Spausdinti

Niežėjimas – ne tik odos problema

Niežėjimas – ne tik odos problemaKauno krašto dermatologų ir venerologų draugija (KKDVD) kartu su LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinika organizavo konferenciją „Odos niežėjimo priežastys ir kontrolė“. Tai jau penktoji šių organizatorių konferencija, skirta dermatovenerologams, alergologams ir klinikiniams imunologams bei kitiems įvairių specialybių gydytojams. Į renginį susirinko apie 100 dalyvių.

KKDVD pirmininkė, Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė pasveikino konferencijos dalyvius bei svečius, linkėjo konstruktyvaus darbo ir prasmingų diskusijų.

Prof. S. Valiukevičienė pasidžiaugė, kad konferencijos išvakarėse Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja dermatovenerologė dr. Jurgita Karčiauskienė sėkmingai apgynė disertaciją „Vaikų ir paauglių aknės epidemiologinė padėtis Kauno mieste“ (mokslinė vadovė – prof. S. Valiukevičienė). KKDVD nariai ir konferencijos dalyviai pasveikino dr. J. Karčiauskienę.

KKDVD pirmininkė prof. S. Valiukevičienė pirmąjį konferencijos pranešimą pakvietė skaityti svečią iš Lenkijos – Vroclavo medicinos universiteto Dermatologijos klinikos vadovą prof. habil. dr. Jaceką Šepetovskį (Jacek Cezary Szepietowski). Profesorius yra daugelio tarptautinių draugijų garbės narys, lėtinio niežėjimo srities mokslininkas. Konferencijoje Kaune prof. habil. dr. J. Šepetovskis skaitė kelis pranešimus: „Niežėjimas vidaus ligų medicinoje“ ir „Niežėjimo valdymas sergant atopiniu dermatitu“. Profesorius atkreipė dėmesį, kad lėtinio niežėjimo, kuris tęsiasi 6 savaites ar ilgiau, pagrindinis uždegimo tarpininkus (mediatorius) yra ne vien tik histaminas, o antihistamininių vaistų reikšmė visais atvejais yra individuali.

Didėjančios atopiniu dermatitu sergančių žmonių gretos, lėtinė, pasikartojanti ligos eiga ir tai, kad ši liga nėra visiškai išgydoma – tik valdoma, priskiria atopinį dermatitą prie aktualiausių medicinos problemų. Dažniausia atopinis dermatitas prasideda kūdikystėje arba vaikystėje. Pagrindinė jo priežastis paveldima. Tai yra epidermio baltymo filagrino mutacija, dėl kurios atsiranda odos paviršiaus barjero pažaida ir imuninio atsako pokytis – reaguoti greičiau nei įprastai į aplinkos bei maisto alergenus. Pagrindiniai ligos klinikiniai požymiai – odos bėrimas ir lėtinis niežėjimas, stiprėjantis naktį. Daugelis šia liga sergančių žmonių išgyvena nemigą, nedarbingumą, socialinę atskirtį, o tai didina ligos aktualumą.

„Atopinis dermatitas yra klasikinis lėtinio niežėjimo pavyzdys – skausmo, kurio signalus perduodant ir suvokiant dalyvauja nervinės epidermio skaidulos, įvairūs odos uždegimo tarpininkai (mediatoriai), nugaros smegenų laidinė sistema bei CNS“, – sakė prof. S. Valiukevičienė, skaitydama pranešimą „Vietinio poveikio priemonės niežėjimo malšinimui“.

Pasak prof. habil. dr. J. Šepetovskio, lėtinis niežėjimas gali būti ne vien dermatologinės kilmės, sukeliamas dėl odos uždegimo, bet ir nulemtas vidaus organų ligų. Tai cukrinis diabetas, skydliaukės sutrikimai, kepenų, inkstų ir kraujo lėtinės ligos. Celiakija (alergija grūdams), inkstų ir kepenų funkcijos nepakankamumas, geležies stokos mažakraujystė, kraujo sistemos piktybiniai navikai (leukemija, limfoma) sukelia lėtinį niežėjimą, nors oda iš pažiūros gali atrodyti nepakitusi. Niežėjimas skiriasi nuo dilgčiojimo, deginimo, skausmo ir spaudimo pojūčių. Atkaklus niežėjimas vargina sergant atopiniu ir kontaktiniu alerginiu dermatitais, žvyneline, dilgėline, odos sausumu ir kt.

Apie dilgėlinę ir niežėjimą kalbėjo žinoma Lietuvos alergologė, LSMU MA Pulmunologijos ir imunologijos klinikos profesorė Brigita Šitkauskienė.

„Dilgėlinė – liga, kuriai būdingas bėrimas pūkšlėmis ir angioedema. Pūkšlės ir angioedema yra ne tik dilgėlinės požymis. Jos gali būti ir kt. ligų, pvz., autoimuninio sindromo, anaflaksijos, įgimtos angioedemos, vienas iš simptomų. Dilgėlinei būdingas greitas pūkšlių susidarymas, kartu su angioedema arba be jos“, – pasakojo prof. B. Šitkauskienė ir pateikė pavyzdžių įrodančių, kad dilgėlinė nėra reta problema – beveik kas šeštas asmuo yra su ja susidūręs, ji tęsiasi ilgą laiką, vadinasi, dilgėlinė virsta lėtine liga.

Prof. B. Šitkauskienė pristatė Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų bei dermatovenerologų sutarimu išleistas 2015 m. metodines rekomendacijas „Dilgėlinės rekomendacijos: klasifikacija, diagnostika ir gydymas“.

Klinikinius atvejus pristatė Odos ir venerinių ligų klinikos gydytojos. Apie ūminę žiedinę dilgėlinę pasakojo Karolina Liubinienė, Ramunė Petrosian – apie hipertrofinę raudonąją kerpligę. Aistė Gineitienė kalbėjo apie sunkios eigos niežus.

 

LSMU inf.