Neurologų kongrese – svarūs pasiekimai, naujovės ir žvilgsnis į ateitį

Lietuva padarė didžiulę pažangą specializuoto išeminio insulto (atliekant intraveninę trombolizę ir mechaninę trombektomiją) gydymo srityje, užimdama tvirtas pozicijas tarp labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių.

Reorganizavus ūminio insulto gydymo tvarką ir įkūrus nacionalinį insulto centrų tinklą, per pastaruosius trejetą metų reikšmingai išaugo atliktų trombolizių ir trombektomijų – ir išsaugotų gyvybių skaičius. Tačiau pasaulinė technologijų, gydymo ir diagnostikos naujovių pažanga Lietuvos bei viso Baltijos regiono neurologus skatina nuolat tobulintis ir žvelgti į ateitį.

Kelią jau skinasi nauji smegenų audinio būklės įvertinimo metodai, leidžiantys gerokai išplėsti įprastinį šios ligos gydymo intervalą. Gali būti, kad ateityje insulto ištiktiems pacientams specifinis gydymas bus parenkamas atsižvelgiant ne vien tik į laiką nuo simptomų pradžios, o pirmiausia įvertinus smegenų audinio būklę.

Tai – tik viena iš daugelio diagnostikos ir gydymo galimybių,  aptartų didžiausiame neurologų forume – 9-ajame Baltijos šalių neurologų kongrese (BALCONE 2018), kuris rugsėjo 6-8 dienomis vyko Kaune.

Tradicinis, nuo 1994-ųjų kas trejus metus vis kitoje Baltijos šalyje rengiamas neurologų forumas, kurį organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neurologų asociacija, šiemet susilaukė itin didelio tarptautinio dėmesio. Atvyko per 500 dalyvių net iš 21 pasaulio valstybės, pranešimus skaitė apie 100 lektorių iš Lietuvos ir užsienio šalių, tarp jų – ir kviestiniai lektoriai iš Europos, Izraelio, JAV klinikų.

LSMU MA Medicinos fakulteto Neurologijos klinikos docentas, Insultų sektoriaus vadovas Vaidas Matjošaitis pasakojo, jog šiųmetis neurologų forumas išsiskyrė įdomia ir plačia programa,  kuri aprėpė ne tik tradicines, nuolat aktualias neurologijos temas, kaip insulto, išsėtinės sklerozės, epilepsijos diagnostika ir gydymas – šiemet nemažai dėmesio skirta ir inovacijoms neurologijoje.

Insulto gydymas gali keistis

Įdomių, patį gydymo principą galinčių keisti naujovių pristatyta ir insulto terapijos srityje.

Kongrese plačiai aptartos naujos galimybės pritaikyti specializuotą insulto gydymą – trombektomiją ir trombolizę, siekiant pagerinti ir praplėsti gydymo intervalą.

„Viena naujovių – jog jau netolimoje ateityje tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje gali keistis pats insulto gydymo principas: iki šiol, parenkant specializuotą gydymą – trombolizę ar trombektomiją – būdavo pirmiausia atsižvelgiama į simptomų pradžios laiką. Tyrimai rodė, jog ne vėliau nei per 4,5 valandos reikia suspėti atlikti trombolizę, o per 6 valandas, jei tai yra miego arterijos baseinas – trombektomiją.

Tačiau pažangių pasaulio klinikų patirtis rodo, jog atsiradus naujiems metodams, įmanoma įvertinti atskirų atrinktų pacientų smegenų audinį: jei jis gyvybingas, trombolizę ar trombektomiją galima atlikti netgi praėjus įprastiniam terapinio lango laikui. Tokias oficialias rekomendacijas šiemet priėmė Jungtinių Amerikos Valstijų neurologų draugija.

Tad nors insulto atveju iki šiol galioja tie patys pagalbos teikimo protokolai, naujausios  tendencijos žada, kad ateityje bus labiau atsižvelgiama ne vien į susirgimo, simptomų pradžios laiką, o ypač į tai, kokia paciento smegenų audinio būklė yra tuo momentu, kai žmogus atgabenamas į ligoninę“, – sako doc. dr. V. Matjošaitis.

