Spausdinti

Pirmą kartą Lietuvoje analizuota antraciklinų dozės svarba

Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė ir klinikos Konservatyviosios onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Sigita Liutkauskienė dalyvavo Madride (Ispanija) vykusioje Europos onkologų chemoterapeutų konferencijoje. Kas dveji metai vykstančioje tarptautinėje konferencijoje dr. S. Liutkauskienė pristatė stendinį pranešimą „Antraciklinų dozės įtaka moterų, sergančių ankstyvu krūties vėžiu, išgyvenamumui“.

Stendinio pranešimo bendraautoriai: prof. Elona Juozaitytė, doc. Rasa Jančiauskienė, doc. Saulius Grižas, dr. Sigita Liutkauskienė, Fizikos, matematikos ir biofizikos katedros asistentė Kristina Jurėnienė bei Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja rezidentė Akvilė Statnickaitė, taip pat IV kurso studentė Jorūnė Šuipytė.

Dr. S. Liutkauskienės pristatytas stendinis pranešimas „Antraciklinų dozės įtaka moterų, sergančių ankstyvu krūties vėžiu, išgyvenamumui“ sulaukė dėmesio ir pasisekimo. Susidomėjusieji stendinį pranešimą fotografavo, analizavo ir diskutavo pranešime keliama ir šiandien itin aktualia tema. Chemopreparatų dozės mažinimo problema išlieka aktuali visame pasaulyje – remiantis atliktų didelių retrospektyviųjų tyrimų duomenimis, dozė mažinama apie 50 proc. pacientų net ir stipriausiai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.

Dr. S. Liutkauskienė kartu su LSMU MA Medicinos fakulteto studentėmis atliko mokslinį darbą, kuriame tyrė adjuvantinio gydymo antraciklinais svarbą moterims, sergančioms krūties vėžiu, ir analizavo chemoterapijos dozės bei chemoterapijos kurso laiku taikymo įtaką 5-erių metų išgyvenamumui. Tokio pobūdžio ir apimties mokslinis darbas yra pirmasis Lietuvoje. Atliekant tyrimą dalyvavo I–III stadijų krūties vėžiu sergančios moterys, gydytos Kauno onkologijos ligoninėje 2004–2007 m.

„Nuveiktas didelis darbas – MF studentės peržiūrėjo 1826 pacienčių medicininę dokumentaciją. Iš jų tik 294 pacientės atitiko įtraukimo į tyrimą kriterijus“, – studenčių darbą gyrė dr. S. Liutkauskienė.

„Dozės mažinimas – dažnas reiškinys visame pasaulyje, – pasakojo dr. S. Liutkauskienė. – JAV atlikta analizė, tirta apie 20 tūkst. pacientų ir nustatyta, kad 50 proc. pacientų dozė yra mažinama. Buvo analizuotos dozės mažinimo priežastys. Dažniausia priežastis, dėl kurios mažinama dozė, yra neutropenija.“

„Remiantis mūsų atlikto tyrimo duomenimis, apie 50 proc. pacienčių dozė buvo sumažinta 15 proc. ir daugiau. Įrodyta, kad mažinant dozę daugiau nei 15 proc. (25 proc., 50 proc.) – atitinkamai mažėja pacienčių galimybė išgyventi 5 m. Svarbiausios dozės mažinimo, chemoterapijos kurso nutolinimo priežastys panašios kaip ir kitose valstybėse (skirtingų linijų kraujo ląstelių sumažėjimas – neutropenija, trombocitopenija, anemija). Pacientėms svarbios ir kitos nepageidaujamos reakcijos (pykinimas, vėmimas). II vietoje yra įvairios nemedicininės priežastys, kurios dažnai siejamos su paprasčiausiu pacienčių neatsakingumu, šeiminėmis, socialinėmis aplinkybėmis, trukdančiomis atvykti į chemoterapijos kursą laiku“, – pasakojo dr. S. Liutkauskienė.

„Kelią dozės mažinimui užkirsti turime ir mes – medikai. Gydytojai turi atkreipti dėmesį į nepageidaujamų reakcijų, ypač į neutropenijos korekcijos, svarbą“, – dr. Liutkauskienė pabrėžė, kad labai svarbi gydytojo onkologo chemoterapeuto užduotis yra ne tik paskirti teisingą gydymą, bet ir tinkamai koreguoti bei gydyti chemoterapijos nepageidaujamas reakcijas, kurios yra svarbiausia dozės mažinimo ir kurso nukėlimo priežastis.

