Nematomi mūsų draugai – mikroorganizmai

Kalbėdami apie mažuosius mūsų organizmo gyventojus, dažniausiai juos vadiname tiesiog bakterijomis. Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos instituto profesorius Alvydas Pavilonis paaiškina, jog dėti lygybės ženklo tarp bakterijų ir mikroorganizmų negalima. Mikroorganizmai yra įvairūs akimis nematomi organizmai, kurių yra ne tik mūsų aplinkoje, bet ir kūne. Mikroorganizmams priklauso virusai, bakterijos (prokariotai), grybeliai ir pirmuonys. Visi mūsų organizme esantys mikroorganizmai sudaro mikrobiotą, dar vadinamą normaliąja organizmo mikroflora. Svarbu pabrėžti, kad šie mikroorganizmai – ne žmogaus priešai, o sudedamoji kūno dalis, atliekanti svarbias funkcijas.

Savi – dažniausiai geri

Dažnai žmonės organizme gyvenančias bakterijas skirsto į gerąsias ir blogąsias. Profe- soriaus teigimu, toks skirstymas – ne visai tinkamas. Visa žmogaus mikrobiota priskirtina geriesiems mikroorganizmams (ne tik bakterijoms), nes yra ir naudinga, ir būtina. Blogiesiems mikroorganizmams paprastai priskiriami tie mikroorganizmai, kurių natūraliai mūsų kūne nėra, kurie, patekę į žmogaus organiz- mą, sukelia tam tikras infekcines ligas.

„Mikrobiotą sudarančius mikroorganizmus galima skirstyti į saprofitinius – nesukeliančius žmogui nepageidaujamų procesų, labai naudingus, – ir santykinai patogeninius. Pastarieji dažnai vadinami irgi blogaisiais mikroorganizmais. Santykinai patogeniniai mikroorganizmai gali sukelti infekcinius procesus asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi ar pažeista, pavyzdžiui, esant imunodeficito sindromui, ar šių mikroorganizmų patekus į organus, audinius, kurie nėra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, taip pat esant disbakteriozei“, – galimas problemas vardija profesorius.

Sakoma, kad žmogus be bakterijų – ne žmogus. Ir tai – tiesa: mikroorganizmai yra būtina mūsų gyvybės sąlyga. Problemų kyla tada, kai šie nematomi draugai virsta priešais.

Didelis mažųjų pasaulis

Kiek mikroorganizmų yra mūsų kūne? „Atsakyti, kad labai daug, būtų per paprasta. Sunku net įsivaizduoti, bet mūsų kūne mikroorganizmų yra daugiau nei mūsų kūną sudarančių ląstelių“, – sako prof. A. Pavilonis. Ne veltui visa ši gyvybė kartais pavadinama superorganizmu – atskiru pasauliu mūsų viduje.

Profesorius primena mokslinius tyrimus šia tema. „1972 m. mikrobiologas Tomas D. Lakis teigė, kad vienai mūsų organizmo ląstelei (organizmą sudaro apie 10 trilijonų ląstelių) tenka 10 mikrobinių ląstelių. Mūsų nematomi draugai (kartais ir priešai) sudaro 1–3 proc. mūsų kūno masės. Šiai teorijai 2005 m. pritarė Stanfordo universiteto mikrobiologas Deividas Relmanas ir kiti mokslininkai. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad santykis 1:10 yra klaidingas. 2014-aisiais Amerikos mikrobiologijos bendrijos išplatintoje ataskaitoje nurodoma, jog žmogaus ląstelių ir mikroorganizmų santykis – maždaug 1:3“, – pasakoja mokslininkas.

Daugiausia – burnoje

Pasak prof. A. Pavilonio, mikroorganizmų yra tose kūno dalyse, kurios turi ryšį su išorine aplinka, ypač daug – odoje, nosyje, burnoje, virškinamajame trakte, lytiniuose ir šlapimo takuose. Kiekvieno žmogaus mikrobiotos sudėtis yra individuali ir pastovi, skirtingose kūno vietose mikrobiota skiriasi rūšine sudėtimi. Daugiausia mikroorganizmų – burnoje ir storojoje žarnoje. Žmogaus burnos ertmėje yra daug buveinių, kuriose gyvena mikroorganizmai, lemiantys gerą burnos fiziologinę būklę: liežuvis, gomurys, skruostai, dantys, dantenos. Burnos mikrobiotą sudaro apie 700 rūšių mikroorganizmai. Virškinamajame trakte yra daugiau kaip 500 rūšių mikrobų, nors sveiko žmogaus žarnyne kiekybiniu aspektu dominuoja apie 10–20 rūšių.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, jog vidaus organai ir audiniai, kraujas ir smegenų skystis normaliomis sąlygomis yra sterilūs (bemikrobiai). Jei organizmas neturi imuniteto ar yra sumažėjęs jo atsparumas infekcijų sukėlėjams, mikroorganizmai, patekę į smegenų skystį, kraują ar limfą, paplis po audinius ir organus, centrinę nervų sistemą ir sukels tam tikras infekcijas.