Pašnekovas kongrese pristatė transkranijinės doplerografijos pritaikymo galimybes širdies ovaliosios angos diagnostikai. Tai pažangus tyrimo metodas, Lietuvoje naudojamas tik dviejose universitetinėse klinikose ir taikomas jauniems insulto ištiktiems pacientams. Į šią naują grėsmingą problemą – augantį jaunų žmonių insulto atvejų skaičių, Baltijos neurologų kongrese atkreiptas ypatingas dėmesys, aptartos galimos šio reiškinio priežastys, kaip nesveika gyvensena, genetiniai veiksniai.  

Patirtimi dalijosi autoritetingi lektoriai

Kongreso metu vyko eksperimentinės neurologijos sesija, kurioje pranešimus skaitė žinomi, garsūs visame pasaulyje lektoriai. Šioje sesijoje pristatyta vieną aktualiausių problemų pasaulyje – kamieninių ląstelių terapijos panaudojimas neurodegeneracinėms ligoms gydyti (prof. Dietger Niederwieser (Leipcigas). 

Garsūs visame pasaulyje neurologai Zbigniew Wszolek (JAV, Mayo klinika), prof. Kallol Ray Chaudhuri (UK) judesių sutrikimų sesijoje pristatė Parkinsono ligos genetinės diagnostikos ir  gydymo praktinius aspektus.

Naujausi neurochirurginio gydymo būdai Neurochirurgų sekcijoje pristatyti naujausi neurochirurginio gydymo, neurochirurginės patologijos gydymo būdai, pranešimus skaitė  gydytojai neurochirurgais Kauno klinikų Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas Andrius Radžiūnas, gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis iš Klaipėdos universitetinės ligoninės.

„Baltijos šalių neurologų kongresas – išskirtinė proga įvairiomis neurologijos sritimis besidomintiems neurologams pasidalinti mokslinių tyrimų, diagnostikos, terapijos pasiekimais, patirtimi, atradimais, pasisemti naujų idėjų klausant pasaulinio garso kviestinių lektorių paskaitų išsėtinės sklerozės, Alzheimerio ligos, miego sutrikimų, epilepsijos srityse, – įvertino LSMU Neurologijos klinikos doc. dr. Renata Balnytė, kongrese skaičiusi specializuotą pranešimą apie išsėtinės sklerozės gydymo naujoves: šiai sunkiai neurodegeneracinei ligai gydyti sukurtas naujas preparatas.

Pasak pašnekovės, šiemet kongreso išsėtinės sklerozės sekcijoje buvo itin gausu autoritetingų lektorių. Daug dėmesio kongrese skirta ir jauniesiems kolegoms, pradedantiesiems neurologams, kurie pristatė savo mokslinius tiriamuosius darbus.

Tradiciškai Baltijos šalių neurologų kongrese renkami geriausi stendiniai pranešimai: šiemet geriausiųjų laurai atiteko jauniems gydytojams iš Latvijos, slaugytojai iš Islandijos ir vilniečiams gydytojams rezidentams.

LSMU gydytojų ir mokslininkų indėlis – itin svarus

Didžiausias Baltijos šalių neurologų forumas rengtas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika (vadovas: prof. dr. Dalius Jatužis). Bet  itin svarus buvo ir LSMU  indėlis: kongreso sesijoms pirmininkavo, pranešimus skaitė apie 25 LSMU gydytojai ir mokslininkai, didžiuma jų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurologijos klinikos medikai.

Devintasis Baltijos šalių neurologų kongresas – ir didžiulis šio kongreso prezidentės, LSMU Medicinos akademijos kanclerės, MA Neurologijos klinikos vadovės prof. habil dr. Daivos Rastenytės mokslinis ir organizacinis nuopelnas.

Didžiulis gydytojų susidomėjimas šiųmečiu neurologijos kongresu rodo ne tik siekį gilinti žinias ir naujausius atradimus pritaikyti gydant pacientus – tai yra ir žinia Europai, kad Baltijos šalių regionas – aktyvus, taikantis visas šiuolaikines naujoves, augantis, tobulėjantis regionas.

Kitas, dešimtasis Baltijos šalių neurologų kongresas  po trejų metų įvyks Taline (Estija).

Statistika: Baltijos šalių neurologų kongrese gausiai dalyvavo Lietuvos (226), Latvijos (201), Estijos (45) atstovai, taip pat sulaukta dalyvių iš JAV, Jungtinės karalystės, Švedijos, Suomijos, Danijos, Šveicarijos, Izraelio, Nyderlandų, Norvegijos, Italijos, Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Lenkijos, Ukrainos, Kroatijos, Čekijos, Gruzijos.