Spausdinti

Pasaulinę širdies dieną – sėkmingai įgyvendinto kardiologijos projekto finišas

Pasaulinę širdies dieną – sėkmingai įgyvendinto kardiologijos projekto finišasMinint Pasaulinę širdies dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose pristatyta per septynerius metus šalyje pasiekta pažanga, kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis. Šios ligos nulemia daugiau nei pusę mirčių Lietuvoje, o statistika rodo, jog šalies gyventojų mirštamumo nuo šių ligų rodikliai vos ne dvigubai viršija ES šalių senbuvių vidurkį.  

Miokardo infarkto ištikto žmogaus atgaivinimo tikimybė tiesiogiai priklauso nuo laiko, per kurį bus suteikta pagalba, todėl brangi kiekviena sekundė. Ligos gydymui bei prevencijai reikalinga speciali įranga, kuria aprūpinti buvo tik didžiausi šalies gydymo centrai, tačiau mažesniuose miestuose ir rajonuose buvo jaučiamas reikalingų gydymo priemonių stygius. 

Dėl šios priežasties Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos su regioniniais partneriais nuo 2007-ųjų metų vykdė projektą „Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“, sukūrusį sistemą, suteikiančią efektyviausią įmanomą pagalbą pacientams, gyvenantiems net ir atokesnėse šalies vietose.

„Projektu buvo siekiama mažinti Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas. Laiku suteikta efektyvi medicinos pagalba pagerina gyventojų sveikatą, po gydymo pacientas greičiau grįžta į darbą ir šeimą, mažėja neįgalumo tikimybė“, – teigia LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas, profesorius habil. dr. Remigijus Žaliūnas.

Vakarų Lietuva pasirinkta todėl, nes yra toliausiai nuo didžiųjų medicinos centrų – Vilniaus ir Kauno. Pasak projekto vadovės LSMU Kardiologijos klinikos doc. dr. Gintarės Šakalytės, šio regiono gyventojams dabar teikiama visa reikalinga kardiologinė pagalba. Projekto vykdytojai ne tik atnaujino didžiųjų miestų kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius, bet ir aprūpino modernia įranga dar 33 ligonines ir 143 pirminės sveikatos priežiūros centrus. Atvežti elektrokardiografai, turintys galimybę duomenis nusiųsti labiau patyrusių kolegų konsultacijai, veloergometrai, širdies ultragarso aparatai, Holterio monitoriai, leidžiantys stebėti ligonio būklę visą parą ir taip laiku nustatyti širdies ligas, parinkti pacientams tinkamą gydymą ir tolesnius tyrimus. Medikai tikisi, jog didelio masto projektas, vykdytas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, padės sumažinti mirčių, sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų, skaičių.

Anot LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus, didžiausią projekto naudą pajus mūsų Lietuvos žmonės: šeimos gydytojai vykdys širdies ligų prevenciją ir gydys pacientus jų gyvenamojoje vietoje, kardiologai teiks konsultacijas ir atliks tyrimus netoli gyvenamosios vietos,  o didžiuosiuose kardiologijos centruose bus laiku suteikta aukščiausio lygio kardiologinė pagalba.  

Per septynerius projekto gyvavimo metus buvo atnaujintos ir ligoninių patalpos, o Kauno klinikose duris atvėrė naujas 3000 kvadratinių metrų ploto Radiologinės diagnostikos centras. Įgyvendinant projektą itin didelis dėmesys buvo skirtas medikų edukacijai. Tiek kardiologams, tiek šeimos gydytojams buvo perteiktos naujausios žinios, kaip diagnozuoti ir gydyti širdies ligas. 

Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidento, LSMU Kardiologijos klinikos profesoriaus Rimvydas Šlapiko, Lietuvos specialistai žengia koja kojon su kolegomis Vakaruose: „Specialistai Europoje ir visame pasaulyje Lietuvos medikus aprūpino gydymo metodikomis, o Lietuvos kardiologų draugija kartu su universiteto bendruomene savo ruožtu šias žinias ir naujausias gydymo koncepcijas skleidžia tarp kardiologų ir šeimos gydytojų. Todėl šiandien pacientams sergantiems ūminiu miokardo infarktu visoje Lietuvoje suteikiama geriausia galima pagalba.“

To rezultatai – nesunkiai pastebimi. Anot profesoriaus R. Šlapiko, labai sutrumpėjo laikas tarp pirmųjų simptomų ir gydymo, sumažėjo komplikacijų po infarkto ir insulto, lieka vis mažiau neįgalių pacientų, išnyko ir kai kurios ligos: „Gydytojai, dirbantys tretinio lygio ligoninėse, nebesutinka tam tikrų patologijų, nes ligoniai anksčiau patenka pas gydytojus, jiems laiku suteikiama kardiologijos pagalba žemesnio lygio ligoninėse.“

Žiūrėkite vaizdo siužetą

 

Kauno klinikų inf.