Naujai pašventinta koplyčia, saugojusi St. Dariaus ir S.Girėno palaikus

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU)  Centriniuose rūmuose naujai pašventinta istorinė koplyčia, bene labiausiai žinoma dėl to, jog joje 1934-1937 bei 1940-1944 m. buvo pašarvoti ir saugomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai. Atnaujintoje koplyčioje po keleto metų pertraukos vėl aukotos šv. Mišios, kurioms vadovavo J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ.  

 „Tai džiugi akimirka, nuteikianti viltingai. Tarp amžinybės ir mūsų gyvenimo nėra priešpriešos. Šiame pasaulyje svarbus rūpestis žmogumi, kuriam reikia pagalbos ir sveikatos – o amžinybė šiems veiksmams suteikia prasmę.

 Tegu ši koplyčia pasitarnaus kaip galimybė pamatyti gyvenimo visumą dar plačiau. Žmogus yra daugiau, nei cheminių junginių sankaupa ar jame vykstantys biologiniai procesai  –  jis pašauktas didesniems dalykams. Tai liudija ir ši koplyčia, susijusi su Lietuvos istorija, su garbingais žmonėmis, kurie matė prasmę ir siekė daugiau“,  – primindamas St.Dariaus ir S.Girėno žygdarbį, Universiteto bendruomenei linkėjo J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ.

 „Pasiekta pilnatvė: dabar jau visi universitetai turi po koplyčią. Tai labai svarbu“,  –  pasidžiaugė Universiteto kapelionas monsinjoras Artūras Jagelavičius, padėkojęs už gerą valią, kilniaširdiškumą visiems, nuo kurių priklausė šv. Roko koplyčios atkūrimas.       

Mons. A.Jagelavičius atskleidė įdomią detalę: šv.Mišių aukai reikalingi daiktai buvo supirkti iš šviesios atminties Vytauto Palioko dirbtuvės, o jo šeima padovanojo koplyčiai 1808 m. gamintą indą, iš kurio dalijama Šventoji komunija. 

Arkivyskupas metropolitas įteikė padėkas už atnaujintą koplyčią LSMU rektoriui prof. Remigijui Žaliūnui, LSMU administracijos ir finansų direktoriui Justui Babarskui, Medicinos fakulteto dekanui prof. Algimantui Tameliui, Apgyvendinimo ir poilsio pastatų priežiūros skyriaus vedėjui Algiui Kunauskui, MA Pastatų priežiūros skyriaus vedėjui Vaidui Juozui Žvinakiui.

Kaune, A.Mickevičiaus g. 9 esantys LSMU Medicinos akademijos (tarpukariu – Vytauto Didžiojo universiteto) Centriniai rūmai  pastatyti 1931–1933 metais pagal moderniosios architektūros pradininko Vladimiro Dubeneckio projektą.

Rūmuose suprojektuota koplyčia šiuo metu yra viena seniausių Lietuvos akademinėje erdvėje veikiančių koplyčių. Daugelyje kitų šalies aukštųjų mokyklų tokios religinės paskirties patalpos įkurtos po 2006 m., kai buvo pasirašytas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) ir Lietuvos vyskupų konferecijos memorandumas.

Yra žinių, jog tarpukariu tuomečio Vytauto Didžiojo universiteto Anatominės katedros koplyčią prižiūrėjo vienuolės. Sovietmečiu į Kauno medicinos institutą pertvarkytoje aukštojoje mokykloje koplyčios patalpose veikė universiteto leidykla ir spaustuvė. Šaliai atgavus nepriklausomybę, atkurta ir sakrali šių patalpų funkcija.

Koplyčia buvo uždaryta dėl 2014 -2016 m. vykusių  LSMU Centrinių rūmų rekonstrukcijos ir atnaujinimo darbų,o šiemet ji akademinei bendruomenei atsivėrė atnaujinta: suremontuotos patalpos, įsigyta naujų liturginės paskirties baldų, įrengtas naujas altorius ir tabernakulis.

LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos instituto profesorius Dainius Haroldas Pauža pabrėžė, jog koplyčia Lietuvos sveikatos mokslų universitetui svarbi ne tik akademinės sielovados tikslais: tai sakrali erdvė, kurioje pagarbiai atsisveikinama su kremuotais palaikais asmenų, paaukojusių savo kūnus mokslo tikslams. 

„Universitete tokia erdvė atsisveikinimui labai reikalinga: tai ir pagarba asmeniui už jo auką mokslui, ir etiškas būdas atsisveikinti su palaikais“,  – įsitikinęs prof. D.H.Pauža. Pasak profesoriaus, tradicijos, kaip pagerbti šiuos asmenis, palyginti naujos. Šalia urnų statomos mirusiųjų fotografijos su vardais ir pavardėmis, tariamas padėkos žodis, sukalbama malda. Jei yra, į apeigą kviečiami ir artimieji.

Kadangi kolpyčia anksčiau neturėjo šventojo globėjo vardo – šventinant jis buvo suteiktas, ir koplyčia nuo šiol vadinasi Šv. Roko Šv. Roko –  vargšų, sunkių ligonių, šiuo metu – ir sergančiųjų AIDS bei kitomis epideminėmis ligomis globėjo – vardu.