Panašūs gyventojai

Kaip pasakoja prof. A. Pavilonis, žmogaus mikrobiota susiformavo ilgainiui, kromanjoniečiams (tiesioginiams dabartinių žmonių protėviams) pasklidus po žemynus, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, mitybos, t. y. augalinio ir gyvūninio maisto šaltinių, gyvenimo sąlygų, papročių. „Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kai kurių Afrikos genčių atstovų žarnynuose gyvena bakterijos, kurių europiečių žarnynuose beveik nėra, net buvo aptikta nežinomų bakterijų, taip pat dėl skirtingo moterų ir vyrų maisto skyrėsi žarnyno bakterijos“, – apie skirtumus kalba pašnekovas.

Visgi daugumos žmonių mikrobiotos rūšinė sudėtis yra labai panaši, priklausomai nuo aplinkybių, ji gali skirtis tik savo kiekybe.

Padeda vakcinoms

Prof. A. Pavilonis atkreipia dėmesį, kad mikrobiotos padermės gali skirtis savo savybėmis – būti skirtingo atsparumo antimi- krobiniams vaistams, dezinfekuojamosioms medžiagoms ar įgyti kitų savybių, padedančių, kaip santykinai patogeniniams mikroorganizmams, sukelti infekcijas.

„Nematomi mūsų organizmo draugai labai svarbūs kovojant su infekcinių ligų sukėlėjais. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad žarnyno mikrobiota didina daugelio vakcinų veiksmingumą: kuo mikrobiota buvo įvairesnė, tuo vakcinos buvo veiksmingesnės. Be to, žarnyno mikrobiota padeda virškinti maistą, t. y. gauti papildomos energijos iš maisto, stimuliuoja ląstelių augimą, saugo nuo nepageidaujamo žalingų mikroorganizmų poveikio. Žarnyno mikrobiota ne tik saugo mus nuo tam tikrų ligų, bet ir treniruoja mūsų imuninę sistemą reaguoti į iš aplinkos patenkančius patogeninius mikroorganizmus ir neleisti jiems sukelti infekcijų“, – sako mokslininkas.

Kai pusiausvyra sutrinka

Mūsų mikroorganizmai tarpusavyje sąveikauja, o sutrikus jų pusiausvyrai vystosi įvairios ligos. „Mūsų mikrobiotą sudaro, pavyzdžiui, Clostridium difficile bakterijos ar Candida albicans grybeliai, jų dauginimąsi slopina kitų rūšių mikroorganizmai. Jeigu ilgą laiką vartojama plataus veikimo spektro antibiotikų ar kitų preparatų, vystosi disbakteriozė – tų rūšių mikrobiota, kontroliuojanti kai kurių mikroorganizmų dauginimąsi, sunaikinama. Tuomet tokių rūšių mikroorganizmai kaip Clostridium difficile ar Candida albicans pradeda nekontroliuojamai gausėti ir gali sukelti pseudomembraninį kolitą ar kandidozę“, – pasakoja prof. A. Pavilonis.

Jei veidą vis nusėja spuogai, priežastis taip pat susijusi su sutrikusia mikroorganizmų pusiausvyra. „Pagrindinis veiksnys, lemiantis spuogų atsiradimą, yra padidėjusi plaukų riebalų liaukų funkcija, dėl ko kaupiasi riebalinis sekretas. Plaukų folikuluose pradeda daugintis Propionibacterium acnes bakterijos, skaidančios riebalus iki riebalų rūgščių, dirginančių odą ir sukeliančių uždegimą, t. y. lemiančių papules, mazgelius, cistas ir kt. Ten patekus odos stafilokokų, tos vietos supūliuoja“, – aiškina profesorius.

Sveiki mes – sveiki ir jie

Kaip padėti savo gyventojams, kad gerųjų būtų daugiau, o linkusių kenkti – mažiau? Kaip sako prof. A. Pavilonis, tai galima pavadinti tiesiog sveika gyvensena. „Sveika mityba, organizmo grūdinimas, imuniteto stiprinimas užtikrina apsaugą nuo infekcinių ligų sukėlėjų. Jei nesirgsime, nevartosime antimikrobinių vaistų, nenaikinsime savo mikrobiotos, visa tai užtikrins mūsų kokybišką gyvenimą. Na, o susirgus antimikrobiniai vaistai turi būti vartojami tikslingai, racionaliai. Jeigu sutrikdoma žarnyno mikrobiotos pusiausvyra, turi būti vartojama probiotikų – gerųjų bakterijų, kurios atkuria žarnyno mikrobiotą“, – primena pašnekovas.

