTC) (tai 2010 m. susijungusių KMU ir LVA mokslininkų bendras projektas, kuriame kuriamos ir diegiamos naujausios sveikatos technologijos) rugsėjo 15–16 d. vyko Europos virškinimo sistemos chirurgijos draugijos (European Digestive Surgery) bei Lietuvos chirurgų asociacijos organizuotas praktinių mokymų kursas. Tarptautinis, pirmą kartą Lietuvoje vykęs kursas skirtas Lietuvos bei užsienio šalių Chirurgijos gydytojų rezidentų bei karjerą pradedančių chirurgų įgūdžiams tobulinti.

Kursų metu organizuotos mokymosi operacijos, kurių tikslas buvo šiuolaikinės chirurgijos – laparoskopijos, endoskopijos – metodų taikymas.

Esamieji ir būsimieji medicinos specialistai ne visada gali taikyti naujus gydymo metodus, nes nėra galimybės juos praktiškai atlikti su gyvais organizmais. „Kursų dalyviai dalijosi įgytomis žiniomis ir patirtimi“, – sakė kursų vadovas prof. Giedrius Barauskas. Chirurgams talkino GTC veterinarijos gydytojai: dr. R. Stakauskas (GTC vadovas), A. Kučinskas, V. Baranauskas, R. Grigalavičiūtė, V. Zigmantaitė.

Kursuose dalyvavo 32 dalyviai ir 13 mokytojų – chirurgijos specialistai iš įvairių šalių: Ukrainos, Latvijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Vokietijos, Maltos, Lietuvos.

Kursuose buvo operuojamos kiaulės. Kiaulių organizmas ir virškinimo organų sistema yra panaši į žmogaus, jos panašaus dydžio, jų virškinimo organų sistema artimesnė žmogui, panaši skrandžio anatomija ir funkcija, virškinimo mechanizmas. „Mažoms kiaulėms, sveriančioms 30–70 kg, procedūras atliekantys gydytojai gali taikyti tuos pačius chirurgijos metodus kaip ir gydydami žmones“, – sakė Audrius Kučinskas, veterinarinės medicinos gydytojas.

Chirurgijos specialistai ir rezidentai buvo padalyti į jų įgūdžius atitinkančias grupes. Chirurgai dirbo poromis ir vienas mokytojas, kuris mokė ir padėjo atlikti skirtas chirurgines užduotis. Išklausę teorinių paskaitų dalyviai vienas kitam atliko ultragarsinį virškinimo organų sistemos tyrimą. Vienoje iš GTC operacinių kursantai mokėsi, kaip siūti plyšusias žarnas dviem būdais, naudodami siuvimo prietaisą. Antrąją dieną kursų dalyviai, naudodami laparoskopinę įrangą, dirbo specialiose laparoskopinių operacijų simuliacijoms skirtose dėžėse – laparoskopijos pagrindai. Vėliau galėjo atlikti tas pačias procedūras su gyvuoju organizmu – laparoskopija gyvai, žarnų siuvimas dviem būdais naudojant siuvimo įrangą.

Procedūros buvo atliekamos mažiausiai invazyviu būdu, t. y. specialiu prietaisu laparoskopu atlikus 1–3 cm pjūvius ir įstūmus optinį prietaisą, televizoriaus ekrane apžiūrima pilvo ertmė ir organai. Suradus pažeidimus arba patologijas įstumiami papildomi įrankiai pjovimui, siuvimui ir t. t. Buvo simuliuojamos skubios operacijos, kai reikalingi įgūdžiai, norint greitai ir kokybiškai atlikti plyšusios plonosios ir (arba) storosios žarnos sujungimą siuvimo aparatu arba be jo.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad laparoskopinė chirurgija yra saugi ir veiksminga, palyginti su tradicine chirurgija. Operacijos trumpesnės, pacientai greičiau pasveiksta, trumpėja atsigavimo laikas, todėl mažėja gydymo kaina, po operacijos lieka mažesni randai.

Žaizdos dydis susijęs su pooperacine paciento būkle: juo mažesnis pjūvis operacijos metu, juo greičiau pacientas gali judėti ir gyventi įprastą gyvenimą. Tai ypač svarbu rizikos grupės vyresniojo amžiaus ir antsvorio turintiems pacientams. Atliekant operaciją tradiciniu būdu per visą pilvą daromas didelis pjūvis, norint pasiekti reikiamas vietas. Todėl po operacijos lieka dideli randai, pažeidžiama didelė grupė raumenų ir fascijų. Patobulėjus medicinai ir įrangai lieka du–trys 1 cm dydžio randai, pacientai itin greitai pasveiksta.

Laparoskopijos būdu galima atlikti virškinimo organų sistemos (pvz., tulžies pūslės šalinimas, apendicitas ir kt.) ir ginekologines operacijas (pvz., kiaušidžių cistų ar gimdos miomos šalinimas). „Kursų dalyviai išmoko laparoskopinių operacijų principus, metodiką, privalumus ir galimybes. Pagilino praktinius virškinimo organų sistemos ligų ir skubių pilvo ertmės operacijų įgūdžius“, – sakė prof. Antanas Gulbinas, abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Anot GTC vadovo dr. Rimanto Stakausko, centras teikia visą paslaugų paketą tyrėjams, rengia protokolus ir metodikas, paraiškas konkursams ir leidimams gauti. Konsultuoja gyvūnų pasirinkimo tyrimui klausimais, ruošia gyvūnus procedūroms ir prižiūri operacijų metu, taip pat per ilgalaikius tyrimus garantuoja pooperacinę gyvūnų priežiūrą. Gyvūnų tyrimų centro kolektyvas gali išspręsti visus logistikos klausimus.

LSMU Gyvūnų tyrimų centras savo veikloje vadovaujasi Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva (ES) Nr. 2010/63 „Dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos“, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. B1-866 „Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“. Visi Centre vykdomi moksliniai tyrimai ir bandymai atliekami gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.

 LSMU komunikacija