Pasak dr. S. Liutkauskienės, retai analizuojama dozės įtaka, nedaug straipsnių yra šia tema.

„Jų yra, bet per mažai. Ne tiek, kiek kitas problemas nagrinėjančių ir gvildenančių straipsnių. Ispanijos, JAV mokslininkų straipsnių šia tema yra, Rytų Europos šalyse – ši tema arba negvildenta, arba duomenys neskelbiami pasiekiamiausiuose šaltiniuose“, – pasakojo dr. S. Liutkauskienė, kurios disertacijos tema buvo susijusi su dozės mažinimu.

Konservatyviosios onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. S. Liutkauskienė pasakojo, kad įprastai, atsižvelgiant į ankstyvojo krūties vėžio prognozinius veiksnius, yra skiriami 4–8 chemoterapijos kursai kas 3 savaites, dozės skiriamos atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą.

Gyvename realų gyvenimą. Būna įvairių gyvenimiškų reikalų, tenka atitolinti kursus. Visa tai turi neigiamus padarinius – turi neigiamą įtaką išgyvenamumui, – tvirtina gydytoja onkologė chemoterapeutė. – Reikia įspėti pacientę, kad tuo metu didelis ir pagrindinis jos darbas yra gydytis chemoterapija, todėl neatvykimų be didelės ypatingos priežasties – negali būti. Nuo to priklauso būsimas tolesnis gyvenimas.“

„Žinoma, ir mes patys, medikai, turime būti atidesni, žiūrėti įdėmiai, ar tikrai verta mažinti vaistų dozes 15 proc. ir daugiau. Įrodyta, kad sumažinus dozę – pacientas nukenčia. Sumažinus dozę, baigtys – daug blogesnės, – dr. S. Liutkauskienė jokiu būdu nesiūlo mažinti dozę, ypač, jei skiriamas adiuvantinis chemoterapinis gydymas. – Jei kalbame apie metastazavusio vėžio gydymą, tuomet didesnis dėmesys skiriamas gyvenimo kokybei ir dozės mažinimas gali būti pateisinamas. Kai kalbame apie pasveikimo tikimybę gydant ankstyvą krūties vėžį – dozės mažinimas daugiau kaip 15 proc., be ypač svarbios ir argumentuotos priežasties – nepateisinamas.“

Užsienio kolegos gyrė dr. S. Liutkauskienės pristatytą stendinį pranešimą už gerą ir reikalingą darbą, kuris turėtų būti atliktas visose gydymo įstaigose. Užsienio kolegos siūlė, kad ši tema galėtų būti tarsi ir drausminanti, iratsakomybę skatinanti.

Konferencijoje Konservatyviosios onkologijos skyriaus vadovei imponavo kolegų iš kitų šalių darbai. Dr. S. Liutkauskienė atkreipė dėmesį, kad ypač įdomus darbas buvo apie gydymo trukmės tam tikru vaistu įtaką išgyvenamumui.

„Daug buvo įdomių darbų apie biologinius žymenis. Tokių tyrimų atlikimas yra labai brangus, klinikinė vertė dar neįrodyta iki galo. Todėl Lietuvoje tokie tyrimai sunkiau skinasi kelią, bet Vakarų Europos medikų darbai verti dėmesio“, – dr. S. Liutkauskienė sako, kad darbus apie biologinius žymenis ateityje galima susieti su dozės tema.

Dr. S. Liutkauskienės nuomone, šis darbas turi būti tęsiamas – jį būtina susieti su biologiniais žymenimis, ypač atliekant žymenų, atsakingų už atsparumą antraciklinų terapijai, paiešką.

„Pacientas, kuriam laiku skiriama visa optimali dozė, nepageidaujamas reakcijas labiau jaučia. Neretai nepageidaujamos reakcijos yra susijusios su gyvybei pavojingomis komplikacijomis. Gydytojas privalo pacientui išaiškinti, kaip elgtis esant nepageidaujamoms reakcijoms ir kas atsitiks, jei dozė bus sumažinta. Juo daugiau mažinama dozė, juo baigtys yra blogesnės“, – dr. S. Liutkauskienės išvada.

Džiuljeta Kulvietienė