Spausdinti

Nelietuviškas elgesys su egzotiniais gyvūnais

 Nelietuviškas elgesys su egzotiniais gyvūnaisLSMU Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros Ekologijos ir gamtosaugos dalyko dėstytoja dr. Jūratė Kučinskienė surengė Veterinarijos fakulteto studentams susitikimą-paskaitą su Migle Daugnoraite tema „Nelietuviškas elgesys su egzotiniais gyvūnais“.

M. Daugnoraitė – Lietuvos zoologijos sodo darbuotoja, reklamos vadybininkė. Viešnia baigusi AP degree Aplinkosaugą Danijoje, savanoriavusi Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). Prieš trejus metus išvykusi atlikti baigiamąją studijų praktiką į Afriką, sugrįžo dar keletą kartų ir įgijo CATHSSETA level 2 field guiding (CATHSSETA – kultūros, meno, turizmo, svetingumo ir sporto sektoriaus švietimo ir mokymo taryba) licenziją.  Po kursų praktiką atliko Gyvūnų reabilitacijos centre, kur buvo veterinarijos gydytojų pagalbininkė.

„Dalis veterinarinės medicinos studentų jau nuo pirmojo kurso nori specializuotis bei gydyti egzotinius ir laukinius gyvūnus. Jie domisi šių gyvūnų anatomija, fiziologija, šėrimu, laikymo sąlygomis, ligomis ir jų gydymu. Žinias gauna ne tik LSMU Veterinarijos akademijoje, bet ir siekia išnaudoti visas galimybes įgyti praktinių įgūdžių vykdami pagal Erasmus studentų mainų programą į specializuotas tokių gyvūnų gydymo klinikas bei savanoriaudami Afrikos ar Lotynų Amerikos rezervatuose ar gyvūnų reabilitacijos centruose. Galimybė tiesiogiai išgirsti tokių stažuočių įspūdžius, leidžia studentams labiau įvertinti savo galimybes, lūkesčių išsipildymą, užduoti rūpimus klausimus ir gavus atsakymus – išdrįsti ryžtis tokiam žingsniui. Klausimai labai žemiški: kiek kainuoja bilietas į PAR? Nuo kokių ligų reikia skiepytis? Ar prieš tampant veterinarijos gydytojo asistentu reikia mokytis ir gauti patvirtinantį dokumentą, kad išmanai laukinių gyvūnų elgseną ir tykančius pavojus? Ar didelė konkurencija tarp pasaulio veterinarijos gydytojų, kurie nori pagilinti savo žinias dirbdami Afrikos ir Amerikos žemynų rezervatuose ar reabilitacijos centruose? Kokias veterinarines procedūras tenka praktiškai atlikti? Tikiuosi, kad tokie renginiai-susitikimai vyks ir toliau. Manau, kad studentai, išgirdę iš vyresnių kolegų apie jų patirtį gydant laukinius ir egzotinius gyvūnus, bus dar labiau motyvuoti gilindami savo žinias egzotinių ir laukinių gyvūnų gydymo srityje“, – po paskaitos sakė dr. Jūratė Kučinskienė.

Paskaitoje M. Daugnoraitė studentams akcentavo, kad norėdami dirbti su egzotiniais laukiniais gyvūnais, atvykę į šalį iš pradžių turi stengtis pažinti jos kultūrą bei papročius, išmokti sukoncentruoti dėmesį ir išlavinti savo akis, kad galėtų pastebėti tykančius pavojus ar žvėris.Nelietuviškas elgesys su egzotiniais gyvūnais

Merginos baigiamoji studijų praktika PAR baigėsi ligoninėje. Patekusi į avariją ir pargabenta namo  į diplomo gynimą Milda vyko su ramentais. Net ir po tokios patirties nenumaldomas noras grįžti į Afriką neapleido. Nepaisant to, kad pirmosios kelionės metu kolegos savanoriai dažnai iš jos pasišaipydavo, jai teko sunkiai dirbti, prižiūrėti vaikus mokykloje, virti valgį, kęsti šaltį (kartais atvėsta iki 15 laipsnių ir žemiau) bei parazitus, užsispyrimas grįžti nedingo.

Šiandien Milda tvirtina, kad tokios gyvenimiškos patirties neįmanoma nevertinti. Būdama Afrikoje ji išmoko susikaupti, gyventi be mobiliojo telefono, kompiuterio bei interneto ir daugybės kasdienių europietiškų įpročių. Jokios kosmetikos, rūkymas bei alkoholis draudžiami. Patyrė tokius jausmus, kurie išmokė vertinti tai, ką turime ir dėl ko verta kovoti ir gyventi. Prisiminusi savo poelgius, kurie laukinėje gamtoje ją galėjo pražudyti, suvokė, kaip svarbu turėti gerą mokytoją šalia, kuris pasidalytų patirtimi. Dabar ji tikina, kad niekada negaudytų nuodingos gyvatės, norėdama pasirodyti drąsi, neitų į aptvarą pas žvėrį, prieš tai neištyrusi jo elgesio, strimgalviais nepultų prie laukinių paukščių ar gyvūnų jauniklių.

Nuodingos gyvatės, plėšrūs gyvūnai, erkės, vorai, nuolat tykantys pavojai savaime privertė įsiklausyti į patyrusiųjų žmonių žodžius bei išmokti stebėti. Ilgainiui vesdama ekskursijas M. Daugnoraitė jautėsi atsakinga už turistus, tad stengėsi, kad jie patirtų tik gerų emocijų.

Gepardai, raganosiai, žirafos, babuinai ir kiti buvo Mildos kasdienybė, kuri versdavo nė akimirkai neprarasti budrumo. Rodydama nuotraukas mergina įspėjo, kad ne visose jų žvėrys užfiksuoti draugiškai nusiteikę, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Būdama veterinarijos gydytojos asistente įgijo neįkainojamos patirties, taip pat suvokė, kiek kiekvieną dieną sužeidžiama gyvūnų. Savanoriaudama ji sėmėsi patirties ir užsidegė noru išsaugoti laukinę gamtą. Baigdama paskaitą padėkojo dr. J. Kučinskienei už kvietimą ir paragino studentus jungtis prie savanorių būrio.

 

LSMU inf.