Paklaustas apie „keitimąsi“ mikroorganizmais, profesorius su šypsena sako, jog reikia džiaugtis savo mikrobiota ir ją tausoti, t. y. nedera „keistis“ kitų rūšių mikroorganizmais net ir su šeimos nariais, bendradarbiais ir pan. Kitos rūšys gali būti atsparios antimikrobiniams vaistams, turėti daugiau blogųjų savybių ir sukelti infekcijas.

Draugystė nuo pirmųjų minučių

Ar tiesa, kad kūdikio organizme, kol jis gimdoje, nėra jokių mikroorganizmų? „Teigti, kad vaisius nėštumo metu nekontaktuoja su bakterijomis, negalima, – pabrėžia prof. A. Pavilonis. – Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaisius gimdoje nėra izoliuotas nuo bakterijų. Placentoje yra visos palankios sąlygos bakterijoms. Jos iš motinos burnos kraujagyslėmis patenka į placentą, o iš ten virkštelės vena su krauju pasiekia vaisių.“

Pasak  profesoriaus, naujagimis jau pirmosiomis savo gyvenimo minutėmis yra „kolonizuojamas“ mikroorganizmų ir po metų kitų jo mikrobiota tampa panaši į suaugusio žmogaus. Ir to nereikia bijoti, perdėtai vengti aplinkos veiksnių. Kaip aiškina mokslininkas, žmogaus ir jo mikrobiotos simbiozė yra abipusiškai naudinga. Tik dėl mikrobiotos susiformuoja efektyvi imuninė sistema, sauganti organizmą nuo žalingo patogeninių mikroorganizmų poveikio, žarnyno  mikrobiota padeda įsisavinti kalcį, magnį ir geležį, sintetina folio rūgštį, vitaminą K ir B grupės vitaminus ir atlieka daugybę kitų organizmui naudingų funkcijų.

Saugoti save – būtina

Prof. A. Pavilonis atkreipia dėmesį, jog ne tik organizmai – gyvūnai, augalai – turi savo mikrobiotą – ore, vandenyje, dirvožemyje taip pat gyvena mikroorganizmai, dalyvaujantys medžiagų apykaitoje. Infekcijų sukėlėjai plinta oru, su maistu, dulkėmis, vandeniu, taip pat kontaktiniu būdu. Žmogaus mikrobiotos nuolat patenka į aplinką – su iškvepiamu oru iš kvėpavimo takų, su išmatomis iš storosios žarnos, nuo odos paviršiaus su vandeniu.

„Laikantis higienos reikalavimo – tai syklingai plaunant rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį, važiavus viešuoju transportu ir kt. – galima išvengti svetimų mikroorganizmų patekimo į organizmą, taip pat ir patogeninių. Be to, reikėtų nuolat dezinfekuoti aplinkos objektų paviršius, ypač ten, kur yra daug žmonių – šiose vietose yra didžiausia mikroorganizmų koncentracija, taigi ir tikimybė, kad gali būti infekcijų sukėlėjų. Nesakau, kad reikia mikroorganizmų bijoti. Mikroorganizmai yra ir naudingi, ir reikalingi. Reikia su jais draugauti ir mokėti saugotis nuo infekcijų sukėlėjų – rūpintis savo organizmo atsparumu, nebijoti skiepų. Skiepai žmoniją saugo nuo pavojingų infekcijų.

Prisiminkime, kad tik dėl skiepų pasaulyje 1980 m. buvo sunaikinta labai sunki infekcija – raupai“, – dėsto pašnekovas.

Užtenka muilo ir vandens

Ar paprastas muilas ir van- duo įveikia pavojingus mikroorganizmus? Gal reikėtų rankas plauti lyg chirurgams ir naudoti antibakterinį muilą? Profesorius tikina, kad kiekvienu rankų plovimu vandeniu ir muilu mes ge- rai pašaliname ant rankų esančius nešvarumus ir nuo įvairių objektų paviršių patekusius mikroorganizmus. To pakanka, kad neužsikrėstume infekcinių ligų sukėlėjais, helmintų (parazitinių kirmėlių) kiaušinėliais.

„Rankų plauti taip, kaip tai daro chirurgai, tikrai nereikia, nes mes neatliekame invazinių procedūrų, neoperuojame pacientų. Tačiau primenu – rankas reikia plauti taisyklingai, kad jos po plovimo nebūtų kaip prieš plovimą. Antibakteriniuose muiluose yra antibakterinių (antimikrobinių) medžiagų. Naudojant tokius muilus galimos alerginės reakcijos, odos mikroorganizmai gali tapti atsparesni antimikrobinėms medžiagoms. Daug nediskutuojant, remiantis mokslinėmis studijomis, galima teigti, kad antibakterinio muilo poveikis nėra stipresnis už paprasto muilo. Jei kartais reikia sunaikinti mikroorganizmus odos paviršiuje, veiksmingiau naudoti tam skirtus antiseptinius tirpalus“, – tvirtina prof. A. Pavilonis.

 

Ramutė Šulcienė
Žurnalas „Savaitė“