Spausdinti

Naujovė Lietuvai: mokslo turtinga dailės terapijos specialybė atkeliavo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą

Naujovė Lietuvai: mokslo turtinga dailės terapijos specialybė  atkeliavo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetąLietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Dailės terapijos magistrantūros studentai turėjo išskirtinę galimybę išgirsti apie dailės terapijos svarbą iš Lietuvoje viešėjusios dr. Margaret Hills iš Škotijos Karalienės Margaritos (Qeen Margaret) universiteto (Edinburgas, JK). Beveik aštuonias dienas bendravusi su LSMU studentais, Škotijos profesorė dalijosi reikšmingų mokslinių tyrimų medžiaga ir mokė Lietuvos specialistus.

Ką studijų metu perteikėte LSMU studentams, ko jų mokėte?

Pagrindinis šio vizito tikslas – dėstyti dailės terapiją magistrantūros studentams, pasidalyti mokslinių tyrimų rezultatais, aptarti terapijos reikšmę praktikai. Dailės terapija ir dailės psichoterapija yra puikiai išplėtotos. Žinoma, Lietuvai – tai gana nauja sritis, tačiau kaip profesija dailės terapija tikrai nėra nauja. Viešėdama Lietuvoje dalijausi savo, kaip dailės terapeutės, patirtimi, kartu dalijausi psichiatrijos, socialinio darbo patirtimi. Naudojant dailės terapiją, teko dirbti skirtingose šalyse su labai skirtingais žmonėms (pacientais): vaikais, saugiausiaisiais, pabėgėliais, kenčiančiais nuo depresijos, neįgaliais žmonėmis arba nedarbingais. Visa tai yra reikšminga patirtis, kuria pasidalyti su LSMU studentais man yra ir malonu, ir naudinga.

Ar dailės terapija yra gydymo būdas?

Menas – tarsi bendravimas, bet kartu ir veikla, nes veikimas ir yra pats svarbiausias komponentas. Dailės terapeutui svarbiausia yra ne žiūrėjimas į meno kūrinį (pavyzdžiui, piešinį): čia svarbiausiu – pats kūrimo procesas. Veikimu, išlaikomu bendravimu, apsikeitimu ir dalijimusi yra grindžiami santykiai tarp terapeuto ir paciento. Ypač svarbu, kad piešimas arba kitas dailės terapijos procesas būtų atliekamas ne išsiblaškant ir ne skubant, norint pabėgti nuo savo minčių. Svarbiausia – tikslinga veikla, priartinanti žmogų prie jo paties (tikrojo „aš“), padeda jiems save suvokti ir išlukštenti glūdinčias problemas.

Ar galime teigti, kad dailės terapija yra tarsi tiltas, nutiestas tarp pagalbos prašančiojo ir pagalbą teikiančiojo?

Psichoterapija yra kaip intervencija, gydymas. Tačiau galiu drąsiai teigti, kad tai yra daugiau negu tiltas. Dailės terapeutas privalo profesionaliai parinkti reikiamą bendravimo tiltą. Pavyzdžiui, jeigu aš dirbu su pacientu, atsiųstu psichiatrijos specialisto, mano priėjimo būdas bus visiškai kitoks, nei dirbant su pabėgėliu arba, pavyzdžiui, psichologinių problemų turinčiu vaiku. Pacientų situacijos yra labai skirtingos, todėl priėjimo būdai, arba, vadinkime, bendravimo tiltai, yra labai skirtingi. Galima sakyti, kad dailės terapija reprezentuoja ištisą spektrą priėjimo būdų ar bendravimo tiltų skirtingoms populiacijoms ir skirtingoms pacientų situacijoms ryšiui užmegzti.

Kokios priemonės yra naudojamos dailės terapijos metu: dažai, pieštukai?

Pacientai piešia, naudoja molį. Norėčiau pabrėžti, kad mes, dailės terapijos specialistai, nepiešiame ir nelipdome. Tą daro pacientai – kaip tikslingą veikslą, kurios metu gaunama svarbi informacija. Dailės terapija gali būti atliekama individualiai su terapeutu arba grupėse.

Kaip vyksta bendravimas? Ar jūs prašote paciento nupiešti kažką konkretaus?

