Spausdinti

Neurologinių ligų diagnostikos ir gydymo perspektyvos

Dr. V. Matijošaitis (K. Šimatonio nuotr.)Klinikinės neurofiziologijos ir neurosonologijos bei Neurologų draugijos, Kauno krašto neurologų draugija ir LSMU MA Neurologijos klinika organizavotarptautinę mokslinę praktinę konferenciją „Neurologinių ligų diagnostikos ir gydymo perspektyvos“.

Renginys buvo skirtas gydytojams neurologams, vaikų neurologams, neurochirurgams, psichiatrams, radiologams, fizinės medicinos ir reabilitacijos bei šeimos gydytojams, vidaus ligų, skubiosios medicinos ir kitų sričių gydytojams.

Tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitė profesorė Pille Taba iš Tartu universiteto (Estija) ir profesorė Ulrike Waje-Andreassen iš Bergeno universitetinės ligoninės (Norvegija).

Konferenciją pradėjusi prof. Pille Taba skaitė pranešimą „Antrinis parkinsonizmas – diagnostikos iššūkiai“. Prof. Ulrike Waje-Andreassen papasakojo apie tyrimą, kurio metu buvo ištirti ir stebimi jauni Norvegijos žmonės, patyrę insultą („The Norwegian Stroke in the Young Study“).

Apie kitokį požiūrį į galvos svaigimą pranešimą perskaitė prof. Antanas Vaitkus (LSMU Neurologijos klinika).

Prof. A Vaitkus (K. Šimatonio nuotr.)„Galvos svaigimas – labai dažnas sveikatos sutrikimo simptomas, pasireiškiantis įvairaus amžiaus žmonėms. Lėtinis svaigimas itin vargina vyresnio amžiaus žmones, bet dažnai galva svaigsta ir jaunesniems. Staiga prasidėjęs stiprus sisteminis svaigimas, kartu atsiradęs pusiausvyros sutrikimas, pykinimas, vėmimas, pablyškimas, prakaitavimas – trikdo aktyvią žmogaus veiklą, gąsdina savo nežinia. Svaigimui dažnai kartojantis, kenčia gyvenimo kokybė, nuotaika, darbingumas. Galvos svaigimas gali būti ir kitų, sunkesnių ligų požymis. Svaigimo diagnostika dažnai yra sudėtinga dėl galimų priežasčių įvairovės, kelia nerimą įvairių specialybių gydytojams, į kuriuos kreipiasi jų pacientai. Pirmiausia, šis iššūkis tenka šeimos gydytojams, – kalbėjo prof. A. Vaitkus ir apgailestavo, kad daugeliu atvejų galvos svaigimas priskiriamas prie ūminių arba lėtinių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. – Taip manydami ir baimindamiesi pacientai eina ir pas kitus specialistus.“

Prof. A. Vaitkus pabrėžė, kad centrinio ir periferinio svaigimo priežasčių yra daug, todėl ir jų gydymas turi būti skirtingas.

Dr. Giedrė Gelžinienė (LSMU Neurologijos klinika) kalbėjo apie ligoniams gydyti ir vaistams atsparios epilepsijos tyrimą.

„Epilepsija nėra nuosprendis visam gyvenimui, – sakė dr. G. Gelžinienė – Net pusė epilepsija sergančių žmonių, net ir nutraukę gerti vaistus nuo epilepsijos, gali toliau gyventi nebegerdami vaistų bei nebepatirdami priepuolių. Tačiau apie 30 proc. taip nepasiseka – tinkamai vartodami teisingai ir gerai parinktą vaistą, pacientai ir toliau patiria priepuolius.“

Dr. G. Gelžinienė priminė, kad 2010 m. buvo priimta ir patvirtinta atsparumo vaistams (farmakorezistentiškumo) apibrėžtis, leidžianti geriau sugrupuoti pacientus tolesniam moksliniam ir klinikiniam tyrimui. Remiantis apibrėžtimi, ilgalaikiu ligos atoslūgiu (remisija) laikomas 12 mėn. be priepuolių trunkantis laikotarpis.

Laura Šinkūnaitė (LSMU Neurologijos klinika) pristatė klinikinį atvejį „Greitai progresuojanti demencija“. Dr. Kristina Ryliškienė (VU Santariškių klinikos) skaitė pranešimą „Atvira ovalinė anga ir kriptogeninis jaunų žmonių insultas“.

Laura Tamašauskienė (LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika) skaitė pranešimą „Meteorologinių ir imuninių veiksnių sąsajos su galvos smegenų insultu“.

L. Tamašauskienė priminė PSO duomenis – kasmet pasaulyje 15 mln. žmonių ištinka insultas. Pats dažniausias yra išeminės kilmės insultas. Lietuvoje – tai antroji pagal dažnumą problema. Remiantis Lietuvos higienos instituto duomenimis, galvos smegenų kraujotakos sutrikimų paplitimas 2014 m. buvo 52,6 insulto atvejai – 1 tūkstančiui gyventojų.

„Insultas yra gana dažna patologija. Šiuo metu jau žinoma daug rizikos veiksnių, tačiau pats pagrindinis yra padidėjęs kraujospūdis. Naujausieji tyrimai leidžia teigti, kad vieni iš daugelio kraujotakos sistemos sutrikimų rizikos veiksnių yra meteorologiniai, t. y. aplinkos temperatūros poveikis, atmosferos slėgis, santykinė drėgmė ir vėjo greitis“, – kalbėjo L. Tamašauskienė.

LSMU Neurologijos klinikos gydytoja rezidentė Eglė Sukockienė nagrinėjo klinikinį atvejį „Pasikartojantys embolizacijos epizodai vyresniame amžiuje“.

Konferencijos organizatoriai LSMU MA Neurologijos klinikos doc. Dalia Mickevičienė ir dr. Vaidas Matijošaitis atkreipė dėmesį – konferencijos pranešimų įvairovė sukėlė didelį susidomėjimą įvairių specialybių gydytojams. Todėl ir ateityje konferencijų temas bus siekiama koncentruoti į aktualijas, kurios vertingos įvairiems specialistams kasdienėje jų praktikoje.

 

Džiuljeta Kulvietienė