Pacientą pas terapeutą ieškoti pagalbos atveda paties paciento istorija: nelaiminga, pikta, liūdna. Dailės terapeutai nekuria: jie dirba su reiškiniu, kurį atsineša pacientas, dėl ko jis kreipėsi pagalbos į dailės terapijos specialistą. Pavyzdžiui, jeigu pas mane ateina vaikas, kuriam labai sunku susikoncentruoti, todėl jis tampa labai nelaimingas, aš dirbu būtent su šiuo unikaliu vaiku ir kuriu situaciją tokią, kuri kviečia šį vaiką kalbėtis su manimi apie jo (ir tik jo) problemas. „Kalbėtis“ turiu omeny tai, kad dailės terapeutas sukuria situaciją, kurios metu gaunama informacija, kas slegia pacientą. Mažas vaikas niekada nepasakys: „oi, žinote, aš turiu problemą“. Tokiu atveju aš privalau rasti priėjimą prie vaiko. Dažniausiai padeda dailė: piešimo metu aš galiu paklausti, ką vaikas piešia, galiu paprašyti jo apibūdinti, ką jis mėgsta, ko – ne, galiu sužinoti apie jo šeimą ir, apskritai, apie visą vaiko gyvenimą.

Ar piešinys gali atskleisti informaciją, kuri reikalinga gydymui?

Aš nespėlioju, ką nupiešė pacientas. Bandau kalbėtis. Kartu su pacientu mes žiūrime į piešinį ir diskutuojame apie tai, ką jis nupiešė. Vaikai yra be galo kūrybingi, todėl niekada neinterpretuoju to, ką vaikas nupiešė: aš bendrauju su vaiku taip, kad piešimo metu jis man papasakotų apie save ir atsivertų.

Kokiems pacientams dailės terapija gali padėti įveikti jų problemas?

Terapija gali būti pritaikyta beveik visoms pacientų grupėms. Dailės terapijos specialistai dirba su vėžiu sergančiais žmonėmis, psichologinių traumų pažeistais vaikais, autizmo ligoniais, senyvo amžiaus žmonėmis, sutrikusios psichikos sveikatos pacientais, valgymo sutrikimų turinčiais pacientais, kenčiančiais nuo depresijos ir kt. Žmonėms, kurie serga itin sunkiomis ligomis, dailės terapija taip pat labai naudinga. Ši sritis yra labai plati.

Ar, viešėdama Lietuvoje, pastebėjote skirtumų tarp Lietuvos ir Škotijos studentų?

Manau, kad Lietuvoje studentai padarė nuostabų dalyką, nes per labai trumpą laiką jie pasiekė beveik tiek, kiek Škotijoje – per ilgą laikotarpį. Lietuviai – tikrai protingi ir drąsūs žmonės: jie kreipėsi į Didžiąją Britaniją, ieškodami puikių dailės terapijos specialistų, labai greitai atrado galimybę vykdyti Dailės terapijos magistrantūros studijas. Taigi pabrėžiu – lietuviai yra ypač sėkmingi ir greiti. Tai – pagirtina.

Ar Škotija su Lietuva ketina vykdyti studentų apsikeitimo programas?

Taip. Karalienės Margaritos universitetas (Škotija) planuoja vykdyti Erasmus Plus Exchange programą su LSMU studentais. Dailės terapijos kursas yra labai turtingas, nes jį studijuoja studentai, jau baigę mediciną, socialinį mokslą, psichologiją. Būtent todėl dailės terapija yra turtingas žiniomis dialogas tarp daugybės mokslo ir medicinos sričių su žmogumi, kuriam reikalinga pagalba.

Kas tai yra dailės terapija ir kam ji reikalinga, komentuoja ir dr. Audronė Brazauskaitė, Reabilitacijos klinikos, antrosios studijų pakopos programos „Dailės terapija“ lektorė

Dailės terapija ypatinga – gydymo procesui svarbią reikšmę turi kūrybinis procesas, kurio rezultatas – dailės kūrinys – yra savotiškas žmogaus vidinės būsenos dokumentas. Jį specialistas kartu su pacientu nagrinėja, skaito būsenas, emocijas, skatina įžvalgas. Dailės terapijos pratybų metu naudojamos įvairios dailės priemonės: dažai, pirštų dažai, pieštukai, kreidelės, molis, įvairaus dydžio popierius ir kt. Visos priemonės turi skirtingas fizikines savybes, todėl jų sensorinis ir emocinis poveikis yra skirtingas.

Šiandieną pasaulyje ir Lietuvoje dailės terapeutai dirba sveikatos, psichosocialinės reabilitacijos, profilaktikos, ugdymo srityse ir šias paslaugas teikiančiose įstaigose: psichiatrijos ligoninėse, psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, socialinių paslaugų ir reabilitacijos centruose, sanatorijose, socialinių paslaugų įstaigose, kalėjimuose, ugdymo įstaigose, savanoriško darbo, privačiame sektoriuose. Dailės terapijos paslaugos taikomos: sutrikusios raidos vaikams, turintiems psichosomatinių kompleksinių, emocijų ir elgesio, onkologinių, valgymo sutrikimų, kenčiantiems nuo psichikos ligų, patyrusiems lytinę ir fizinę prievartą, kaliniams, politinių konfliktų, karo, stichinių nelaimių vietose, seksualinėms, socialinėms mažumoms.

 

Jurgita Miciulevičiūtė-Smeu